Waiting for an Economic Crisis: Is “Now” the Right Time to Invest in Peer-to-Peer (P2P) lending?

There is so much I want to share about crowdfunding and so little time. However, I feel its important to update my followers on my thoughts and insights. So, i’ve decided its time for me to start writing again. So many of FinBee investors started to wander, is it the right time to invest, is economical crisis really coming, what happens to lending if it comes?  This is the topic which interests people most, so, here i am with my first topic this year: Is “Now“ the Right Time to Invest in Peer-to-Peer (P2P) lending?

If you’re looking for a short answer, it’s “Yes”. But that’s not the full story.

11 years after the collapse of Lehman Brothers, and the financial turmoil that followed, the world economy seems to have turned a new page. For now.

As misery gave way to opportunities, the financial crisis of 2007-08 has been followed by one of the longest economic expansions on record. America’s economy, the source of previous financial troubles, has now been growing for more than 122 months straight – the longest run since record-keeping began in 1854.

Contrary to what history or a rise in Google searches related to “Recession” might suggest – economic expansions don’t simply die of old age.

But there are signs that the world economy is not in rude health anymore (see “Strange times we live in” section below). A fierce debate has thus ensued among economists whether we should expect to read “Economic Crisis” in print soon.

Whatever the outcome, what you won’t see in the papers, is what a recession would mean for your investments in peer-to-peer (P2P) lending. And if you don’t have yet, is it even a worthwhile investment in times as such?

What would happen to P2P lending in a time of crisis?

The inconvenient truth is that no one knows for sure. Relatively recent innovation that it is, P2P lending is yet to go through a full business cycle (the boom and the bust). 

During the previous financial meltdown of 2007-08, only one European P2P lending platform was in existence – the UK-based Zopa. But it has shown encouraging results under pressure. Even during what is now considered to be the worst financial crisis since the Great Depression, Zopa’s investors made a net positive return of 4% – at a time when almost every other financial player was in the red.

Investors will take comfort in the thought that if we were to experience a similar financial disaster, P2P lending industry is not susceptible to the evils that have exacerbated the last. In stark contrast to the “too big to fail” banks – P2P platforms are not leveraged and do not use fractional reserve banking. P2P lending platforms are 100% equity-funded, which means that for every €1 put in by a lender, €1 is lent out to a borrower.

Furthermore, “P2P loans” – as a broad asset class – are far less volatile than stocks. And P2P loan rates don’t overreact to small fluctuations in central bank interest rates. 

Lastly, P2P loans are an excellent diversification choice, because they don’t reverberate too much to the shocks in other asset classes such as stocks or bonds. In case of a financial meltdown, they wouldn’t be dragged down by other assets and would thus be an outstanding counterweight to  other investments in a portfolio.

Screenshot 2019-09-30 at 13.45.55

Effects of an economic downturn

Nevertheless, a spike in default rates seems unavoidable in times of difficulty. And whether P2P lending industry will survive and thrive will depend on the severity of the downturn and how well individual platforms have prepared for the worst.

In case of a small downturn, credit demand will most likely remain intact. But – jumpy about the prospect of more defaults – banks might overreact, cut-off lending, and become too risk-averse. If that’s the scenario, P2P borrowing would increasingly look like an attractive option for households and firms deprived of capital and looking for alternative forms of credit (especially for debt consolidation and refinancing purposes). Despite more defaults, an increased number of P2P loan requests would look like P2P lending industry discovering the bright side of an economic crisis. 

If, however, the recession continues to get more and more severe – things will get worse. The overall credit demand in the economy would fall as households and firms respond to an economic downturn by delaying their purchases and cutting down on debt. As banks panic and further restrict lending, P2P investors might not have the stomach to step in their place. Fearing more defaults, many would respond by fleeing to other safe-haven assets. 

With fewer lenders, P2P loan markets would freeze-up. To stay afloat, P2P lending platforms would need to survive by drawing on the financial cushion they have built up during the good times. Weaker platforms – which have no such buffer – would be forced to increase loan interest rates to attract investors and compensate them for the higher number of defaults. 

Without some constraints, the weakest P2P platforms could become trapped in a vicious cycle. If platforms offer loans at above-market interest rates, that motivates the most creditworthy borrowers to shop around for a better price. To retain credit demand, P2P platforms would face pressure to lower their acceptance rates and, in turn, increase their exposure to the subprime borrower segment. Such a move would push up risk even higher. More defaults would follow. Investors would demand even higher interest rates to compensate for the losses. And so it goes.

Screenshot 2019-09-30 at 13.46.10

What’s the aftermath?

Even the worst-case scenario sketched above, would not mean a collapse of the whole P2P lending industry. But it could spell doom and gloom for the smaller, unprepared, individual platforms.

From the perspective of an individual investor, in this brutal game of survival-of-the-fittest, backing the winners would become increasingly important. 

Financially robust P2P platforms not only limit immediate risks but also promise higher future pay-outs. If the lending platform survives the crisis, a number of defaulted loans (stuck in the hands of overworked debt-collectors and bailiffs for the time being) will eventually be recovered.

Choosing a reputable and strong platform is vital. But there are other ways one must prepare.

Avoiding liquidity issues

In case of a severe financial turmoil, a financially robust platform and diversified investments will not be enough. As your investments become locked in – liquidity drying up might easily become a way bigger problem. 

Your loans might be performing well, but if you find yourself short on cash, it might be difficult to find a willing buyer on the secondary market. To avoid having to sell your loans at an eye-watering discount, make sure your investments are staggered – that there’s a regular and continuous flow of capital for you to be able to withdraw or reinvest. 

Screenshot 2019-09-30 at 13.46.26

Managing emotions

Among the ranks of seasoned investors, anxiety is surprisingly common. And emotions are heightened in times of uncertainty.

This is quite evident. One study in the Journal of Finance concludes that hospitalisation rates in California correspond with daily fluctuations in stock prices. A significant fall in the stock market has “an almost immediate impact on the physical health of investors, with sharp [stock market] declines increasing hospitalisation rates over the next two days”. 

Checking on the performance of your portfolio regularly is important. But don’t overdo it. Take it easy, and draw confidence from the thought that the long-term potential of your investments will ultimately outweigh any short-term turbulence. 

Cooler heads prevail.

Having faith in your investments

The 2019 “Quantitative Analysis of Investor Behaviour” report is clear. Trying to predict the market is the number one reason why investors lose money. All other reasons (fees, unexpected need for liquidity, lack of available money to invest) trail behind this lack of better judgement.

Investors don’t have the patience to stick with their investments for more than 4 years. Many panic too quickly and don’t commit for long enough to reap the benefits. Many spread themselves too thin trying to stay on top of time-consuming 24/7 market updates – constantly checking their portfolio and worrying about whether they are investing in the most optimal way possible. 

Investing in P2P lending platforms requires commitment. You won’t profit if you panic and sell your loans on the secondary market at the first sign of trouble. Your investments won’t grow as fast as they could if you don’t reinvest your earnings and miss out on exponential growth.

Instead of trying to guess the timing of the next crisis, try to find some time to invest in P2P loans. Financial common sense tells us that “the best time to invest was yesterday, the second-best time is today”.

Strange times we live in

Screenshot 2019-09-30 at 13.46.36

In normal times, investors invest money to make more money. Nowadays, anxiety in the markets leads many to scrounge for the safest assets – government bonds, a quarter of which now trade at negative yields. That’s $13trn worth of bonds, which – if held to maturity – guarantee a loss.

In normal times, we don’t see two of the biggest economies in Europe – Germany and the United Kingdom – both reporting economic contractions in the 2nd quarter of 2019. And we don’t see gold, a safe-haven, trading at a six-year high.

In normal times, governments pay more to borrow for longer. But the 10-year US Treasury bond now has a lower yield than the 3-month one. Such “yield curve inversions“ are usually signs of trouble to come – in the US, they have foreshadowed all of the 8 recessions since 1960. 

At the backdrop of slowing global economic growth and widespread uncertainty about trade policy, central banks around the world are cutting interest rates and pulling the trigger to other unconventional monetary tools to spur up growth. 

So where’s the crisis? Well, to be clear, it’s not doom and gloom yet. Jobs are still plentiful, wages are picking up, and the world economy is still growing. Whether the strange times of today have become the new normal, remains to be seen. 

For the doom-mongering sceptics who think otherwise, the Japanese bond market offers some valuable lessons. Big financial players have been shorting the Japanese bond market since 1998 – a year when bond yields reached unprecedented lows. Expecting quick gains from financial turmoil and anticipating a yield spike, many hedge fund managers have destroyed their careers pursuing this loss making gamble now known as “widow-maker” trade. The collapse of the Japanese bond market simply never materialised.

In other words, no level of strangeness in the current economic situation translates directly into “imminent crisis”. To try to predict one with certainty (or bet on it) is a fool’s game.

This Article is prepared by Laimonas Noreika, CEO of P2P lending platform FinBee. None of the information found in this article is an investment advise. 

Reklama

P2P rinkos horoskopas 2019 metams

Sveiki visi. Jau seniai nerašiau šiame blog’e, tačiau negaliu praleisti progos ir vėl spėti ateitį. Tai darau jau… ketvirtą kartą. Oho, laikas greitai eina. Taigi, ko galime tikėtis sekančiais metais, kaip pavyko “išburti” 2018 metus – apie visa tai ir dar daugiau sužinosite perskaitę šį įrašą. Nepamirškite dalintis su draugais!

Taigi, kas gero nutiko 2018 metais?

Tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo paskolų rinka po truputėlį stabilizuojasi ir rodo brandumą. Nebematome šimtaprocentinio augimo ar kitų ekstremumų. Tačiau, ji vis dar yra sparčiai auganti vertinant bet kokiais terminais. Jei 2017 metais rinka fiksavo 102% procentų augimą, tai 2018 metais jau tik 51%. Kaip ir buvo galima tikėtis, naujų platformų rinkoje nesulaukėme, išliko tie patys trys žaidėjai. Ar tai geros žinios investuotojams? Manau, kad taip. Finansų pasaulyje stabilumas yra labai svarbu, o kaip tik jo 2018 metais ir sulaukėme. Pastovaus ir sėkmingo platformų darbo.

Mažai kas apie tai kalba, bet 2018 metai buvo tie metai, kai investavimas į paskolas kaip turto klasė ženkliai aplenkė bemaž visas kitas turto klases. Jei akcijų rinkos įvairiose pasaulio geografijose fiksavo ir iki 40% siekiančius nuosmukius, Lietuvos akcijų rinka fiksavo 7,4% nuosmukį. Tuo tarpu investavimas į paskolas įvairiose platformose sugeneravo teigiamą – 12-19% siekiančią grąžą.

2018-ieji lašinių kaupimo metai. O kas laukia 2019?

Praeitais metais rašydamas “horoskopą” vieną iš pastraipų baigiau tekstu: “Sunku tikėtis, kad ekonomika nuolat išlaikys vieną kryptį – aukštyn, tad nepamirškite diversifikuoti savo investicijų, bei priprasti, kad grąža iš P2P skolinimo visada bus tik dviženklė. Bus visko, bet ne šiais metais. Tad 2018 m. kviečiu auginti lašinius kartu.“

Buvau teisus, paskolų rinkoje jokių esminių pokyčių nenutiko. Visi kartu sėkmingai auginome lašinius. Tiesa, man kiek neramu, kad 2019 metais, gali tekti tų lašinių atsargas kiek sumažinti. Kodėl? Nesu geriausias pasaulio ekonomistas, tačiau ženklūs akcijų rinkų kritimai signalizuoja apie užsienio rinkų problemas. Kaip žinome, visiškai nesvarbu kas vyksta Lietuvoje, jei griūna didieji, Lietuva griūna su dvigubu pagreitėjimu. Manau, kad Lietuva potencialiai krizei yra paisruošusi gerokai geriau nei 2008 aisiais metais, tad panikos kelti nereikėtų. Mano vertinimais, visos trys P2P platformos paskolų riziką vertina gan neblogai, tad net ir krizės atveju, turėtų generuoti tarp –10% – +7% grąžą. Žinant, kad inveticijos į paskolas niekur nedingsta, o išieškojimas nusikelia į geresnius laikus, manau, kad esame neblogai pasiruošę net ir tokiems scenarijams.

Tiesa, turime ir kitų neigiamių kriterijų kuriuos pamirštame aptarti. Mums, investuotojams tai neatrodo svarbi žinia. Tačiau, nuo sausio 1 dienos dujos ir Elektra brangsta 15%. Jei tau gerbiamas skaitytojau tai nėra ženkli tavo kaštų dalis, tai žmonėms kuriems per platformas skoliname pinigus tai yra viena svarbiausių išlaidų eilučių. Na bent jau žiemą. O kaip žinome, žiema pas mus ilga.

Tad, teikiu pirmąjį spėjimą 2019 metams. Išaugs vėlavimų statistika. Objektyvumo dėlei pateikime skaičius, kad kitais metais galėtume įvertinti ar prognozė pasiteisino. 2018 12 31, FinBee platformoje 82,68% paskolų gavėjų(vienetais) laiku vykdė savo įsipareigojimus. (2017 12 31 šis rodiklis buvo 85,96%).

Reguliavimas

2018 metais įvyko keletas labai svarbių pakeitimų reguliuojant tarpusavio skolinimo platformas. Platformoms pavyko pasiekti, kad būtų suvienodintos konkurencinės sąlygos ir būtų leista imti sutarties sudarymo mokestį. Visi bankai, visos kitos finansinės institucijos gali imti sutarties sudarymo mokestį, o tarpusavio skolinimas – ne. Pagaliau šis absurdas yra panaikintas. Konkurencinės sąlygos suvienodintos. Ačiū visiems kas prisidėjo, ypač kolegoms iš SAVY, bei tarpusavio skolinimo asociacijos prezidentui Vytautui Šenavičiui. Taip pat, Lietuvos bankui ir finansų ministerijai.

Kitas iššūkis kuris laukia 2019 metais yra sudaryti sąlygas juridiniams asmenims investuoti į paskolas. Tai būtų teigiamas pastūmis visai rinkai. Visų pirma, tai padidintų likvidumą platformoje, o investuotojams tai yra gera žinia. Antra, didesnis ir diversifikuotas investuotojų ratas padidintų platformų galimybes sėkmingai išgyventi finansines krizes. Trečia, instituciniai investuotojai sudarytų konkurenciją privatiems investuotojams ir taip sumažintų palūkanas paskolų gavėjams.

2018 metais buvo pasiektas dar vienas didelis laimėjimas. FinBee bei valstybės įmonė UAB “Investicijų ir verslo garantijos”(INVEGA) pasirašė sutartį, pagal kurią valstybė, kartu su smulkiaisiais investuotojais investuoja į smulkias įmones pasinaudodama FinBee platforma. Tai didžiulis ir svarbus pasiekimas visai rinkai. Kartu su šiuo pasiekimu, teikiu antrą spėjimą 2019 metams:

FinBee verslo paskolų portfelis 2019 metais išaugs bent jau dvigubai. Jei per 2018 metus išdalinome kiek daugiau nei 2mln eurų, tai sekančiais metais pasieksime 4 mln eurų sumą.

Kaip sekėsi prognozuoti 2018 metus?

Praeitais metais pateikiau prognozes, na o dabar pažiūrėkime ar pavyko nuspėti ateitį

Pirmoji prognozė:

„Manau, kad rinkos augimas po 2017 m. šuolio, sulėtės. Tikiuosi ir prognozuoju, kad bendrai Lietuvos P2P skolinimo rinkoje 2018 m. bus išduota apie 28 mln. eurų paskolų.“

Neslėpsiu, esu pats nustebęs kaip tiksliai pavyko numatyti šį skaičių. Iš viso, platformos per 2018 metus išdavė 28 milijonus, 781 tūkstantį eurų. Prognozė pasitvirtino. Dedam pliusą.

Antroji prognozė:

“Pernai nusistovėjusi vidutinė grąža investuotojams platformose šiemet drastiškai keistis neturėtų, o jei keisis – tai į geresnę pusę investuotojams. Dar viena gera žinia – šiemet turėtume sulaukti didesnio išieškotų paskolų kiekio.“

Dėl palūkanų normų neprašoviau. Dėl išieškotų paskolų, sunku pasakyti, nes patikimos statistikos nei viena iš platformų nepateikia. Už spėjimą dedame pliusą? Manau, kad taip. Kol kas du iš dviejų. (Gerai kai pats save vertinu, tai kaip noriu taip balsuoju).

Trečioji prognozė:

“Lietuvos P2P rinka nusistovėjo ir kristalizavosi, todėl naujų stiprių rinkos žaidėjų šiemet nesulauksime. Išimtį pritaikyčiau P2P bendrovėms, kurios orientuosis į NT rinkos projektų finansavimą.“

Trečias pliusas iš trijų. Šiuos metus drąsiai galime pavadinti NT platformų atsiradimo metais. Jų atsirado tikrai nemažai. Kol kas, rezultatai nenuviliantys. Sveikiname naujus kolegas rinkoje su puikia pradžia. Kadangi tai mano asmeninis blogas, tai galiu ir asmenines simpatijas išreikšt. Bent jau man, kokybiškiausiai atrodo kolegos iš Profitus. Sėkmės! P.S Labai norėčiau pamatyti NT platformų planą ar pamąstymus, kas nutiks Lietuvą pasiekus naujai krizei? Tai vienintelis mane neraminantis klausimas šioje sferoje.

Ketvirtoji prognozė:

“„FinBee“ išliks vienintele iš didžiųjų P2P skolinimo platformų, kuri skolina verslui. Prognozuoju, kad kiti rinkos senbuviai šiemet dar nežengs tvirto žingsnio į sutelktinio finansavimo rinką, nors kalbos apie tai skambės vis garsiau.“

Ketvirtas pliusas iš keturių. Tiesa, pasiekimai galėjo būti riebesni. Manau, kad su produktu kurį turime, galime ir privalome smulkių verslo paskolų sektoriuje būti agresyvesni ir ambicingesni. Tikrai galime išduoti daugiau kokybiškų verslo paskolų. 2018 metus vadinu testavimo metais. Pamatėme, kad poreikis paskoloms yra, riziką vertinti mokame, o klientai laiku vykdo savo įsipareigojimus.

Penktoji prognozė:

“„FinBee“ ir toliau plėsis užsienyje ir šiemet pristatys dar bent vieną naują rinką.“

Pirmas minusas. Šiemet su FinBee daugiau rinkų ir neatidarėme. Reikia pripažinti, kad tiek aš asmeniškai, tiek dalis komandos 2018 metais daug laiko skyrė vertybinių popierių platinimo platformos DESICO kūrimui. Tad, iš mūsų komandos perspektyvos žiūrint įvykdėme didelius plėtros planus, iš FinBee investuotojo perspektyvos žiūrint, prognozė pateikta klaidingai. Minusas.

Šeštoji prognozė

“Vis didesnę paskolų portfelio dalį sudarys vartojimo paskolos, kurių dėka P2P platformos atims dalį klientų iš greitųjų kreditų bendrovių, kredito unijų ir bankų“

Manau, kad ši prognozė pateikta prastai. Ji neobjektyvi, joje nėra skaičių kuriuos būtų galima palyginti. Visa rinka fiksavo ženklų augimą, o pasakyti kokios to pagrindinės priežastys būtų sunku. Todėl, šio spėjimo nevertinu.

Keturi pliusai iš penkių. Neblogai.

Kas laukia 2019 metais?

  1. Manau, kad rinka dar labiau sulėtins augimo tempus. Prognozuoju, kad per sekančius metus, bus išduota apie 36 milijonus Eurų.
  2. Nusistovėjusios palūkanų normos investuotojams keistis neturėtų ir išliks panašios kaip šiais metais.
  3. Išaugs vėlavimų statistika. Objektyvumo dėlei pateikime skaičius, kad kitais metais galėtume įvertinti ar prognozė pasiteisino. 2018 12 31, FinBee platformoje 82,68% paskolų gavėjų (vienetais) laiku vykdė savo įsipareigojimus. (2017 12 31 šis rodiklis buvo 85,96%).
  4. FinBee verslo paskolų portfelis 2019 metais išaugs bent jau dvigubai. Jei per 2018 metus išdalinome kiek daugiau nei 2mln eurų, tai sekančiais metais pasieksime 4 mln eurų sumą.
  5. Tikėtina, kad verslo paskolų sektoriuje sulauksime naujo žaidėjo.

Sakau, ačiū skaitytojams, FinBee investuotojams, kolegoms ir priežiūros institucijoms. Sėkmingų jums 2019 metų!

Lietuvos P2P rinkos 2018-ųjų metų horoskopas

Atėjo laikas ir vėl mesti burtus! Jau treti metai iš eilės sausio pradžioje dalinuosi spėjimu kaip ateinančiais metais atrodys Lietuvos P2P rinka. Ne išimtis ir šie, tad – gero skaitymo.

Visų pirma, apžvelkime 2017 metus. Prisiminkime, pagrindinius įvykius ir įvertinkime pasiektus rezultatus.

Rezultatai skaičiais

2017 metais visa P2P rinka Lietuvoje fiksavo įspūdingą 110 proc. augimą. Tiesa, toks augimo tempas yra fiksuojamas visoje Europoje, tad labai stebėtis nėra kuo. Žemyno ekonomika auga, žmonės daugiau uždirba ir yra optimistiškesni dėl ateities perspektyvų. Tad natūralu, kad jie noriau skolinasi vartojimui.

Visos Lietuvoje veikiančios platformos kartu sudėjus išdavė kiek daugiau nei 19 mln. eurų paskolų, ir beveik pasiekė mano „išburtą” 20 mln. eurų ribą (2017 metų horoskope spėjau, kad išdavimai sieks 20 mln. eurų).

Didžiausią augimą Lietuvos P2P rinkoje fiksavo „Paskolų klubas“. Nors finansinė grąža investuotojams, įskaičiuojant blogas paskolas, čia yra mažiausia iš didžiųjų P2P platformų, tačiau tai nesutrukdė užfiksuoti 248 proc. augimo. Per 2017 metus „Paskolų klube“ buvo išduota 8,9 mln. eurų paskolų, kai 2016-ais tik 2,6 mln. eurų. „Paskolų klubas“ taip pat peržengė simbolinę, 1 mln. eurų per mėnesį išduotų paskolų ribą. Puikūs metai, sveikinu kolegas.

„FinBee“, sulaukusi investicijos, taip pat ženkliai padidino apsukas. Metų pabaigoje aktyviai pradėjusi reklamuoti savo paslaugas paskolų gavėjams, bitė taip pat fiksavo ženklų 91 proc. augimą. Per 2017 m. buvo išduota 5,8 mln. eurų, kai 2016 m., kiek daugiau kaip 3mln. Kiek apmaudu, kad „FinBee“ neturėjo finansinių galimybių anksčiau pradėti aktyvius rinkodaros veiksmus. 2018 metų rezultatai rodo, kad „FinBee“ turi visas galimybes pasivyti savo konkurentus. Gruodžio mėnesį platforma išdavė 709 tūkst. eurų per vieną mėnesį, kai palyginimui tų pačių metų balandį tik 255 tūkst.

Kaip ir prognozavau 2017 m., „SAVY“ galutinai prarado lyderio pozicijas ir šiuo metu užima paskutinę vietą tiek pagal mėnesinius išdavimų rezultatus, tiek ir pagal aktyvumą rinkoje apskritai. Jei bendras rinkos augimas siekė 110 proc., tai „SAVY” tik 24 proc. Nesakau, kad 24 proc. augimas yra mažai, tikrai ne. Tačiau, kitų rinkos dalyvių rezultatai rodo, jog galima pasiekti daugiau.

Grąža investuotojams

Investuojantiems į paskolas bene svarbiausia yra tai, kokią grąžą jie gali uždirbti. Vertinant P2P rinką, svarbu paminėti tai, kad bendra grąža visose platformose vis dar siekia dviženklius skaičius. Manau, kad šioje rinkos situacijoje, kuomet palūkanos už indėlius bankuose yra tokios mažos, 12-18 proc. grąža yra išties solidi, lyginant su prisiimama rizika. Žinau, 2017 metai buvo kriptovaliutų metai, kur augimai buvo skaičiuojami šimtais procentų, tačiau investavimas į paskolas išlieka stabilia, skania investicija.

Manau, kad kitais metais palūkanos investuotojams kristi nebeturėtų. Jos platformose stabilizuosis tose normose, kuriose jos yra šiuo metu. Tad, jei ieškote didesnės grąžos, verta atkreipti dėmesį į tai, kokie yra vėlavimo rodikliai kiekvienoje iš platformų. Sakysite, tempiu paklodę į „FinBee“ pusę. Taip, neneigiu, norisi pirštu besti į mano manymu patį svarbiausią rodiklį – kiek daug/mažai portfelyje sudaro laiku nevykdomos ir nutrauktos sutartys su paskolų gavėjais. Treti metai iš eilės, didžiuojuosi „FinBee“ komanda – šioje statistikos kategorijoje esame absoliutūs čempionai.

Sekančiais metais kol kas nematau ir sąlygų vėlavimo rodikliams blogėti. Finansinės krizės laukiame jau kuris laikas, tačiau panašu, kad ji 2018 metais vis tik neateis. Atlyginimai didėja, nedarbas mažėja, tad ir paskolas grąžinti galimybės gerėja. Svarbu suprasti, kad tokia rinkos situacija anksčiau ar vėliau pasikeis. Sunku tikėtis, kad ekonomika nuolat išlaikys vieną kryptį – aukštyn, tad nepamirškite diversifikuoti savo investicijų, bei priprasti, kad grąža iš P2P skolinimo visada bus tik dviženklė. Bus visko, bet ne šiais metais. Tad 2018 m. kviečiu auginti lašinius kartu.

Reguliavimas

2018 metais turėtume sulaukti itin gerų naujienų. Lietuvos Respublikos finansų ministerija pernai rudenį paskelbė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektą, kuriame numatyta suvienodinti palūkanų apmokestinimą. Siekiama, kad per sutelktinio finansavimo platformas uždirbtų palūkanų suma iki 500 eurų būtų neapmokestinama.

Finansų ministerija aiškina, kad tokiu žingsniu ne tik siekia užtikrinti mokesčių neutralumo principą, bet ir skatinti alternatyvaus finansavimo plėtrą Lietuvoje. Kartu su valstybės institucijų deklaruojamu noru tapti fintech centru regione, galima daryti prielaidą, jog kitąmet teisinis P2P veiklos reguliavimas turėtų gerėti tiek investuotojams, tiek ir pačioms platformoms.

Ko galime tikėtis 2018 m.?

  1. Manau, kad rinkos augimas po 2017 m. šuolio, sulėtės. Tikiuosi ir prognozuoju, kad bendrai Lietuvos P2P skolinimo rinkoje 2018 m. bus išduota apie 28 mln. eurų paskolų.
  2. Pernai nusistovėjusi vidutinė grąža investuotojams platformose šiemet drastiškai keistis neturėtų, o jei keisis – tai į geresnę pusę investuotojams. Dar viena gera žinia – šiemet turėtume sulaukti didesnio išieškotų paskolų kiekio.
  3. Lietuvos P2P rinka nusistovėjo ir kristalizavosi, todėl naujų stiprių rinkos žaidėjų šiemet nesulauksime. Išimtį pritaikyčiau P2P bendrovėms, kurios orientuosis į NT rinkos projektų finansavimą.
  4. „FinBee“ išliks vienintele iš didžiųjų P2P skolinimo platformų, kuri skolina verslui. Prognozuoju, kad kiti rinkos senbuviai šiemet dar nežengs tvirto žingsnio į sutelktinio finansavimo rinką, nors kalbos apie tai skambės vis garsiau.
  5. „FinBee“ ir toliau plėsis užsienyje ir šiemet pristatys dar bent vieną naują rinką.
  6. Vis didesnę paskolų portfelio dalį sudarys vartojimo paskolos, kurių dėka P2P platformos atims dalį klientų iš greitųjų kreditų bendrovių, kredito unijų ir bankų.

Apibendrinant, investuojančių į paskolas ir P2P platformų laukia dar vieni geri metai. Gerų naujienų bus daugiau, nei blogų, o bendra kreivė stabiliai judės į viršų.

Gerų metų ir sėkmingų investicijų!

Laimonas.

Laikas atverti duomenis?

 

Tai vis tik, kokia gi yra didžiausia rizika investuojant į P2P skolinimo platformas? Dideli vėlavimai, ekonominė krizė? Paskutinių poros metų rezultatai sako, kad nė velnio. Kol kas didžiausią riziką kelia vidinė platformas valdančių įmonių rizika – sukčiavimas (fraudulent activity).

Toli šių pavyzdžių ieškoti nereikia. Kredito unijos Lietuvoje viena po kitos uždaromos būtent dėl šios priežasties, Ūkio bankas taip pat. Na, o P2P rinkoje, nepamirškime Trust Buddy, platformos prieš 2 metus nutraukusios veiklą. Na, o šią savaitę, turime dar vieną liūdną atvejį. Ispaniška platforma Comunitae nutraukė veiklą, nes vienas iš darbuotojų susitaręs su draugais investuotojams siūlė investuoti į neegzistuojančius projektus. Padaryta žala tokia didelė, kad platforma nutarė nutraukti veiklą. Žinoma, pradėti teisiniai veiksmai prieš nusikaltėlius, bet….. šaukštai po pietų.

Ką galime iš to pasimokyti?

Diversifikuokime investicijas. Investuokime į tai ką suprantame. Tikrinkime akcininkų ir vadovų reputaciją.

Platformų valdytojai, ką galime padaryti mes? Hm… decentralizuokime sprendimų priėmimą. Pagrindiniai vadovai neturi turėti galimybės talpinti paskolų į biržas. Patvirtinti išduodamą paskolą turi ne mažiau du darbuotojai. Svarbiausia – atviri duomenys investuotojams. Turime išviešinti kiek įmanoma daugiau informacijos, turime vengti black box sprendimų, turime atverti savo paskolų portfelių informaciją.

Šiandien mano žinutė trumpa bet labai svarbi. Pamąstykime.

Daugiau informacijos apie Comunitae platformos nutraukiamą veiklą rasite čia:

https://www.p2p-banking.com/countries/spain-spanish-platform-comunitae-stops-operations-due-to-fraud/

 

Laimonas Noreika. Kaip susigrąžinti 400 tūkst. Lietuvos gyventojų?

Antstolių rūmai skelbia, kad Lietuvoje apie 200 tūkst. asmenų, turinčių vykdomųjų antstolių bylų. Tai yra kas dešimtas darbingo amžiaus Lietuvos gyventojas arba daugiau nei gyvena Šiauliuose ir Panevėžyje kartu sudėjus. Nors vykdomųjų bylų skaičius mažėja, daugiau dėmesio reikėtų skirti, kad žmonės neatsidurtų antstolių akiratyje.

Vasaros pabaigoje viešojoje erdvėje nuskambėjo 700 tūkst. vykdomųjų bylų skaičius, privertęs kilstelti ne vieną antakį. Nors greitai paaiškėjo, kad šis skaičius yra netikslus ir asmenų, turinčių vykdomųjų bylų skaičius siekia beveik 200 tūkst., tai vis tiek yra gerokai per daug. Galima numanyti, kad panašus skaičius žmonių balansuoja ties vykdomosios bylos riba. Lietuva nėra tokia turtinga, kad galėtų sau leisti lengva ranka į finansinį paribį nustumti 400 tūkst. darbingų žmonių.

Galima tik įsivaizduoti, ką tai reikštų mūsų šalies ekonomikai. Tai, kad labai reikšmingos piliečių dalies piliečių finansinė laisvė de facto neegzistuotų, sukeltų grandininę reakciją, kuri vienaip ar kitaip paliestų visus ekonomikos sektorius. Žinoma, valstybė nesugriūtų, bet pasekmės labai skaudžios.

Savo veikloje dažnai susiduriu su žmonėmis, kuriuos spaudžia finansiniai įsipareigojimai ir antstolio grėsmė jiems darosi labai reali. Absoliuti dauguma jų dažniausiai nori ir gali patys išspręsti užgriuvusius finansinius sunkumus. Kaip galime jiems padėti?

Screen Shot 2017-11-21 at 14.18.04

Ilgalaikis sprendimas būtų finansinis piliečių švietimas, prasidedantis mokykloje. Kad ir kaip viešojoje erdvėje nuvalkiotas būtų šis žodžių junginys, bet tai padėtų ilgalaikius pamatus žmonių ir šalies finansinei gerovei.

Finansinio raštingumo pamokos turi tapti tokios pat įprastos kaip matematika ar anglų kalba. Jose turime žmonių kalba mokyti kasdienių finansinių situacijų. Rezultatų sulauktume pakankamai greitai, mat statistika rodo, kad dažniausiai su pinigais elgtis nemoka 18-25 m. piliečiai, kurių to nemokė mokykloje ir kurie dar nespėjo finansinio raštingumo įgyti gyvenime savo kailiu.

Tačiau negalime laukti, kol užaugs racionaliai savo finansus tvarkanti karta. Problema yra karšta ir ją gesinti turime dabar.

Nuosaikus būdas pagelbėti su finansinėmis problemomis susiduriantiems žmonėms galėtų būti valstybės remiama probleminių finansinių įsipareigojimų refinansavimo programa. Įsivaizduokite situaciją, kuomet žmogus uždirba 600 eurų, o jo finansų įsipareigojimai siekia 150 eurų per mėnesį. Pajamų ir įsipareigojimų santykis nesiekia įstatyme numatytos 40 proc. ribos, tad viskas kaip ir gražu.

Tačiau, kaip dažniausiai būna gyvenime, atsiranda neplanuotos išlaidos. Sakykime, bauda už kelių eismo taisyklių pažeidimą, kurią reikia sumokėti. Dauguma žmonių rinktųsi ar mokėti baudą arba vykdyti jau turimą finansinį įsipareigojimą, nes abiems pinigų nepakaks. Štai taip tereikia vieno įvykio ir žmogus pradeda balansuoti ant briaunos, už kurios – antstoliai.

Valstybės remiama finansinių įsipareigojimų refinansavimo programa leistų žmogui restruktūrizuoti skolą bei susimažinti mėnesio įmokas. Idealiu atveju – apmokant refinasavimo palūkanas, kad liktų mokėti tik įsipareigojimų sumą be palūkanų.

Tokios programos kritikai gali apeliuoti į nuolaidžiavimą netvarkingai savo finansus tvarkantiems piliečiams ir jie būtų teisūs, bet iš dalies. Nuo piktnaudžiavimo visiškai apsiginti yra neįmanoma, tačiau didelė dalis finansinių sunkumų prispaustų žmonių visų pirma nori nuoširdžiai jas išspręsti, o ne apgauti valstybę.

Žinoma, būtų naivu pasitikėti žmonių racionalumu, tad refinansavus paskolą, reikėtų užtikrinti ir refinansuotų asmenų kontrolę. Tai nėra sudėtinga, nes Lietuvoje yra labai gerai išvystyta valstybinių ir privačių duomenų bazių sistema, kurioje galima nuolat matyti žmogaus finansinę situaciją, įsipareigojimus bei jų istoriją.

Mes turime šimtus tūkstančių piliečių, kuriems reikia konstruktyvios pagalbos. Metas apsispręsti, ką galime padaryti, kad jiems padėtume. Tai gali būti valstybės remiama finansinių įsipareigojimų refinansavimo ar kokia kita programa. Akivaizdu tik tiek, kad toliau nusisukti nuo šios problemos nebegalime.

Straipsnis publikuotas portale Delfi:  https://www.delfi.lt/verslas/nuomones/laimonas-noreika-kaip-susigrazinti-400-tukst-lietuvos-gyventoju.d?id=76279177

Kada išnyks „lietuviškas verslas“?

Kai prieš kelerius metus su bendraminčiais pradėjau kurti „FinBee“, maniau, jog kuriame jauną ir modernų verslą. Tokį, kuriam svetimos laukinių devyniasdešimtųjų žaidimo taisyklės. Deja, klydau. Kolegoms investuotojams prieš keletą mėnesių žadėjau papasakoti apie konkurencinius p2p rinkos užkulisius, tad tęsiu pažadą šiuo blog‘o įrašu.

Realybė yra tokia, kad užuot bandę drauge stiprinti p2p rinką, plėsti jos dalį bei dirbti išvien su Lietuvos banku, rinkoje turime žaidėjų, kuriems „Santa Barbara“ lygio muilo operos bei intrigų kūrimas yra mielesnis nei sveika visus į priekį stumianti konkurencija. Akylesni p2p rinkos dalyviai neabejotinai pažins šio įrašo personažus.

Pradėkime nuo to, kad prieš maždaug metus spaudoje pasirodė, švelniai tariant, neobjektyvus ir tendencingas Lietuvoje veikiančias tarpusavio skolinimo platformas lyginantis „tyrimas“. Apsimesdamas objektyviu palyginimu, šis „tyrimas“ iš tiesų tiesiog surašė vienos platformos funkcijas ir palygino, kurios iš kitų platformų turi tokias pat funkcijas.

„Tyrimą“ inicijavusios platformos direktorius ir rinkodaros skyrius highfivina. Tuo tarpu potencialūs investuotojai skaito po straipsnių esančius komentarus su kritika „tyrimui“, nesupranta kas darosi ir dvejoja, ar išvis verta rinktis p2p investavimą. Džiaugtis tokiu piaru yra tas pats, kaip džiaugtis įmuštu įvarčiu, kuomet kamuolys skrieja į savus vartus.

2_aston_villa_36_goals

Visada maniau, kad šiuolaikiniame versle duotas žodis yra toks pats įsipareigojimas, kaip ir pasirašyta sutartis. Būtent todėl keturios Lietuvos p2p platformos sutarė, jog išvien gins investuotojų interesus tam, kad būtų panaikintas 5000 EUR per metus investicijų limitas. Darbas buvo sėkmingas, limitas buvo panaikintas, tačiau atėjus metui sumokėti už teisininkų paslaugas, atsirado daug pasiteisinimų ir galų gale už viską sumokėjo trys bendrovės iš keturių.

Be abejonės, visi esame konkurentai. Tačiau konkurencija gali būti sveika, dėl kurios laimi platformos, klientai ir valstybė, arba kenkėjiška, dėl kurios kenčia visa rinka.

Esame nuolat skundžiami Lietuvos Bankui dėl smulkmenų. Priežiūros tarnyba, kuri dirba sunkų ir labai svarbų visai finansų sistemai darbą, yra priversta eikvoti savo laiką ir resursus nereikšmingoms smulkmenoms. Tokių ginčų sprendimui kas mėnesį išleidžiame virš 2500 EUR ir daugybę savo darbo valandų. Šiuos pinigus ir savo energiją daug mieliau skirtume savo platformos tobulinimui ar kokybiškų paskolų gavėjų pritraukimui.

Prieš kelis mėnesius kažkam šovė geniali mintis, kad jei jau nesiseka apskųsti konkurentų Lietuvos Bankui, galbūt verta dar labiau apkrauti Lietuvos teismų sistemą. Tą pačią, kuri garsėja savo neužimtumu. Mūsų konkurentai ieško „FinBee“ paskolų gavėjų ir bando juos įkalbėti kreiptis į teismą, neva mūsų sutartys su klientais negalioja. Tokios bylos žlunga – teismas atmetė jau dvi analogiškas mūsų konkurentų inicijuotas bylas ir priteisė visas teismo išlaidas mūsų naudai. Spėkite, ar mūsų konkurentai neskųs šio sprendimo, taip dar labiau ištęsdami šį visą rinką juodinantį procesą?

Užuot konkuravę su greitaisiais kreditais, kurie iš tiesų nulupa devynis kailius nuo paprastų žmonių, mūsų konkurentai renkasi kariauti viduje ir taip diskredituoti ir taip jauną ir nedidelę p2p rinką. O juk galėtume padėti vieni kitiems, atsiriekiant didesnę vartojimo kredito pyrago dalį, galėtume plėstis į užsienį. Galėtume kartu spręsti svarbius klausimus: komisiniai, palūkanų apmokestinimas, galimybė į paskolas investuoti įmonėms ir daugelis kitų.

Tad ką siūlau? Kad neatsitiktų kaip „lietuviško verslo“ dinozaurams, metas keisti požiūrį iš esmės ir nustoti mušti įvarčius į savus vartus. Konkurencija niekur nedings, ji visada yra ir bus. Geriau tobulėti patiems, gerinti paslaugų kokybę investuotojams ir paskolų gavėjams, augti ir plėstis bei siekti bendros naudos, kai tai naudinga visiems. Galbūt iš to laimės ir konkurentai, bet galima drąsiai pasakyti, kad daugiausiai iš to laimėsi pats.

 

Kokių paskolų reikia smulkiam ir vidutiniam verslui?

 

Audrius Griškevičius, „FinBee verslui“ vadovas

Eurostat duomenimis, 76,2 proc. visų dirbančiųjų Lietuvoje dirba smulkaus ir vidutinio verslo įmonėse. Politikų, valdininkų ir ekspertų metų metus kartojamos frazės apie sąlygų tokioms bendrovėms gerinimą įgavo formą šių metų pradžioje, kuomet įsigaliojo sutelktinio finansavimo įstatymas.

Iki tol paprasta kaip du kart du tiesa, kad verslas auga tuomet, kai yra pinigų, buvo tapęs labiau debatų, diskusijų bei galimybių studijų, negu konkrečių veiksmų objektu.

Realybė tokia, kad bankams smulkus ir vidutinis verslas yra neįdomus, nes tokia yra ekonominė logika. Kelių ar keliasdešimties tūkstančių eurų paskolos administravimas stambiam bankui kainuoja brangiau, nei iš tokios paskolos galima uždirbti.

Pinigų poreikį norėtų užpildyti ir Lietuvos Banko neprižiūrimos kredito bendrovės, tačiau keliasdešimt procentų siekiančios metinės palūkanos greičiau primena greitąjį kreditą, o ne tvarią paskolą augti norinčiam verslui.

Ekologiškos žemdirbystės bendrovė „Biogrūdai“ sutelktinio finansavimo pagalba pasiskolino technikos pirkimui.

Sutelktinis finansavimas iš esmės pakeitė žaidimo taisykles. Atsirado saugus Lietuvos banko reguliuojamas būdas verslui pasiskolinti iš žmonių už palūkanas, siekiančias kelis ar keliolika procentų. Nuo vasario tokia galimybe vien „FinBee verslui“ pagalba pasinaudojo 66 įmonės, kurios bendrai pasiskolino beveik 620 tūkst. eurų už vidutines 14 proc. palūkanas.

Dažniausiai smulkus ir vidutinis verslas skolinasi apyvartinių lėšų papildymui. Neseniai „FinBee verslui“ pagalba apyvartinių lėšų papildymui pasiskolino išskirtinai tik su eksporto rinkomis dirbanti tekstilės gamyba ir prekyba užsiimanti Kauno bendrovė „Lincasa“.

Kita dažnai nurodoma skolinimosi priežastis – technikos pirkimas ar investicijos į gamybos priemones. Pavyzdžiui, sparčiai auganti ir kelis sykius „Verslo gazele“ apdovanota ekologiškos žemdirbystės bendrovė „Biogrūdai“ sutelktinio finansavimo pagalba pasiskolino technikos pirkimui.

Tai tik kelios verslo istorijos, besislepiančios po statistika. Panašių istorijų yra tūkstančiai. Be galimybės saugiai pasiskolinti už protingą kainą, smulkus ir vidutinis verslas turėtų atsisakyti pelningų užsakymų, plėstis lėčiau nei norėtųsi ar didinti technologinį atsilikimą nuo konkurentų Lietuvoje ir užsienyje.

Neseniai „FinBee verslui“ pagalba apyvartinių lėšų papildymui pasiskolino išskirtinai tik su eksporto rinkomis dirbanti tekstilės gamyba ir prekyba užsiimanti Kauno bendrovė „Lincasa“

Ką reikėtų daryti, kad turėtume daugiau augančio verslo sėkmės istorijų? Visų pirma – ir toliau lengvinti sąlygas turintiems laisvų pinigų paskolinti verslui. Sutelktinio finansavimo įstatymas išsprendė daug problemų, tačiau dar yra nemažai pilkųjų zonų, kurios kelia investuotojams klaustukų.

Pavyzdžiui, žmonės daug drąsiau skolintų verslui, jei VMI pripažintų nuostolius, patirtus investuojant į paskolas ir atitinkamai sumažintų investuotojo mokamą pelno mokestį. Investuotojai tada būtų pasiryžę skolinti verslui drąsiau ir daugiau.

Valdžios institucijos taip pat galėtų padengti iš sutelktinio finansavimo platformų besiskolinančių smulkaus ir vidutinio verslo paskolų palūkanas, kaip šiuo metu yra dengiamos bankų išduotų paskolų palūkanos. Nemokami pinigai visada yra geriau nei pigūs pinigai, todėl smulkus verslas noriau skolintųsi veiklos plėtrai ir naujų darbo vietų kūrimui, žinodami, jog atiduot reikės tik tiek, kiek pasiskolino. Tai būtų reali skatinimo priemonė, kuri atneštų labai apčiuopiamą naudą verslui ir valstybei.

Sutelktinio finansavimo įteisinimas jau dabar yra situacija, dėl kurios laimi visi. Verslas, kuriam atsiveria realios finansavimo galimybės, žmonės, kurie įdarbina savo pinigus bei valstybė, kuri surenka daugiau mokesčių ir džiaugiasi augančia ekonomika. Svarbu nepamiršti, kad gera pradžia – tik pusė darbo.

„FinBee verslui“ paskolų portfelio augimas 2017 m. vasario – rugpjūčio mėnesiais.