screen-shot-2016-12-30-at-12-44-03

Horoskopas 2017 metams

Sveiki,

Visų pirma noriu nuoširdžiai pasveikinti su šventėmis, šventomis kalėdomis ir naujaisiais metais. Na, o kad tai jau padariau, tai kaip koks Karbauskis, švenčių proga norėčiau atsisakyti katalikybės ir leistis į pagoniškus ritualus – mesiu burtus 2017 metams.

2016 metų pirmą dieną paskelbiau šį savo įrašą, kuriame prognozavau kas ir kaip keisis tarpusavio skolinimo rinkoje per 2016 metus. Daugeliu atvejų kaip koks Naglis Šulija sėkmingai numačiau pokyčius, tačiau būta ir šūvių dievui į langus. Žvilgtelėkime į prognozes kurias pateikiau ir kokia yra tikroji situacija dabar.

  1. Konkurencija tarpusavyje

2016 metais sakiau, kad:

„Pasibaigus 2016 metams turėsime tik tris aktyviai veikiančias platformas. Tarp laimėtojų bus tos platformos, kurios sugebės veikti skaidriai ir atsakingai. Tokios, kurios sugebės tinkamai valdyti skolinimo riziką. Tokios, kuriose investuotojai jausis saugūs investuodami savo pinigus.“

Taip, 2016 metai buvo tie kurie išgrynino kurios platformos yra nusiteikusios rimtai padirbėti ir atremti iššūkius kurie yra neišvengiami reguliuojamoje rinkoje. Reikia pripažinti, jog Finansinių technologijų (FinTech) startuoliai yra gerokai sudėtingesni, reikalauja aukštesnių kompetencijų ir resursų nei dauguma kitų startuolių rinkoje. Dėl to, iš startavusių penkių tarpusavio skolinimo platfromų aktyviai veikiančių turime tik tris. Savy, FinBee ir Paskolų klubas skirtingais būdais ir metodais užsitarnavo vietą po saule, na, o Ok.lt ir Manu.lt deja saulės nebeužteko.

Prognozė 2017 metams:

Konkurencija tarp šių platformų išliks arši. Savy galutinai praras lyderio poziciją. Paskolų klubas pasieks 1mln. eurų per mėnesį išdalintų paskolų ribą. FinBee neatsiliks.

  1. Prisitaikymas prie rinkos reguliavimo

2016 metais sakiau, kad:

„Kitais metais bus labai įdomu stebėti, kaip platformos prisitaikys prie pasikeitusios reguliacinės aplinkos. Naujasis įstatymas gan stipriai įtakoja P2P platformų veiklą – pradedant 5000 eurų ribojimu vienam investuotojui per metus ir baigiant tuo, kad platformos pajamas galės gauti tik nuo grįžtančių įmokų.“

Buvo tikrai įdomu stebėti. 5000 eurų ribos reikalavimas buvo tikrai absurdiškas ir prieštaraujantis bet kokiems logikos dėsniams. Pirmą kartą visos platformos kartu suvienijo jėgas ir ačiū Lietuvos bankui sugebėjo nuimti šį perteklinį reikalavimą. Tai tikrai sustiprino visos tarpusavio skolinimo rinkos pozicijas ir sukūrė dar didesnę konkurenciją greitųjų kreditų įmonėms.

2016 metais įvyko ir kitas itin svarbus dalykas. Tarpusavio skolinimo bendrovės ir sutelktinio finansavimo bendrovės susibūrė į asociaciją, vadovaujamą puikaus advokato Vytauto Šenavičiaus ir atstovavo savo interesus visose institucijose – VMI, Lietuvos Banke, Seime. Reikia pripažinti, kad tai itin svarbus žingsnis – kalbėti vienu balsu paprasčiau, o ir girdisi geriau.

Deja, to nesupranta mūsų kolegos iš Paskolų Klubo kurių vadovai yra itin arogantiški ir labai dažnai trukdo vienu balsu bendrauti su valstybinėm institucijomis. Labai apmaudu.

Bet kuriuo atveju, sveikinu rinkos dalyvius. Šauniai padirbėta.

Prognozė 2017 metams:

  •  Reguliacinė aplinka smarkiai nesikeis
  • Lietuvos bankas pradės domėtis įvairiais užtikrinimo fondais (garantiniais, draudiminiais ir kompensaciniais) ir tikrinti jų legalumą bei pagrįstumą.

  1. Verslo finansavimas

2016 metais sakiau kad,

„Jei 2014 ir 2015 metai buvo vartojimo paskolų platformų atsiradimo metai, tai esu tikras, kad kitais metais turėsime ne mažesnę puokštę įmonių siūlančių paskolas verslui.“

Na, o šioje vietoje ir prašoviau. Visų pirma įstatymas buvo priimtas vėlai ir nei viena sutelktinio finansavimo platforma taip ir nespėjo startuoti. Visų antra, mano žiniomis, skubančių startuoti platformų nėra taip jau daug.

Jei tarpusavio skolinimo veikloje yra sudėtinga konkuruoti su greitaisiais kreditais (nes reikia didelių rinkodaros biudžetų), tai smulkaus verslo finansavime esminis uždavinys yra rizikos vertinimas (esminis uždavinys tai yra ir tarpusavio skolinimo platformose). Dėl to, bent jau pačioje pradžioje matysime vos keletą platformų kurios realiai imsis šiuos uždavinius spręsti ir įrodys investuotojams, kad verslo paskolų finansavimas yra toks pat patikimas ir pelningas kaip ir vartojimo paskolų.

Iš to ką girdžiu aplinkui, 2017 metams prognozuoju:

Sąlyginai lėtą verslo paskolų finansavimą. Pagal ambicijas ir kompetencijas prognozuoju, kad lyderio pozicijas užims FinBee verslui, kurios vadovas Audrius turi viską ko reikia sėkmingam startui. Taip pat manau, kad galime sulaukti nekilnojamojo turto P2P finansavimo platformų atsiradimo. Kaip žinia lietuviai NT mėgsta, tad būtent ši sritis gali būti malonus siurprizas.

2016 metais šia tema taip pat sakiau, kad:

„Kitų metų rudenį turėsime jau veikiantį “crowdfundingo” įstatymą. Visiškai tikiu, kad jis bus priimtas toks palankus verslui kaip kad yra surašytas juodraštis.“

Ačiū visiems prisidėjusiems: Finansų ministerijai, Lietuvos Bankui, seimui, tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo asociacijai, advokatų kontorai Sorainen už įstatymą kurį seimas šių metų rudenį priėmė. Tokio progresyvaus, konkretaus įstatymo mums turi pavydėti ne tik artimiausi kaimynai bet ir progresyvios vakarų šalys.

  1. Konkurencija su bankais ir greitukais

2016 metais sakiau, kad:

 „Nuo vasario 1 dienos, greitųjų kreditų įmonės bus labai stipriai apribotos vartojimo kredito įstatymo, tad turės dairytis į “ilgesnes paskolas”. Tokiu būdu, P2P platformų ir greitukų interesai natūraliai susikirs.“

„Gan ženkliai 4-7 % sumažės investuotojų uždirbamos palūkanos.“

„Visos tarpusavio skolinimo platformos kitais metais išduos dvigubai daugiau paskolų nei išdavė šiemet. Tai ir toliau bus “lašas jūroje” žvelgiant į rinkos dydį.“

Tai kas buvo neišvengiama, tapo realybe. Su vartojimo kredito įstatymo pasikeitimu rinkoje nutiko struktūriniai pokyčiai. Paskolos su 150% – 200% procentų palūkanomis tapo nebegalimos, tad įmonės kurios prie šio pokyčio neprisitaikė išnyko kaip dinozaurai.

Rinkoje kalbama, kad su pasikeitusia rinkos situacija nesusidoroja ne tik buvęs rinkos lyderis 4finance (smscredit ir vivus) bet ir tokie žadėjai gigantai kaip MOGO ir Provident, kurie atrodo po truputį pasitraukia iš Lietuvos.

Žinoma, tai yra gera žinia tarpusavio skolinimo platformoms.

Buvau teisus ir dėl to, jog ženkliai sumažės investuotojų uždirbamos palūkanos. Visų pirma tai sąlygoja investuotojų gausa ir pilnos kišenės pinigų pas Lietuvos ir užsienio gyventojus. Reikia pripažinti, kad bent jau Lietuvos miestų gyventojai išgyvena tikrą aukso amžių (bent jau Vilniaus senamiestyje Porche Cayanne tapo populiaresnė už VW Passat), o pilnos kišenės pinigų prašosi surasti vietą investicijoms. Būtent dėl pinigų pasiūlos paskolų palūkanos mažėja.

FinBee, kur paskolų palūkanos yra nustatomos pasiūlos ir paklausos principu, paskolų palūkanos sumažėjo nuo 28.71% iki 25,07%. Tai yra beveik 4%. Pripažinsiu, galvojau kad kritimas sieks bent 4%.

screen-shot-2016-12-30-at-12-44-03

Taigi, prognozė 2017 metams:

  • Jei ženkliai nepadidės paskolų pasiūla prognozuoju dar 4% kritimą.

Apžvelkime kiek buvau teisus sakydamas, kad visos paskolų bendrovės išduos dvigubai daugiau nei kad išdavė 2015 metais.

Hm…. Buvau neteisus. Visų pirma, 2015 metais pilnus finansinius metus veikė tik SAVY. FinBee ir Paskolų klubas pradėjo metų pabaigoje.

Per 2015 metus P2P bendrovės išdavė:

Savy: 2,47 Mln Eur

FinBee: 360 tūkst. Eur.

Paskolu Klubas: 30 tūkst Eur.

Viso: 2,86 Mln Eur.

Per 2016 metus P2P Bendrovės išdavė:

Savy: 2,48 Mln. Eur

FinBee: 3,01 Mln. Eur

Paskolų Klubas: 2,5 Mln. Eur.

Viso: 7,99 Mln Eur.

Iš tiesų, paskolų 2016 metais yra išduota beveik trigubai daugiau nei 2015 metais. 2016 metų nugalėtoja skelbiama FinBee. Su kuo ir sveikinu savo komandos narius.

Dalinuosi nuorodomis į oficialias bendrovių pateikiamas statistikas:

https://gosavy.com/lt/docs/statistics

https://www.finbee.lt/apie-mus/statistika/

https://www.paskoluklubas.lt/statistics

2017 metais prognozuoju, kad:

Tarpusavio skolinimo bendrovėms tai bus persilaužimo metai. Tapsime svarbiais rinkos žaidėjais, bendra išduotų paskolų suma viršys 20 Mln. Eurų.

Visos komandos vardu dėkoju už tai kad esate kartu su mumis, palaikote mūsų idėjas, skatinate mus tobulėti. Laukia dar vienas intriguojantis ir daug žadantis periodas. Gero skrydžio!

screen-shot-2016-11-06-at-22-09-49

Kas ne taip su P2P rinka?

Neseniai su visa FinBee komanda lankėmės Lendit konferencijoje Londone. Tai didžiausias, įtakingiausias ir svarbiausias P2P skolinimo metų renginys Europoje.  Kaskart nuvykus į šią konferenciją prisipildau naujų idėjų, o nusistovėjusios mintys būna iš naujo supurtomos. Taip pat atsitiko ir šį kartą, ypač po Anglijos rinką kontroliuojančios įstaigos Financial Conduct Authority

(FCA) vadovo strategijos ir politikos klausimais  p. Christopher Woolard pranešimo apie tinkamą reguliacinę aplinką.

Savo pranešime p.  Christopher Woolard akcentuoja – P2P rinka tampa vis svarbesnė finansinės rinkos dalis, rinka evoliucionuoja ir darosi vis labiau sudėtinga reguliuoti. P. Cristopher’is pažymi, jog FCA siekia sukurti  reguliacinės rinkos sąlygas, kuriose įmonės galėtų inovuoti ir didinti konkurenciją nusistovėjusioms finansinėms institucijomis. Tačiau, su  P2P bendrovėms suteikiama laisve atsiranda vis naujų modelių, kurie stipriai nutolsta nuo pirminės P2P idėjos – paskolos žmogus žmogui, žmogus verslui ar verslas verslui. Anglijos FCA agentūrai didelį rūpestį kelia įvairūs užtikrinimo fondai, kurie dažnai klaidina investuotojus, na, o tokiai jaunai rinkai bet kokia klaidinanti informacija yra labai žalinga. Tokioje ankstyvoje rinkos stadijoje svarbiausia vartotojų pasitikėjimas.

Praėjo jau keletas savaičių, po to kai grįžau iš Londono, tačiau niekaip negalėjau pamiršti p. Christopher pranešimo. Peržvelgiau Lietuvoje ir artimame užsienyje veikiančias bendroves, permasčiau FinBee veiklą – ar nėra taip, kad norėdami geriau iš tiesų stipriai klaidiname vartotojus? Aš manau, kad taip. Žingsnis po žingsnio žengiame vis toliau nuo pirminės P2P idėjos investavimą apsunkindami įvairiais fondais ir naujomis investavimo struktūromis. 

Su šiuo straipsniu P2P rinkoje daug draugų nesurasiu, bet jaučiu, kad turiu išdėstyti savo nuomonę. Pabandykime apžvelgti kiekvienos iš įmonių, taikančių skirtingus verslo modelius dabartinę veiklą, tai kaip jie įmonės privalumus pristato investuotojams ir kaip tai iš tikrųjų turėtų vadintis jei daiktus vadintume tikraisiais vardais.

 

FinBee kompensacinis fondas

Pradėsiu nuo įmonės kuriai vadovauju. Tiesa ta, kad ir čia matau daug taisytinų dalykų. Taigi,  teksto “FinBee kompensacinis fondas” išimtume visus reklaminius elementus, šį fondą turėtume vadinti rinkodaros strategija. Strategija paprasta: vietoje to, kad investuoti pinigus į žiniasklaidą, televiziją, affiliate tinklus ir panašiai, geriau tuos pinigus išleisti kompensuojant dabartinių investuotojų nuostolius, tam, kad jie atsidėkodami rekomenduotų FinBee paslaugas. Ar turėsime drąsos iš tikrųjų taip pavadinti savąjį fondą nežinau, bet tai būtų teisingiausias pavadinimas.

 

Mintos Paskolų birža ir Buy Back guarantee 

Mintos yra praeitų metų Europos žvaigždė, kurios spartų augimą lėmė modelis paremtas “Buy back” garantija. Mano asmenine nuomone, jei daiktus vadintume tikraisiais vardais, o turinys turėtų viršenybę prieš formą, Mintos turėtų turėti finansų maklerio licenciją, nes viskas ką jie daro yra vertybinių popierių viešas platinimas. Taip manau todėl, kad viskas ką jie daro tai parduoda susijusių greitųjų kreditų įmonių paskolas viešai. Jei būčiau reguliatorius, tokią veiklą prilyginčiau viešam obligacijų platinimui. O kas kita tai yra jei ne obligacijos? Greitųjų kreditų įmonės per Mintos išleidžia savo obligacijas, o neprofesionalūs investuotojai jas perka už fiksuotą kainą per fiksuotą terminą. 

https://lt.wikipedia.org/wiki/Obligacija

 

Paskolų klubas ir jų garantinis fondas

Vien žodis garantinis mane žiauriai erzina. Kokias garantijas gali teikti įmonė, kuri galimai yra patyrusi beveik 1 mln. eurų nuostolio? Čia pirmas klausimas kuris man rūpi, tačiau ne man spręsti ar investuotojai nori investuoti kur jiems teikiamos galimai tokį didelį nuostolį patyrusios įmonės garantijos.

Man žymiai įdomiau yra tai, kad iš esmės Paskolų klubas elgiasi visiškai kaip bankas. Pažvelkime ką jie sako – paskolink mums savo pinigus už 8%, na o mes juos paskolinsime už 20%, o skirtumą (12%) pasiliksime sau. Juk tai grynų gryniausia bankinė veikla, o bankinei veiklai reikia licencijos.  Ar jau nebereikia?  Ar nėra taip, kad P2P turėtų būti skolinimas žmogus žmogui, o ne žmogus paskolina bendrovei, bendrovė žmogui? 

 

Savy Draudiminis fondas

Kiek pastebiu, SAVY draudiminis fondas yra nelabai populiarus tarp investuotojų, tad ir aptarinėti nelabai yra ko. Tik ir vėl – negi iš tiesų galima savo veikloje naudoti žodį draudimas, net jei į draudimo bendrovę esi panašus tiek pat kiek ežiukas į šikšnosparnį?

Lenndy 

Negana to, kad kolegos savo veiklą pradėjo apskritai be jokių licencijų (ir vėlgi  pasinaudojo forma prieš turinį), tai dar ir žada garantijas įmonių kurios nei kam nors girdėtos, nei gali būti tikros, kad pačios išliks bent sekančius porą metų. Kad ir bendrovė FirstFinance.  Jei nepatingėtumėte ir išsitrauktumėte viešai prieinamą įmonės Pelno/Nuostolių ataskaitą ir balansą, pamatytumėte, kad pačios bendrovės finansai visiškai neblizga. Nežinau, ką galvoja Lietuvos bankas, kurio darbas prižiūrėti rinką, bet Buy Back garantija turėtų būti pirmi trys žodžiai kuriuos paprašyčiau ištrinti iš Lenndy puslapio.

Mielas skaitytojau, jei vis tik nepavyko sukelti lengvo vėjelio, kuris kiek prapūstų nusistovėjusias mintis, sakyk, ką manai apie šiandien Lenndy investuotojams pasiūlytos paskolos su Buy Back Garantija, kur Amerikos įmonė prekiaujanti naudotais automobiliais pažada gražinti pinigus, jei automobilio pirkėjas nemokės lizingo? Aš manau, kad jei taip ir toliau, greitu metu finansuosime Nigerijos piratus. Įdomumo dėlei pasidalinu nuotrauka iš įmonės, kuriai skolinate pinigus tinklalapio. Paskaitykite viršutinę antraštę ir dar kartą pagalvokite ar tikrai norite su tuo turėti ką nors bendra?

Buy here, Pay here, No Credit Check, We finance you NO MATTER WHAT.

screen-shot-2016-11-06-at-22-09-49

Kaip visada, nieko nenoriu įžeisti. Tačiau, kiekvienas šios jaunos rinkos dalyvis turi prisiimti atsakomybę ir jei matome jog kažkas vyksta ne taip – geriau netylėti, o signalizuoti iškart. Būtų gerai, kad išvengtume Trust Buddy ar kinijoje įvykusios situacijos, kai buvo prarasti dideli investuotojų pinigai. Taigi, mano žinutė kolegoms konkurentams būtų tokia – keep it simple.

Businessman try hard to hold on the cliff with debt burden

„Paskutinio šiaudo ” paskolos smulkiam verslui

Jau kuris laikas su Finansų ministerija ir Lietuvos banku dirbame prie naujų sutelktinio finansavimo sprendimų smulkiam verslui. Ar tikrai reikia kurti naują sprendimą, kai šiandien ir taip veikia alternatyvūs finansavimo tiekėjai? Norėtųsi daugiau aiškumo, todėl dalinuosi savo įžvalgomis, kaip veikia vienas iš alternatyvaus finansavimo lyderių – Capitalia, kurio paskolas galima įsigyti per Mintos platformą.

Capitalia yra Latvijoje įkurta bendrovė, veikianti Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje. Per 2015 metus Capitalia paslaugomis pasinaudojo 237 smulkaus verslo bendrovės , iš kurių Lietuvoje apie 80 bendrovių arba po 1,5 bendrovės per savaitę*

 Mintos yra platforma, kurioje tokios bendrovės kaip Capitalia siūlo įsigyti jų anksčiau išduotas paskolas.

  1. Capitalia vidutinės paskolos kaina – 32%

Iš duomenų, kuriuos Capitalia teikia Mintos platformoje, matyti, kad paskolų smulkiam verslui marža svyruoja nuo 16% iki neįtikėtinų 44%, o vidutinė paskolos kaina smulkiam verslininkui yra 32%**.

Tiesa pasakius, man sunku įsivaizduoti, kokią grąžą turi generuoti verslas, kuris skolinasi, pavyzdžiui, už 40%. Man tai labiau panašu į „paskutinio šiaudo” paskolą nei į paskolą, skirtą tvariam augimui finansuoti. Taip pat abejoju, kad investuotojai, kurie perka Capitalia išduotas paskolas per Mintos platformą, supranta, kokio dydžio riziką iš tikrųjų jie nusiperka.

  1. Ar Capitalia išduotas paskolas grąžina?

Iš Mintos platformoje pateiktų duomenų apie Capitalia paskolas matyti, kad 60 ir daugiau dienų vėluoja 6%*** paskolų. Žinant, kad Capitalia iš jų vidutiniškai uždirba 32% palūkanų, vėluojančių paskolų suma nėra didelė.

Vis dėlto, jei esi į Capitalia verslo paskolas investuojantis asmuo, uždirbantis tik 12%, toks vėluojančių paskolų procentas turėtų versti nerimauti.

  1. Ar saugu investuoti į Capitalia paskolas

Neretai Capitalia paskolos turi užtikrinimo priemones, kurios mažintų tikėtinus blogų paskolų nuostolius. Vis dėlto duomenų apie užtikrinimo priemones pateikiama permažai, kad vertinti jų kokybę.

Kaip papildomą investuotojų apsaugą, Capitalia siūlo blogų paskolų atpirkimo garantiją. Šiai apsaugai įvertinti svarbu suprasti kas bus atpirkėjas ir kokios šios įmonės galimybės vykdyti tokį įsipareigojimą. Platformoje nurodoma tik latviška įmonė AB Capitalia, nors Lietuvoje paskolas išduoda UAB Capitalia Finance. Neaišku, kaip tos įmonės perleidžia reikalavimus viena kitai, ir, ar pelnas, uždirbtas iš paskolų, yra „nusodinamas” toje įmonėje, kuri įsipareigojusi atpirkti blogas paskolas.

Mintos platformoje Capitalia pateikia tik konsoliduotas ataskaitas iš kurių matyti, kad per 2015 metus visos Capitalia grupės įmonės, veikiančios Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kartu uždirbo 48 777 EUR pelno. Tuo tarpu daugiau nei 60 dienų vėluojančių paskolų portfelis Mintos platformoje sudarė 117 081 EUR****. Akivaizdu, kad net jei visos grupės įmonės prisidėtų prie AS Capitalia įsipareigojimo atpirkti blogas skolas, uždirbamo pelno pakaktų išpirkti tik labai nedidelei daliai blogų paskolų.

Apibendrinus tampa aišku, kad Capitalia naudojasi situacija rinkoje, kai nėra realių alternatyvių finansavimo šaltinių ir verčia įmones mokėti tokias drakoniškas palūkanas. Kita vertus, džiugu, kad žmonės nors ir ne iki galo žinodami kam patiki savo lėšas, yra linkę investuoti į paskolas verslui ir gauti už tai vidutinę 12% metinių palūkanų grąžą. Tikiuosi, kad sutelktinio finansavimo platformų pagalba, kuomet lėšas verslui bus galima skolinti tiesiogiai, be tarpininkų, sukursime skaidrų  ir tvarų finansavimo šaltinį.

* http://vz.lt/sektoriai/bankai-draudimas/2016/05/19/capitalia-padvigubino-paskolu-portfeli
** Pinigų kaina apskaičiuota darant prielaidą, kad Mintos platformoje parduodamos Lietuvoje išduotos paskolos grąžinimo dalys yra iš anuitetinio grafiko, pagal kurį įmokas moka paskolos gavėjas. 2016 10 09 dienos duomenys.
*** Mintos platformoje skelbiamos Lietuvoje išduotos Capitalia paskolos. 2016 10 09 dienos duomenys.
**** Mintos platformoje skelbiamos išduotos Capitalia paskolos. 2016 10 09 dienos duomenys.
img_7250

Investuosi į paskolas įmonėms?

Sutelktinio verslo finansavimo įstatymas jau Seimo spaustuvėje. Panašu, kad greit smulkus verslas pradės klestėti, nes paskolą gauti bus paprasta kaip niekada. Iš esmės viskas kaip ir ok – įstatymas bus, platformos bus, o investuojančių į paskolą ar bus?

Nerimą keliantys klausimai, galvojant apie paskolų smulkioms įmonėms išdavimą:

1. Kaip vertinti smulkių įmonių paskolų paraiškas?

Remtis istoriniais finansiniais rezultatais ir verslo planu būtų natūrali kiekvieno analitiko reakcija. Iš finansinių ataskaitų galime nustatyti kaip pelningai veikia įmonė, suprasti kaip efektyviai valdo naudojamą turtą. Iš verslo plano matytume rinkos analizę, planuojamus pinigų srautus. Tačiau ar tikrai smulkios įmonės yra pajėgios kokybiškai paruošti tokią medžiagą ir ar turėtume jos reikalauti?

Smulkaus verslo paskolų vertinimas turėtų būti išsamus ir gerai pagrįstas, tačiau tuo pačiu ir nesiremti tipiniais šaltiniais. Lietuvoje turime unikalią situaciją su kredito biurais, teikiančiais labai tikslią informaciją apie įmonės vadovus, akcininkus, jų sėkmės ir mokėjimų istorijas. Kitas svarbus elementas – banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti realūs pinigų judėjimai, sezoniškumas, pirkėjų ir tiekėjų priklausomybės, darbuotojų skaičius, pajamų ir kaštų dinamika, gebėjimas reaguoti į staigius lėšų svyravimus, įmonės augimo potencialas. Taip pat svarbu suvokti kokioje aplinkoje veikia įmonė ir kaip ji bus paveikta išorinių veiksnių nepriklausomai nuo įmonės vadovo pastangų.

Visos šios informacijos analizė padeda įsivertinti, kokią paskolos sumą yra saugu skolinti įmonei ir kokios grąžos už prisiimamą riziką galima prašyti. Svarbiausia – visų šių veiksnių vertinimas gali būti atliekamas be įmonės įsikišimo, negaištant jos vadovų ir darbuotojų laiko.

2. Už kiek skolinti?

Tarpusavio skolinimo platformose, skolindami kelerių metų laikotarpiui esame įpratę tikėtis grąžos didesnės nei 20%. Versle dažnu atveju tokia paskolos kaina turėtų kelti didelį nerimą. Nėra daug saugių situacijų kada galima sumokėjus 20% už paskolą, dar 15% įsimesti į kišenę už vargą. Manau, kad šiandieninis investuotojų į paskolas elgesys leis įmonėms per platformas skolintis tik trumpus pinigus (iki 12 mėn. ) ir už daugmaž protingą kainą – 9% – 15% metinių palūkanų.

Ne kiekvienas yra pradėjęs nuosavą verslą ir ne kiekvienas galime suprasti, kokia stipri yra motyvacija žmogaus, rizikuojančio dažniausiai visu savo ar savo šeimos turtu, aukojančio laiką su šeima tam, kad įgyvendintų verslo idėją, kurtų darbo vietas, mokėtų mokesčius, būtų teigiamu pavyzdžiu dvejojantiems. Tokie žmonės verti pagarbos ir mūsų pagalbos.

Pagalbos klestėjimo link linkėdamas,
Audrius

FullSizeRender 2

What annual return one should expect from p2p lending in different markets?

P2P lending platforms are growing in popularity throughout the world and investors have already recognized their advantages. So what kind of annual return should one expect from such investments in different markets.

As P2P lending is starting to climb into its second decade in established markets (USA, UK, etc.), we have been seeing evident decline in interest rates through time. Take for example UK-based Zopa, which, when it started its operations, was offering lenders an average return of 5-6 percent per year (after fees and losses from bad debts). However now this is down to 4 percent or even less in some cases.

The same rules apply in another established market – USA. Several years ago investors were lending their money for 9-11 percent of annual return. However now this number is down to 5-9 percent, which is still considered as a very nice yield, considering volatility in the stock markets.

Now if we take a look at emerging markets, we can see the tendencies in works as if we were talking about stock market – returns from p2p investments in emerging markets are significantly higher.

Take for example Lithuania, where p2p lending has emerged in only 2015. Currently there are 5 platforms, out of which 3 clearly dominate the market. One of the leading companies FinBee currently offers 20-25 percent for its investors.

Estonia-based p2p lending platform Bondora, which started its operations in 2009 and currently is quite well known throughout Europe, now offers 17.1 percent annualized net return on investment, which is also quite a nice number, compared to established markets.

As in stock market, higher yields come with greater risks, however some of Baltic-based p2p companies, such as FinBee, have their own emergency funds, which compensate losses to their investors up to a certain extent.

mirror-mirror-on-the-wall-7

Žvilgsnis į veidrodį

Žmonės sako, kad ne visada dera dairytis vien tik aplinkui. Kartais naudinga pažiūrėti ir į veidrodį. Naudinga, nes gali paaiškėti, kad nesi nei toks gražus, nei toks liesas kaip, kad galvojai, o gal dar žiūrėk ir spuogą ant nosies atrasi.

Kaip FinBee vadovas daug dėmesio skiriu analizuodamas konkuruojančių platformų veiksmus, jų stipriąsias ir silpnąsias puses. Kaip pastebėjote, tai aprašau šiame “blog’e”. Dėl to dažnai susilaukiu ir susiraukusių konkurentų žvilgsnių ir piktų laiškų. Taip pat dažnai susilaukiu ir skaitytojų padėkų už lengvą, paprastai skaitomą analizę.

Manau būtų sąžininga panagrinėti ir silpnąsias FinBee puses. Juk ne viskas auksas kas auksu žiba.

Kalbėdamas su investuotojais ir kolegomis, pastebiu tokius pagrindinius trūkumus:

  1. Stipraus finansinio užnugario nebuvimas
  2. Aukciono principas
  3. User Interfase’as
  4. Kompensacinis fondas
  5. Reguliavimo rizika

Jei matote daugiau trūkumų, rašykite, pabandysiu apžvelgti ir juos.

1.     Stiprus finansinis užnugaris.

Finansų bitę įkūrė ir plėtoja smulkių fizinių asmenų komanda. Tai reiškia, kad akcininkų lėšos yra ribotos ir savo biudžetais muštis su gigantais negalime. Manome, kad su tais pinigais kuriuos skyrėme nuveikėme tikrai nemažai, tačiau, visada išlieka rizika, kad kitos platformos turėdamos finansinį užnugarį įjungs kitą pavarą ir paprasčiausiai mus aplenks.

Tai, kad FinBee gali atsilikti nuo pirmaujančių nėra blogiausia žinia. Blogiau būtų jei pasikeitus reguliacinei ar rinkos situacijai FinBee nebeturėtų pakankamai resursų prisitaikyti. Tiesa, tokiu atveju visada galima skubiai ieškoti investuotojo ir parduoti dalį įmonės.

2.    Aukciono principas

Nuo pat savo veiklos pradžios FinBee pasiūlė kiek neįprastą P2P investavimo formą. Investavimą remiantis aukciono principu. Tai reiškia, kad investuotojai norėdami paskolinti savo pinigus, privalo varžytis tarpusavyje. Tokiu būdu paskolos sąlygos paskolos gavėjui yra nustatomos pinigų paklausos ir pasiūlos suderinimo būdu. Kuo daugiau investuotojai pasiruošę skolinti, tuo pigesnės paskolos. Arba, kuo mažiau paskolų aukcione, tuo pigesnės tos paskolos yra.

Manome, kad toks principas yra teisingas ir iš esmės atitinka dalijimosi ekonomikos principą. Mes, kaip platformos valdytojai, tik menka dalimi įtakojame už kiek paskolos gavėjai pasiskolins ir kiek investuotojai iš to uždirbs. Tiesa, tai ne visada patogu patiems investuotojams.

Dalyvavimas aukcione reikalauja arba ženkliai daugiau investuotojo laiko (investuojant rankiniu būdu) arba gilesnio įsigilinimo kaip ir kas veikia, kad galėtum tinkamai “susistatyti” automatinio investavimo portfelius.

Tiesa, mūsų sistemos pagalba galėtume gan lengvai pakeisti savo veikimo modelį ir veiklą organizuoti taip, kad investuotojams būtų pasiūlyta skolinti už fiksuotą palūkanų normą. Bėda ta, kad tokiu atveju ir vėl atsirastų nepatenkintų investuotojų kurie tiesiog nespės investuoti į paskolas.

Kol kas sprendimo šioje vietoje neturime.

3.    User Interface’as (naudotojo sąsaja).

Visai neseniai pakeitėme išorinį tinklalapio dizainą. Esame juo išties patenkinti. Švarus, paprastas, lengvai naviguojamas. Deja to pačio šiuo metu negalime pasakyti apie klientų zoną (prisijungus prie sistemos). Sistema vizualiai klampi, spalvos nemalonios, trūksta supratimo kas atsitiks paspaudus vieną ar kitą mygtuką. Telefonu apskritai beveik neįmanoma naudotis.

Pačioje sistemoje labai trūksta supratimo apie investuotų lėšų ateitį. T.y. niekur nėra pateikiamas pajamų planas kada ir kiek grįžtančių lėšų tikėtis.

Taip pat, labai trūksta konkrečios informacijos kas yra daroma su konkrečia vėluojančia paskolos sutartimi. Ar su paskolos gavėju susisiekta, kada tikimasi gauti įmoką, kodėl vėluoja, atiduota/neatiduota skolų išieškojimo įmonei/teismui.

Daugumoje vietų pačioje sistemoje trūksta filtravimo mygtukų – pagal datą, pagal paskolos reitingą, pagal likusį laiką iki aukciono pabaigos ir pan.

Dalis klientų pageidauja XIRR funkcijos kuri parodo realią investicijų grąžą.

Ir t.t. ir t.t. FinBee sistema nėra tragiška, dažnu atveju ji ir patogesnė ir informatyvesnė už konkuruojančių įmonių bet tikrai galėtų būti patogesnė.

4.    Kompensacinis fondas

Be abejonės tai kontraversiškiausias ir daugiausiai kritikos strėlių iš konkurentų sulaukiantis FinBee sprendimas. Tuo pačiu, tai vienas stipriausių konkurencinių pranašumų. Tiesa ta, kad FinBee komandai sunkiai sekasi logiškai paaiškinti kodėl savo noru, iš savo pajamų bendrovė dengia vėluojančias įmokas. Kiek laiko FinBee sugebės tai daryti? Ar nenutiks taip, kad vieną dieną šis gražus pažadas išgaruos lyg dūmas? Klausimų tikrai daug, jie pagrįsti ir logiški. Atsakymai deja ne tokie ir paprasti.

Iš tiesų viskas remsis į komandos dirbančios FinBee profesionalumą, vertybes ir įmonės gebėjimą augti ir didinti savo portfelį.

Kompensacinis fondas sukonstruotas taip, kad įmonei augant ir išlaikant suplanuotus vėluojančių paskolų rodiklius, fondas turėtų išlikti pajėgus dengti vėluojančias įmokas. Tačiau visada yra rizika, jog nepavykus pasiekti suplanuotų augimo arba vėlavimo rodiklių, lėšos kompensaciniame fonde gali vieną dieną baigtis. Verta paminėti, kad įmonė neatsisako esant galimybėms kompensacinį fondą padidinti papildomais įnašais, siekiant sumažinti fondo ištuštėjimo tikimybę.

FinBee kompensacinis fondas dėl savo veikimo modelio galėtų būti palygintas su Sodra. Visi FinBee „gyventojai“ imdami paskolą susimoka fondo mokestį, tačiau iš fondo išmokas gauna tik tie, kurie „susirgo“ (kompensuojamos vėluojančių paskolų įmokos). Yra vienas svarbus skirtumas, kad „pasveikę gyventojai“ turi grąžinti visas iš fondo gautas išmokas. Taigi, kol bus pakankamas kiekis „gyventojų“, kurie imdami paskolas moka įmokas į fondą, tol „susirgę“ gyventojai gaus išmokas iš fondo. Tačiau, jeigu neplanuotai sumažėja vienų, arba padaugėja kitų, kompensaciniame fonde gali atsirasti lėšų trūkumas. Dar vienas svarbus skirtumas, kad Sodra įsipareigoja visiems „sergantiems“ mokėti išmokas, todėl pritrūkus lėšų yra priversta skolintis arba kelti mokesčius, tuo tarpu FinBee, nenorėdama prisiimti rizikos, kuri užklupus krizei galėtų privesti FinBee iki bankroto ir taip sukelti visiems investuotojams didelių nepatogumų, nėra įsipareigojusi dengti visų „sergančių gyventojų“ paskolų įmokų.

P2P pasaulyje yra pavyzdžių kai investuotojai ištisus penkis metus investuoja be nuostolių. FinBee tikslas yra pasiekti tokį pat rezultatą. Praėjo jau beveik metai laiko nuo pirmųjų investicijų, o FinBee nei vienas investuotojas dar nepatyrė nė cento nuostolio. Panašu, kad tai tęsis dar ilgai. Jei tai padeda įmonei augti, investuotojams uždirbti solidžią grąžą – kam svarbu kaip tai skamba ar kaip sunku tai iškomunikuoti. Pasimėgaukime.

5.    Reguliavimo rizika

Viena nemalonesnių situacijų kuri galėtų nutikti P2P rinkai(tuo pačiu ir FinBee) yra pernelyg stiprus reguliavimas, peržiangiantis sveiko proto ribas. Jau dabar egzistuojančios taisyklės, jog vienas investuotojas per vieną platformą gali investuoti tik 5000 Eurų yra švelniai tariant absurdiškas. Prie šio pridėkime tai, kad platformos savo pajamas gali gauti tik nuo grįžtančių įmokų ir turėsime sunkiai įveikiamas kliūtis verslui daryti. O jei tokių reikalavimų atsirastų daugiau?

Jau dabar matome, kad iš 5 startavusių platformų (Savy, FinBee, OK, Manu, Paskolu klubas) tik trys realiai vykdo veiklą. Reguliatorius turi suprasti, kad ne viską privalu drausti ir reguliuoti. Kartais viską į savo vietas sustato konkurencinė aplinka. Vietoje to, kad pažabotų P2P baubą, valstybė galėtų prisidėti prie P2P platformų plėtros kur pelną uždirba ne tik bendrovė, bet ir paprasti žmonės, smulkieji investuotojai. Be to, akivaizdu jog platformos žingsnis po žingsnio sudaro vis didesnę konkurenciją rinkos senbuviams – greitųjų kreditų bendrovėms ir bankams.

Screen Shot 2016-06-29 at 11.33.57

Skirtingi P2P modeliai – skirtingos ir rizikos. Kokios jos?

Šiuo metu Europoje vis labiau kristalizuojasi skirtingi P2P platformų investavimo ir skolinimo modeliai. Skirtingi modeliai, skirtingi uždarbiai, skirtingos ir rizikos. Mano požiūriu, galime išskirti tokius modelius ir pagal juos dirbančias kompanijas:

  • Niekuo nepadengtos vartojimo paskolos – Bondora, Savy (neseniai pristatė garantinį fondą);
  • Kompensaciniu fondu padengtos paskolos – FinBee;
  • Įmonės turtu padengtos paskolos –Paskolų klubas, Savy  (ką tik pradėjo);
  • Nekilnojamuoju turtu padengtos paskolos – Viventor, Mintos, Savy.
  • Vartojimo paskolos padengtos kitų įmonių turtu – Mintos, Twino.
  • Nekilnojamojo turto projektams skirtos vystyti paskolos – Estate Guru;
  • Paskolos verslo finansavimui – įvairios platformos (Funding Circle, Rate setter, Assetz Capital). Kompetencijos šioje vietoje neturiu, tad nuo komentarų susilaikysiu.

Pabandykime paanalizuoti kuo skiriasi vienas modelis nuo kito, kokie privalumai ir trūkumai yra investuotojui.

 

  1. Niekuo nepadengtos vartojimo paskolos

Tai vienas pirmųjų Europoje pasirodžiusių P2P modelių. Investuotojai rankiniu arba automatiniu būdu renkasi paskolas į kurias nori investuoti. Sutartys tarp investuotojų ir paskolos gavėjų sudaromos tiesiogiai. Tai reiškia, kad visos gautinos paskolos palūkanos atitenka investuotojui. Taip pat, atitenka ir visa rizika susijusi su paskolos negrąžinimo galimybe.

Privalumai:

  • Aukštos palūkanos normos investavimui;
  • Aiški rizika – investuotojai tiksliai žino, kad visa rizika atitenka investuotojui;
  • Platformai nutraukus savo veiklą paskolų gavėjų įsipareigojimai investuotojams išlieka.

Trūkumai:

  • Jei platforma per kurią investuojate blogai valdo skolinimo riziką, didelė grėsmė netekti dalies savo investicijų;
  • Platformų pateikiama statistika dažnai yra sunkiai suprantama ir nepakankama “pilnam paveikslui” susidaryti.

Lietuvos investuotojams labiausiai pažystamos tokio tipo platformos yra Bondora, SAVY ir Fellow Finance.

  1. Kompensaciniu fondu padengtos vartojimo paskolos.

Tokio tipo fondą kontinentinėje Europoje šiuo metu turi tik FinBee. Nenoriu nei girti nei peikti šio modelio, tiesiog kol kas jokia kita įmonė apart Rate Setter (UK) nepristatė panašiais principais grįsto kompensacinio fondo.

Iš esmės, šis modelis yra labai artimas įprastam P2P modeliui, kur paskolos nėra padengtos jokiu užstatu. Tiesiog bendrovė, savo noru, yra įsteigusi fondą, kurio tikslas kompensuoti visas vėluojančias įmokas. Tačiau, svarbu paminėti, kad savo turtu bendrovė negarantuoja, jog investuotojai nepatirs jokių nuostolių.

Rate Setter turi jau ilgesnę kaip 5 metų patirtį, tačiau iki šio momento sugebėjo padengti visas vėluojančias klientų įmokas, tad investuotojai vis dar nepatyrė nė vieno anglijos penso nuostolio(nors investuota jau daugiau kaip milijardas svarų sterlingų).

Screen Shot 2016-06-07 at 15.08.17.png

FinBee atveju, nors veikiame kiek trumpiau nei metus, kol kas nei vienas investuotojas taip pat nepatyrė nei vieno Euro nuostolio, nes vėluojančias paskolas dengia FinBee.

Screen Shot 2016-06-08 at 10.24.21

Privalumai:

  • Aukštos palūkanos  investavimui;
  • Platformos savininkai yra suinteresuoti surasti tik mokius klientus;
  • Platformai nutraukus savo veiklą paskolų gavėjų įsipareigojimai investuotojams išlieka;
  • Jei kompensacinis fondas veikia, investuotojai uždirba itin didelę grąžą.

Trūkumai:

  • Nėra iki galo aiški rizika – kokia gi bus grąža jei įmonė atšauks savanorišką kompensacinį fondą?
  • Investuojant reikia pasitikėti platformos vadovų kompetencija ir vertybėmis. Jei fondo skaičiavimai bus atlikti remiantis klaidingomis prielaidomis, fondas greitai ištuštės ir nustos kompensuoti nuostolius;
  • Įmonei bankrutavus ar sustabdžius veiklą, kompensacinis fondas nustoja galioti.

 

  1. Įmonės turtu padengtos paskolos (Paskolų klubas, Savy)

Tai toks modelis, kurio pagalba investuotojai gali savo investicijų riziką perkelti ant tarpusavio skolinimo platformos pečių. Už tai, investuotojai sutinka ženkliai sumažinti savo galimą uždarbį. Pateiksiu pavyzdį:

Klientas iš platformos skolinasi už 25%. Platforma siūlo investuotojams investuoti už 10%, riziką dėl paskolos negrąžinimo perkeliant sau. Jei investuotojas sutinka, jis uždirba 10% metinių palūkanų, o platforma – 15% palūkanų+ komisinius už tarpininkavimą.

Iš esmės, tokio modelio pagalba tarpusavio skolinimo platforma pigiai skolinasi iš investuotojų lėšas ir vykdo paprastą vartojimo kredito davėjo veiklą prisiimdama visą riziką. Žiūrint iš investuotojo pusės tai yra visiškai tas pats kas įsigyti įmonės obligacijų.

Privalumai:

  • Aiški ir fiksuota grąža;
  • Platformos savininkai suinteresuoti rasti mokius klientus;
  • Investavimas tampa panašus į obligacijų pirkimą (viskas paprasta).

 

Trūkumai:

  • Platforma prisiima vėluojančių paskolų riziką. Tai reiškia, kad stipriai padidėjus vėluojančių paskolų kiekiui, įmonė gali nebepajėgti vykdyti savo įsipareigojimų investuotojams;
  • Investuotojai priversti tikėti, kad pradedanti platforma (iš tiesų neturi jokio turto) sugebės vykdyti savo įsipareigojimus.
  • Įmonei nutraukus veiklą visos garantijos nutrūksta. Klientai ir toliau investuotojams moka sumažintas palūkanas (10 % jei imant iš pavyzdžio kurį pateikiau anksčiau).

 

  1. Nekilnojamuoju turtu padengtos paskolos – Viventor, Mintos, Savy;

Tai toks modelis, kur paprastos vartojimo paskolos yra garantuojamos nekilnojamuoju turtu. Šiuo metu Europoje labiausiai žinoma platforma kurioje paskolos yra dengtos nekilnojamuoju turtu yra Viventor iš Ispanijos (įkūrėjas latvis). Mintos, platforma iš Latvijos taip pat savo veiklą pradėjo siūlydama paskolas su NT užstatu ir tik vėliau pakeitė savo modelį. Dalis paskolų SAVY platformoje taip pat yra dengtos nekilnojamuoju turtu.

Kalbant apie šį modelį verta paminėti, kad paskolos su nekilnojamojo turto užstatu yra labai mėgstamos investuotojų. Ir tai nėra nuostabu. Jei atkreiptume dėmesį į bankų elgseną, teikiant bet kokias paskolas komerciniai bankai labai labai mėgsta jas užstatyti nekilnojamuoju turtu. Kyla natūralus klausimas – jei investuotojai taip labai mėgsta paskolas su užstatu, kodėl gi visos platformos nesiūlo būtent tokio investicijų modelio? Kokios rizikos slypi?

Kaip pagrindinę riziką noriu įvardinti tai, kad nors ir paskola yra užstatyta NT, vis tik jos likvidumas yra labai abejotinas. Ar tikrai tikite, kad nedelsiant rasite pirkėją Trudų kaime, kuris pirks sugriuvusią fermą už 34 tūkstančius eurų? Aš netikiu.

Lygiai kaip ir netikiu, jog NT užstatą, net jei jis ir atitinka rinkos vertę yra taip lengva perimti. Jei gyvenamasis NT yra su šeima kurioje gyvena vaikai – turto parduoti nepavyks. Kiek žinau platformos jau susiduria su tokiais atvejais. Paskolos grąžinti klientas negali(ar nenori), o išieškoti tikrai sudėtinga.

Tad, kokie privalumai skolinant su NT:

Privalumai:

  • Aiški ir fiksuota grąža;
  • Saugumo jausmas;

Trūkumai:

  • Maža grąža – dažniausiai yra siūloma investuoti už 9-12%;
  • Dažnu atveju nelikvidus turtas;
  • Platforma nėra suinteresuota rasti tik mokius klientus;
  • Užstato pardavimo procesas gali būti itin ilgas ir tam tikrais atvejais apskritai negalimas.

 

  1. Vartojimo paskolos padengtos kitų įmonių turtu (Mintos, Twino).

 

Šis modelis panašu yra labai mėgstamas Europos investuotojų. Per pirmuosius veiklos metus Twino ir Mintos(abi bendrovės iš Latvijos) iš investuotojų surinko daugiau kaip 40 mln. Eurų. Kaip pirmiems metams neblogi skaičiai, tiesa? Kokia gi sėkmės priežastis?

Skirtingai nei FinBee ar Savy, Mintos ir Twino patys klientų neieško. Jiems nereikia rūpintis, kaip pritraukti gerus klientus kurie pasiskolintų pinigų. Tai gerokai supaprastina gyvenimą – nereikia rūpintis klientų pritraukimu, rizikos vertinimu, klientų aptarnavimu ir panašiai. Visą šį darbą atlieka paskolų bendrovės kurias tas paskolas ir išduoda. Mintos atveju tos bendrovės yra: Capitalia(smulkaus verslo finansavimas), Hipocredit (paskolos su užstatu Latvijoje), Mogo (paskolos su Auto užstatu Lietuvoje ir Latvijoje). Twino atveju, jų pačių greitųjų kreditų bendrovės paskolos yra parduodamos Twino aukcione.

Visos aukščiau išvardintos paskolų bendrovės pačios išduoda paskolas, o investuotojus, kurie investuoja per Mintos ar Twino naudoja kaip savo finansavimo šaltinį. Realiai, supaprastinus visą schemą, investuotojai galėtų tiesiog paskambinti į Mogo ir pasiūlyti paskolinti savo pinigų. Esu tikras, kad Mogo su malonumu priims jūsų pasiūlymą.

Kad ir kaip gerai skambėtų Mintos ir Twino bendrovių rinkodaros pažadas “Buy Back” guarantee, iš tikrųjų tai reiškia, kad bankrutavus pvz. Mogo, niekas ir niekada investuotų lėšų tikrai negrąžins. Juo labiau, ar tikrai tikite, kad pvz. Mogo jums parduoda geriausia savo paskolas? Jų vietoje geriausias pasilikčiau sau, blogesnes, pasiūlyčiau jums.

Taigi, kokie privalumai?

  • Aiški fiksuota grąža;
  • Platformos technologiškai patrauklios (orientuojasi tik į tai, kaip padaryti investuotojui kuo patogiau išskolinti savo pinigus);
  • Saugumo jausmas (buy back guarantee).

Trūkumai:

  • Nevaldoma rizika paskolos davėjo bankroto atveju;
  • Platformos operatoriai nežino ir nevaldo paskolų išdavimo proceso, dėl to neturi įrankių suprasti ar investuotojams siūlomos paskolos bus grąžintos.

 

Mano reziume:

P2P rinka visoje Europoje yra itin jauna. Nei aš nei kas nors kitas nežino koks modelis yra teisingas. Žinau tik tai, kad visi modeliai negali būti sėkmingi – anksčiau ar vėliau sulauksime nemalonių situacijų kai savo lėšas vis tik prarasime. P2P nėra kažkokia panacėja kuri panaikina riziką. Niekas iš niekur neatsiranda ir niekur neišnyksta. Norime to ar nenorime, turime apie tai šnekėti, gilintis ir kiek įmanoma geriau suprasti ko galime tikėtis ir bloguoju atveju. Sėkmės investuojant!

Beje, visa tai ką rašiau šiame bloge yra tik mano asmeninė nuomonė. Esate laisvi nesutikti ir apskritai neimti į galvą viso to ką ką tik perskaitėte.