Kada išnyks „lietuviškas verslas“?

Kai prieš kelerius metus su bendraminčiais pradėjau kurti „FinBee“, maniau, jog kuriame jauną ir modernų verslą. Tokį, kuriam svetimos laukinių devyniasdešimtųjų žaidimo taisyklės. Deja, klydau. Kolegoms investuotojams prieš keletą mėnesių žadėjau papasakoti apie konkurencinius p2p rinkos užkulisius, tad tęsiu pažadą šiuo blog‘o įrašu.

Realybė yra tokia, kad užuot bandę drauge stiprinti p2p rinką, plėsti jos dalį bei dirbti išvien su Lietuvos banku, rinkoje turime žaidėjų, kuriems „Santa Barbara“ lygio muilo operos bei intrigų kūrimas yra mielesnis nei sveika visus į priekį stumianti konkurencija. Akylesni p2p rinkos dalyviai neabejotinai pažins šio įrašo personažus.

Pradėkime nuo to, kad prieš maždaug metus spaudoje pasirodė, švelniai tariant, neobjektyvus ir tendencingas Lietuvoje veikiančias tarpusavio skolinimo platformas lyginantis „tyrimas“. Apsimesdamas objektyviu palyginimu, šis „tyrimas“ iš tiesų tiesiog surašė vienos platformos funkcijas ir palygino, kurios iš kitų platformų turi tokias pat funkcijas.

„Tyrimą“ inicijavusios platformos direktorius ir rinkodaros skyrius highfivina. Tuo tarpu potencialūs investuotojai skaito po straipsnių esančius komentarus su kritika „tyrimui“, nesupranta kas darosi ir dvejoja, ar išvis verta rinktis p2p investavimą. Džiaugtis tokiu piaru yra tas pats, kaip džiaugtis įmuštu įvarčiu, kuomet kamuolys skrieja į savus vartus.

2_aston_villa_36_goals

Visada maniau, kad šiuolaikiniame versle duotas žodis yra toks pats įsipareigojimas, kaip ir pasirašyta sutartis. Būtent todėl keturios Lietuvos p2p platformos sutarė, jog išvien gins investuotojų interesus tam, kad būtų panaikintas 5000 EUR per metus investicijų limitas. Darbas buvo sėkmingas, limitas buvo panaikintas, tačiau atėjus metui sumokėti už teisininkų paslaugas, atsirado daug pasiteisinimų ir galų gale už viską sumokėjo trys bendrovės iš keturių.

Be abejonės, visi esame konkurentai. Tačiau konkurencija gali būti sveika, dėl kurios laimi platformos, klientai ir valstybė, arba kenkėjiška, dėl kurios kenčia visa rinka.

Esame nuolat skundžiami Lietuvos Bankui dėl smulkmenų. Priežiūros tarnyba, kuri dirba sunkų ir labai svarbų visai finansų sistemai darbą, yra priversta eikvoti savo laiką ir resursus nereikšmingoms smulkmenoms. Tokių ginčų sprendimui kas mėnesį išleidžiame virš 2500 EUR ir daugybę savo darbo valandų. Šiuos pinigus ir savo energiją daug mieliau skirtume savo platformos tobulinimui ar kokybiškų paskolų gavėjų pritraukimui.

Prieš kelis mėnesius kažkam šovė geniali mintis, kad jei jau nesiseka apskųsti konkurentų Lietuvos Bankui, galbūt verta dar labiau apkrauti Lietuvos teismų sistemą. Tą pačią, kuri garsėja savo neužimtumu. Mūsų konkurentai ieško „FinBee“ paskolų gavėjų ir bando juos įkalbėti kreiptis į teismą, neva mūsų sutartys su klientais negalioja. Tokios bylos žlunga – teismas atmetė jau dvi analogiškas mūsų konkurentų inicijuotas bylas ir priteisė visas teismo išlaidas mūsų naudai. Spėkite, ar mūsų konkurentai neskųs šio sprendimo, taip dar labiau ištęsdami šį visą rinką juodinantį procesą?

Užuot konkuravę su greitaisiais kreditais, kurie iš tiesų nulupa devynis kailius nuo paprastų žmonių, mūsų konkurentai renkasi kariauti viduje ir taip diskredituoti ir taip jauną ir nedidelę p2p rinką. O juk galėtume padėti vieni kitiems, atsiriekiant didesnę vartojimo kredito pyrago dalį, galėtume plėstis į užsienį. Galėtume kartu spręsti svarbius klausimus: komisiniai, palūkanų apmokestinimas, galimybė į paskolas investuoti įmonėms ir daugelis kitų.

Tad ką siūlau? Kad neatsitiktų kaip „lietuviško verslo“ dinozaurams, metas keisti požiūrį iš esmės ir nustoti mušti įvarčius į savus vartus. Konkurencija niekur nedings, ji visada yra ir bus. Geriau tobulėti patiems, gerinti paslaugų kokybę investuotojams ir paskolų gavėjams, augti ir plėstis bei siekti bendros naudos, kai tai naudinga visiems. Galbūt iš to laimės ir konkurentai, bet galima drąsiai pasakyti, kad daugiausiai iš to laimėsi pats.

 

Reklama

Kokių paskolų reikia smulkiam ir vidutiniam verslui?

 

Audrius Griškevičius, „FinBee verslui“ vadovas

Eurostat duomenimis, 76,2 proc. visų dirbančiųjų Lietuvoje dirba smulkaus ir vidutinio verslo įmonėse. Politikų, valdininkų ir ekspertų metų metus kartojamos frazės apie sąlygų tokioms bendrovėms gerinimą įgavo formą šių metų pradžioje, kuomet įsigaliojo sutelktinio finansavimo įstatymas.

Iki tol paprasta kaip du kart du tiesa, kad verslas auga tuomet, kai yra pinigų, buvo tapęs labiau debatų, diskusijų bei galimybių studijų, negu konkrečių veiksmų objektu.

Realybė tokia, kad bankams smulkus ir vidutinis verslas yra neįdomus, nes tokia yra ekonominė logika. Kelių ar keliasdešimties tūkstančių eurų paskolos administravimas stambiam bankui kainuoja brangiau, nei iš tokios paskolos galima uždirbti.

Pinigų poreikį norėtų užpildyti ir Lietuvos Banko neprižiūrimos kredito bendrovės, tačiau keliasdešimt procentų siekiančios metinės palūkanos greičiau primena greitąjį kreditą, o ne tvarią paskolą augti norinčiam verslui.

Ekologiškos žemdirbystės bendrovė „Biogrūdai“ sutelktinio finansavimo pagalba pasiskolino technikos pirkimui.

Sutelktinis finansavimas iš esmės pakeitė žaidimo taisykles. Atsirado saugus Lietuvos banko reguliuojamas būdas verslui pasiskolinti iš žmonių už palūkanas, siekiančias kelis ar keliolika procentų. Nuo vasario tokia galimybe vien „FinBee verslui“ pagalba pasinaudojo 66 įmonės, kurios bendrai pasiskolino beveik 620 tūkst. eurų už vidutines 14 proc. palūkanas.

Dažniausiai smulkus ir vidutinis verslas skolinasi apyvartinių lėšų papildymui. Neseniai „FinBee verslui“ pagalba apyvartinių lėšų papildymui pasiskolino išskirtinai tik su eksporto rinkomis dirbanti tekstilės gamyba ir prekyba užsiimanti Kauno bendrovė „Lincasa“.

Kita dažnai nurodoma skolinimosi priežastis – technikos pirkimas ar investicijos į gamybos priemones. Pavyzdžiui, sparčiai auganti ir kelis sykius „Verslo gazele“ apdovanota ekologiškos žemdirbystės bendrovė „Biogrūdai“ sutelktinio finansavimo pagalba pasiskolino technikos pirkimui.

Tai tik kelios verslo istorijos, besislepiančios po statistika. Panašių istorijų yra tūkstančiai. Be galimybės saugiai pasiskolinti už protingą kainą, smulkus ir vidutinis verslas turėtų atsisakyti pelningų užsakymų, plėstis lėčiau nei norėtųsi ar didinti technologinį atsilikimą nuo konkurentų Lietuvoje ir užsienyje.

Neseniai „FinBee verslui“ pagalba apyvartinių lėšų papildymui pasiskolino išskirtinai tik su eksporto rinkomis dirbanti tekstilės gamyba ir prekyba užsiimanti Kauno bendrovė „Lincasa“

Ką reikėtų daryti, kad turėtume daugiau augančio verslo sėkmės istorijų? Visų pirma – ir toliau lengvinti sąlygas turintiems laisvų pinigų paskolinti verslui. Sutelktinio finansavimo įstatymas išsprendė daug problemų, tačiau dar yra nemažai pilkųjų zonų, kurios kelia investuotojams klaustukų.

Pavyzdžiui, žmonės daug drąsiau skolintų verslui, jei VMI pripažintų nuostolius, patirtus investuojant į paskolas ir atitinkamai sumažintų investuotojo mokamą pelno mokestį. Investuotojai tada būtų pasiryžę skolinti verslui drąsiau ir daugiau.

Valdžios institucijos taip pat galėtų padengti iš sutelktinio finansavimo platformų besiskolinančių smulkaus ir vidutinio verslo paskolų palūkanas, kaip šiuo metu yra dengiamos bankų išduotų paskolų palūkanos. Nemokami pinigai visada yra geriau nei pigūs pinigai, todėl smulkus verslas noriau skolintųsi veiklos plėtrai ir naujų darbo vietų kūrimui, žinodami, jog atiduot reikės tik tiek, kiek pasiskolino. Tai būtų reali skatinimo priemonė, kuri atneštų labai apčiuopiamą naudą verslui ir valstybei.

Sutelktinio finansavimo įteisinimas jau dabar yra situacija, dėl kurios laimi visi. Verslas, kuriam atsiveria realios finansavimo galimybės, žmonės, kurie įdarbina savo pinigus bei valstybė, kuri surenka daugiau mokesčių ir džiaugiasi augančia ekonomika. Svarbu nepamiršti, kad gera pradžia – tik pusė darbo.

„FinBee verslui“ paskolų portfelio augimas 2017 m. vasario – rugpjūčio mėnesiais.

Bankus ir toliau spaudžia

Kartu su kolega Audriumi dalyvaujame specializuotoje kredito rizikos valdymo konferencijoje Vienoje, Austrijoje. Kartu su mumis iš P2P sektoriaus tik estų Bondora, o 95% likusių dalyvių bankų darbuotojai. Ne, ne pardavėjai, ne klientų aptarnavimo specialistai, o rizikos departamentų vadovai ir analitikai. Įdomi publika, kuri stiklinę vandens visada mato labiau tuščią nei pilną.

Labai įdomu stebėti ir suprasti, kuo gyvena bankai. Kokios grėsmės ir iššūkiai jų laukia. Nors konfrencija skirta rizikos specialistams, kaip vieną iš pagrindinių grėsmių visi įvardina reguliacinę riziką, Basel IV ir PSD2 reikalavimus. Iš esmės, įvairiausi kapitalo, asmens duomenų saugumo reikalavimai bankus vis labiau stumia į labai nepatogią padėtį kur skolinimas klientams yra vis labiau apribojimas, o banko kaštai auga vis labiau.

IMG_2193.JPG
FinBee verslui vadovas Audrius Griškevičius dalinasi kredito rizikos valdymo patirtimi.

Ar tai gera žinia visuomenei? Nežinau. Tačiau galime pasvarstyti. Su įvairiausiais reikalavimais iš Europos ir vietinių reguliatorių gauname daugiau stabilumo – bankai žymiai labiau pasiruošę ekonominiams sunkumams nei kad buvo per 2008 metų krizę. Iš kitos, kapitalas smulkioms ir vidutinėms įmonėms tampa dar sunkiau prieinamas.

Esant tokiai situacijai, neeilinis vaidmuo tenka priežiūros ir reguliuojančioms institucijoms. Ne kas kitas, o jos turi aiškiai suprasti, kad jų veiksmai turi vienokius ar kitokius padarinius ekonomikai, o reguliavimas vardan reguliavimo prie gero neveda. Tad, linkiu neperlenkti lazdos, o kolegoms iš finansų sektoriaus linkiu kantrybės.

Grįžtu prie P2P. Ką tokios žinios duoda tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo platformoms? Pirma ir liūdniausia mintis su kuria tenka susitaikyti yra ta, kad ir mes, FinTech bendrovės būsime vis labiau reguliuojami. Tai reikš didesnius kaštus, mažesnes skolinimo apimtis, lėtesnį augimą ir plėtrą. Antra mintis, kuri guodžia yra ta, kad nuolat sunkėjančios sąlygos bankams reiškia, jog dar daugiau klientų deja nebus aptarnauti. Beje, Europos sąjungoje vos 50% žmonių turi kredito korteles, o tai reiškia, kad jau dabar didžiulė dalis klientų yra ignoruojami bankų(mes visi puikiai žinoma, kaip noriai bankai parduoda korteles, jei tik turi pastovias pajamas).

FullSizeRender
FinBee vadovas dalinasi žiniomis ir patirtimi apie didžiausius iššūkius vertinant vartojimo kreditų riziką.

Taigi, kokias įžvalgas parsivežu iš šios konferencijos? Manau, kad visai netolimoje ateityje, P2P platformos ir bankai vis labiau suvienys savo jėgas ir sieks padidinti savo efektyvumą. Bankai turi pigius pinigus, platformos turi mažas komandas, kurios žymiai greičiau prisitaiko besikeičiančios aplinkos, tad yra konkurencingesnės. Todėl, tikiu, kad jau greitai bankai naudosis P2P įmonių paslaugomis ir skolins savo pinigus per platformas. Nenustebčiau, jei lengvas flirtas tarp bankų ir platformų bus vainikuotas vestuvėmis, kai bankai pradės platformų įsigijimus.

Rytojus atrodo pilnas iššūkių ir įdomus. Na, o mes Vienoje toliau mokomės ir mėgaujamės puikiu alumi ir kultūra. Vienos opera, kažkas nuostabaus!

FullSizeRender 2.jpg
Pakeliui į Vienos operą. Riggolleti!

Investavimas į verslo paskolas. Kas užtikrina, kad paskolos bus mokamos laiku?

Sveiki,

P2P Investavimas į paskolas verslui visoje Europoje vis dar yra sąlyginai naujas. Lietuvos Bankui ir Finansų ministerijai pasirūpinus, kad Lietuvoje turėtume atskirą sutelktinio finansavimo įstatymą, šiuo metu esame viena iš tų išskirtinių šalių kuriose P2P verslo finansavimas yra 100% reguliuojamas, dėl to bent jau iš teisinės pusės saugus. Ar jis saugus iš rizikos pusės? Ar investuotojo prisiimama rizika yra pakankamai maža, kad apsimokėtų investuoti? Būtent apie tai noriu padiskutuoti šiame įraše.

Kai verslas yra didelis, metinės apyvartos didelės ir stabilios, tuomet jo pastovumą ir galimybę grąžinti kreditą nustatyti yra gerokai lengviau, nei įvertinti smulkią įmonę. Dėl to, FinBee platformoje dažniausiai sutiksite tik tas įmones kurių savininkai asmeniškai garantuoja, kad paskola bus grąžinta, arba paskolą užtikrina nekilnojamuoju turtu. Pakalbėkime apie kokį saugumą investuotojui tokia garantija duoda, kokie yra teisiniai tokios paskolos “atspalviai”, kuom tai skiriasi nuo laidavimo, kaip išieškomos investuotojų lėšos ir kaip išieškotos sumos yra paskirstomos.

Kodėl garantija, o ne laidavimas?

Paskolos FinBee platformoje, pažymėtos skydelio ikona yra apsaugotos asmenine savininko ar direktoriaus garantija. Tai reiškia, jog jei verslo įmonė negalės vykdyti savo įsipareigojimų, išieškojimas bus nukreiptas į įmonės savininką. Labai svarbu garantijos nemaišyti su laidavimu. Skolininko prievolės įvykdymas užtikrinamas garantija, o ne laidavimu todėl, kad laidavimas yra šalutinė prievolė, t.y. pripažinus kredito sutartį negaliojančia pasibaigtų ir laiduotojo atsakomybė. Garantija yra savarankiška prievolė ir garanto atsakomybė išliktų. Tai yra labai svarbus aspektas, kuris iš esmės užkerta kelius atsikratyti atsakomybės teisiniu keliu ir itin ženkliai sumažina investavimo riziką investuotojui.

Kokia yra detali procedūra išieškant lėšas pagal garantiją?

1. Kreipimąsis į teismą dėl skolos iš garanto priteisimo.

1.1. Nutraukus kredito sutartį joje numatytais terminais ir tvarka arba pasibaigus kredito sutartyje nurodytam kredito grąžinimo terminui pateikiamas reikalavimas garantui įvykdyti neįvykdytą prievolę pagal kredito sutartį ir grąžinti skolą.

1.2. Garantui negrąžinus skolos kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo:

1.2.1. Prašymas teismui išduoti teismo įsąkymą. Tokiu atveju nebūtina pateikti skolą pagrindžiančių dokumentų, tačiau teismo išduotas teismo įsakymas turi būti įteiktas garantui. Jeigu garantas per 20 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo jam dienos pareiškia prieštaravimus dėl teismo įsakymo (gali būti nemotyvuoti), teismas panaikina savo teismo įsakymą ir pasiūlo kreditoriui primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį bei bylą nagrinėti bendra tvarka.

1.2.2. Iešinys dokumentinio proceso tvarka. Tokiu atveju teismas preliminariai įvertina ieškinio argumentų pagrįstumą ir priima preliminarų sprendimą. Teismas taip pat gali nuspręsti įpareigoti kreditorių primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir perduoti bylą nagrinėti bendra tvarka. Preliminarus sprendimas turi būti įteiktas garantui. Garantas per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo turi teisę pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Kreditorius gavęs garanto prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo turi teisę per 14 dienų pateikti atsiliepimą į garanto prieštaravimus. Teismo posėdis skiriamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai teismas gavo kreditoriaus atsiliepimą į garanto prieštravimus arba pasibaigė terminas tokiam atsiliepimui pateikti. Teismas posėdyje išnagrinėjęs bylą priima galutinį sprendimą, kuriuo gali preliminarų sprendimą palikti nepakeistu, jį panaikinti arba pakeisti.

1.2.3. Ieškinys bendra tvarka. Teismas gavęs ieškinį nustato garantui terminą ne trumpesnį kaip 14 dienų ir ne ilgesnį kaip 30 dienų atsiliepimui į ieškinį pateikti. Kreditorius gavęs garanto atsiliepimą turi tokius pat terminus pateikti dubliką (atsiliepimą į garanto atsiliepimą), o garantas tripliką (atsiliepimą į kreditoriaus dubliką). Teismas, gavęs garanto atsiliepimą turi teisę paskirti parengiamąjį posėdį pasiruošimui nagrinėti bylą (vietoje dubliko ir tripliko pateikimo). Kreditorius ir garantas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo turi teisę pateikti apeliacinį skundą.

Kokia yra procedūra išieškant iš užstatyto NT turto?

  1. Nutraukiama kredito sutartis/Pasibaigė kredito sutartyje nurodytas kredito grąžinimo terminas.

1.1. Nutraukus kredito sutartį joje numatytais terminais ir tvarka arba pasibaigus kredito sutartyje nurodytam kredito grąžinimo terminui pateikiamas prašymas notarui dėl vykdomojo įrašo padarymo.

1.2. Prašyme nurodoma negrąžinta skolos suma. Kartu su prašymu pateikiamas sandoris iš kurio atsiranda prievolė (notariškai patvirtinta sutartis). Jeigu prievolę prašoma įvykdyti prieš terminą, tai kartu su prašymu reikia pateikti tokio reikalavimo teisinius pagrindus ir tokį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus.

1.3. Notaras, gavęs prašymą ir patikrinęs, kad prašymas bei pridedami dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus, išsiunčia skolininkui pranešimą kuriame pasiūlo ne vėliau kaip per 20 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos įvykdyti piniginę prievolę arba pateikti duomenis dėl krditoriaus reikalavimo nepagrįstumo.

1.4. Suėjus 20 dienų terminui notaras, atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, atlieka vykdomąjį įrašą.

Išieškojimo vykdymas

1. Vykdomojo dokumento (vykdomojo įrašo, teismo įsakymo, vykdomojo rašto) pateikimas vykdymui.

Vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto vertės pateikiamas turto buvimo vietos antstolių kontorai. Jeigu pardavus įkeistą turtą visa skola nepasidengia, antstolis toliau tęsia skolos išieškojimą iš kito skolininko turto. Pateikiant vykdomąjį dokumentą reikia antstoliui sumokėti būtinąsias vykdymo išlaidas, kurios priklauso no išieškomos sumos ir yra nuo 12 eurų iki 399,97 eurų dydžio.

Išieškotų lėšų paskirstymas investuotojams

Operatorius gavęs išieškotas lėšas iš antstolio, padengia išieškojimo proceso sąnaudas ir likusią sumą paskirsto kreditoriams.

Tad ką gi iš tikrųjų reikia žinoti investuojant į verslo paskolas?

  1. Pasitikrinkite ar NT sandoris yra registruotas Notarų biure ir yra įkeistas jums kaip investuotojui, o ne operatoriui (įmonei kuri organizuoja paskolos suteikimą).
  2. Pasitikrinkite ar paskolos gavėjas yra suteikęs asmeninę garantiją, o ne laidavimą?
  3. Pasitikrinkite ar operatorius (sutelktinio finansavimo platforma) turi reikalingas licencijas veiklai vykdyti.

Jei į visus 3 klausimus atsakėte TAIP, atvykote į teisingą vietą ir galite ramiai investuoti.

Straipsnio papildymas

Po straipsnio, kuriame bandžiau perspėti investuotojus apie kai kurių bendrovių netinkamą veiklą, šiandien gavau įdomios informacijos. Žmogus, atsiuntęs šią informaciją prašo papildyti blog’o straipsnį. Tą ir darau. Pažadu, bus linksma. Arba nelabai.

 

vyk
Paskolų klubas šantažuoja tiekėjus investuoti per jų platformą. Paspaudus atsidarys didesnis ir įskaitomas paveiksliukas

Paaiškinsiu kas čia parašyta. UAB “Legal Balance“ yra p. Evaldo Remeikio įmonė. Taip pat kaip ir “Paskolų klubas“. Šiame laiške parašyta, kad jei anstolių bendrovė neinvestuos per Paskolų klubą, Legal Balance nebepirks paslaugų.

Štai taip vat elgiasi mūsų kolegos. Sakiau, kad tai kas kvepia š ir yra š.

Kas kaltas jei įlipai į Š?

Niekas kitas ogi esi kaltas pats žmogau. Gali pykti, šaukti, kaltinti ne vietoje nusilengvinusius ir apskritai visą žmoniją. Esmė išlieka ta pati, tavo batas smirda, o jį plauti reikės ne kam kitam, o tau pačiam.

Taip jau yra, šitam pasauly, kad laiks nuo laiko kas nors ne vietoje vis tiek atlieka gamtinius reikalus. Todėl, jei jau kur nors išsiruošei, geriau atidžiai dairykis, kad neįmintum.

Apie ką aš čia? Ogi apie investavimą.

Noriu pasakyti, kad jei vieną dieną atsitiks taip, kad prarasi savo pinigus, kaltas būsi tik tu pats, o ne valstybinės institucijos, kurios nesužiūrėjo ar bendrovės kurioms nepasisekė. Tu pats išsiruošei pasivaikščioti po investicijų pasaulį, todėl labai rekomenduojama žiūrėti kur eini, na o jei nežiūri, tikėtina, kad anksčiau ar vėliau vis tiek įminsi.

Kaip visada, nesiekiu susirasti draugų, tad pabaksnosiu pirštu į kryptis, kuriose užuodžiu blogą kvapą. Na o jums spręsti, verta ta kryptim keliauti užsimerkus, ar geriau imtis atsargumo priemonių.

  1. Ką manote apie žmones kurie be atvangos jums meluoja arba specialiai klaidina? Aš manau, kad taip daryti negerai, na, o mūsų kolegos iš įmonės Lenndy mano, kad viskas čia normaliai. Šiuo įrašu neapeliuosiu į tai, kad veikla kurią vykdo kolegos apskritai nelicencijuojama. Geriau aptarsiu pažadus, kuriuos gauna investuojantieji.

Screen Shot 2017-04-20 at 11.44.03.png

Štai įprasta reklama, kurios pilnas internetas. Joje aiškiai sakoma, Jokių Vėlavimų! O štai kitoje sakoma, nepergyvenkit, paskolos į kurias investuojate yra apsaugotos neklinojamuoju turtu. Todėl yra Buy Back garantija! Vadinkit mane paranojiku jei norite, bet šie bičai reklamuoja investicines paslaugas klaidindami investuotojus, sudarydami įspūdį, kad jūsų pinigai saugesni nei investavus į valstybės obligacijas. Visi žinome, kad tokių investicijų nebūna, todėl man čia kvepia dideliu Š. O dažniausiai jei kvepia Š tai ir yra Š.

Mesiu akmenį ir į žmonių investuojančių per Lenndy daržą. Ar nors vienas iš jūsų nuėjote pas teisininką ir paklausėte ar apskritai jums realiai yra įkeista nors dalelė NT ar automobilio apie kurį šnekama? Ne, nenuėjote. Aklai tikite tuo kas jums sakoma, nors investuojate savo, o ne svetimus pinigus.

Kitas įdomus aspektas yra tas, kad NT turto vertinimas yra be turto vertintojo parašo. Esu tikras turite draugų turto vertintojų. Nepatingėkite, paklauskite ar konkretus įvertinimas yra legalus, ar tikras, ar vertė nustatyta normaliai.

O pavyzdžiui žinojote, kad kai investuojate į automobilių paskolas, automobilio vertė yra nurodoma jau po to kai jis grįš į Lietuvą, auksarankiai jį sutaisys ir tuomet jau bus rinkos vertė, pagal kurią nustatoma užstatomo turto vertė investicijos metu. Sounds nice, ane?

Jei tingite pasidomėti, viskas ok. Jei pasitikite, viskas irgi ok. Jūsų reikalas. Mano reikalas yra pasistengti, kad atsitikus nelaimei Š gabalėliai nekristų ant visos rinkos.

Screen Shot 2017-04-20 at 11.49.34.png
Pas Lenndy niekada niekas nevėluoja. Išskyrus 4 paskolos, kurios jau vėluoja.

  1. Yra ir daugiau perliukų mūsų mažoje rinkoje. Štai pavyzdžiui Paskolų klubas turi Investicijų užtikrinimo fondą, kuris Garantuoja investicinę grąžą!

O žinote kaip jis garantuoja?

Pvz dabar jame yra 97 tūkstančiai ir šių pinigų užtenka padengti ~700k investicijų. Aš rimtai. Taip aiškiai ir parašyta. Na o jeigu vis tik šių pinigų neužteks, įmonė įsipareigoja atlyginti visu savo turtu.

Screen Shot 2017-04-20 at 11.52.47.png
Garantuota investicinė grąža? 

O kodėl gi jums nepaėmus ir nepaklausus, kas gi yra tas įmonės turtas. Esu tikras išgirsti kažką panašaus: mes labai stengiamės, mes labai rimti verslininkai tai dėl to ir viskas bus gerai. Nebus gerai. Jei ateis krizė, tikrai teks eiti ieškoti, kas gi tas įmonės turtas. O vietoje turto rasite barankos skylę, nes apart virš milijono eurų siekiančios skolos nieko ten daugiau ir nerasite.

Viskas dar būtų gerai, jei Paskolų klubo rizikos valdymas atitiktų tų rimtųjų verslininkų teiginius, kad jie čia viską supranta ir viskas bus gerai.

Ar kada susimąstėte, kad vos 70% Paskolų klubo klientų sugeba laiku mokėti įmokas, o daugiau kaip 9% ankstyvoje portfelio stadijoje ir ekonominiam ciklui esant pakilime vėluoja daugiau kaip 60 dienų. Suprantu, tokius vėlavimus jei potenciali grąža būtų didesnė, bet Paskolų klubas nesibodi paskolinti 10000 tūkstančių eurų ir už 6%.

Screen Shot 2017-04-20 at 11.59.13
Net ir prie staigaus portfelio augimo, vėlavimų statistika bado akis.

Gūžčioju pečiais matydamas tokį rizikos vertinimo supratimą. Pavyzdžiui turime ne vieną atvejį, kai Paskolų Klubas refinansavo FinBee klientą, kuris sunkiai vykdė savo finansinius įsipareigojimus, bet jam Paskolų klube buvo priskirtas A reitingas.

Tad imkite ir paklauskite viešai per susirinkimus, kuriuose jums pilsto kavą ir dalina saldainius. Ar esate patenkinti tokia vėlavimų statistika? Ar tokios tikėjotės?

Tikiu išgirsite, svarbiausia kiek pavyks išsiieškoti, o ne kiek vėluoja. Kažkodėl manau, kad iš nepriteklių patiriančių žmonių išsiieškoti 10k eurų Paskolų klubo kolektyvui šansų tiek pat, kiek ir sugebėti tinkamai tas paskolas dalinti.

Beje, palyginimui vienas skaičius iš FinBee. Šiuo metu savo įsipareigojimus laiku vykdo beveik 90% klientų.

Dar kartelį pasikartosiu, kad tai asmeninė mano nuomonė. Tik jūs galite ir turite spręsti, kur investuosite savo darbu uždirbtus pinigus. Ne viskas auksas kas auksu žiba.

Kuo paskolos verslui skiriasi nuo paskolų fiziniams asmenims

Jau praėjo pirmas mėnesis nuo tada kai FinBee platformoje buvo sufinansuota pirmoji verslo paskola. Vienuolika smulkiojo verslo įmonių iš investuotojų bendruomenės pasiskolino kiek daugiau nei 93 tūkstančių eurų. Vidutinės palūkanos už kurias buvo suteiktos paskolos – 15,6%.

Kaip pradžiai, visai neblogi rezultatai. Tiesa, kaip ir visa kita FinBee kolektyve įvertinti ar rezultatai geri, ar blogi galėsime tik tada kai pamatysime, kaip labai smulkusis verslas yra linkęs laiku grąžinti paskolas. Manau, kad turi praeiti bent šeši mėnesiai kol galėsime teigti, jog investavimas į verslo paskolas yra tiek pat pelningas kaip ir į vartojimo paskolas. Iki to laiko, apsukų verslo finansavime per daug ir nedidinsime.

Ir vis gi, verslo finansavimo FinBee ėmėmės neatsitiktinai. Manome, kad įmonės kurioms šiuo metu padedame pritraukti kapitalo yra tikrai kredituotinos, tačiau kaip ir fiziniai asmenys Lietuvoje yra pamirštos tradicinių, didžiųjų skandinaviškų bankų.

Nežinau kaip jūs, bet bent jau mane šeimoje mokė, kad verslininkas, tai “špikuliantas” kuriuo negalima pasitikėti. Ir pripažinsiu, ši stigma nepadeda lengvai perlaužti savo minčių kai reikia paskolinti pinigus smulkiam verslui. Tačiau tikiu, kad tos įmonės, kurias randate aukcione yra kiek kitokios ir pasitikėti jomis verta. Leiskite paaiškinti, kodėl tikiu, kad paskolos verslui yra mažiau rizikingos nei paskolos vartojimui:

  1. Verslo savininkas nebijo atskleisti savo tapatybės.

Sutelktinio finansavimo įstatyme yra įrašyta aiški nuostata, kad finansavimo gavėjai privalo atskleisti savo tapatybę investuotojams. Dėl to verslo paskolos mūsų platformoje nesivadina Nr.1, Nr.2, ar Nr.50. Aukcione yra aiškiai matomas įmonės pavadinimas, įmonės finansinė padėtis, o pagal tai itin lengva rasti, kas yra įmonės direktorius ar savininkas. Mano asmeniniu įsitikinimu, toks įstatymo reikalavimas nors ir atbaido nemažą dalį paskolos gavėjų, bet labai gina investuotojų interesus. Pagalvokite, ar tikrai norite jog 5000 FinBee investuotojų žinotų, kad pasiskolinote pinigus ir net neketinate jų atiduoti? Hm…. aš tikrai ne. Esu tikras jog viešumas geras vaistas nuo piktų kėslų.

Iš šios perspektyvos pažvelkite kiek daug apie save ir savo verslą pasakoja FinBee paskolų gavėjai:

Cechas
UAB “SOLIS LT“ užsiima geriamo vandens Oazė gamyba ir pristatymu į Klaipėdos regione veikiančius biurus. Įmonė sudaro ilgalaikes vandens tiekimo sutartis su biurais, kuriuose pastato savo vandens pilstymo įrangą, bei nuolat pristato reikalingą vandenį 19 litrų talpose. Solis LT veiklą pradėjo 2014 metais, o šiandien skaičiuoja, kad vandenį tiekia į daugiau nei 120 biurų. Paskolos lėšos bus panaudotos tolesnei verslo plėtrai, įsigyjant reikalingus vandens talpų stovus.

2. Verslo savininkas ar direktorius teikia asmeninę garantiją, kad paskolą gebės grąžinti.

Teikdami paslaugas smulkiam verslui pirmiausia siekiame suprasti ir įvertinti, ar pats verslas galės vykdyti įsipareigojimus ir tik tada žvalgomės į tai, kas bus atsakingas už paskolos grąžinimą, jei vis tik įmonė bankrutuos. Pvz. Bendrovė Ulio transportas skolinasi 5000 eurų. Pagal įmonės finansus šią paskolą įmonei sumokėti neturėtų būti sunku, tačiau transporto sektoriuje sunku prognozuoti įmonės veiklos rezultatus dėl dažnai besikeičiančios pačios rinkos. Dėl to besikreipiančių įmonių direktorių ir savininkų prašome teikti asmenines garantijas. Tai reiškia, jog įmonės bankroto atveju pats direktorius ar savininkas turės grąžinti paskolą.

3. Verslas, skolindamasis per platformą gauna papildomos naudos – reklamos.

Labai svarbus aspektas kurį jau vertina smulkusis verslas yra tai, kad finansuodamasis sutelktinio finansavimo platformose verslas ne tik gauna paskolą, bet ir nemokamą reklamą. Pavyzdžiui UAB “Mėsos guru” ar UAB “VS-Fitness” net sugalvojo akcijas, kad kiekvienas investavęs į jų paskolą gauną ir papildomą naudą (ne tik palūkanų pajamas). Štai UAB “Mėsos guru” pasiūlė nuolaidą šviežiai ir kokybiškai mėsai (asmeniškai pažįstu du FinBee investuotojus, kurie šia nuolaida pasinaudojo), o VS Fitness suteikė nemokamus pakvietimus į naujai atidaromą sporto klubą Kaune.

Mesos guru
UAB “Mėsos guru“ investuojantiems į paskolą pasiūlė nuolaidą šviežiai ir kokybiškai mėsai. http://www.mesosguru.lt

4. Apart visų emocinių dalykų, svarbiausia finansinės įmonės galimybės vykdyti mokėjimus laiku.

Pavyzdžiui sporto klubų tinklas VS-Fitness demonstruoja puikius rezultatus ir augantį verslą. Pardavimai per 2016 metus paaugo 16%, uždirbo 60 070 EUR gryno pelno. Įmonė tvariai finansuoja verslą, nuosavo kapitalo ir turto santykis – 30%, FinBeeVerslui paskolos sumos ir turto santykis – 5%, FinBeeVerslui paskolos sumos ir mėnesinių pardavimų santykis 42%.

VS-Fitness paskolą garantavo UAB VS-Sport, kurios finansiniai rezultatai iš ties atrodo įspūdingai. Pardavimai per 2016 metus augo 121%, uždirbo 365 971 EUR gryno pelno, nuosavo kapitalo ir turto santykis 41%.

VS FITNESS
VS-Fitness sporto klubo nuotrauka ir akcija investuojantiems į paskolas. Naujai atsidaręs sporto klubas Mega prekybos centre kviečia apsilankyti ir jus.

Elektros skirstomųjų įrenginių gamyba, skydų surinkimu ir didmenine prekyba elektros instaliacijos produkcija užsiimanti Topenerga, per 2016 metus pardavimus išaugino 21% bei uždirbo 24 910 EUR gryno pelno. FinBeeVerslui paskolos sumos ir turto santykis – 3%, FinBeeVerslui paskolos sumos ir mėnesinių pardavimų santykis 42%. Už paskolą asmeniškai garantuoja įmonės vadovas.

UAB Elektros skirstomųjų tinklų gamyba gaminami įrenginiai

5. Sumos nėra didelės.

Štai įmonė Drusfina pasiskolino vos 1200 eurų naujo kompiuterio pirkimui, o kavinė “Skaniai”, įsikūrusi Vingio parke Vilniuje, pasiskolino 5000 eurų, (beje jau spėjo laiku sumokėti pirmąją įmoką). Tiek vienos, tiek kitos įmonės savininkai suteikė asmenines garantijas.

skaniai
Kavinės Skaniai kolektyvas kviečia juos aplankyti Vingio parke. Kavinių šioje nuostabioje Vilniaus vietoje nėra daug, tad tikrai rasite.

Kažkaip pagaunu save mąstant, kad be jokių dvejonių investuočiau į vartojimo paskolas, kurias imtų šių įmonių savininkai, tačiau kai reikia investuoti į patį verslą, norisi pamąstyti daugiau. Tikriausia tik patys paskolų gavėjai pavyzdingai mokėdami mėnesines įmokas mums visiems įrodys, kad investuoti į verslą yra tiek pat saugu, kaip ir į vartojimo paskolas, ypač tuomet, kai savininkai patys teikia asmenines garantijas.

Beje, sekančiame blog’o įraše verslo paskolų tema iš teisinės perspektyvos apžvelgsime kas gi yra ta asmeninė savininko garantija ir kuo ji skiriasi nuo laidavimo.

Sėkmės investuojant!