Įžanga dar kartą

Nutariau, kad reikia grįžti prie ištakų ir dar kartelį aptarti ir apžvelgti verslus iš kurių kilo pats P2P skolinimas. Tiesą pasakius kai pradėjau gilintis, nustebau. Tiek daug verslo pavyzdžių kuriais naudojamės kasdien jau yra paremta P2P(peer to peer) modeliu.

Pavyzdžiui – Ebay! Ir iš tiesų, viskas super paprasta. Žmonės prekiauja su žmonėmis “apeidami“ parduotuves. Kokius rezultatus ir kokį populiarumą pasaulyje turi e-bay rašyti tikriausiai neverta. Tiesą pasakius vargu ar šį elektroninės prekybos gigantą vis dar galima vadinti P2P platforma nes didelė dalis prekių yra tiekėjų e-parduotuvės integruotos į e-bay.

Na tuomet kitas pavyzdys. Absoliučiai P2P ir absoliučiai raunantis stogą. Ypač viešbučiams. http://www.AirBnB.com yra platforma kurios pagalba vieni vartotojai nuomoja, o kiti nuomojasi nekilnojamą turtą. Pavyzdžiui turite sodybą prie ežero. Pats joje būnate 60 dienų per metus. Kitas 300 dienų jūsų turtas galėtų dirbti. T.y. galite jį išnuomoti žmonėms kurie tokio turto neturi bet norėtų jį išsinuomoti savaitgaliui ar savaitei. At the end of the day – visi laimingi. Jūs uždirbote pinigų, žmogus rado vietą poilsiui, AirBnB uždirbo komisinį. Vienintelis nelaimingasis – viešbučių sektorius. Jei ne AirBnB, klientas tikriausiai būtų pasirinkęs ne privataus žmogaus sodybą, o brangų viešbutį pvz. Druskininkuose. Yra atlikti konkretūs paskaičiavimai kaip stipriai AirBnb ir kitų P2P platformų veikimas mažina viešbučių apyvartą, tačiau manau užtenka paminėti, kad šiandien AirBnB siūlo 800.000 nuomojamų objektų, 33 tūkstančiuose miestų. Verta paminėti, kad platforma paleista tik 2008 metais.

Paminėjau labai didelius ir grandiozinius projektus. Norėtųsi paminėti ir mažesnius ir paprastesnius pavyzdžius kaip P2P gali būti pritaikoma kasdieniniame gyvenime. Teko girdėti vieną labai elementarų pavyzdį, apie tai kaip žmonės dalinasi savo turtu Šveicarijoje. Turto vystytojas ėmėsi iniciatyvos ir statydamas kotedžų kompleksą kartu su parduodamu turtu pasiūlė gyventojams įsigyti ir visą automobilių parką, kuriuo gyventojai galėtų dalintis. Neblogai ar ne? Pvz. Vienas Ferrari, vienas Bentley, 10 executive klasės, 10 vidutinės klasės, 10 mažų miesto automobiliukų. Reikia automobilio, pasiimi tokį kuris tinka pagal poreikį. Į verslo susitikimą su verslo automobiliu, su Ferari pas mergų, su Smartuku į senamiestį. Jau girdžiu ausyse lietuvaičius sakant, kad Lietuvoje tai neveiktų. P2P ir yra gražus tuom, kad jis prisitaiko prie vietos rinkų pats.

Štai ir lietuviškas pavyzdys. http://www.Dalinuosi.lt vadovas teigia, kad jų sistemoje 40% nuomojamų daiktų yra automobiliai. http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/lietuviai-atrado-buda-kaip-uzsidirbti-is-nuosavo-automobilio.d?id=65930336

Pats paskutinis killer pavyzdys, kad P2P veikia yra portalas http://www.KasVeza.lt Viskas paprasta, važiuoju iš miesto į miestą, turiu laisvą vietą automobilyje, priimu žmogų kuriam su manimi pakeliui. O paskaitykite ką apie tai mano verslininkai. Nesąžinga! Taip negalima! Dabar niekaip nerandu straipsnio kuriame vežėjai baisiai pasipiktinę, kad žmonės padeda žmonėms. Ir natūralu. P2P atima jų uždarbį. Taip atsitiko jau daug įvairių sričių ir panašu, kad atsitiks ir skolinimo rinkoje. Grįžtant prie P2P skolinimo – bankai laikykitės!

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s