Lietuvos Bankas legalizavo P2P skolinimąsi

Geros naujienos! Lietuvos bankas legalizavo tarpusavio skolinimąsi. Nuo šiol visos P2P bendrovės veikiančios Lietuvoje turės vadovautis Lietuvos vartojimo kredito įstatymu, teikti ataskaitas ir turėti ginčų nagrinėjimo taisykles.

Esu tikras, kad čia tik pirmieji žingsniai reguliuojant P2P platformas. Yra dar ne vienas ir ne du aspektai kuriais tarpusavio skolinimo platformos skiriasi nuo įprastų kredito davėjų, tad ir reguliavimas anksčiau ar vėliau turės būti pritaikytas būtent šiai veiklai, o ne tiesiog pakištas po kitu veikiančiu įstatymu.

Iš kitos pusės, puikiai suprantu ir Lietuvoas banką. Manau, kad pagrindinė LB baimė buvo, jog greitųjų kreditų įmonės, prisidengdamos P2P platformomis skolins savo pinigus nesivadovaujant vartojimo kredito įstatymu. Šiuo žingsniu, legalizuodami platformas, bent jau nuo tokio “apėjimo“ Lietuvos bankas apsisaugojo (apsaugojo mažiau raštingus Lietuvos piliečius). Tačiau, kai pasaulyje kalbama apie P2P platformų reguliavimą, visų pirma imama ginti investuotojo teises. Ir tai visiškai suprantama – neapsaugotas investuotojas pinigus gali prarasti, o skolininkas bent jau kažką gauna (paskolą).

Įsivaizduokime situaciją, jei platformos valdytojai nuolat pateikia neteisingą informaciją, klaidina investuotojus, klysta savo skaičiavimuose ar piktybiškai grobsto pinigus. Kol kas to nepasitaikė nei vienoje šalyje. Tačiau, tokia galimybė egzistuoja ir Lietuvos bankas turi sugalvoti struktūrą, kaip apginti investuotojų interesus.

Tarkime Anglijoje, labiausiai išvystytoje P2P rinkoje (teisiniu požiūriu), kiekviena platforma turi laikytis šių griežtų taisyklių:

1.Bendrovės finansai turi būti griežtai atskirti nuo skolininkų-skolintojų pinigų.
2.Bendrovės turi turėti sutartį su trečiąja šalimi, kad bankrutavus ar kitaip nutraukus veiklą pinigų susirgrąžinimo iš skolininkų procesas ir toliau vyktų sklandžiai.
3. Tiek investuotojai tiek skolininkai turi 14 dienų persigalvojimo galimybę. Čia kaip perkant šaldytuvą. Per 14 dienų gali nutarti kad spalva nebegraži ar dydis nebetinkamas ir grąžinti prekę pardavėjui.
4. Informacijos pateikimas platformoje turi būti 100% skaidrus. Anglai paruošė standartą pagal kurį visos platformos pateikia duomenis apie paskolas vienodai. Tai investuotojams palengvina apsisprendimą ar investuoti ar ne.
5. Bendrovės nuolat turi turėti bent 20 tūkstančių svarų veiklos tęstinumui(samdyti trečiąją šalį) jei bankrutuoja ar tiesiog pasitraukia iš verslo.

Beje, Ačiū Lietuvos banko darbuotojams už vakarietišką požiūrį. Tai tik patvirtina, kad ši institucija iš tikrųjų dirba mums, o ne skandinavų bankams kaip nuolat girdime spaudoje. Kam jau kam, bet skandinavų bankams šis LB požiūris yra itin nenaudingas. Prognozuojama, kad P2P skolinimas 2025 metais Amerikoje sudarys net 25%. Jei būčiau skandinavų banko vadovas, norėčiau kuo greičiau uždrausti viską kas vyksta tik tarp žmonių.

Reklama

2 mintys apie “Lietuvos Bankas legalizavo P2P skolinimąsi

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s