Ne Greitasis kreditas

Kas yra, o kas nėra greitasis kreditas

Neseniai perskaičiau Liutauro Valicko, Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos vadovo straipsnį apie tai, kad P2P kompanijos šmeižia greitųjų kreditų teikėjus. Galvoje akivaizdžiai turima vienintelė Lietuvoje veikianti SAVY ir jos gan agresyvi reklaminė kampanija, pirštu badanti į aukštas palūkanas, kurios taikomos greitųjų kreditų veikloje.

Pabandysiu pateikti savo požiūrį kas gi yra, o kas nėra greitasis kreditas.

Akivaizdu tai, kad būtų gerai jei visuomenė susitartų dėl apibrėžimo “greitasis kreditas”. Žodis greitasis tarsi suponuoja, kad jei kreditas yra suteikiamas greitai tai tuomet jis jau yra greitasis. Tačiau dažniausiai turima galvoje itin aukštas palūkanas, kurias taiko greitieji kreditai ir jų agresyvią rinkodarą. Tačiau, argi būtų blogai jei bankai būtų super modernūs ir sugebėtų vartojimo kreditus ar kreditines korteles išduoti per pusvalandį? Tikriausia ne. Tad viskas čia ne apie greitį.

Mano manymu, greitasis kreditas yra paslauga skatinanti impulsyviai priimti sprendimą pasiskolinti (super agresyvi rinkodara), dažniausiai mažą sumą (100 – 200 eurų) už dideles metines palūkanas (100 – 150%) trumpam laikotarpiui (1-3 mėnesiai). Giliai nelendant į skaičius (nes jų neturiu), prie lyderiaujančių kompanijų Lietuvoje galiu priskirti SMS credit, Bobutes paskola, Credit 24.

Sekanti grupė, kuri yra priskiriama greitiesiems kreditams, ne visai atitinka greitojo kredito apibrėžimo, bet pavadinimo visuomenėje tiesiog neturi. Tai 400 – 2000 eurų siekianti paskola, išduodama taip pat greitai (per vieną dieną), už žemesnes palūkanas (70 -100%). Mano giliu įsitikinimu, būtent ši grupė ir yra tikrasis “greitasis kreditas” blogąja prasme. Agresyvi rinkodara, check, greitis – check, lupikiškos palūkanos – check. Palyginus su pirmąja grupe, ši grupė yra žymiai žalingesnė šeimoms, nei 100 eurų paskolos mėnesio laikotarpiui (nors kredito davėjams ir yra pelningesnės). Susidoroti su 2000 eurų paskola, kai per metus priauga papildomas 1000 eurų palūkanų, yra tikrai sudėtinga.

Taigi, blogiukų sąrašas: Vivus.lt, Credit24, Bobutės paskola, Mogo.lt, Piniginė.lt, paskolos.lt, Provident ir dar keletas kitų.

Trečia grupė – tai pusiau blogiukų sąrašas, kurie turi savybę apsimesti geriečiais. Tai General Financing (pasiskolinus 2000 euru per metus priauga niekingi 500 euru), Big Bank (ten ir genijus gali galvą nusilaužti bandydamas suprasti, kiek moka už paskolą) – vis tiek brangu.

Taigi, kokį vaidmenį atlieka tarpusavio skolinimo platformos visoje šioje raizgalynėje? O gi labai paprasta- atlieka tą vaidmenį, kurį turėtų vaidinti bankai, bet jo nevaidina. Tarpusavio skolinimo platformos visame pasaulyje pirmiausia refinansuoja žmones, kurie yra velniškai prasiskolinę greitųjų kreditų bendrovėse, bet vis dar tvarkosi su mėnesinėmis įmokomis. Palūkanos refinansavimo atveju išlieka gan aukštos – 25 – 30% tačiau jos yra vidutiniškai 2-2,5 karto mažesnės nei greitųjų kreditų bendrovėse.

Antras vaidmuo kurį atlieka P2P bendrovės – skolina pinigus truputį nusikaltusiems (pavyzdžiui neapmokėjusiems už elektrą ar telefono ryšį) klientams. Bankuose tokie klientai nepageidaujami, jie yra per protingi skolintis greitųjų kreditų bendrovėse, tad tarpusavio skolinimas jiems yra puiki alternatyva.

Trečias vaidmuo – skolinti “prime” klientams kurie tiesiog nemyli bankų ir jų velniškai ilgų procedūrų. Palūkanos tokiems klientams siekia 10 – 20%. Iš pažiūros palūkanos atrodo nemažos. Šia tema atlikau namų darbus ir paprašiau Lietuvos didžiųjų bankų pateikti už kiek jie teikia vartojimo paskolas. Atsakymai – nuo 8 iki 28%.

Taigi klausimas – ar tarpusavio skolinimo platformos yra greitasis kreditas blogąja prasme? NE, nėra.

P2P platformos dirba moderniai, teikia kreditus greitai – ir tai nėra blogai.

P2P platformos skolina pigiai (dažniausiai). Šioje vietoje tikrai nekalbu apie SAVY, pas juos pigumu tikrai nekvepia(nors refinansavimo atveju klientams vis tiek gaunasi 1,5 – 2 kartus pigiau).

P2P platformos uždirba pinigus savo investuotojams. Tai – dalinimosi ekonomika ir didysis P2P grožis. Paskolos rinkoje tampa lengviau prieinamos, o uždirbta grąža lieka žmonėms.

Ne Greitasis kreditas
Tarpusavio skolinimas
Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s