Dalijimosi ekonomika

Sveiki,

neseniai kaip http://www.FinBee.lt atstovas dalyvavau socialinių inovacijų konferencijoje “Dalinimosi ekonomika“(https://www.facebook.com/socialinioverslokonferencija). Turėjau tik trumpą 2 minučių prisistatymą, tačiau vėliau pabendravau bent su 100 žmonių. Supratau, kad dalinimosi ekonomika ir tarpusavio skolinimas yra labai įdomi tema. Tai paskatino užrašyti savo mintis ir pasidalinti jomis su platesne auditorija. Džiaugiuosi, kad ją išspausdino ir Verslo Žinios.  Dalinuosi ir su jumis, nes dalintis – jėga!

Dalinimosi ekonomika straipsnis VZ
Verslo Žinios straipsnis. Laimonas Noreika apie dalinimosi ekonomiką.

Paryžiaus ir Londono taksistai sukilo prieš „Uber“, o Kvebeko viešbučiai – prieš „AirBnB“. Taip tradiciniai verslai šiandien vertina dalijimosi ekonomikos bumą. Nepaisant natūralaus pasipriešinimo, dalijimosi ekonomika yra the next big thing, kurios augimas visam laikui keičia nusistovėjusias žaidimo taisykles.

Pirmaisiais dalijimosi ekonomikos pionieriais sutartinai yra laikoma interneto prekybos platforma „Ebay“. Jos sėkmės paslaptis ir pagrindinis išskirtinumas – buvimas tik tarpininku tarp prekės ar paslaugos pirkėjo ir pardavėjo – šiandien nusako dalijimosi ekonomikos esmę.

Prieš kiek mažiau nei dešimtmetį savo veiklą pradėjo „AirBnB“ – platforma, leidžianti kelioms dienoms ar savaitėms išnuomoti kambarį ar visą butą kitam „AirBnB“ vartotojui. Lėtai įsivažiavusi, šiuo metu „AirBnB“ yra rimtas galvos skausmas didžiausiems viešbučių tinklams, nors jiems ir nepriklauso nei vienas kvadratinis metras nekilnojamojo turto.

„Uber“ taip pat nepriklauso nei vienas taksi automobilis, tačiau Londono ir Paryžiaus taksistai stojo piestu ir pagrasino blokuoti gatves, jei tik ši išmaniųjų telefonų programėlė pradės veiklą jų miestuose. „Uber“ esmė paprasta – tai yra platforma, sujungianti norinčius važiuoti iš taško A į tašką B ir galinčius juos ten nuvežti.

Kasdien atsiranda šimtai naujų dalijimosi ekonomikos startuolių, iš kurių keli gali tapti rytojaus kompanijomis, vertinamomis milijardais. Kai kurios korporacijos į šiuos iššūkius reaguoja tyla, o kai kurios – prisitaiko. Pavyzdžiui, kompanija „Adobe“ suteikė galimybę naudotis programa „Photoshop“ tik tiek, kiek reikia ir ne daugiau, už tai sumokant abonentinį mokestį, kuris yra ženkliai mažesnis, nei visos programos licencijos kaina.

Lietuva neatsilieka nuo pasaulio. Visi žinome „Vinted“, kurie yra tarpininkai tarp savo rūbus norinčių parduoti ir juos perkančių žmonių. Vilniaus gatvėmis zuja vis daugiau „CityBee“ automobilių. Net ir finansų sektoriuje dalijimosi ekonomikos bendrovės randa savo nišą – rugpjūčio pradžioje startavome su tarpusavio skolinimo platforma „FinBee“, leidžiančia skolintis ir investuoti į paskolas. Platforma veikia kaip tarpininkas tarp skolinančių ir besiskolinančių fizinių asmenų. Jau metus veikia kita tokias pačias paslaugas teikianti platforma „Savy“.

Analitikai teigia, kad dalijimosi ekonomikos bumą lėmė keli pagrindiniai veiksniai. Sparčiai tobulėjančios informacinės technologijos ir socialiniai tinklai sukuria unikalią terpę, kurioje žmonės gali bendrauti vienas su kitu beveik be apribojimų. Moderni visuomenė vis atsakingiau žiūri į vartojimą ir resursų švaistymą; nebūtina turėti automobilio, jei jį naudoji tik kelis sykius per savaitę – pakanka jį kelioms valandoms išsinuomoti.

Bene svarbiausias dalijimosi ekonomikos pliusas – žmonių žmonėms suteikiamos paslaugos dažnu atveju yra pigesnės, nei perkant jas iš tradicinių verslų. Tai galioja daugeliui sričių – nuo kambario atostogoms nuomos iki paskolų tarpusavio skolinimo platformose.

Žaidimo taisyklės jau pasikeitė ir tradiciniai verslai yra priversti prie to prisitaikyti. Paryžiaus ir Londono taksistų kova yra pasmerkta žlugti, kaip žlugo didžiųjų muzikos leidybos kompanijų kova su turinio plitimu internete. Tradiciniai verslai neturėtų eikvoti energijos kovai su vėjo malūnais. Išmintingiausia panaudoti savo finansinius resursus ir patirtį prisitaikymui prie naujos realybės.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s