P2P teisinis reguliavimas

Vartojimo kredito įstatymo atnaujinimas ir ką tai reiškia P2P platformoms bei investuotojams.

Lapkričio 5 dieną seimas priėmė naują vartojimo kredito įstatymo papildymą, kuris gana stipriai liečia tarpusavio skolinimo platformas ir jų klientus. Geroji žinia ta, kad tarpusavio skolinimo platformos pagaliau yra pilnai reguliuojamos, turi aiškų reikalavimų ir prievolių sąrašą. Blogoji žinia, kad ne visi reikalavimai yra protingi. Tačiau visi mes turime gerbti priimtą įstatymą ir juo vadovautis. Tad pirmiausia noriu jus supažindinti su pagrindiniais pasikeitimais.

Taigi, geroji žinia. Įstatymo penktasis skirsnis vadinasi: TARPUSAVIO SKOLINIMAS. Mano asmenine nuomone tai labai svarbus laimėjimas. Sukurta aiški, reguliuojama aplinka dalinimosi ekonomikai finansų sektoriuje. Tai pridės daugiau pasitikėjimo tiek vystytis naujoms, stiprioms platformoms, tiek investuotojams investuoti, o besiskolinantiems sukurs aplinką skolintis pigiau. Priežiūros funkcija yra priskirta Lietuvos Bankui.

Dabar apžvelkime kokie nauji reikalavimai atsirado.

  1. Paskolos davėjas vienam vartojimo kredito gavėjui gali suteikti ne didesnį kaip 500 eurų vartojimo kreditą per dvylikos mėnesių laikotarpį.

Šis norma sako, kad vienas investuotojas į vieną paskolą galės dėti ne daugiau kaip 500 eurų. Tad, platformų operatoriai turės užtikrinti, kad vieno investuotojo “lubos” į vieną paskolą būtų būtent 500 Eurų. Manau, kad toks reikalavimas įstatyme atsirado siekiant apginti besiskolinantį nuo per didelio investuotojo noro atsiimti pinigus, pavyzdžiui laukiant prie darbo rankose laikant “užtikrinimo” priemones. Tiesa, tai yra nelabai įmanoma, nes investuotojams yra prieinami tik nuasmeninti besiskolinančiųjų duomenys.

  1. Bendra visiems vartojimo kredito gavėjams paskolos davėjo suteiktų vartojimo kreditų suma negali būti didesnė kaip 5 000 eurų per dvylikos mėnesių laikotarpį. 

Ši norma nustato, kad vienas fizinis asmuo per vienerius kalendorinius metus gali suteikti paskolų ne daugiau negu už 5000 Eurų per vieną platformą. Šis ribojimas gana ženkliai palies tarpusavio skolinimo rinką. Investuotojai norintys “rimčiau” užsiimti investavimu į paskolas turės priimti sprendimus: 1. Naudotis mamos, tėčio, sesės, brolio, žmonos, vyro ir t.t ID arba 2. Registruoti juridinį asmeninį ir tapti vartojimo kredito davėju.

  1. Platformos operatoriai turės sukaupti 40 000 eurų įstatinį kapitalą.

Kai platformos įgyvendins šią normą, niekas nebegalės teigti, kad platformos niekuo nerizikuoja. 40 000 eurų jau yra ženkli suma, kuri neleis pradedantiesiems verslininkams, neturintiems supratimo apie skolinimo verslą pradėti tarpininkauti tarp investuotojų ir besiskolinančių.

  1. Platformos turi pateikti veiklos užtikrinimo planą.

Platformų operatoriai, norėdami būti įrašyti į viešąjį tarpusavio skolinimo operatorių sąrašą, privalės pateikti planą, kuris užtikrins tolimesnį santykių tarp investuotojo ir kliento tęstinumą. Tai reiškia, kad net ir tuo atveju jei platforma nutraukia savo veiklą, klientų įsipareigojimai investuotojams niekur nedingsta. Užsienyje toks tęstinumas dažniausiai užtikrinamas pasirašant susitarimą su advokatų kontoromis, kurios visą laiką turi visų galiojančių sutarčių kopijas ir tai pagrindžiančius skaičiavimus. Manau, kad toks sprendimas yra logiškas ir suprantamas.

  1. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis gali būti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų.

Šis įstatymo įpareigojimas yra bene svarbiausias iš visų. Jis sako, kad platformoms privalės rūpėti besiskolinančiųjų “kokybė” ir galimybė tas paskolas grąžinti. Jei klientas nustos grąžinti paskolą, nuostolį patirs ne tik investuotojas bet ir platformos operatorius.

Dar kartą noriu pasidžiaugti, kad rinka įgavo daugiau aiškumo, padėkoti kolegoms ir konkurentams SAVY už iniciatyvą, Lietuvos Bankui už kruopštų darbą. Nors priimant įstatymą ir buvo padaryta klaidų, kai kuriose vietose paskubėta, kai kas apibrėžta ne iki galo suvokiant grėsmes – pradžia yra nebloga.

Vis tik norėčiau sužinoti – kokiu būdu buvo nustatyti skaičiai. Pavyzdžiui, kokia analize remiantis nustatytas 5000 eurų limitas? Kokia logika vadovaujantis nustatyta 40 000 eurų įstatinis kapitalas? Kodėl į vieną paskolą neleidžiama dėti daugiau kaip 500 eurų?

Jei netyčia kas nors iš valdžios atstovų skaitytų tai ką rašau, norėčiau priminti sritis kurioms vis dar trūksta reguliavimo:

  • Kaip apmokestinamos investuotojų palūkanos už tarpusavio skolinimo platformų pagalba uždirbtą pelną?
  • Kaip nustatyti, kad investuotojas, skolinantis per platformą supranta riziką, kurią prisiima?
  • Kaip reguliuojamos platformos, veikiančios iš užsienio? Pavyzdžiui Mintos.lv atvejis kai Lietuvos investuotojai investuoja į vartojimo paskolas Lietuvoje per Latvijoje veikiančią platformą?

Taigi, darbo dar per akis.

Reklama

14 minčių apie “Vartojimo kredito įstatymo atnaujinimas ir ką tai reiškia P2P platformoms bei investuotojams.

    • Bandysime aptarti šią situaciją su reguliatoriumi (Lietuvos banku). Mūsų supratimu šiuo metu sumos nėra ribojamos. Nuo to momento kai mes tapsime tarpusavio skolinimo platforma, investuotojams bus galima per metus paskolinti 5k. Kitaip tariant, bus “braukiamas brūkšnys“ nuo kurio pradės galioti nauji reikalavimai, o viskas kas buvo iki to, galės toliau egzistuoti. Kaip ir minėjau, čia ne teisinė konsultacija, o tik mano nuomonė.

      Patinka

      • Klausimas dėl 2 punkto. Savo komentare Jūs rašote, kad max 5000eur per vieną platformą. Ar čia įstatyme tikrai skamba, kad per vieną platformą, ar per visas platformas galima tik tiek paskolinti?

        Patinka

      • Na taip Laimonai des bruksni, bet kaip bus su tom investicijom kurios virsyja 5000 riba ?Sakykime zmogus bus investaves iki to laiko 8000. Tai brauks bruksni , o kas tada bus su tais 3000 ? Aciu

        Patinka

  1. Noėjau paklausti, o jei skolintojas išsiimtų individualios veiklos pažymejimą, gal jam tos lubos nebūtų taikomos?
    Arba kokia galimybė investuoti daugiau nei tai yra numatyta įstatyme, t.y. 5000 Eur per metus?

    Patinka

    • Eimantai,
      dar negaliu atsakyti į šį klausimą. Turiu įtarimą, kad net ir turint juridinį vienetą vis tiek reikės registruotis vartojimo kredito davėju. Tai nėra itin sudėtinga ir nieko nekainuoja. Tik tiek, kad kas ketvirtį reikės teikti ataskaitas Lietuvos Bankui

      Patinka

  2. Manau, kad 1 punktas yra visai logiškas. Jis skatina diversifikuoti riziką sklindant į daugiau paskolų. O atsižvelgiant į 2 punko 5000 eur, netgi per didelis. Žinoma 2 punktas yra maziausiai keistas. Kodėl 5000 turbūt nežino niekas.
    4 punktas, manau labai svarbus, nes dabar tai neaišku kas būtų su informacija jeigu įmonė bankrutuotų.

    Patinka

  3. Dėl 2 punkto. p. Laimono komentare rašoma, kad max 5000eur per vieną platformą. Ar taip Įstatyme ir skamba, ar iš tikrųjų – 5000eur per visas platformas kartu sudėjus?

    Patinka

  4. Sveiki, nemanote kad 5.000 Eurų per 12 mėnesių ir gan nedidelė suma. Jums, kaip platformų valdytojams, turėtų ypatingai tai rūpėti, nes tai yra Jūsų verslo stabdymas. Kaip sakoma be investuotojų nebūtų ir Jūsų. O šiuo apribojimu kaip tik suvaržomos investuotojų rankos, ko pasekoje nukentės Jūsų platformos.
    Manau Jums reikia vienytis ir stengtis pakeisti šią direktyva, bent jau į kokius 50.000 Eurų

    Patinka

  5. Dar vienas niuansas dėl to 5000eur limito, pvz FinBee turi galimybę paskolą parduoti antrinėje rinkoje, jeigu aš pvz priskolinų paskolų už 5000 eur metu eigoje ir tada dalį jų pvz už 1000eur parduodu antrinėj rinkoj ir noriu gautus 1000 eurų vėl investuoti, tai čiau jau gausis kad nebegalėsiu jų investuoti, nes metų eigoj jau esu paskolinęs už 5000, nors mano portfelio vertė ir bus 4000 eur?

    Patinka

    • Andriau,

      atsakymų iš Lietuvos banko vis da nėra. Be to, svarbu paminėti, kad tol kol mūsų platforma nėra įsiregistravusi kaip Tarpusavio skolinimo platforma, tol 5000 eurų apribojimas investuotojams negalioja. Vasario 1 diena yra tas momentas kai platformos gali kreiptis, kad būtų įrašytos į tą sąrašą. Šiuo momentu nei Lietuvos bankas yra pasiruošęs tas platformas įrašyti, nei platformos yra pasiruošusios į jį įsirašyti.Manau, kad iki realaus įgyvendinimo praeis bent keli mėnesiai.

      Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s