Sveiki!

Šį kartą dalinuosi interviu, kuriame atsakau į letipinigai.lt autoriaus Romano užduotus klausimus. Interviu įrašą galite parsisiųsti iš letipinigai.lt arba klausytis tiesiog čia.

Beje, tekstas yra neredaguotas, todėl surašyta šnekamoji kalba ne visada atrodo sklandi. (O ir šiaip nesu pats sklandžiausias šnekėtojas).

Romano klausimai pateikti bold’u.

  • Investuotojui yra labai svarbu iš anksto žinoti, kokia yra rizika. Kokio reikia tikėtis negrąžintų paskolų procento Lietuvoje, jeigu investuoji teisingai, diversifikuoji. Koks būtų vidurkis?

Laimonas: Aš konkretus šitoj vietoj nebūsiu, nes skiriasi platformų požiūris į paskolas, investuotojui suteikiama informacija, išduodamų paskolų procesas, tikslinės įmonės, į kurias platformos taiko. Tarkime, Paskolų klubas stengiasi skolinti į bankinius klientus, o Savy arba mes turime skirtingas strategijas. Todėl sunku būtų kalbėti apie kitas platformas ir prognozuoti, kokią grąžą jos planuoja būtų netikslu.

Visoje paskolų rinkoje lietuviai pasižymi tuo, kad yra linkę grąžinti paskolas. Skirtingai nuo pvz. Japonų, kurie anot mūsų verslo partnerių, pagal savo nuostatas nėra linkę grąžinti paskolų. Ir net 10 proc. nemokų Japonijos rinkoje yra visiškai normalu. Lietuvoje net tokios įmonės kaip UAB 4Finance (Sms Credit) turi labai nemažą paskolų grąžinimo procentą.

  • Jeigu aš planuoju savo investicijas ir tikiuosi grąžos, pats pesimistiškiausias variantas būtų neatgauti iki 10 proc. Investuotų pinigų?

Laimonas: Na, Taip. Galima sakyti ir taip.

  • Kiekviena platforma turi savo rizikos įvertinimo principus. Kokia rizikos vertinimo sistema veikia jūsų platformoje?

Laimonas: Finbee rizikos vertinimo modelis yra labai artimas bankiniam finansavimo moduliui. Šią praktiką kaip savo know-how įmonei pristatė ir įdiegė mūsų darbuotojai. Visi klientai (ar tai būtų A ar D lygio klientai), kuriuos “dedame” į aukcioną mūsų manymu bus pajėgūs grąžinti paskolas. Mums nerūpi, ar klientas dabar gali vykdyti savo įsipareigojimus. Mes stengiamės suprasti, kaip galimai keisis kliento situacija ateityje, kokia bus situacija po pusmečio, ekonominės krizės atveju ir pan. Mūsų platformoje klientai priskiriami A, B, C ar D kategorijoms. A kategorija reiškia, kad klientui nebuvo fiksuoti ilgai pradelsti mokėjimai, turi mažai paskolų. Kliento priskyrimas D kategorijai signalizuoja šiek tiek didesnę riziką dėl kliento galimybių laiku atiduoti paskolą.

  • Kaip jūs nustatote, kad klientas gali vėluoti?

Laimonas: Yra daug minkštųjų (“Soft”) kriterijų, į kuriuos atsižvelgiame: kliento amžius, lytis ir pan. Pvz. Jauni vyrai yra labiausiai nelinkę mokėti laiku. Kai jūs kreipiatės su prašymu gauti paskolą, mes pirmiausiai identifikuojame, ar naudojatės savo banko sąskaita. Jūs turite padaryti 1 ct bankinį pavedimą, kuriuo sutinkate, kad mes galime patikrinti jūsų duomenis. Tada mes tikriname Sodros duomenis apie jūsų pajamas, skaičiuojame tvarias pajamas per paskutinius 4 mėn. Jeigu jūs nedirbate, gaunate tik pensiją arba mūsų žargonu tariant, esate „pašalpinis“, tuomet mes bendradarbiavimą su jumis nutraukiame jau šitame etape. Įvertinę kliento pajamas, tikriname jo finansinius įsipareigojimus. Jeigu įsipareigojimų nėra, kliento aptarnavimas vyksta sklandžiai ir greitai. Jei klientas turi įsiskolinimų, mes tikriname, kaip klientui sekasi tuos įsipareigojimus vykdyti, vertiname, ar jo gaunamos pajamos yra pakankamos ir naujai prašomos paskolos grąžinimui. Jei matome, kad kliento situacija nėra palanki naujai paskolai gauti, siūlome refinansavimo paslaugą. Tokiu atveju, su klientu pradedame dialogą telefonu. Aptarus galimos paskolos sąlygas, vykstame pas kiekvieną klientą į namus pasirašyti kredito gavimo sutarties. Kurjerių tarnyba patikrina kliento asmens tapatybės dokumentus, kurjerių tarnybos pagalba išvengiame sukčiavimo dėl asmens tapatybė. Kitos platformos to nedaro, mums tai kainuoja brangiau, prailgina administracinį procesą, tačiau mes išvengiame sukčiavimo ir turime mažiau nusivylusių investuotojų.

  • Kokio amžiaus žmonės atsakingiausiai grąžina paskolas?

Laimonas: mūsų praktika rodo, kad nėra geresnio kliento nei viešojo sektoriaus darbuotojo (mokytoja, buhalterė, bibliotekininkė) mažame miestelyje. Tokie klientai retai keičia darbo vietą, gauna stabilias pajamas, darbuotojus iš šio sektoriaus darbo vietų atleisti nėra lengva. Rizikingiausias klientas – 19 m. vyras, kuris gyvena kartu su tėvais, neturi savo turto, paskolą ima tam, kad ieškodamas darbo lengviau adaptuotųsi svetimoje šalyje.

  • Ar galima teigti, kad nuo bankinio modelio jus skiria ir tai, kad atsižvelgiate ir į subjektyvius kliento vertinimus?

Laimonas: minkštieji kriterijai ir banko rizikos modulyje sudaro svarią dalį. Informacija apie asmens finansinius įsipareigojimus, gaunama iš CreditInfo yra neabejotinai svarbi, tačiau kiekvienas bankas stengiasi įvertinti kuo daugiau duomenų ir kriterijų apie klientą. Bankas investuoja savo savo indėlininkų pinigus, yra priklausomas nuo atsakomybės prieš savo indėlininkus, todėl ieško kiek įmanoma mažiau rizikingų klientų. Bankų tolerancijos riba yra labai žema. Ir tai nėra todėl, kad bankai nenori skolinti labiau rizikingiems klientams. Tačiau jų veikla priklauso ir nuo reguliuojančių institucijų. Komerciniai bankai yra raginami skolinti, tačiau yra ir labai ribojami griežtais reguliuojančių institucijų nurodymais. Todėl bankai nėra aktyvūs šios rinkos dalyviai.

  • Jeigu jūs tokie panašūs į bankus, kodėl žmonės neima paskolų banke, o renkasi jus?

Laimonas: tam yra daug priežasčių. Viena iš jų – bankai vis labiau mažina savo fizinio buvimo vietas, traukiasi iš mažesnių miestelių. Dauguma bankų paskolai išduoti naudoja lėtą, gana sudėtingą biurokratinį procesą. Vos keli bankai turi efektyvius, lanksčius internetinius sprendimus, kad procesas būtų patogus klientui. Į mus kreipiasi daug nusivylusių, susipainiojusių bankų klientų. Ne visi klientai gali vykti į banką ir praleisti valandą-dvi pildant įvairias sudėtingas formas. Ir tai būna tik pirminis žingsnis gaunant paskolą. Klientai, kurie kreipiasi į mus, atsakymą, ar jie galimai gali gauti paskolą gauna per pirmas 5 minutes.

  • Kokių palūkanų galima būtų tikėtis po trejų metų ar ilgesnio laikotarpio?

Laimonas: norint paaiškinti, kodėl Lietuvoje yra brangi paskolų rinka, turime grįžti šiek tiek atgal. Lietuvos bankai ilgai beveik neskolino paprastiems vartotojams. Taip atsirado niša greitiesiems kreditams, kurie teikė patogią paslaugą, tačiau labai brangiai. Tokiu būdu susiformavo paklausos ir pasiūlos disbalansas. Paklausa buvo ir yra didelė, žmonėms visada reikėjo ir reikės pinigų. Teiginys, kad lietuviai labai prasiskolinę nėra teisingas. Greitųjų kreditų bendrovės labai intensyviai reklamuojasi, tokiu būdu sukurdami vaizdą, kad lietuviai nieko daugiau nedaro tik skolinasi. Lyginant su kitomis Europos šalimis mes skolinamės saikingai. Peer-to-peer platformos refinansuoja greitųjų kreditų bendrovių išduotus kreditus, todėl ir palūkanos nėra žemos.

Peer-to-peer platformose ateityje reikėtų tikėtis palūkanų mažėjimo. Nes aplinka investuotojams yra labai palanki. Taip pat ir dėl to, kad bankas už indėlius šiuo metu siūlo 0 procentų, ir kai žmogus išgirsta, kad kažkur jam gali pasiūlyti 30 proc., natūraliai kyla noras bent pabandyti. Didėjant mūsų platformos žinomumui, nuolatos gerėjant mūsų komandos darbui, palūkanos investuotojams tikrai turėtų mažėti. Galiu spėti, kad normali investicijų grąža sieks 15-20 proc. po visų praradimų.

  • Kiek pats esi paskolinęs ir kokiose platformose? Kokie rezultatai, bei kokios platformos tau pasirodė geriausios?

Laimonas: Europos platformose nesu daug investavęs. Pvz. dalyvauti Anglijos platformose apskritai yra sunku neturint šalies rezidento statuso. Daugiausiai teko susidurti su Estijos Bandora platforma, iš kurios klaidų aš ir pats mokiausi. Vizualiai tai labai patraukli, interaktyvi platforma, nereikalaujanti aukšto finansinio investuotojų išprusimo platforma. Tačiau galiausiai supranti, kad po gražiais skaičiais slypi vėluojanti paskolų grąža, todėl nėra lengva atgauti investuotus pinigus. Nuvylė ir perėjimas prie automatinio skolinimo, atimant iš investuotojo galimybę pasirinkti, į kurią būtent paskolą investuoti). Bandoros skelbiamoje statistikoje apie 60 proc. slovakų ir apie 50 proc. Ispanų, apie 25 proc. suomių iš viso niekada negrąžina pasiimtų per platformą pinigų. Ir tik estai grąžina paskolas. Bandora skolina pinigus kitų šalių gyventojams neturėdama tose šalyse vietinio darbuotojo ir tiki, kad galės paskolintus pinigus susigrąžinti. Finbee tuo netiki. Ir vien dėl šito požiūrio investuoti į Bandorą nepatarčiau. Tačiau net ir Bandoroje, žmonės, kurie tikrai gilinasi į paskolų sektorių, investuoja ir uždirba. O uždirba daugiausia pradedančiųjų investuotojų arba investuotojų žioplių sąskaita. Platformų operatorius turi užtikrinti, kad tarp siūlomų investuoti paskolų nebūtų tokių, į kurias negalima investuoti. Finbee rūpinasi tuo, ką deda į aukcioną.

Taip pat turėjau galimybę investuoti Savy platformoje. Nuolatos įdėmiai stebiu, ką veikia įvairios platformos. Pvz. FellowFinance yra nuostabi platforma su didžiulėmis grąžomis, latviai dirba visiškai kitokiu modeliu nei mes, tačiau irgi generuoja grąžą investuotojams. Išvardinsiu gerai, mano nuomone, dirbančias platformas: FellowFinance, Funding Circle (mažos, bet realios grąžos, iš jų mokomės formuoti kompensacinį fondą), Anglijos platformos visos dirba teisingai, tik jų grąžos nėra didelės, nes rinkoje yra daug pinigų, Lendico, vokiečių platforma, kuri dirba tvarkingai, tačiau, vėlgi, grąža nėra didelė. Latvijoje Twino veikia kiek kitaip: savo išduotus greituosius kreditus su 60 proc. palūkanomis parduoda investuotojams už 10 proc. Pakankama grąža investuotojams, tačiau ir rizika investuotojams dėl pačios Twino finansinio stabilumo. Mintos taip pat pardavinėja paskolas, kai kurias, pvz. Mogo iš Lietuvos (paskolos su automobilio užstatu).

Finbee yra atvira platforma. Mes norime, kad žmonėms rūpėtų, kur jie deda savo pinigus. Taip pat norime būti atviri besidomintiems. Mes esame vieši kaip politikai gerąja prasme – visi turi teisę mus analizuoti, domėtis, komentuoti. Ir matome, kad žmonėms tai patinka.

  • Kas atsitiktų su investuotojų pinigais, jei skolinimosi platforma bankrutuotų?

Laimonas: Lietuvos bankas, kaip reguliatorius, šiuo klausimu turi labai gerą požiūrį. Pagal naujus reikalavimus, platformos turi turėti veiklos tęstinumo planą. Šis planas turėtų numatyti, kas atsitiktų skolinimosi įmonei subankrutavus. Mano supratimu, tokią galimybę turi numatyti ir įvertinti kiekviena įmonė. Tačiau investuotojas tokiu atveju turėtų nukentėti kuo mažiau. Investuotojas su kredito gavėju pasirašo tiesioginę sutartį. Kai bankrutuoja skolinimosi platforma, sutartys tarp investuotojo ir kredito gavėjo išlieka galiojančios. Įsipareigojimas grąžinti kreditą ir toliau galioja. Iškyla klausimas, kas tą procesą administruotų. Skolinimosi platforma savo investuotojams šį procesą administruoja nemokamai. Jei platforma bankrutuotų, kažkas kitas šio darbo nedarytų nemokamai. Turime tikslą rasti tokį partnerį, su kuriuo jau dabar dalintumėmės informacija apie sutartis, o platformos bankroto atveju, partneris toliau administruotų paskolų grąžinimo procesą kiek įmanoma mažesniais kaštais investuotojams. Tarpusavio skolinimo asociacijoje buvome iškėlę idėją tarpusavyje pasidalinti bankroto atveju liekančias be priežiūros sutartis. Kol kas tokio susitarimo nepavyko pasiekti, bet pati mintis yra sveikintina.

  • Ar yra realių priežasčių, dėl kurių galėtų bankrutuoti platforma?

Laimonas: be abejo yra. Platforma yra labai sudėtingas verslo projektas. Platformų IT techniniai sprendimai savo sudėtingumu yra panašūs į bankines IT sistemas. Rinkodara varžosi su greitųjų kreditų rinkodara. Žmogiškieji ištekliai turi būti aukščiausios klasės, nes turi vykdyti rizikos vertinimą, taip pat reikia stiprių finansininkų, žmogiškųjų išteklių specialistų, teisininkų. Visa tai reikalauja nemenkų investicijų. Jeigu visų šių investicijų nesuvaldysi – bankrutuosi. Nė viena iš platformų, su kuriomis bendrauju neplanuoja pelno pirmus du metus, o tai jau pasako daug.

Pagrindinė reali priežastis, galinti privesti platformą prie bankroto yra per didelis pinigų leidimas, (overspending). Išleidi pinigus, nebeužtenka personalui, keičiasi reguliavimas, neturi resursų prisitaikyti, nauji žaidėjai tave spaudžia, nebeišduodi naujų paskolų, sustoja augimas ir pan. Be šių įprastų verslo rizikų, Finbee mes įsivardiname ir kitas grėsmes – pavyzdžiui vidinis sukčiavimas (fraud), įtakotas įvairiausių gyvenimo situacijų. Labai linkėčiau visoms platformoms įsivardinti tokią grėsmę, nes ji labai reali, kai pinigus skirsto žmonės.

  • Neseniai pakeitėte pinigų pervedimo tarpininką iš Paysera platformos į banką.

Laimonas: Taip, pakeitėme. Dabar mokėjimai atliekami per depozitinę sąskaitą Citadele banke. Depozitinė sąskaita tai daugiau teisinė sąskaitos forma, kuri reiškia, kad toje sąskaitoje įdėti pinigai nepriklauso Finbee, o yra atskirai kelių ar dešimties investuotojų. Kiekvieno investuotojo pinigai atskirai yra apdrausti indėlių draudimu. Net ir mažiausiai įtikėtinu atveju, t.y. bankrutavus bankui Citadele, jūsų pinigai yra saugūs. O už pinigus, kuriuos investavote į paskolas, jūs, kaip investuotojas, atsakote pats. Todėl investuotojas turi labai atidžiai rinktis paskolas, į kurias investuoja bei platformas, per kurias investuoja.

 

  • Jūsų platforma labai išsiskiria iš kitų, nes jūs naudojate aukciono principą bei patys įdedate 10 proc. investuojamos sumos į kiekvieną paskolą. Tai yra labai sveikintina, tačiau kyla klausimas, kokiomis lėšomis jūs dengiate tą 10 proc.?

Laimonas: tai yra privačios akcininkų investicijos.

Kalbant apie tai, kad esame išskirtiniai, tai pažadame ir toliau nuolat siūlyti inovatyvius sprendimus paskolų rinkoje. Ir toliau žadame siūlyti daug įdomių naujoviškų sprendimų. Jau artimoje ateityje pristatysime sprendimą kurio neturi nei viena kita platforma.

  • Pakalbėkime apie kompensacinį fondą

Laimonas: kompensacinis fondas yra instrumentas deklaruojantis mūsų tikėjimą, kad klientai paskolas grąžins. Visų pirma, mes teigiame, kad reikia neišduoti paskolų klientams, kurie gali neatiduoti jų arba smarkiai vėluoti jas grąžinti. Kai užtikriname šį pamatinį principą, galime žadėti ir kitus dalykus. Kai paskola yra sufinansuojama, mes gauname pinigų, t.y. komisinį procentą už savo darbą. Dalis tų pinigų yra atidedama į kompensacinį fondą, kad būtų kuo padengti vėluojančias grąžinti įmokas. Šis įsipareigojimas investuotojams bus pateiktas atskiroje sutartyje. Šis procesas tikrai yra sudėtingas, ir laikui bėgant klientai pajaus, kad mes tai tikrai darome.

  • Iš asmeninių investicijų žinau, kad vidutinis procentas yra 29 proc. metinių palūkanų, plius dar ir kompensacinis fondas, visa tai skamba labai gerai. Kodėl jūs tai darote?

Laimonas: mes tai darome, nes mūsų augimo planai yra didžiuliai. Tempas, kuriuo jau dabar augame yra įspūdingas. Pasivijome rinkos lyderius. Jeigu mes nieko nepasiūlytume investuotojams, mes tiesiog neturėtume iš ko tas paskolas išduoti. Suvokiame, kad mūsų sėkmė tiesiogiai priklauso nuo to, kaip seksis mūsų investuotojams. Kai tik investuotojai pajus, kad jų paskolos nebegrąžinamos, mes iš karto sustosime augti. O mes šito nenorime. Turime plėtros Europoje planų. Jau šiemet atsidarysime Finbee kitoje ES šalyje.

  • Kaip galima reklamoje siūlyti, kad platformos investuotojai gaus gerą grąžą, o žmonės skolinsis pigiai. Kaip paaiškinti šitą paradoksą?

Laimonas: siūlydami 29 proc. metinių palūkanų investuotojams, mūsų rinkodaros šūkis besiskolinantiems yra „pigiau, pigiau, pigiau“. Tai yra įmanoma dėl rinkos situacijos. Pagrindinė šiuo metu mūsų teikiama paslauga yra refinansavimas. T.y. žmogus yra įsiskolinęs kelioms kreditų bendrovėms ir moka, tarkim, 200 EUR/mėn. Kai mes jo turimus kreditus refinansuojame, žmogui per mėnesį reikia mokėti tik 100 EUR/mėn.

  • Jūsų platformoje galima paskolinti aukciono principu. Ar nelieka nuskriaustų ar nusivylusių aukciono rezultatais?

Laimonas: Visai tikėtina situacija, kad investuotojai pasiūlo skolintis už didesnes palūkanas, nei tikėjosi asmuo, norintis pasiskolinti. Tačiau norintysis skolintis, matydamas rezultatus, pats sprendžia, ar jam skolintis, ar ne. Per pirmąjį savo veiklos pusmetį mes investuotojams pasiūlėme paskolų už beveik milijoną eurų, o faktiškų paskolų išdavėme už 620 000 eurų. Dalis klientų tiesiog atsisakė paskolos dėl investuotojų godumo. Pas mus yra pinigų turgavietė – vieni ateina parduoti pinigų, kiti pirkti. Mes imame komisinį mokestį už tai, kad vyksta ta prekyba ir organizuojame veiksmą. Kol kas esame labai nepatenkinti, kad atsisakiusiųjų imti paskolas yra tiek daug. Mes suinteresuoti, kad investuotojai būtų mažiau godūs.

  • Ateitis

Laimonas: investuotojai turi tikėtis, kad ateityje skolinimo plaformos besivaržančios tarpusavyje pasiūlys vis daugiau naujovių. Finbee ketina pristatyti skolinimą smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Savy ketina pristatyti skolinimą į nekilnojamo turto projektus.

  • Kokia yra situacija su mokesčiais skolinimo rinkoje?

Laimonas: kol kas situacija nėra aiški. Labai tikimės, kad greitu metu iš VMI sulauksime detalaus išaiškinimo dėl mokesčių mokėjimo tvarkos. Šiuo metu esanti tvarka neveikia. Aš visus investuotojus įspėju, kad jie būtų pasiruošę sumokėti mokestį nuo pelno. Mes esame už tai, kad mokesčiai būtų mokami. Ir būtinai pateiksime visus prašomus duomenis VMI apie investuotojus, kai tik būsime paprašyti.

  • Ką patartum investuotojams?

Laimonas: Svarbiausia investuotojams prieš investuojant yra atlikti namų darbus. Jei ketini skolinti, skolinti ilgam laikotarpiui, skirk laiko pasidomėti, suvokti kaip veikia skolinimosi platformos, kokie kiekvienos iš jų ypatumai. Kai kurie investuotojai apsilanko pas mus ofise, norėdami apžiūrėti, kaip mes dirbame. Ruošiantis investuoti reikia paanalizuoti arba per finansinę prizmę arba per emocinę. Emocinė reiškia skirti laiko, kad įsitikintum platformos patikimumu ir kaip platforma rūpinasi tavo pinigais. Finansinė prizmė – pasidaryti savo skaičiavimus Excel faile, pasidomėti, kaip sekasi kitiems investuotojams, paskaičiuoti grąžą, riziką.

Skirstant savo investicijas, pvz. 1000 EUR galima vadovautis auksine diversifikavimo taisykle: į paskolą dėti po 10 EUR ir turėti 100 skirtingų paskolų. Sakoma, kad kai turi 100 paskolų, tai jau yra rinka, o ne atsitiktinumas. Dar geriau, jei tą 100 paskolų išskirstai per 2 platformas. 1 paskola – 1 procentas.

 

 

Dėkui už pokalbį.

 

Reklama

2 mintys apie “

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s