Žvilgsnis į veidrodį

Žmonės sako, kad ne visada dera dairytis vien tik aplinkui. Kartais naudinga pažiūrėti ir į veidrodį. Naudinga, nes gali paaiškėti, kad nesi nei toks gražus, nei toks liesas kaip, kad galvojai, o gal dar žiūrėk ir spuogą ant nosies atrasi.

Kaip FinBee vadovas daug dėmesio skiriu analizuodamas konkuruojančių platformų veiksmus, jų stipriąsias ir silpnąsias puses. Kaip pastebėjote, tai aprašau šiame “blog’e”. Dėl to dažnai susilaukiu ir susiraukusių konkurentų žvilgsnių ir piktų laiškų. Taip pat dažnai susilaukiu ir skaitytojų padėkų už lengvą, paprastai skaitomą analizę.

Manau būtų sąžininga panagrinėti ir silpnąsias FinBee puses. Juk ne viskas auksas kas auksu žiba.

Kalbėdamas su investuotojais ir kolegomis, pastebiu tokius pagrindinius trūkumus:

  1. Stipraus finansinio užnugario nebuvimas
  2. Aukciono principas
  3. User Interfase’as
  4. Kompensacinis fondas
  5. Reguliavimo rizika

Jei matote daugiau trūkumų, rašykite, pabandysiu apžvelgti ir juos.

1.     Stiprus finansinis užnugaris.

Finansų bitę įkūrė ir plėtoja smulkių fizinių asmenų komanda. Tai reiškia, kad akcininkų lėšos yra ribotos ir savo biudžetais muštis su gigantais negalime. Manome, kad su tais pinigais kuriuos skyrėme nuveikėme tikrai nemažai, tačiau, visada išlieka rizika, kad kitos platformos turėdamos finansinį užnugarį įjungs kitą pavarą ir paprasčiausiai mus aplenks.

Tai, kad FinBee gali atsilikti nuo pirmaujančių nėra blogiausia žinia. Blogiau būtų jei pasikeitus reguliacinei ar rinkos situacijai FinBee nebeturėtų pakankamai resursų prisitaikyti. Tiesa, tokiu atveju visada galima skubiai ieškoti investuotojo ir parduoti dalį įmonės.

2.    Aukciono principas

Nuo pat savo veiklos pradžios FinBee pasiūlė kiek neįprastą P2P investavimo formą. Investavimą remiantis aukciono principu. Tai reiškia, kad investuotojai norėdami paskolinti savo pinigus, privalo varžytis tarpusavyje. Tokiu būdu paskolos sąlygos paskolos gavėjui yra nustatomos pinigų paklausos ir pasiūlos suderinimo būdu. Kuo daugiau investuotojai pasiruošę skolinti, tuo pigesnės paskolos. Arba, kuo mažiau paskolų aukcione, tuo pigesnės tos paskolos yra.

Manome, kad toks principas yra teisingas ir iš esmės atitinka dalijimosi ekonomikos principą. Mes, kaip platformos valdytojai, tik menka dalimi įtakojame už kiek paskolos gavėjai pasiskolins ir kiek investuotojai iš to uždirbs. Tiesa, tai ne visada patogu patiems investuotojams.

Dalyvavimas aukcione reikalauja arba ženkliai daugiau investuotojo laiko (investuojant rankiniu būdu) arba gilesnio įsigilinimo kaip ir kas veikia, kad galėtum tinkamai “susistatyti” automatinio investavimo portfelius.

Tiesa, mūsų sistemos pagalba galėtume gan lengvai pakeisti savo veikimo modelį ir veiklą organizuoti taip, kad investuotojams būtų pasiūlyta skolinti už fiksuotą palūkanų normą. Bėda ta, kad tokiu atveju ir vėl atsirastų nepatenkintų investuotojų kurie tiesiog nespės investuoti į paskolas.

Kol kas sprendimo šioje vietoje neturime.

3.    User Interface’as (naudotojo sąsaja).

Visai neseniai pakeitėme išorinį tinklalapio dizainą. Esame juo išties patenkinti. Švarus, paprastas, lengvai naviguojamas. Deja to pačio šiuo metu negalime pasakyti apie klientų zoną (prisijungus prie sistemos). Sistema vizualiai klampi, spalvos nemalonios, trūksta supratimo kas atsitiks paspaudus vieną ar kitą mygtuką. Telefonu apskritai beveik neįmanoma naudotis.

Pačioje sistemoje labai trūksta supratimo apie investuotų lėšų ateitį. T.y. niekur nėra pateikiamas pajamų planas kada ir kiek grįžtančių lėšų tikėtis.

Taip pat, labai trūksta konkrečios informacijos kas yra daroma su konkrečia vėluojančia paskolos sutartimi. Ar su paskolos gavėju susisiekta, kada tikimasi gauti įmoką, kodėl vėluoja, atiduota/neatiduota skolų išieškojimo įmonei/teismui.

Daugumoje vietų pačioje sistemoje trūksta filtravimo mygtukų – pagal datą, pagal paskolos reitingą, pagal likusį laiką iki aukciono pabaigos ir pan.

Dalis klientų pageidauja XIRR funkcijos kuri parodo realią investicijų grąžą.

Ir t.t. ir t.t. FinBee sistema nėra tragiška, dažnu atveju ji ir patogesnė ir informatyvesnė už konkuruojančių įmonių bet tikrai galėtų būti patogesnė.

4.    Kompensacinis fondas

Be abejonės tai kontraversiškiausias ir daugiausiai kritikos strėlių iš konkurentų sulaukiantis FinBee sprendimas. Tuo pačiu, tai vienas stipriausių konkurencinių pranašumų. Tiesa ta, kad FinBee komandai sunkiai sekasi logiškai paaiškinti kodėl savo noru, iš savo pajamų bendrovė dengia vėluojančias įmokas. Kiek laiko FinBee sugebės tai daryti? Ar nenutiks taip, kad vieną dieną šis gražus pažadas išgaruos lyg dūmas? Klausimų tikrai daug, jie pagrįsti ir logiški. Atsakymai deja ne tokie ir paprasti.

Iš tiesų viskas remsis į komandos dirbančios FinBee profesionalumą, vertybes ir įmonės gebėjimą augti ir didinti savo portfelį.

Kompensacinis fondas sukonstruotas taip, kad įmonei augant ir išlaikant suplanuotus vėluojančių paskolų rodiklius, fondas turėtų išlikti pajėgus dengti vėluojančias įmokas. Tačiau visada yra rizika, jog nepavykus pasiekti suplanuotų augimo arba vėlavimo rodiklių, lėšos kompensaciniame fonde gali vieną dieną baigtis. Verta paminėti, kad įmonė neatsisako esant galimybėms kompensacinį fondą padidinti papildomais įnašais, siekiant sumažinti fondo ištuštėjimo tikimybę.

FinBee kompensacinis fondas dėl savo veikimo modelio galėtų būti palygintas su Sodra. Visi FinBee „gyventojai“ imdami paskolą susimoka fondo mokestį, tačiau iš fondo išmokas gauna tik tie, kurie „susirgo“ (kompensuojamos vėluojančių paskolų įmokos). Yra vienas svarbus skirtumas, kad „pasveikę gyventojai“ turi grąžinti visas iš fondo gautas išmokas. Taigi, kol bus pakankamas kiekis „gyventojų“, kurie imdami paskolas moka įmokas į fondą, tol „susirgę“ gyventojai gaus išmokas iš fondo. Tačiau, jeigu neplanuotai sumažėja vienų, arba padaugėja kitų, kompensaciniame fonde gali atsirasti lėšų trūkumas. Dar vienas svarbus skirtumas, kad Sodra įsipareigoja visiems „sergantiems“ mokėti išmokas, todėl pritrūkus lėšų yra priversta skolintis arba kelti mokesčius, tuo tarpu FinBee, nenorėdama prisiimti rizikos, kuri užklupus krizei galėtų privesti FinBee iki bankroto ir taip sukelti visiems investuotojams didelių nepatogumų, nėra įsipareigojusi dengti visų „sergančių gyventojų“ paskolų įmokų.

P2P pasaulyje yra pavyzdžių kai investuotojai ištisus penkis metus investuoja be nuostolių. FinBee tikslas yra pasiekti tokį pat rezultatą. Praėjo jau beveik metai laiko nuo pirmųjų investicijų, o FinBee nei vienas investuotojas dar nepatyrė nė cento nuostolio. Panašu, kad tai tęsis dar ilgai. Jei tai padeda įmonei augti, investuotojams uždirbti solidžią grąžą – kam svarbu kaip tai skamba ar kaip sunku tai iškomunikuoti. Pasimėgaukime.

5.    Reguliavimo rizika

Viena nemalonesnių situacijų kuri galėtų nutikti P2P rinkai(tuo pačiu ir FinBee) yra pernelyg stiprus reguliavimas, peržiangiantis sveiko proto ribas. Jau dabar egzistuojančios taisyklės, jog vienas investuotojas per vieną platformą gali investuoti tik 5000 Eurų yra švelniai tariant absurdiškas. Prie šio pridėkime tai, kad platformos savo pajamas gali gauti tik nuo grįžtančių įmokų ir turėsime sunkiai įveikiamas kliūtis verslui daryti. O jei tokių reikalavimų atsirastų daugiau?

Jau dabar matome, kad iš 5 startavusių platformų (Savy, FinBee, OK, Manu, Paskolu klubas) tik trys realiai vykdo veiklą. Reguliatorius turi suprasti, kad ne viską privalu drausti ir reguliuoti. Kartais viską į savo vietas sustato konkurencinė aplinka. Vietoje to, kad pažabotų P2P baubą, valstybė galėtų prisidėti prie P2P platformų plėtros kur pelną uždirba ne tik bendrovė, bet ir paprasti žmonės, smulkieji investuotojai. Be to, akivaizdu jog platformos žingsnis po žingsnio sudaro vis didesnę konkurenciją rinkos senbuviams – greitųjų kreditų bendrovėms ir bankams.

Reklama

2 mintys apie “Žvilgsnis į veidrodį

  1. Sakyčiau pagrindinis minusas – didėjantis vėluojančių paskolų portfelis. Labai jau persistengėte su pagyromis, kad neturite nei vienos vėluojančios paskolos. Dabar iš savo portfelio matau, kad jų vis daugėja ir daugėja… Kaupiamas 1% komp. fonde tikrai nieko neišgelbės, o tik leis laikinai sukurti netikrą saugumo jausmą, kuris naujokus ir pražudys.

    Patinka

    • Sveiki Vitalijau,

      nė vienas paskolų verslas negali tikėtis investuoti apskritai be nuostolių. Mes planuojame, kad paskolų, kurios anksčiau ar vėliau (dažniausiai paskolos “defaultina“ po mažiausiai šešių įmokų) nustos mokėti įmokas bus apie 8-10%. Taip pat planuojame, jog apie 40% iš defaultin’usių paskolų pavyks susigrąžinti. Tokiu atveju investuotojai net ir be mūsų kompensacinio fondo gali tikėtis 20% siekiančios grąžos po nuostolių net ir be mūsų kompensacinio fondo. Pridėjus kompensacinį fondą, grąžą apskritai viršija visus lūkesčius.

      Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s