Lietuvos P2P rinkos 2018-ųjų metų horoskopas

Atėjo laikas ir vėl mesti burtus! Jau treti metai iš eilės sausio pradžioje dalinuosi spėjimu kaip ateinančiais metais atrodys Lietuvos P2P rinka. Ne išimtis ir šie, tad – gero skaitymo.

Visų pirma, apžvelkime 2017 metus. Prisiminkime, pagrindinius įvykius ir įvertinkime pasiektus rezultatus.

Rezultatai skaičiais

2017 metais visa P2P rinka Lietuvoje fiksavo įspūdingą 110 proc. augimą. Tiesa, toks augimo tempas yra fiksuojamas visoje Europoje, tad labai stebėtis nėra kuo. Žemyno ekonomika auga, žmonės daugiau uždirba ir yra optimistiškesni dėl ateities perspektyvų. Tad natūralu, kad jie noriau skolinasi vartojimui.

Visos Lietuvoje veikiančios platformos kartu sudėjus išdavė kiek daugiau nei 19 mln. eurų paskolų, ir beveik pasiekė mano „išburtą” 20 mln. eurų ribą (2017 metų horoskope spėjau, kad išdavimai sieks 20 mln. eurų).

Didžiausią augimą Lietuvos P2P rinkoje fiksavo „Paskolų klubas“. Nors finansinė grąža investuotojams, įskaičiuojant blogas paskolas, čia yra mažiausia iš didžiųjų P2P platformų, tačiau tai nesutrukdė užfiksuoti 248 proc. augimo. Per 2017 metus „Paskolų klube“ buvo išduota 8,9 mln. eurų paskolų, kai 2016-ais tik 2,6 mln. eurų. „Paskolų klubas“ taip pat peržengė simbolinę, 1 mln. eurų per mėnesį išduotų paskolų ribą. Puikūs metai, sveikinu kolegas.

„FinBee“, sulaukusi investicijos, taip pat ženkliai padidino apsukas. Metų pabaigoje aktyviai pradėjusi reklamuoti savo paslaugas paskolų gavėjams, bitė taip pat fiksavo ženklų 91 proc. augimą. Per 2017 m. buvo išduota 5,8 mln. eurų, kai 2016 m., kiek daugiau kaip 3mln. Kiek apmaudu, kad „FinBee“ neturėjo finansinių galimybių anksčiau pradėti aktyvius rinkodaros veiksmus. 2018 metų rezultatai rodo, kad „FinBee“ turi visas galimybes pasivyti savo konkurentus. Gruodžio mėnesį platforma išdavė 709 tūkst. eurų per vieną mėnesį, kai palyginimui tų pačių metų balandį tik 255 tūkst.

Kaip ir prognozavau 2017 m., „SAVY“ galutinai prarado lyderio pozicijas ir šiuo metu užima paskutinę vietą tiek pagal mėnesinius išdavimų rezultatus, tiek ir pagal aktyvumą rinkoje apskritai. Jei bendras rinkos augimas siekė 110 proc., tai „SAVY” tik 24 proc. Nesakau, kad 24 proc. augimas yra mažai, tikrai ne. Tačiau, kitų rinkos dalyvių rezultatai rodo, jog galima pasiekti daugiau.

Grąža investuotojams

Investuojantiems į paskolas bene svarbiausia yra tai, kokią grąžą jie gali uždirbti. Vertinant P2P rinką, svarbu paminėti tai, kad bendra grąža visose platformose vis dar siekia dviženklius skaičius. Manau, kad šioje rinkos situacijoje, kuomet palūkanos už indėlius bankuose yra tokios mažos, 12-18 proc. grąža yra išties solidi, lyginant su prisiimama rizika. Žinau, 2017 metai buvo kriptovaliutų metai, kur augimai buvo skaičiuojami šimtais procentų, tačiau investavimas į paskolas išlieka stabilia, skania investicija.

Manau, kad kitais metais palūkanos investuotojams kristi nebeturėtų. Jos platformose stabilizuosis tose normose, kuriose jos yra šiuo metu. Tad, jei ieškote didesnės grąžos, verta atkreipti dėmesį į tai, kokie yra vėlavimo rodikliai kiekvienoje iš platformų. Sakysite, tempiu paklodę į „FinBee“ pusę. Taip, neneigiu, norisi pirštu besti į mano manymu patį svarbiausią rodiklį – kiek daug/mažai portfelyje sudaro laiku nevykdomos ir nutrauktos sutartys su paskolų gavėjais. Treti metai iš eilės, didžiuojuosi „FinBee“ komanda – šioje statistikos kategorijoje esame absoliutūs čempionai.

Sekančiais metais kol kas nematau ir sąlygų vėlavimo rodikliams blogėti. Finansinės krizės laukiame jau kuris laikas, tačiau panašu, kad ji 2018 metais vis tik neateis. Atlyginimai didėja, nedarbas mažėja, tad ir paskolas grąžinti galimybės gerėja. Svarbu suprasti, kad tokia rinkos situacija anksčiau ar vėliau pasikeis. Sunku tikėtis, kad ekonomika nuolat išlaikys vieną kryptį – aukštyn, tad nepamirškite diversifikuoti savo investicijų, bei priprasti, kad grąža iš P2P skolinimo visada bus tik dviženklė. Bus visko, bet ne šiais metais. Tad 2018 m. kviečiu auginti lašinius kartu.

Reguliavimas

2018 metais turėtume sulaukti itin gerų naujienų. Lietuvos Respublikos finansų ministerija pernai rudenį paskelbė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektą, kuriame numatyta suvienodinti palūkanų apmokestinimą. Siekiama, kad per sutelktinio finansavimo platformas uždirbtų palūkanų suma iki 500 eurų būtų neapmokestinama.

Finansų ministerija aiškina, kad tokiu žingsniu ne tik siekia užtikrinti mokesčių neutralumo principą, bet ir skatinti alternatyvaus finansavimo plėtrą Lietuvoje. Kartu su valstybės institucijų deklaruojamu noru tapti fintech centru regione, galima daryti prielaidą, jog kitąmet teisinis P2P veiklos reguliavimas turėtų gerėti tiek investuotojams, tiek ir pačioms platformoms.

Ko galime tikėtis 2018 m.?

  1. Manau, kad rinkos augimas po 2017 m. šuolio, sulėtės. Tikiuosi ir prognozuoju, kad bendrai Lietuvos P2P skolinimo rinkoje 2018 m. bus išduota apie 28 mln. eurų paskolų.
  2. Pernai nusistovėjusi vidutinė grąža investuotojams platformose šiemet drastiškai keistis neturėtų, o jei keisis – tai į geresnę pusę investuotojams. Dar viena gera žinia – šiemet turėtume sulaukti didesnio išieškotų paskolų kiekio.
  3. Lietuvos P2P rinka nusistovėjo ir kristalizavosi, todėl naujų stiprių rinkos žaidėjų šiemet nesulauksime. Išimtį pritaikyčiau P2P bendrovėms, kurios orientuosis į NT rinkos projektų finansavimą.
  4. „FinBee“ išliks vienintele iš didžiųjų P2P skolinimo platformų, kuri skolina verslui. Prognozuoju, kad kiti rinkos senbuviai šiemet dar nežengs tvirto žingsnio į sutelktinio finansavimo rinką, nors kalbos apie tai skambės vis garsiau.
  5. „FinBee“ ir toliau plėsis užsienyje ir šiemet pristatys dar bent vieną naują rinką.
  6. Vis didesnę paskolų portfelio dalį sudarys vartojimo paskolos, kurių dėka P2P platformos atims dalį klientų iš greitųjų kreditų bendrovių, kredito unijų ir bankų.

Apibendrinant, investuojančių į paskolas ir P2P platformų laukia dar vieni geri metai. Gerų naujienų bus daugiau, nei blogų, o bendra kreivė stabiliai judės į viršų.

Gerų metų ir sėkmingų investicijų!

Laimonas.

Reklama

3 mintys apie “Lietuvos P2P rinkos 2018-ųjų metų horoskopas

  1. Buvo įdomu skaityti. Manau, tegul PK ir lieka pirmas pagal paskolų portfelį, su sąlyga, kad FinBee: 1) rinksis geresnius skolininkus 2) tvirtai įsitaisys Čekijoje. Neskubėkite aprėpti kelių kitų EU valstybių (kas matosi iš 2017 m. rudens skaidrių), geriau max 3 šalys, bet rimtai ir ilgam.

    Patinka

  2. Laimonai, ar galetumet pakomentuoti gan spartu Savy pask. portfelio augima? Man atrodo, kad augimas +24 proc. neatitinka tikroves:
    a) vien nuo 2017-08 iki 2018-03 augimas ~ 33 proc. (nuo 9 iki 12 mln.)
    b) nepanasu, kad uz 2018 m. metus bus tik +25 proc.

    Is kur tas skaicius 24%? Ar skaiciavote pats, ar emete kazkokia Savy PDF ataskaita, o gal skaitete LB ataskaita?

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s