Kokių paskolų reikia smulkiam ir vidutiniam verslui?

 

Audrius Griškevičius, „FinBee verslui“ vadovas

Eurostat duomenimis, 76,2 proc. visų dirbančiųjų Lietuvoje dirba smulkaus ir vidutinio verslo įmonėse. Politikų, valdininkų ir ekspertų metų metus kartojamos frazės apie sąlygų tokioms bendrovėms gerinimą įgavo formą šių metų pradžioje, kuomet įsigaliojo sutelktinio finansavimo įstatymas.

Iki tol paprasta kaip du kart du tiesa, kad verslas auga tuomet, kai yra pinigų, buvo tapęs labiau debatų, diskusijų bei galimybių studijų, negu konkrečių veiksmų objektu.

Realybė tokia, kad bankams smulkus ir vidutinis verslas yra neįdomus, nes tokia yra ekonominė logika. Kelių ar keliasdešimties tūkstančių eurų paskolos administravimas stambiam bankui kainuoja brangiau, nei iš tokios paskolos galima uždirbti.

Pinigų poreikį norėtų užpildyti ir Lietuvos Banko neprižiūrimos kredito bendrovės, tačiau keliasdešimt procentų siekiančios metinės palūkanos greičiau primena greitąjį kreditą, o ne tvarią paskolą augti norinčiam verslui.

Ekologiškos žemdirbystės bendrovė „Biogrūdai“ sutelktinio finansavimo pagalba pasiskolino technikos pirkimui.

Sutelktinis finansavimas iš esmės pakeitė žaidimo taisykles. Atsirado saugus Lietuvos banko reguliuojamas būdas verslui pasiskolinti iš žmonių už palūkanas, siekiančias kelis ar keliolika procentų. Nuo vasario tokia galimybe vien „FinBee verslui“ pagalba pasinaudojo 66 įmonės, kurios bendrai pasiskolino beveik 620 tūkst. eurų už vidutines 14 proc. palūkanas.

Dažniausiai smulkus ir vidutinis verslas skolinasi apyvartinių lėšų papildymui. Neseniai „FinBee verslui“ pagalba apyvartinių lėšų papildymui pasiskolino išskirtinai tik su eksporto rinkomis dirbanti tekstilės gamyba ir prekyba užsiimanti Kauno bendrovė „Lincasa“.

Kita dažnai nurodoma skolinimosi priežastis – technikos pirkimas ar investicijos į gamybos priemones. Pavyzdžiui, sparčiai auganti ir kelis sykius „Verslo gazele“ apdovanota ekologiškos žemdirbystės bendrovė „Biogrūdai“ sutelktinio finansavimo pagalba pasiskolino technikos pirkimui.

Tai tik kelios verslo istorijos, besislepiančios po statistika. Panašių istorijų yra tūkstančiai. Be galimybės saugiai pasiskolinti už protingą kainą, smulkus ir vidutinis verslas turėtų atsisakyti pelningų užsakymų, plėstis lėčiau nei norėtųsi ar didinti technologinį atsilikimą nuo konkurentų Lietuvoje ir užsienyje.

Neseniai „FinBee verslui“ pagalba apyvartinių lėšų papildymui pasiskolino išskirtinai tik su eksporto rinkomis dirbanti tekstilės gamyba ir prekyba užsiimanti Kauno bendrovė „Lincasa“

Ką reikėtų daryti, kad turėtume daugiau augančio verslo sėkmės istorijų? Visų pirma – ir toliau lengvinti sąlygas turintiems laisvų pinigų paskolinti verslui. Sutelktinio finansavimo įstatymas išsprendė daug problemų, tačiau dar yra nemažai pilkųjų zonų, kurios kelia investuotojams klaustukų.

Pavyzdžiui, žmonės daug drąsiau skolintų verslui, jei VMI pripažintų nuostolius, patirtus investuojant į paskolas ir atitinkamai sumažintų investuotojo mokamą pelno mokestį. Investuotojai tada būtų pasiryžę skolinti verslui drąsiau ir daugiau.

Valdžios institucijos taip pat galėtų padengti iš sutelktinio finansavimo platformų besiskolinančių smulkaus ir vidutinio verslo paskolų palūkanas, kaip šiuo metu yra dengiamos bankų išduotų paskolų palūkanos. Nemokami pinigai visada yra geriau nei pigūs pinigai, todėl smulkus verslas noriau skolintųsi veiklos plėtrai ir naujų darbo vietų kūrimui, žinodami, jog atiduot reikės tik tiek, kiek pasiskolino. Tai būtų reali skatinimo priemonė, kuri atneštų labai apčiuopiamą naudą verslui ir valstybei.

Sutelktinio finansavimo įteisinimas jau dabar yra situacija, dėl kurios laimi visi. Verslas, kuriam atsiveria realios finansavimo galimybės, žmonės, kurie įdarbina savo pinigus bei valstybė, kuri surenka daugiau mokesčių ir džiaugiasi augančia ekonomika. Svarbu nepamiršti, kad gera pradžia – tik pusė darbo.

„FinBee verslui“ paskolų portfelio augimas 2017 m. vasario – rugpjūčio mėnesiais.
Reklama

„Paskutinio šiaudo ” paskolos smulkiam verslui

Jau kuris laikas su Finansų ministerija ir Lietuvos banku dirbame prie naujų sutelktinio finansavimo sprendimų smulkiam verslui. Ar tikrai reikia kurti naują sprendimą, kai šiandien ir taip veikia alternatyvūs finansavimo tiekėjai? Norėtųsi daugiau aiškumo, todėl dalinuosi savo įžvalgomis, kaip veikia vienas iš alternatyvaus finansavimo lyderių – Capitalia, kurio paskolas galima įsigyti per Mintos platformą.

Capitalia yra Latvijoje įkurta bendrovė, veikianti Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje. Per 2015 metus Capitalia paslaugomis pasinaudojo 237 smulkaus verslo bendrovės , iš kurių Lietuvoje apie 80 bendrovių arba po 1,5 bendrovės per savaitę*

 Mintos yra platforma, kurioje tokios bendrovės kaip Capitalia siūlo įsigyti jų anksčiau išduotas paskolas.

  1. Capitalia vidutinės paskolos kaina – 32%

Iš duomenų, kuriuos Capitalia teikia Mintos platformoje, matyti, kad paskolų smulkiam verslui marža svyruoja nuo 16% iki neįtikėtinų 44%, o vidutinė paskolos kaina smulkiam verslininkui yra 32%**.

Tiesa pasakius, man sunku įsivaizduoti, kokią grąžą turi generuoti verslas, kuris skolinasi, pavyzdžiui, už 40%. Man tai labiau panašu į „paskutinio šiaudo” paskolą nei į paskolą, skirtą tvariam augimui finansuoti. Taip pat abejoju, kad investuotojai, kurie perka Capitalia išduotas paskolas per Mintos platformą, supranta, kokio dydžio riziką iš tikrųjų jie nusiperka.

  1. Ar Capitalia išduotas paskolas grąžina?

Iš Mintos platformoje pateiktų duomenų apie Capitalia paskolas matyti, kad 60 ir daugiau dienų vėluoja 6%*** paskolų. Žinant, kad Capitalia iš jų vidutiniškai uždirba 32% palūkanų, vėluojančių paskolų suma nėra didelė.

Vis dėlto, jei esi į Capitalia verslo paskolas investuojantis asmuo, uždirbantis tik 12%, toks vėluojančių paskolų procentas turėtų versti nerimauti.

  1. Ar saugu investuoti į Capitalia paskolas

Neretai Capitalia paskolos turi užtikrinimo priemones, kurios mažintų tikėtinus blogų paskolų nuostolius. Vis dėlto duomenų apie užtikrinimo priemones pateikiama permažai, kad vertinti jų kokybę.

Kaip papildomą investuotojų apsaugą, Capitalia siūlo blogų paskolų atpirkimo garantiją. Šiai apsaugai įvertinti svarbu suprasti kas bus atpirkėjas ir kokios šios įmonės galimybės vykdyti tokį įsipareigojimą. Platformoje nurodoma tik latviška įmonė AB Capitalia, nors Lietuvoje paskolas išduoda UAB Capitalia Finance. Neaišku, kaip tos įmonės perleidžia reikalavimus viena kitai, ir, ar pelnas, uždirbtas iš paskolų, yra „nusodinamas” toje įmonėje, kuri įsipareigojusi atpirkti blogas paskolas.

Mintos platformoje Capitalia pateikia tik konsoliduotas ataskaitas iš kurių matyti, kad per 2015 metus visos Capitalia grupės įmonės, veikiančios Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kartu uždirbo 48 777 EUR pelno. Tuo tarpu daugiau nei 60 dienų vėluojančių paskolų portfelis Mintos platformoje sudarė 117 081 EUR****. Akivaizdu, kad net jei visos grupės įmonės prisidėtų prie AS Capitalia įsipareigojimo atpirkti blogas skolas, uždirbamo pelno pakaktų išpirkti tik labai nedidelei daliai blogų paskolų.

Apibendrinus tampa aišku, kad Capitalia naudojasi situacija rinkoje, kai nėra realių alternatyvių finansavimo šaltinių ir verčia įmones mokėti tokias drakoniškas palūkanas. Kita vertus, džiugu, kad žmonės nors ir ne iki galo žinodami kam patiki savo lėšas, yra linkę investuoti į paskolas verslui ir gauti už tai vidutinę 12% metinių palūkanų grąžą. Tikiuosi, kad sutelktinio finansavimo platformų pagalba, kuomet lėšas verslui bus galima skolinti tiesiogiai, be tarpininkų, sukursime skaidrų  ir tvarų finansavimo šaltinį.

* http://vz.lt/sektoriai/bankai-draudimas/2016/05/19/capitalia-padvigubino-paskolu-portfeli
** Pinigų kaina apskaičiuota darant prielaidą, kad Mintos platformoje parduodamos Lietuvoje išduotos paskolos grąžinimo dalys yra iš anuitetinio grafiko, pagal kurį įmokas moka paskolos gavėjas. 2016 10 09 dienos duomenys.
*** Mintos platformoje skelbiamos Lietuvoje išduotos Capitalia paskolos. 2016 10 09 dienos duomenys.
**** Mintos platformoje skelbiamos išduotos Capitalia paskolos. 2016 10 09 dienos duomenys.

Investuosi į paskolas įmonėms?

Sutelktinio verslo finansavimo įstatymas jau Seimo spaustuvėje. Panašu, kad greit smulkus verslas pradės klestėti, nes paskolą gauti bus paprasta kaip niekada. Iš esmės viskas kaip ir ok – įstatymas bus, platformos bus, o investuojančių į paskolą ar bus?

Nerimą keliantys klausimai, galvojant apie paskolų smulkioms įmonėms išdavimą:

1. Kaip vertinti smulkių įmonių paskolų paraiškas?

Remtis istoriniais finansiniais rezultatais ir verslo planu būtų natūrali kiekvieno analitiko reakcija. Iš finansinių ataskaitų galime nustatyti kaip pelningai veikia įmonė, suprasti kaip efektyviai valdo naudojamą turtą. Iš verslo plano matytume rinkos analizę, planuojamus pinigų srautus. Tačiau ar tikrai smulkios įmonės yra pajėgios kokybiškai paruošti tokią medžiagą ir ar turėtume jos reikalauti?

Smulkaus verslo paskolų vertinimas turėtų būti išsamus ir gerai pagrįstas, tačiau tuo pačiu ir nesiremti tipiniais šaltiniais. Lietuvoje turime unikalią situaciją su kredito biurais, teikiančiais labai tikslią informaciją apie įmonės vadovus, akcininkus, jų sėkmės ir mokėjimų istorijas. Kitas svarbus elementas – banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti realūs pinigų judėjimai, sezoniškumas, pirkėjų ir tiekėjų priklausomybės, darbuotojų skaičius, pajamų ir kaštų dinamika, gebėjimas reaguoti į staigius lėšų svyravimus, įmonės augimo potencialas. Taip pat svarbu suvokti kokioje aplinkoje veikia įmonė ir kaip ji bus paveikta išorinių veiksnių nepriklausomai nuo įmonės vadovo pastangų.

Visos šios informacijos analizė padeda įsivertinti, kokią paskolos sumą yra saugu skolinti įmonei ir kokios grąžos už prisiimamą riziką galima prašyti. Svarbiausia – visų šių veiksnių vertinimas gali būti atliekamas be įmonės įsikišimo, negaištant jos vadovų ir darbuotojų laiko.

2. Už kiek skolinti?

Tarpusavio skolinimo platformose, skolindami kelerių metų laikotarpiui esame įpratę tikėtis grąžos didesnės nei 20%. Versle dažnu atveju tokia paskolos kaina turėtų kelti didelį nerimą. Nėra daug saugių situacijų kada galima sumokėjus 20% už paskolą, dar 15% įsimesti į kišenę už vargą. Manau, kad šiandieninis investuotojų į paskolas elgesys leis įmonėms per platformas skolintis tik trumpus pinigus (iki 12 mėn. ) ir už daugmaž protingą kainą – 9% – 15% metinių palūkanų.

Ne kiekvienas yra pradėjęs nuosavą verslą ir ne kiekvienas galime suprasti, kokia stipri yra motyvacija žmogaus, rizikuojančio dažniausiai visu savo ar savo šeimos turtu, aukojančio laiką su šeima tam, kad įgyvendintų verslo idėją, kurtų darbo vietas, mokėtų mokesčius, būtų teigiamu pavyzdžiu dvejojantiems. Tokie žmonės verti pagarbos ir mūsų pagalbos.

Pagalbos klestėjimo link linkėdamas,
Audrius