Lietuvos P2P rinkos 2018-ųjų metų horoskopas

Atėjo laikas ir vėl mesti burtus! Jau treti metai iš eilės sausio pradžioje dalinuosi spėjimu kaip ateinančiais metais atrodys Lietuvos P2P rinka. Ne išimtis ir šie, tad – gero skaitymo.

Visų pirma, apžvelkime 2017 metus. Prisiminkime, pagrindinius įvykius ir įvertinkime pasiektus rezultatus.

Rezultatai skaičiais

2017 metais visa P2P rinka Lietuvoje fiksavo įspūdingą 110 proc. augimą. Tiesa, toks augimo tempas yra fiksuojamas visoje Europoje, tad labai stebėtis nėra kuo. Žemyno ekonomika auga, žmonės daugiau uždirba ir yra optimistiškesni dėl ateities perspektyvų. Tad natūralu, kad jie noriau skolinasi vartojimui.

Visos Lietuvoje veikiančios platformos kartu sudėjus išdavė kiek daugiau nei 19 mln. eurų paskolų, ir beveik pasiekė mano „išburtą” 20 mln. eurų ribą (2017 metų horoskope spėjau, kad išdavimai sieks 20 mln. eurų).

Didžiausią augimą Lietuvos P2P rinkoje fiksavo „Paskolų klubas“. Nors finansinė grąža investuotojams, įskaičiuojant blogas paskolas, čia yra mažiausia iš didžiųjų P2P platformų, tačiau tai nesutrukdė užfiksuoti 248 proc. augimo. Per 2017 metus „Paskolų klube“ buvo išduota 8,9 mln. eurų paskolų, kai 2016-ais tik 2,6 mln. eurų. „Paskolų klubas“ taip pat peržengė simbolinę, 1 mln. eurų per mėnesį išduotų paskolų ribą. Puikūs metai, sveikinu kolegas.

„FinBee“, sulaukusi investicijos, taip pat ženkliai padidino apsukas. Metų pabaigoje aktyviai pradėjusi reklamuoti savo paslaugas paskolų gavėjams, bitė taip pat fiksavo ženklų 91 proc. augimą. Per 2017 m. buvo išduota 5,8 mln. eurų, kai 2016 m., kiek daugiau kaip 3mln. Kiek apmaudu, kad „FinBee“ neturėjo finansinių galimybių anksčiau pradėti aktyvius rinkodaros veiksmus. 2018 metų rezultatai rodo, kad „FinBee“ turi visas galimybes pasivyti savo konkurentus. Gruodžio mėnesį platforma išdavė 709 tūkst. eurų per vieną mėnesį, kai palyginimui tų pačių metų balandį tik 255 tūkst.

Kaip ir prognozavau 2017 m., „SAVY“ galutinai prarado lyderio pozicijas ir šiuo metu užima paskutinę vietą tiek pagal mėnesinius išdavimų rezultatus, tiek ir pagal aktyvumą rinkoje apskritai. Jei bendras rinkos augimas siekė 110 proc., tai „SAVY” tik 24 proc. Nesakau, kad 24 proc. augimas yra mažai, tikrai ne. Tačiau, kitų rinkos dalyvių rezultatai rodo, jog galima pasiekti daugiau.

Grąža investuotojams

Investuojantiems į paskolas bene svarbiausia yra tai, kokią grąžą jie gali uždirbti. Vertinant P2P rinką, svarbu paminėti tai, kad bendra grąža visose platformose vis dar siekia dviženklius skaičius. Manau, kad šioje rinkos situacijoje, kuomet palūkanos už indėlius bankuose yra tokios mažos, 12-18 proc. grąža yra išties solidi, lyginant su prisiimama rizika. Žinau, 2017 metai buvo kriptovaliutų metai, kur augimai buvo skaičiuojami šimtais procentų, tačiau investavimas į paskolas išlieka stabilia, skania investicija.

Manau, kad kitais metais palūkanos investuotojams kristi nebeturėtų. Jos platformose stabilizuosis tose normose, kuriose jos yra šiuo metu. Tad, jei ieškote didesnės grąžos, verta atkreipti dėmesį į tai, kokie yra vėlavimo rodikliai kiekvienoje iš platformų. Sakysite, tempiu paklodę į „FinBee“ pusę. Taip, neneigiu, norisi pirštu besti į mano manymu patį svarbiausią rodiklį – kiek daug/mažai portfelyje sudaro laiku nevykdomos ir nutrauktos sutartys su paskolų gavėjais. Treti metai iš eilės, didžiuojuosi „FinBee“ komanda – šioje statistikos kategorijoje esame absoliutūs čempionai.

Sekančiais metais kol kas nematau ir sąlygų vėlavimo rodikliams blogėti. Finansinės krizės laukiame jau kuris laikas, tačiau panašu, kad ji 2018 metais vis tik neateis. Atlyginimai didėja, nedarbas mažėja, tad ir paskolas grąžinti galimybės gerėja. Svarbu suprasti, kad tokia rinkos situacija anksčiau ar vėliau pasikeis. Sunku tikėtis, kad ekonomika nuolat išlaikys vieną kryptį – aukštyn, tad nepamirškite diversifikuoti savo investicijų, bei priprasti, kad grąža iš P2P skolinimo visada bus tik dviženklė. Bus visko, bet ne šiais metais. Tad 2018 m. kviečiu auginti lašinius kartu.

Reguliavimas

2018 metais turėtume sulaukti itin gerų naujienų. Lietuvos Respublikos finansų ministerija pernai rudenį paskelbė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektą, kuriame numatyta suvienodinti palūkanų apmokestinimą. Siekiama, kad per sutelktinio finansavimo platformas uždirbtų palūkanų suma iki 500 eurų būtų neapmokestinama.

Finansų ministerija aiškina, kad tokiu žingsniu ne tik siekia užtikrinti mokesčių neutralumo principą, bet ir skatinti alternatyvaus finansavimo plėtrą Lietuvoje. Kartu su valstybės institucijų deklaruojamu noru tapti fintech centru regione, galima daryti prielaidą, jog kitąmet teisinis P2P veiklos reguliavimas turėtų gerėti tiek investuotojams, tiek ir pačioms platformoms.

Ko galime tikėtis 2018 m.?

  1. Manau, kad rinkos augimas po 2017 m. šuolio, sulėtės. Tikiuosi ir prognozuoju, kad bendrai Lietuvos P2P skolinimo rinkoje 2018 m. bus išduota apie 28 mln. eurų paskolų.
  2. Pernai nusistovėjusi vidutinė grąža investuotojams platformose šiemet drastiškai keistis neturėtų, o jei keisis – tai į geresnę pusę investuotojams. Dar viena gera žinia – šiemet turėtume sulaukti didesnio išieškotų paskolų kiekio.
  3. Lietuvos P2P rinka nusistovėjo ir kristalizavosi, todėl naujų stiprių rinkos žaidėjų šiemet nesulauksime. Išimtį pritaikyčiau P2P bendrovėms, kurios orientuosis į NT rinkos projektų finansavimą.
  4. „FinBee“ išliks vienintele iš didžiųjų P2P skolinimo platformų, kuri skolina verslui. Prognozuoju, kad kiti rinkos senbuviai šiemet dar nežengs tvirto žingsnio į sutelktinio finansavimo rinką, nors kalbos apie tai skambės vis garsiau.
  5. „FinBee“ ir toliau plėsis užsienyje ir šiemet pristatys dar bent vieną naują rinką.
  6. Vis didesnę paskolų portfelio dalį sudarys vartojimo paskolos, kurių dėka P2P platformos atims dalį klientų iš greitųjų kreditų bendrovių, kredito unijų ir bankų.

Apibendrinant, investuojančių į paskolas ir P2P platformų laukia dar vieni geri metai. Gerų naujienų bus daugiau, nei blogų, o bendra kreivė stabiliai judės į viršų.

Gerų metų ir sėkmingų investicijų!

Laimonas.

Reklama

Laikas atverti duomenis?

 

Tai vis tik, kokia gi yra didžiausia rizika investuojant į P2P skolinimo platformas? Dideli vėlavimai, ekonominė krizė? Paskutinių poros metų rezultatai sako, kad nė velnio. Kol kas didžiausią riziką kelia vidinė platformas valdančių įmonių rizika – sukčiavimas (fraudulent activity).

Toli šių pavyzdžių ieškoti nereikia. Kredito unijos Lietuvoje viena po kitos uždaromos būtent dėl šios priežasties, Ūkio bankas taip pat. Na, o P2P rinkoje, nepamirškime Trust Buddy, platformos prieš 2 metus nutraukusios veiklą. Na, o šią savaitę, turime dar vieną liūdną atvejį. Ispaniška platforma Comunitae nutraukė veiklą, nes vienas iš darbuotojų susitaręs su draugais investuotojams siūlė investuoti į neegzistuojančius projektus. Padaryta žala tokia didelė, kad platforma nutarė nutraukti veiklą. Žinoma, pradėti teisiniai veiksmai prieš nusikaltėlius, bet….. šaukštai po pietų.

Ką galime iš to pasimokyti?

Diversifikuokime investicijas. Investuokime į tai ką suprantame. Tikrinkime akcininkų ir vadovų reputaciją.

Platformų valdytojai, ką galime padaryti mes? Hm… decentralizuokime sprendimų priėmimą. Pagrindiniai vadovai neturi turėti galimybės talpinti paskolų į biržas. Patvirtinti išduodamą paskolą turi ne mažiau du darbuotojai. Svarbiausia – atviri duomenys investuotojams. Turime išviešinti kiek įmanoma daugiau informacijos, turime vengti black box sprendimų, turime atverti savo paskolų portfelių informaciją.

Šiandien mano žinutė trumpa bet labai svarbi. Pamąstykime.

Daugiau informacijos apie Comunitae platformos nutraukiamą veiklą rasite čia:

https://www.p2p-banking.com/countries/spain-spanish-platform-comunitae-stops-operations-due-to-fraud/

 

Laimonas Noreika. Kaip susigrąžinti 400 tūkst. Lietuvos gyventojų?

Antstolių rūmai skelbia, kad Lietuvoje apie 200 tūkst. asmenų, turinčių vykdomųjų antstolių bylų. Tai yra kas dešimtas darbingo amžiaus Lietuvos gyventojas arba daugiau nei gyvena Šiauliuose ir Panevėžyje kartu sudėjus. Nors vykdomųjų bylų skaičius mažėja, daugiau dėmesio reikėtų skirti, kad žmonės neatsidurtų antstolių akiratyje.

Vasaros pabaigoje viešojoje erdvėje nuskambėjo 700 tūkst. vykdomųjų bylų skaičius, privertęs kilstelti ne vieną antakį. Nors greitai paaiškėjo, kad šis skaičius yra netikslus ir asmenų, turinčių vykdomųjų bylų skaičius siekia beveik 200 tūkst., tai vis tiek yra gerokai per daug. Galima numanyti, kad panašus skaičius žmonių balansuoja ties vykdomosios bylos riba. Lietuva nėra tokia turtinga, kad galėtų sau leisti lengva ranka į finansinį paribį nustumti 400 tūkst. darbingų žmonių.

Galima tik įsivaizduoti, ką tai reikštų mūsų šalies ekonomikai. Tai, kad labai reikšmingos piliečių dalies piliečių finansinė laisvė de facto neegzistuotų, sukeltų grandininę reakciją, kuri vienaip ar kitaip paliestų visus ekonomikos sektorius. Žinoma, valstybė nesugriūtų, bet pasekmės labai skaudžios.

Savo veikloje dažnai susiduriu su žmonėmis, kuriuos spaudžia finansiniai įsipareigojimai ir antstolio grėsmė jiems darosi labai reali. Absoliuti dauguma jų dažniausiai nori ir gali patys išspręsti užgriuvusius finansinius sunkumus. Kaip galime jiems padėti?

Screen Shot 2017-11-21 at 14.18.04

Ilgalaikis sprendimas būtų finansinis piliečių švietimas, prasidedantis mokykloje. Kad ir kaip viešojoje erdvėje nuvalkiotas būtų šis žodžių junginys, bet tai padėtų ilgalaikius pamatus žmonių ir šalies finansinei gerovei.

Finansinio raštingumo pamokos turi tapti tokios pat įprastos kaip matematika ar anglų kalba. Jose turime žmonių kalba mokyti kasdienių finansinių situacijų. Rezultatų sulauktume pakankamai greitai, mat statistika rodo, kad dažniausiai su pinigais elgtis nemoka 18-25 m. piliečiai, kurių to nemokė mokykloje ir kurie dar nespėjo finansinio raštingumo įgyti gyvenime savo kailiu.

Tačiau negalime laukti, kol užaugs racionaliai savo finansus tvarkanti karta. Problema yra karšta ir ją gesinti turime dabar.

Nuosaikus būdas pagelbėti su finansinėmis problemomis susiduriantiems žmonėms galėtų būti valstybės remiama probleminių finansinių įsipareigojimų refinansavimo programa. Įsivaizduokite situaciją, kuomet žmogus uždirba 600 eurų, o jo finansų įsipareigojimai siekia 150 eurų per mėnesį. Pajamų ir įsipareigojimų santykis nesiekia įstatyme numatytos 40 proc. ribos, tad viskas kaip ir gražu.

Tačiau, kaip dažniausiai būna gyvenime, atsiranda neplanuotos išlaidos. Sakykime, bauda už kelių eismo taisyklių pažeidimą, kurią reikia sumokėti. Dauguma žmonių rinktųsi ar mokėti baudą arba vykdyti jau turimą finansinį įsipareigojimą, nes abiems pinigų nepakaks. Štai taip tereikia vieno įvykio ir žmogus pradeda balansuoti ant briaunos, už kurios – antstoliai.

Valstybės remiama finansinių įsipareigojimų refinansavimo programa leistų žmogui restruktūrizuoti skolą bei susimažinti mėnesio įmokas. Idealiu atveju – apmokant refinasavimo palūkanas, kad liktų mokėti tik įsipareigojimų sumą be palūkanų.

Tokios programos kritikai gali apeliuoti į nuolaidžiavimą netvarkingai savo finansus tvarkantiems piliečiams ir jie būtų teisūs, bet iš dalies. Nuo piktnaudžiavimo visiškai apsiginti yra neįmanoma, tačiau didelė dalis finansinių sunkumų prispaustų žmonių visų pirma nori nuoširdžiai jas išspręsti, o ne apgauti valstybę.

Žinoma, būtų naivu pasitikėti žmonių racionalumu, tad refinansavus paskolą, reikėtų užtikrinti ir refinansuotų asmenų kontrolę. Tai nėra sudėtinga, nes Lietuvoje yra labai gerai išvystyta valstybinių ir privačių duomenų bazių sistema, kurioje galima nuolat matyti žmogaus finansinę situaciją, įsipareigojimus bei jų istoriją.

Mes turime šimtus tūkstančių piliečių, kuriems reikia konstruktyvios pagalbos. Metas apsispręsti, ką galime padaryti, kad jiems padėtume. Tai gali būti valstybės remiama finansinių įsipareigojimų refinansavimo ar kokia kita programa. Akivaizdu tik tiek, kad toliau nusisukti nuo šios problemos nebegalime.

Straipsnis publikuotas portale Delfi:  https://www.delfi.lt/verslas/nuomones/laimonas-noreika-kaip-susigrazinti-400-tukst-lietuvos-gyventoju.d?id=76279177

Kada išnyks „lietuviškas verslas“?

Kai prieš kelerius metus su bendraminčiais pradėjau kurti „FinBee“, maniau, jog kuriame jauną ir modernų verslą. Tokį, kuriam svetimos laukinių devyniasdešimtųjų žaidimo taisyklės. Deja, klydau. Kolegoms investuotojams prieš keletą mėnesių žadėjau papasakoti apie konkurencinius p2p rinkos užkulisius, tad tęsiu pažadą šiuo blog‘o įrašu.

Realybė yra tokia, kad užuot bandę drauge stiprinti p2p rinką, plėsti jos dalį bei dirbti išvien su Lietuvos banku, rinkoje turime žaidėjų, kuriems „Santa Barbara“ lygio muilo operos bei intrigų kūrimas yra mielesnis nei sveika visus į priekį stumianti konkurencija. Akylesni p2p rinkos dalyviai neabejotinai pažins šio įrašo personažus.

Pradėkime nuo to, kad prieš maždaug metus spaudoje pasirodė, švelniai tariant, neobjektyvus ir tendencingas Lietuvoje veikiančias tarpusavio skolinimo platformas lyginantis „tyrimas“. Apsimesdamas objektyviu palyginimu, šis „tyrimas“ iš tiesų tiesiog surašė vienos platformos funkcijas ir palygino, kurios iš kitų platformų turi tokias pat funkcijas.

„Tyrimą“ inicijavusios platformos direktorius ir rinkodaros skyrius highfivina. Tuo tarpu potencialūs investuotojai skaito po straipsnių esančius komentarus su kritika „tyrimui“, nesupranta kas darosi ir dvejoja, ar išvis verta rinktis p2p investavimą. Džiaugtis tokiu piaru yra tas pats, kaip džiaugtis įmuštu įvarčiu, kuomet kamuolys skrieja į savus vartus.

2_aston_villa_36_goals

Visada maniau, kad šiuolaikiniame versle duotas žodis yra toks pats įsipareigojimas, kaip ir pasirašyta sutartis. Būtent todėl keturios Lietuvos p2p platformos sutarė, jog išvien gins investuotojų interesus tam, kad būtų panaikintas 5000 EUR per metus investicijų limitas. Darbas buvo sėkmingas, limitas buvo panaikintas, tačiau atėjus metui sumokėti už teisininkų paslaugas, atsirado daug pasiteisinimų ir galų gale už viską sumokėjo trys bendrovės iš keturių.

Be abejonės, visi esame konkurentai. Tačiau konkurencija gali būti sveika, dėl kurios laimi platformos, klientai ir valstybė, arba kenkėjiška, dėl kurios kenčia visa rinka.

Esame nuolat skundžiami Lietuvos Bankui dėl smulkmenų. Priežiūros tarnyba, kuri dirba sunkų ir labai svarbų visai finansų sistemai darbą, yra priversta eikvoti savo laiką ir resursus nereikšmingoms smulkmenoms. Tokių ginčų sprendimui kas mėnesį išleidžiame virš 2500 EUR ir daugybę savo darbo valandų. Šiuos pinigus ir savo energiją daug mieliau skirtume savo platformos tobulinimui ar kokybiškų paskolų gavėjų pritraukimui.

Prieš kelis mėnesius kažkam šovė geniali mintis, kad jei jau nesiseka apskųsti konkurentų Lietuvos Bankui, galbūt verta dar labiau apkrauti Lietuvos teismų sistemą. Tą pačią, kuri garsėja savo neužimtumu. Mūsų konkurentai ieško „FinBee“ paskolų gavėjų ir bando juos įkalbėti kreiptis į teismą, neva mūsų sutartys su klientais negalioja. Tokios bylos žlunga – teismas atmetė jau dvi analogiškas mūsų konkurentų inicijuotas bylas ir priteisė visas teismo išlaidas mūsų naudai. Spėkite, ar mūsų konkurentai neskųs šio sprendimo, taip dar labiau ištęsdami šį visą rinką juodinantį procesą?

Užuot konkuravę su greitaisiais kreditais, kurie iš tiesų nulupa devynis kailius nuo paprastų žmonių, mūsų konkurentai renkasi kariauti viduje ir taip diskredituoti ir taip jauną ir nedidelę p2p rinką. O juk galėtume padėti vieni kitiems, atsiriekiant didesnę vartojimo kredito pyrago dalį, galėtume plėstis į užsienį. Galėtume kartu spręsti svarbius klausimus: komisiniai, palūkanų apmokestinimas, galimybė į paskolas investuoti įmonėms ir daugelis kitų.

Tad ką siūlau? Kad neatsitiktų kaip „lietuviško verslo“ dinozaurams, metas keisti požiūrį iš esmės ir nustoti mušti įvarčius į savus vartus. Konkurencija niekur nedings, ji visada yra ir bus. Geriau tobulėti patiems, gerinti paslaugų kokybę investuotojams ir paskolų gavėjams, augti ir plėstis bei siekti bendros naudos, kai tai naudinga visiems. Galbūt iš to laimės ir konkurentai, bet galima drąsiai pasakyti, kad daugiausiai iš to laimėsi pats.

 

Bankus ir toliau spaudžia

Kartu su kolega Audriumi dalyvaujame specializuotoje kredito rizikos valdymo konferencijoje Vienoje, Austrijoje. Kartu su mumis iš P2P sektoriaus tik estų Bondora, o 95% likusių dalyvių bankų darbuotojai. Ne, ne pardavėjai, ne klientų aptarnavimo specialistai, o rizikos departamentų vadovai ir analitikai. Įdomi publika, kuri stiklinę vandens visada mato labiau tuščią nei pilną.

Labai įdomu stebėti ir suprasti, kuo gyvena bankai. Kokios grėsmės ir iššūkiai jų laukia. Nors konfrencija skirta rizikos specialistams, kaip vieną iš pagrindinių grėsmių visi įvardina reguliacinę riziką, Basel IV ir PSD2 reikalavimus. Iš esmės, įvairiausi kapitalo, asmens duomenų saugumo reikalavimai bankus vis labiau stumia į labai nepatogią padėtį kur skolinimas klientams yra vis labiau apribojimas, o banko kaštai auga vis labiau.

IMG_2193.JPG
FinBee verslui vadovas Audrius Griškevičius dalinasi kredito rizikos valdymo patirtimi.

Ar tai gera žinia visuomenei? Nežinau. Tačiau galime pasvarstyti. Su įvairiausiais reikalavimais iš Europos ir vietinių reguliatorių gauname daugiau stabilumo – bankai žymiai labiau pasiruošę ekonominiams sunkumams nei kad buvo per 2008 metų krizę. Iš kitos, kapitalas smulkioms ir vidutinėms įmonėms tampa dar sunkiau prieinamas.

Esant tokiai situacijai, neeilinis vaidmuo tenka priežiūros ir reguliuojančioms institucijoms. Ne kas kitas, o jos turi aiškiai suprasti, kad jų veiksmai turi vienokius ar kitokius padarinius ekonomikai, o reguliavimas vardan reguliavimo prie gero neveda. Tad, linkiu neperlenkti lazdos, o kolegoms iš finansų sektoriaus linkiu kantrybės.

Grįžtu prie P2P. Ką tokios žinios duoda tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo platformoms? Pirma ir liūdniausia mintis su kuria tenka susitaikyti yra ta, kad ir mes, FinTech bendrovės būsime vis labiau reguliuojami. Tai reikš didesnius kaštus, mažesnes skolinimo apimtis, lėtesnį augimą ir plėtrą. Antra mintis, kuri guodžia yra ta, kad nuolat sunkėjančios sąlygos bankams reiškia, jog dar daugiau klientų deja nebus aptarnauti. Beje, Europos sąjungoje vos 50% žmonių turi kredito korteles, o tai reiškia, kad jau dabar didžiulė dalis klientų yra ignoruojami bankų(mes visi puikiai žinoma, kaip noriai bankai parduoda korteles, jei tik turi pastovias pajamas).

FullSizeRender
FinBee vadovas dalinasi žiniomis ir patirtimi apie didžiausius iššūkius vertinant vartojimo kreditų riziką.

Taigi, kokias įžvalgas parsivežu iš šios konferencijos? Manau, kad visai netolimoje ateityje, P2P platformos ir bankai vis labiau suvienys savo jėgas ir sieks padidinti savo efektyvumą. Bankai turi pigius pinigus, platformos turi mažas komandas, kurios žymiai greičiau prisitaiko besikeičiančios aplinkos, tad yra konkurencingesnės. Todėl, tikiu, kad jau greitai bankai naudosis P2P įmonių paslaugomis ir skolins savo pinigus per platformas. Nenustebčiau, jei lengvas flirtas tarp bankų ir platformų bus vainikuotas vestuvėmis, kai bankai pradės platformų įsigijimus.

Rytojus atrodo pilnas iššūkių ir įdomus. Na, o mes Vienoje toliau mokomės ir mėgaujamės puikiu alumi ir kultūra. Vienos opera, kažkas nuostabaus!

FullSizeRender 2.jpg
Pakeliui į Vienos operą. Riggolleti!

Investavimas į verslo paskolas. Kas užtikrina, kad paskolos bus mokamos laiku?

Sveiki,

P2P Investavimas į paskolas verslui visoje Europoje vis dar yra sąlyginai naujas. Lietuvos Bankui ir Finansų ministerijai pasirūpinus, kad Lietuvoje turėtume atskirą sutelktinio finansavimo įstatymą, šiuo metu esame viena iš tų išskirtinių šalių kuriose P2P verslo finansavimas yra 100% reguliuojamas, dėl to bent jau iš teisinės pusės saugus. Ar jis saugus iš rizikos pusės? Ar investuotojo prisiimama rizika yra pakankamai maža, kad apsimokėtų investuoti? Būtent apie tai noriu padiskutuoti šiame įraše.

Kai verslas yra didelis, metinės apyvartos didelės ir stabilios, tuomet jo pastovumą ir galimybę grąžinti kreditą nustatyti yra gerokai lengviau, nei įvertinti smulkią įmonę. Dėl to, FinBee platformoje dažniausiai sutiksite tik tas įmones kurių savininkai asmeniškai garantuoja, kad paskola bus grąžinta, arba paskolą užtikrina nekilnojamuoju turtu. Pakalbėkime apie kokį saugumą investuotojui tokia garantija duoda, kokie yra teisiniai tokios paskolos “atspalviai”, kuom tai skiriasi nuo laidavimo, kaip išieškomos investuotojų lėšos ir kaip išieškotos sumos yra paskirstomos.

Kodėl garantija, o ne laidavimas?

Paskolos FinBee platformoje, pažymėtos skydelio ikona yra apsaugotos asmenine savininko ar direktoriaus garantija. Tai reiškia, jog jei verslo įmonė negalės vykdyti savo įsipareigojimų, išieškojimas bus nukreiptas į įmonės savininką. Labai svarbu garantijos nemaišyti su laidavimu. Skolininko prievolės įvykdymas užtikrinamas garantija, o ne laidavimu todėl, kad laidavimas yra šalutinė prievolė, t.y. pripažinus kredito sutartį negaliojančia pasibaigtų ir laiduotojo atsakomybė. Garantija yra savarankiška prievolė ir garanto atsakomybė išliktų. Tai yra labai svarbus aspektas, kuris iš esmės užkerta kelius atsikratyti atsakomybės teisiniu keliu ir itin ženkliai sumažina investavimo riziką investuotojui.

Kokia yra detali procedūra išieškant lėšas pagal garantiją?

1. Kreipimąsis į teismą dėl skolos iš garanto priteisimo.

1.1. Nutraukus kredito sutartį joje numatytais terminais ir tvarka arba pasibaigus kredito sutartyje nurodytam kredito grąžinimo terminui pateikiamas reikalavimas garantui įvykdyti neįvykdytą prievolę pagal kredito sutartį ir grąžinti skolą.

1.2. Garantui negrąžinus skolos kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo:

1.2.1. Prašymas teismui išduoti teismo įsąkymą. Tokiu atveju nebūtina pateikti skolą pagrindžiančių dokumentų, tačiau teismo išduotas teismo įsakymas turi būti įteiktas garantui. Jeigu garantas per 20 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo jam dienos pareiškia prieštaravimus dėl teismo įsakymo (gali būti nemotyvuoti), teismas panaikina savo teismo įsakymą ir pasiūlo kreditoriui primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį bei bylą nagrinėti bendra tvarka.

1.2.2. Iešinys dokumentinio proceso tvarka. Tokiu atveju teismas preliminariai įvertina ieškinio argumentų pagrįstumą ir priima preliminarų sprendimą. Teismas taip pat gali nuspręsti įpareigoti kreditorių primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir perduoti bylą nagrinėti bendra tvarka. Preliminarus sprendimas turi būti įteiktas garantui. Garantas per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo turi teisę pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Kreditorius gavęs garanto prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo turi teisę per 14 dienų pateikti atsiliepimą į garanto prieštaravimus. Teismo posėdis skiriamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai teismas gavo kreditoriaus atsiliepimą į garanto prieštravimus arba pasibaigė terminas tokiam atsiliepimui pateikti. Teismas posėdyje išnagrinėjęs bylą priima galutinį sprendimą, kuriuo gali preliminarų sprendimą palikti nepakeistu, jį panaikinti arba pakeisti.

1.2.3. Ieškinys bendra tvarka. Teismas gavęs ieškinį nustato garantui terminą ne trumpesnį kaip 14 dienų ir ne ilgesnį kaip 30 dienų atsiliepimui į ieškinį pateikti. Kreditorius gavęs garanto atsiliepimą turi tokius pat terminus pateikti dubliką (atsiliepimą į garanto atsiliepimą), o garantas tripliką (atsiliepimą į kreditoriaus dubliką). Teismas, gavęs garanto atsiliepimą turi teisę paskirti parengiamąjį posėdį pasiruošimui nagrinėti bylą (vietoje dubliko ir tripliko pateikimo). Kreditorius ir garantas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo turi teisę pateikti apeliacinį skundą.

Kokia yra procedūra išieškant iš užstatyto NT turto?

  1. Nutraukiama kredito sutartis/Pasibaigė kredito sutartyje nurodytas kredito grąžinimo terminas.

1.1. Nutraukus kredito sutartį joje numatytais terminais ir tvarka arba pasibaigus kredito sutartyje nurodytam kredito grąžinimo terminui pateikiamas prašymas notarui dėl vykdomojo įrašo padarymo.

1.2. Prašyme nurodoma negrąžinta skolos suma. Kartu su prašymu pateikiamas sandoris iš kurio atsiranda prievolė (notariškai patvirtinta sutartis). Jeigu prievolę prašoma įvykdyti prieš terminą, tai kartu su prašymu reikia pateikti tokio reikalavimo teisinius pagrindus ir tokį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus.

1.3. Notaras, gavęs prašymą ir patikrinęs, kad prašymas bei pridedami dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus, išsiunčia skolininkui pranešimą kuriame pasiūlo ne vėliau kaip per 20 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos įvykdyti piniginę prievolę arba pateikti duomenis dėl krditoriaus reikalavimo nepagrįstumo.

1.4. Suėjus 20 dienų terminui notaras, atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, atlieka vykdomąjį įrašą.

Išieškojimo vykdymas

1. Vykdomojo dokumento (vykdomojo įrašo, teismo įsakymo, vykdomojo rašto) pateikimas vykdymui.

Vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto vertės pateikiamas turto buvimo vietos antstolių kontorai. Jeigu pardavus įkeistą turtą visa skola nepasidengia, antstolis toliau tęsia skolos išieškojimą iš kito skolininko turto. Pateikiant vykdomąjį dokumentą reikia antstoliui sumokėti būtinąsias vykdymo išlaidas, kurios priklauso no išieškomos sumos ir yra nuo 12 eurų iki 399,97 eurų dydžio.

Išieškotų lėšų paskirstymas investuotojams

Operatorius gavęs išieškotas lėšas iš antstolio, padengia išieškojimo proceso sąnaudas ir likusią sumą paskirsto kreditoriams.

Tad ką gi iš tikrųjų reikia žinoti investuojant į verslo paskolas?

  1. Pasitikrinkite ar NT sandoris yra registruotas Notarų biure ir yra įkeistas jums kaip investuotojui, o ne operatoriui (įmonei kuri organizuoja paskolos suteikimą).
  2. Pasitikrinkite ar paskolos gavėjas yra suteikęs asmeninę garantiją, o ne laidavimą?
  3. Pasitikrinkite ar operatorius (sutelktinio finansavimo platforma) turi reikalingas licencijas veiklai vykdyti.

Jei į visus 3 klausimus atsakėte TAIP, atvykote į teisingą vietą ir galite ramiai investuoti.

Kuo paskolos verslui skiriasi nuo paskolų fiziniams asmenims

Jau praėjo pirmas mėnesis nuo tada kai FinBee platformoje buvo sufinansuota pirmoji verslo paskola. Vienuolika smulkiojo verslo įmonių iš investuotojų bendruomenės pasiskolino kiek daugiau nei 93 tūkstančių eurų. Vidutinės palūkanos už kurias buvo suteiktos paskolos – 15,6%.

Kaip pradžiai, visai neblogi rezultatai. Tiesa, kaip ir visa kita FinBee kolektyve įvertinti ar rezultatai geri, ar blogi galėsime tik tada kai pamatysime, kaip labai smulkusis verslas yra linkęs laiku grąžinti paskolas. Manau, kad turi praeiti bent šeši mėnesiai kol galėsime teigti, jog investavimas į verslo paskolas yra tiek pat pelningas kaip ir į vartojimo paskolas. Iki to laiko, apsukų verslo finansavime per daug ir nedidinsime.

Ir vis gi, verslo finansavimo FinBee ėmėmės neatsitiktinai. Manome, kad įmonės kurioms šiuo metu padedame pritraukti kapitalo yra tikrai kredituotinos, tačiau kaip ir fiziniai asmenys Lietuvoje yra pamirštos tradicinių, didžiųjų skandinaviškų bankų.

Nežinau kaip jūs, bet bent jau mane šeimoje mokė, kad verslininkas, tai “špikuliantas” kuriuo negalima pasitikėti. Ir pripažinsiu, ši stigma nepadeda lengvai perlaužti savo minčių kai reikia paskolinti pinigus smulkiam verslui. Tačiau tikiu, kad tos įmonės, kurias randate aukcione yra kiek kitokios ir pasitikėti jomis verta. Leiskite paaiškinti, kodėl tikiu, kad paskolos verslui yra mažiau rizikingos nei paskolos vartojimui:

  1. Verslo savininkas nebijo atskleisti savo tapatybės.

Sutelktinio finansavimo įstatyme yra įrašyta aiški nuostata, kad finansavimo gavėjai privalo atskleisti savo tapatybę investuotojams. Dėl to verslo paskolos mūsų platformoje nesivadina Nr.1, Nr.2, ar Nr.50. Aukcione yra aiškiai matomas įmonės pavadinimas, įmonės finansinė padėtis, o pagal tai itin lengva rasti, kas yra įmonės direktorius ar savininkas. Mano asmeniniu įsitikinimu, toks įstatymo reikalavimas nors ir atbaido nemažą dalį paskolos gavėjų, bet labai gina investuotojų interesus. Pagalvokite, ar tikrai norite jog 5000 FinBee investuotojų žinotų, kad pasiskolinote pinigus ir net neketinate jų atiduoti? Hm…. aš tikrai ne. Esu tikras jog viešumas geras vaistas nuo piktų kėslų.

Iš šios perspektyvos pažvelkite kiek daug apie save ir savo verslą pasakoja FinBee paskolų gavėjai:

Cechas
UAB “SOLIS LT“ užsiima geriamo vandens Oazė gamyba ir pristatymu į Klaipėdos regione veikiančius biurus. Įmonė sudaro ilgalaikes vandens tiekimo sutartis su biurais, kuriuose pastato savo vandens pilstymo įrangą, bei nuolat pristato reikalingą vandenį 19 litrų talpose. Solis LT veiklą pradėjo 2014 metais, o šiandien skaičiuoja, kad vandenį tiekia į daugiau nei 120 biurų. Paskolos lėšos bus panaudotos tolesnei verslo plėtrai, įsigyjant reikalingus vandens talpų stovus.

2. Verslo savininkas ar direktorius teikia asmeninę garantiją, kad paskolą gebės grąžinti.

Teikdami paslaugas smulkiam verslui pirmiausia siekiame suprasti ir įvertinti, ar pats verslas galės vykdyti įsipareigojimus ir tik tada žvalgomės į tai, kas bus atsakingas už paskolos grąžinimą, jei vis tik įmonė bankrutuos. Pvz. Bendrovė Ulio transportas skolinasi 5000 eurų. Pagal įmonės finansus šią paskolą įmonei sumokėti neturėtų būti sunku, tačiau transporto sektoriuje sunku prognozuoti įmonės veiklos rezultatus dėl dažnai besikeičiančios pačios rinkos. Dėl to besikreipiančių įmonių direktorių ir savininkų prašome teikti asmenines garantijas. Tai reiškia, jog įmonės bankroto atveju pats direktorius ar savininkas turės grąžinti paskolą.

3. Verslas, skolindamasis per platformą gauna papildomos naudos – reklamos.

Labai svarbus aspektas kurį jau vertina smulkusis verslas yra tai, kad finansuodamasis sutelktinio finansavimo platformose verslas ne tik gauna paskolą, bet ir nemokamą reklamą. Pavyzdžiui UAB “Mėsos guru” ar UAB “VS-Fitness” net sugalvojo akcijas, kad kiekvienas investavęs į jų paskolą gauną ir papildomą naudą (ne tik palūkanų pajamas). Štai UAB “Mėsos guru” pasiūlė nuolaidą šviežiai ir kokybiškai mėsai (asmeniškai pažįstu du FinBee investuotojus, kurie šia nuolaida pasinaudojo), o VS Fitness suteikė nemokamus pakvietimus į naujai atidaromą sporto klubą Kaune.

Mesos guru
UAB “Mėsos guru“ investuojantiems į paskolą pasiūlė nuolaidą šviežiai ir kokybiškai mėsai. http://www.mesosguru.lt

4. Apart visų emocinių dalykų, svarbiausia finansinės įmonės galimybės vykdyti mokėjimus laiku.

Pavyzdžiui sporto klubų tinklas VS-Fitness demonstruoja puikius rezultatus ir augantį verslą. Pardavimai per 2016 metus paaugo 16%, uždirbo 60 070 EUR gryno pelno. Įmonė tvariai finansuoja verslą, nuosavo kapitalo ir turto santykis – 30%, FinBeeVerslui paskolos sumos ir turto santykis – 5%, FinBeeVerslui paskolos sumos ir mėnesinių pardavimų santykis 42%.

VS-Fitness paskolą garantavo UAB VS-Sport, kurios finansiniai rezultatai iš ties atrodo įspūdingai. Pardavimai per 2016 metus augo 121%, uždirbo 365 971 EUR gryno pelno, nuosavo kapitalo ir turto santykis 41%.

VS FITNESS
VS-Fitness sporto klubo nuotrauka ir akcija investuojantiems į paskolas. Naujai atsidaręs sporto klubas Mega prekybos centre kviečia apsilankyti ir jus.

Elektros skirstomųjų įrenginių gamyba, skydų surinkimu ir didmenine prekyba elektros instaliacijos produkcija užsiimanti Topenerga, per 2016 metus pardavimus išaugino 21% bei uždirbo 24 910 EUR gryno pelno. FinBeeVerslui paskolos sumos ir turto santykis – 3%, FinBeeVerslui paskolos sumos ir mėnesinių pardavimų santykis 42%. Už paskolą asmeniškai garantuoja įmonės vadovas.

UAB Elektros skirstomųjų tinklų gamyba gaminami įrenginiai

5. Sumos nėra didelės.

Štai įmonė Drusfina pasiskolino vos 1200 eurų naujo kompiuterio pirkimui, o kavinė “Skaniai”, įsikūrusi Vingio parke Vilniuje, pasiskolino 5000 eurų, (beje jau spėjo laiku sumokėti pirmąją įmoką). Tiek vienos, tiek kitos įmonės savininkai suteikė asmenines garantijas.

skaniai
Kavinės Skaniai kolektyvas kviečia juos aplankyti Vingio parke. Kavinių šioje nuostabioje Vilniaus vietoje nėra daug, tad tikrai rasite.

Kažkaip pagaunu save mąstant, kad be jokių dvejonių investuočiau į vartojimo paskolas, kurias imtų šių įmonių savininkai, tačiau kai reikia investuoti į patį verslą, norisi pamąstyti daugiau. Tikriausia tik patys paskolų gavėjai pavyzdingai mokėdami mėnesines įmokas mums visiems įrodys, kad investuoti į verslą yra tiek pat saugu, kaip ir į vartojimo paskolas, ypač tuomet, kai savininkai patys teikia asmenines garantijas.

Beje, sekančiame blog’o įraše verslo paskolų tema iš teisinės perspektyvos apžvelgsime kas gi yra ta asmeninė savininko garantija ir kuo ji skiriasi nuo laidavimo.

Sėkmės investuojant!