P2P rinkos horoskopas 2019 metams

Sveiki visi. Jau seniai nerašiau šiame blog’e, tačiau negaliu praleisti progos ir vėl spėti ateitį. Tai darau jau… ketvirtą kartą. Oho, laikas greitai eina. Taigi, ko galime tikėtis sekančiais metais, kaip pavyko “išburti” 2018 metus – apie visa tai ir dar daugiau sužinosite perskaitę šį įrašą. Nepamirškite dalintis su draugais!

Taigi, kas gero nutiko 2018 metais?

Tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo paskolų rinka po truputėlį stabilizuojasi ir rodo brandumą. Nebematome šimtaprocentinio augimo ar kitų ekstremumų. Tačiau, ji vis dar yra sparčiai auganti vertinant bet kokiais terminais. Jei 2017 metais rinka fiksavo 102% procentų augimą, tai 2018 metais jau tik 51%. Kaip ir buvo galima tikėtis, naujų platformų rinkoje nesulaukėme, išliko tie patys trys žaidėjai. Ar tai geros žinios investuotojams? Manau, kad taip. Finansų pasaulyje stabilumas yra labai svarbu, o kaip tik jo 2018 metais ir sulaukėme. Pastovaus ir sėkmingo platformų darbo.

Mažai kas apie tai kalba, bet 2018 metai buvo tie metai, kai investavimas į paskolas kaip turto klasė ženkliai aplenkė bemaž visas kitas turto klases. Jei akcijų rinkos įvairiose pasaulio geografijose fiksavo ir iki 40% siekiančius nuosmukius, Lietuvos akcijų rinka fiksavo 7,4% nuosmukį. Tuo tarpu investavimas į paskolas įvairiose platformose sugeneravo teigiamą – 12-19% siekiančią grąžą.

2018-ieji lašinių kaupimo metai. O kas laukia 2019?

Praeitais metais rašydamas “horoskopą” vieną iš pastraipų baigiau tekstu: “Sunku tikėtis, kad ekonomika nuolat išlaikys vieną kryptį – aukštyn, tad nepamirškite diversifikuoti savo investicijų, bei priprasti, kad grąža iš P2P skolinimo visada bus tik dviženklė. Bus visko, bet ne šiais metais. Tad 2018 m. kviečiu auginti lašinius kartu.“

Buvau teisus, paskolų rinkoje jokių esminių pokyčių nenutiko. Visi kartu sėkmingai auginome lašinius. Tiesa, man kiek neramu, kad 2019 metais, gali tekti tų lašinių atsargas kiek sumažinti. Kodėl? Nesu geriausias pasaulio ekonomistas, tačiau ženklūs akcijų rinkų kritimai signalizuoja apie užsienio rinkų problemas. Kaip žinome, visiškai nesvarbu kas vyksta Lietuvoje, jei griūna didieji, Lietuva griūna su dvigubu pagreitėjimu. Manau, kad Lietuva potencialiai krizei yra paisruošusi gerokai geriau nei 2008 aisiais metais, tad panikos kelti nereikėtų. Mano vertinimais, visos trys P2P platformos paskolų riziką vertina gan neblogai, tad net ir krizės atveju, turėtų generuoti tarp –10% – +7% grąžą. Žinant, kad inveticijos į paskolas niekur nedingsta, o išieškojimas nusikelia į geresnius laikus, manau, kad esame neblogai pasiruošę net ir tokiems scenarijams.

Tiesa, turime ir kitų neigiamių kriterijų kuriuos pamirštame aptarti. Mums, investuotojams tai neatrodo svarbi žinia. Tačiau, nuo sausio 1 dienos dujos ir Elektra brangsta 15%. Jei tau gerbiamas skaitytojau tai nėra ženkli tavo kaštų dalis, tai žmonėms kuriems per platformas skoliname pinigus tai yra viena svarbiausių išlaidų eilučių. Na bent jau žiemą. O kaip žinome, žiema pas mus ilga.

Tad, teikiu pirmąjį spėjimą 2019 metams. Išaugs vėlavimų statistika. Objektyvumo dėlei pateikime skaičius, kad kitais metais galėtume įvertinti ar prognozė pasiteisino. 2018 12 31, FinBee platformoje 82,68% paskolų gavėjų(vienetais) laiku vykdė savo įsipareigojimus. (2017 12 31 šis rodiklis buvo 85,96%).

Reguliavimas

2018 metais įvyko keletas labai svarbių pakeitimų reguliuojant tarpusavio skolinimo platformas. Platformoms pavyko pasiekti, kad būtų suvienodintos konkurencinės sąlygos ir būtų leista imti sutarties sudarymo mokestį. Visi bankai, visos kitos finansinės institucijos gali imti sutarties sudarymo mokestį, o tarpusavio skolinimas – ne. Pagaliau šis absurdas yra panaikintas. Konkurencinės sąlygos suvienodintos. Ačiū visiems kas prisidėjo, ypač kolegoms iš SAVY, bei tarpusavio skolinimo asociacijos prezidentui Vytautui Šenavičiui. Taip pat, Lietuvos bankui ir finansų ministerijai.

Kitas iššūkis kuris laukia 2019 metais yra sudaryti sąlygas juridiniams asmenims investuoti į paskolas. Tai būtų teigiamas pastūmis visai rinkai. Visų pirma, tai padidintų likvidumą platformoje, o investuotojams tai yra gera žinia. Antra, didesnis ir diversifikuotas investuotojų ratas padidintų platformų galimybes sėkmingai išgyventi finansines krizes. Trečia, instituciniai investuotojai sudarytų konkurenciją privatiems investuotojams ir taip sumažintų palūkanas paskolų gavėjams.

2018 metais buvo pasiektas dar vienas didelis laimėjimas. FinBee bei valstybės įmonė UAB “Investicijų ir verslo garantijos”(INVEGA) pasirašė sutartį, pagal kurią valstybė, kartu su smulkiaisiais investuotojais investuoja į smulkias įmones pasinaudodama FinBee platforma. Tai didžiulis ir svarbus pasiekimas visai rinkai. Kartu su šiuo pasiekimu, teikiu antrą spėjimą 2019 metams:

FinBee verslo paskolų portfelis 2019 metais išaugs bent jau dvigubai. Jei per 2018 metus išdalinome kiek daugiau nei 2mln eurų, tai sekančiais metais pasieksime 4 mln eurų sumą.

Kaip sekėsi prognozuoti 2018 metus?

Praeitais metais pateikiau prognozes, na o dabar pažiūrėkime ar pavyko nuspėti ateitį

Pirmoji prognozė:

„Manau, kad rinkos augimas po 2017 m. šuolio, sulėtės. Tikiuosi ir prognozuoju, kad bendrai Lietuvos P2P skolinimo rinkoje 2018 m. bus išduota apie 28 mln. eurų paskolų.“

Neslėpsiu, esu pats nustebęs kaip tiksliai pavyko numatyti šį skaičių. Iš viso, platformos per 2018 metus išdavė 28 milijonus, 781 tūkstantį eurų. Prognozė pasitvirtino. Dedam pliusą.

Antroji prognozė:

“Pernai nusistovėjusi vidutinė grąža investuotojams platformose šiemet drastiškai keistis neturėtų, o jei keisis – tai į geresnę pusę investuotojams. Dar viena gera žinia – šiemet turėtume sulaukti didesnio išieškotų paskolų kiekio.“

Dėl palūkanų normų neprašoviau. Dėl išieškotų paskolų, sunku pasakyti, nes patikimos statistikos nei viena iš platformų nepateikia. Už spėjimą dedame pliusą? Manau, kad taip. Kol kas du iš dviejų. (Gerai kai pats save vertinu, tai kaip noriu taip balsuoju).

Trečioji prognozė:

“Lietuvos P2P rinka nusistovėjo ir kristalizavosi, todėl naujų stiprių rinkos žaidėjų šiemet nesulauksime. Išimtį pritaikyčiau P2P bendrovėms, kurios orientuosis į NT rinkos projektų finansavimą.“

Trečias pliusas iš trijų. Šiuos metus drąsiai galime pavadinti NT platformų atsiradimo metais. Jų atsirado tikrai nemažai. Kol kas, rezultatai nenuviliantys. Sveikiname naujus kolegas rinkoje su puikia pradžia. Kadangi tai mano asmeninis blogas, tai galiu ir asmenines simpatijas išreikšt. Bent jau man, kokybiškiausiai atrodo kolegos iš Profitus. Sėkmės! P.S Labai norėčiau pamatyti NT platformų planą ar pamąstymus, kas nutiks Lietuvą pasiekus naujai krizei? Tai vienintelis mane neraminantis klausimas šioje sferoje.

Ketvirtoji prognozė:

“„FinBee“ išliks vienintele iš didžiųjų P2P skolinimo platformų, kuri skolina verslui. Prognozuoju, kad kiti rinkos senbuviai šiemet dar nežengs tvirto žingsnio į sutelktinio finansavimo rinką, nors kalbos apie tai skambės vis garsiau.“

Ketvirtas pliusas iš keturių. Tiesa, pasiekimai galėjo būti riebesni. Manau, kad su produktu kurį turime, galime ir privalome smulkių verslo paskolų sektoriuje būti agresyvesni ir ambicingesni. Tikrai galime išduoti daugiau kokybiškų verslo paskolų. 2018 metus vadinu testavimo metais. Pamatėme, kad poreikis paskoloms yra, riziką vertinti mokame, o klientai laiku vykdo savo įsipareigojimus.

Penktoji prognozė:

“„FinBee“ ir toliau plėsis užsienyje ir šiemet pristatys dar bent vieną naują rinką.“

Pirmas minusas. Šiemet su FinBee daugiau rinkų ir neatidarėme. Reikia pripažinti, kad tiek aš asmeniškai, tiek dalis komandos 2018 metais daug laiko skyrė vertybinių popierių platinimo platformos DESICO kūrimui. Tad, iš mūsų komandos perspektyvos žiūrint įvykdėme didelius plėtros planus, iš FinBee investuotojo perspektyvos žiūrint, prognozė pateikta klaidingai. Minusas.

Šeštoji prognozė

“Vis didesnę paskolų portfelio dalį sudarys vartojimo paskolos, kurių dėka P2P platformos atims dalį klientų iš greitųjų kreditų bendrovių, kredito unijų ir bankų“

Manau, kad ši prognozė pateikta prastai. Ji neobjektyvi, joje nėra skaičių kuriuos būtų galima palyginti. Visa rinka fiksavo ženklų augimą, o pasakyti kokios to pagrindinės priežastys būtų sunku. Todėl, šio spėjimo nevertinu.

Keturi pliusai iš penkių. Neblogai.

Kas laukia 2019 metais?

  1. Manau, kad rinka dar labiau sulėtins augimo tempus. Prognozuoju, kad per sekančius metus, bus išduota apie 36 milijonus Eurų.
  2. Nusistovėjusios palūkanų normos investuotojams keistis neturėtų ir išliks panašios kaip šiais metais.
  3. Išaugs vėlavimų statistika. Objektyvumo dėlei pateikime skaičius, kad kitais metais galėtume įvertinti ar prognozė pasiteisino. 2018 12 31, FinBee platformoje 82,68% paskolų gavėjų (vienetais) laiku vykdė savo įsipareigojimus. (2017 12 31 šis rodiklis buvo 85,96%).
  4. FinBee verslo paskolų portfelis 2019 metais išaugs bent jau dvigubai. Jei per 2018 metus išdalinome kiek daugiau nei 2mln eurų, tai sekančiais metais pasieksime 4 mln eurų sumą.
  5. Tikėtina, kad verslo paskolų sektoriuje sulauksime naujo žaidėjo.

Sakau, ačiū skaitytojams, FinBee investuotojams, kolegoms ir priežiūros institucijoms. Sėkmingų jums 2019 metų!

Lietuvos P2P rinkos 2018-ųjų metų horoskopas

Atėjo laikas ir vėl mesti burtus! Jau treti metai iš eilės sausio pradžioje dalinuosi spėjimu kaip ateinančiais metais atrodys Lietuvos P2P rinka. Ne išimtis ir šie, tad – gero skaitymo.

Visų pirma, apžvelkime 2017 metus. Prisiminkime, pagrindinius įvykius ir įvertinkime pasiektus rezultatus.

Rezultatai skaičiais

2017 metais visa P2P rinka Lietuvoje fiksavo įspūdingą 110 proc. augimą. Tiesa, toks augimo tempas yra fiksuojamas visoje Europoje, tad labai stebėtis nėra kuo. Žemyno ekonomika auga, žmonės daugiau uždirba ir yra optimistiškesni dėl ateities perspektyvų. Tad natūralu, kad jie noriau skolinasi vartojimui.

Visos Lietuvoje veikiančios platformos kartu sudėjus išdavė kiek daugiau nei 19 mln. eurų paskolų, ir beveik pasiekė mano „išburtą” 20 mln. eurų ribą (2017 metų horoskope spėjau, kad išdavimai sieks 20 mln. eurų).

Didžiausią augimą Lietuvos P2P rinkoje fiksavo „Paskolų klubas“. Nors finansinė grąža investuotojams, įskaičiuojant blogas paskolas, čia yra mažiausia iš didžiųjų P2P platformų, tačiau tai nesutrukdė užfiksuoti 248 proc. augimo. Per 2017 metus „Paskolų klube“ buvo išduota 8,9 mln. eurų paskolų, kai 2016-ais tik 2,6 mln. eurų. „Paskolų klubas“ taip pat peržengė simbolinę, 1 mln. eurų per mėnesį išduotų paskolų ribą. Puikūs metai, sveikinu kolegas.

„FinBee“, sulaukusi investicijos, taip pat ženkliai padidino apsukas. Metų pabaigoje aktyviai pradėjusi reklamuoti savo paslaugas paskolų gavėjams, bitė taip pat fiksavo ženklų 91 proc. augimą. Per 2017 m. buvo išduota 5,8 mln. eurų, kai 2016 m., kiek daugiau kaip 3mln. Kiek apmaudu, kad „FinBee“ neturėjo finansinių galimybių anksčiau pradėti aktyvius rinkodaros veiksmus. 2018 metų rezultatai rodo, kad „FinBee“ turi visas galimybes pasivyti savo konkurentus. Gruodžio mėnesį platforma išdavė 709 tūkst. eurų per vieną mėnesį, kai palyginimui tų pačių metų balandį tik 255 tūkst.

Kaip ir prognozavau 2017 m., „SAVY“ galutinai prarado lyderio pozicijas ir šiuo metu užima paskutinę vietą tiek pagal mėnesinius išdavimų rezultatus, tiek ir pagal aktyvumą rinkoje apskritai. Jei bendras rinkos augimas siekė 110 proc., tai „SAVY” tik 24 proc. Nesakau, kad 24 proc. augimas yra mažai, tikrai ne. Tačiau, kitų rinkos dalyvių rezultatai rodo, jog galima pasiekti daugiau.

Grąža investuotojams

Investuojantiems į paskolas bene svarbiausia yra tai, kokią grąžą jie gali uždirbti. Vertinant P2P rinką, svarbu paminėti tai, kad bendra grąža visose platformose vis dar siekia dviženklius skaičius. Manau, kad šioje rinkos situacijoje, kuomet palūkanos už indėlius bankuose yra tokios mažos, 12-18 proc. grąža yra išties solidi, lyginant su prisiimama rizika. Žinau, 2017 metai buvo kriptovaliutų metai, kur augimai buvo skaičiuojami šimtais procentų, tačiau investavimas į paskolas išlieka stabilia, skania investicija.

Manau, kad kitais metais palūkanos investuotojams kristi nebeturėtų. Jos platformose stabilizuosis tose normose, kuriose jos yra šiuo metu. Tad, jei ieškote didesnės grąžos, verta atkreipti dėmesį į tai, kokie yra vėlavimo rodikliai kiekvienoje iš platformų. Sakysite, tempiu paklodę į „FinBee“ pusę. Taip, neneigiu, norisi pirštu besti į mano manymu patį svarbiausią rodiklį – kiek daug/mažai portfelyje sudaro laiku nevykdomos ir nutrauktos sutartys su paskolų gavėjais. Treti metai iš eilės, didžiuojuosi „FinBee“ komanda – šioje statistikos kategorijoje esame absoliutūs čempionai.

Sekančiais metais kol kas nematau ir sąlygų vėlavimo rodikliams blogėti. Finansinės krizės laukiame jau kuris laikas, tačiau panašu, kad ji 2018 metais vis tik neateis. Atlyginimai didėja, nedarbas mažėja, tad ir paskolas grąžinti galimybės gerėja. Svarbu suprasti, kad tokia rinkos situacija anksčiau ar vėliau pasikeis. Sunku tikėtis, kad ekonomika nuolat išlaikys vieną kryptį – aukštyn, tad nepamirškite diversifikuoti savo investicijų, bei priprasti, kad grąža iš P2P skolinimo visada bus tik dviženklė. Bus visko, bet ne šiais metais. Tad 2018 m. kviečiu auginti lašinius kartu.

Reguliavimas

2018 metais turėtume sulaukti itin gerų naujienų. Lietuvos Respublikos finansų ministerija pernai rudenį paskelbė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektą, kuriame numatyta suvienodinti palūkanų apmokestinimą. Siekiama, kad per sutelktinio finansavimo platformas uždirbtų palūkanų suma iki 500 eurų būtų neapmokestinama.

Finansų ministerija aiškina, kad tokiu žingsniu ne tik siekia užtikrinti mokesčių neutralumo principą, bet ir skatinti alternatyvaus finansavimo plėtrą Lietuvoje. Kartu su valstybės institucijų deklaruojamu noru tapti fintech centru regione, galima daryti prielaidą, jog kitąmet teisinis P2P veiklos reguliavimas turėtų gerėti tiek investuotojams, tiek ir pačioms platformoms.

Ko galime tikėtis 2018 m.?

  1. Manau, kad rinkos augimas po 2017 m. šuolio, sulėtės. Tikiuosi ir prognozuoju, kad bendrai Lietuvos P2P skolinimo rinkoje 2018 m. bus išduota apie 28 mln. eurų paskolų.
  2. Pernai nusistovėjusi vidutinė grąža investuotojams platformose šiemet drastiškai keistis neturėtų, o jei keisis – tai į geresnę pusę investuotojams. Dar viena gera žinia – šiemet turėtume sulaukti didesnio išieškotų paskolų kiekio.
  3. Lietuvos P2P rinka nusistovėjo ir kristalizavosi, todėl naujų stiprių rinkos žaidėjų šiemet nesulauksime. Išimtį pritaikyčiau P2P bendrovėms, kurios orientuosis į NT rinkos projektų finansavimą.
  4. „FinBee“ išliks vienintele iš didžiųjų P2P skolinimo platformų, kuri skolina verslui. Prognozuoju, kad kiti rinkos senbuviai šiemet dar nežengs tvirto žingsnio į sutelktinio finansavimo rinką, nors kalbos apie tai skambės vis garsiau.
  5. „FinBee“ ir toliau plėsis užsienyje ir šiemet pristatys dar bent vieną naują rinką.
  6. Vis didesnę paskolų portfelio dalį sudarys vartojimo paskolos, kurių dėka P2P platformos atims dalį klientų iš greitųjų kreditų bendrovių, kredito unijų ir bankų.

Apibendrinant, investuojančių į paskolas ir P2P platformų laukia dar vieni geri metai. Gerų naujienų bus daugiau, nei blogų, o bendra kreivė stabiliai judės į viršų.

Gerų metų ir sėkmingų investicijų!

Laimonas.

Horoskopas 2017 metams

Sveiki,

Visų pirma noriu nuoširdžiai pasveikinti su šventėmis, šventomis kalėdomis ir naujaisiais metais. Na, o kad tai jau padariau, tai kaip koks Karbauskis, švenčių proga norėčiau atsisakyti katalikybės ir leistis į pagoniškus ritualus – mesiu burtus 2017 metams.

2016 metų pirmą dieną paskelbiau šį savo įrašą, kuriame prognozavau kas ir kaip keisis tarpusavio skolinimo rinkoje per 2016 metus. Daugeliu atvejų kaip koks Naglis Šulija sėkmingai numačiau pokyčius, tačiau būta ir šūvių dievui į langus. Žvilgtelėkime į prognozes kurias pateikiau ir kokia yra tikroji situacija dabar.

  1. Konkurencija tarpusavyje

2016 metais sakiau, kad:

„Pasibaigus 2016 metams turėsime tik tris aktyviai veikiančias platformas. Tarp laimėtojų bus tos platformos, kurios sugebės veikti skaidriai ir atsakingai. Tokios, kurios sugebės tinkamai valdyti skolinimo riziką. Tokios, kuriose investuotojai jausis saugūs investuodami savo pinigus.“

Taip, 2016 metai buvo tie kurie išgrynino kurios platformos yra nusiteikusios rimtai padirbėti ir atremti iššūkius kurie yra neišvengiami reguliuojamoje rinkoje. Reikia pripažinti, jog Finansinių technologijų (FinTech) startuoliai yra gerokai sudėtingesni, reikalauja aukštesnių kompetencijų ir resursų nei dauguma kitų startuolių rinkoje. Dėl to, iš startavusių penkių tarpusavio skolinimo platfromų aktyviai veikiančių turime tik tris. Savy, FinBee ir Paskolų klubas skirtingais būdais ir metodais užsitarnavo vietą po saule, na, o Ok.lt ir Manu.lt deja saulės nebeužteko.

Prognozė 2017 metams:

Konkurencija tarp šių platformų išliks arši. Savy galutinai praras lyderio poziciją. Paskolų klubas pasieks 1mln. eurų per mėnesį išdalintų paskolų ribą. FinBee neatsiliks.

  1. Prisitaikymas prie rinkos reguliavimo

2016 metais sakiau, kad:

„Kitais metais bus labai įdomu stebėti, kaip platformos prisitaikys prie pasikeitusios reguliacinės aplinkos. Naujasis įstatymas gan stipriai įtakoja P2P platformų veiklą – pradedant 5000 eurų ribojimu vienam investuotojui per metus ir baigiant tuo, kad platformos pajamas galės gauti tik nuo grįžtančių įmokų.“

Buvo tikrai įdomu stebėti. 5000 eurų ribos reikalavimas buvo tikrai absurdiškas ir prieštaraujantis bet kokiems logikos dėsniams. Pirmą kartą visos platformos kartu suvienijo jėgas ir ačiū Lietuvos bankui sugebėjo nuimti šį perteklinį reikalavimą. Tai tikrai sustiprino visos tarpusavio skolinimo rinkos pozicijas ir sukūrė dar didesnę konkurenciją greitųjų kreditų įmonėms.

2016 metais įvyko ir kitas itin svarbus dalykas. Tarpusavio skolinimo bendrovės ir sutelktinio finansavimo bendrovės susibūrė į asociaciją, vadovaujamą puikaus advokato Vytauto Šenavičiaus ir atstovavo savo interesus visose institucijose – VMI, Lietuvos Banke, Seime. Reikia pripažinti, kad tai itin svarbus žingsnis – kalbėti vienu balsu paprasčiau, o ir girdisi geriau.

Deja, to nesupranta mūsų kolegos iš Paskolų Klubo kurių vadovai yra itin arogantiški ir labai dažnai trukdo vienu balsu bendrauti su valstybinėm institucijomis. Labai apmaudu.

Bet kuriuo atveju, sveikinu rinkos dalyvius. Šauniai padirbėta.

Prognozė 2017 metams:

  •  Reguliacinė aplinka smarkiai nesikeis
  • Lietuvos bankas pradės domėtis įvairiais užtikrinimo fondais (garantiniais, draudiminiais ir kompensaciniais) ir tikrinti jų legalumą bei pagrįstumą.
  1. Verslo finansavimas

2016 metais sakiau kad,

„Jei 2014 ir 2015 metai buvo vartojimo paskolų platformų atsiradimo metai, tai esu tikras, kad kitais metais turėsime ne mažesnę puokštę įmonių siūlančių paskolas verslui.“

Na, o šioje vietoje ir prašoviau. Visų pirma įstatymas buvo priimtas vėlai ir nei viena sutelktinio finansavimo platforma taip ir nespėjo startuoti. Visų antra, mano žiniomis, skubančių startuoti platformų nėra taip jau daug.

Jei tarpusavio skolinimo veikloje yra sudėtinga konkuruoti su greitaisiais kreditais (nes reikia didelių rinkodaros biudžetų), tai smulkaus verslo finansavime esminis uždavinys yra rizikos vertinimas (esminis uždavinys tai yra ir tarpusavio skolinimo platformose). Dėl to, bent jau pačioje pradžioje matysime vos keletą platformų kurios realiai imsis šiuos uždavinius spręsti ir įrodys investuotojams, kad verslo paskolų finansavimas yra toks pat patikimas ir pelningas kaip ir vartojimo paskolų.

Iš to ką girdžiu aplinkui, 2017 metams prognozuoju:

Sąlyginai lėtą verslo paskolų finansavimą. Pagal ambicijas ir kompetencijas prognozuoju, kad lyderio pozicijas užims FinBee verslui, kurios vadovas Audrius turi viską ko reikia sėkmingam startui. Taip pat manau, kad galime sulaukti nekilnojamojo turto P2P finansavimo platformų atsiradimo. Kaip žinia lietuviai NT mėgsta, tad būtent ši sritis gali būti malonus siurprizas.

2016 metais šia tema taip pat sakiau, kad:

„Kitų metų rudenį turėsime jau veikiantį “crowdfundingo” įstatymą. Visiškai tikiu, kad jis bus priimtas toks palankus verslui kaip kad yra surašytas juodraštis.“

Ačiū visiems prisidėjusiems: Finansų ministerijai, Lietuvos Bankui, seimui, tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo asociacijai, advokatų kontorai Sorainen už įstatymą kurį seimas šių metų rudenį priėmė. Tokio progresyvaus, konkretaus įstatymo mums turi pavydėti ne tik artimiausi kaimynai bet ir progresyvios vakarų šalys.

  1. Konkurencija su bankais ir greitukais

2016 metais sakiau, kad:

 „Nuo vasario 1 dienos, greitųjų kreditų įmonės bus labai stipriai apribotos vartojimo kredito įstatymo, tad turės dairytis į “ilgesnes paskolas”. Tokiu būdu, P2P platformų ir greitukų interesai natūraliai susikirs.“

„Gan ženkliai 4-7 % sumažės investuotojų uždirbamos palūkanos.“

„Visos tarpusavio skolinimo platformos kitais metais išduos dvigubai daugiau paskolų nei išdavė šiemet. Tai ir toliau bus “lašas jūroje” žvelgiant į rinkos dydį.“

Tai kas buvo neišvengiama, tapo realybe. Su vartojimo kredito įstatymo pasikeitimu rinkoje nutiko struktūriniai pokyčiai. Paskolos su 150% – 200% procentų palūkanomis tapo nebegalimos, tad įmonės kurios prie šio pokyčio neprisitaikė išnyko kaip dinozaurai.

Rinkoje kalbama, kad su pasikeitusia rinkos situacija nesusidoroja ne tik buvęs rinkos lyderis 4finance (smscredit ir vivus) bet ir tokie žadėjai gigantai kaip MOGO ir Provident, kurie atrodo po truputį pasitraukia iš Lietuvos.

Žinoma, tai yra gera žinia tarpusavio skolinimo platformoms.

Buvau teisus ir dėl to, jog ženkliai sumažės investuotojų uždirbamos palūkanos. Visų pirma tai sąlygoja investuotojų gausa ir pilnos kišenės pinigų pas Lietuvos ir užsienio gyventojus. Reikia pripažinti, kad bent jau Lietuvos miestų gyventojai išgyvena tikrą aukso amžių (bent jau Vilniaus senamiestyje Porche Cayanne tapo populiaresnė už VW Passat), o pilnos kišenės pinigų prašosi surasti vietą investicijoms. Būtent dėl pinigų pasiūlos paskolų palūkanos mažėja.

FinBee, kur paskolų palūkanos yra nustatomos pasiūlos ir paklausos principu, paskolų palūkanos sumažėjo nuo 28.71% iki 25,07%. Tai yra beveik 4%. Pripažinsiu, galvojau kad kritimas sieks bent 4%.

screen-shot-2016-12-30-at-12-44-03

Taigi, prognozė 2017 metams:

  • Jei ženkliai nepadidės paskolų pasiūla prognozuoju dar 4% kritimą.

Apžvelkime kiek buvau teisus sakydamas, kad visos paskolų bendrovės išduos dvigubai daugiau nei kad išdavė 2015 metais.

Hm…. Buvau neteisus. Visų pirma, 2015 metais pilnus finansinius metus veikė tik SAVY. FinBee ir Paskolų klubas pradėjo metų pabaigoje.

Per 2015 metus P2P bendrovės išdavė:

Savy: 2,47 Mln Eur

FinBee: 360 tūkst. Eur.

Paskolu Klubas: 30 tūkst Eur.

Viso: 2,86 Mln Eur.

Per 2016 metus P2P Bendrovės išdavė:

Savy: 2,48 Mln. Eur

FinBee: 3,01 Mln. Eur

Paskolų Klubas: 2,5 Mln. Eur.

Viso: 7,99 Mln Eur.

Iš tiesų, paskolų 2016 metais yra išduota beveik trigubai daugiau nei 2015 metais. 2016 metų nugalėtoja skelbiama FinBee. Su kuo ir sveikinu savo komandos narius.

Dalinuosi nuorodomis į oficialias bendrovių pateikiamas statistikas:

https://gosavy.com/lt/docs/statistics

https://www.finbee.lt/apie-mus/statistika/

https://www.paskoluklubas.lt/statistics

2017 metais prognozuoju, kad:

Tarpusavio skolinimo bendrovėms tai bus persilaužimo metai. Tapsime svarbiais rinkos žaidėjais, bendra išduotų paskolų gali siekti ir 20 Mln. Eurų.

Visos komandos vardu dėkoju už tai kad esate kartu su mumis, palaikote mūsų idėjas, skatinate mus tobulėti. Laukia dar vienas intriguojantis ir daug žadantis periodas. Gero skrydžio!