Laimonas Noreika. Kaip susigrąžinti 400 tūkst. Lietuvos gyventojų?

Antstolių rūmai skelbia, kad Lietuvoje apie 200 tūkst. asmenų, turinčių vykdomųjų antstolių bylų. Tai yra kas dešimtas darbingo amžiaus Lietuvos gyventojas arba daugiau nei gyvena Šiauliuose ir Panevėžyje kartu sudėjus. Nors vykdomųjų bylų skaičius mažėja, daugiau dėmesio reikėtų skirti, kad žmonės neatsidurtų antstolių akiratyje.

Vasaros pabaigoje viešojoje erdvėje nuskambėjo 700 tūkst. vykdomųjų bylų skaičius, privertęs kilstelti ne vieną antakį. Nors greitai paaiškėjo, kad šis skaičius yra netikslus ir asmenų, turinčių vykdomųjų bylų skaičius siekia beveik 200 tūkst., tai vis tiek yra gerokai per daug. Galima numanyti, kad panašus skaičius žmonių balansuoja ties vykdomosios bylos riba. Lietuva nėra tokia turtinga, kad galėtų sau leisti lengva ranka į finansinį paribį nustumti 400 tūkst. darbingų žmonių.

Galima tik įsivaizduoti, ką tai reikštų mūsų šalies ekonomikai. Tai, kad labai reikšmingos piliečių dalies piliečių finansinė laisvė de facto neegzistuotų, sukeltų grandininę reakciją, kuri vienaip ar kitaip paliestų visus ekonomikos sektorius. Žinoma, valstybė nesugriūtų, bet pasekmės labai skaudžios.

Savo veikloje dažnai susiduriu su žmonėmis, kuriuos spaudžia finansiniai įsipareigojimai ir antstolio grėsmė jiems darosi labai reali. Absoliuti dauguma jų dažniausiai nori ir gali patys išspręsti užgriuvusius finansinius sunkumus. Kaip galime jiems padėti?

Screen Shot 2017-11-21 at 14.18.04

Ilgalaikis sprendimas būtų finansinis piliečių švietimas, prasidedantis mokykloje. Kad ir kaip viešojoje erdvėje nuvalkiotas būtų šis žodžių junginys, bet tai padėtų ilgalaikius pamatus žmonių ir šalies finansinei gerovei.

Finansinio raštingumo pamokos turi tapti tokios pat įprastos kaip matematika ar anglų kalba. Jose turime žmonių kalba mokyti kasdienių finansinių situacijų. Rezultatų sulauktume pakankamai greitai, mat statistika rodo, kad dažniausiai su pinigais elgtis nemoka 18-25 m. piliečiai, kurių to nemokė mokykloje ir kurie dar nespėjo finansinio raštingumo įgyti gyvenime savo kailiu.

Tačiau negalime laukti, kol užaugs racionaliai savo finansus tvarkanti karta. Problema yra karšta ir ją gesinti turime dabar.

Nuosaikus būdas pagelbėti su finansinėmis problemomis susiduriantiems žmonėms galėtų būti valstybės remiama probleminių finansinių įsipareigojimų refinansavimo programa. Įsivaizduokite situaciją, kuomet žmogus uždirba 600 eurų, o jo finansų įsipareigojimai siekia 150 eurų per mėnesį. Pajamų ir įsipareigojimų santykis nesiekia įstatyme numatytos 40 proc. ribos, tad viskas kaip ir gražu.

Tačiau, kaip dažniausiai būna gyvenime, atsiranda neplanuotos išlaidos. Sakykime, bauda už kelių eismo taisyklių pažeidimą, kurią reikia sumokėti. Dauguma žmonių rinktųsi ar mokėti baudą arba vykdyti jau turimą finansinį įsipareigojimą, nes abiems pinigų nepakaks. Štai taip tereikia vieno įvykio ir žmogus pradeda balansuoti ant briaunos, už kurios – antstoliai.

Valstybės remiama finansinių įsipareigojimų refinansavimo programa leistų žmogui restruktūrizuoti skolą bei susimažinti mėnesio įmokas. Idealiu atveju – apmokant refinasavimo palūkanas, kad liktų mokėti tik įsipareigojimų sumą be palūkanų.

Tokios programos kritikai gali apeliuoti į nuolaidžiavimą netvarkingai savo finansus tvarkantiems piliečiams ir jie būtų teisūs, bet iš dalies. Nuo piktnaudžiavimo visiškai apsiginti yra neįmanoma, tačiau didelė dalis finansinių sunkumų prispaustų žmonių visų pirma nori nuoširdžiai jas išspręsti, o ne apgauti valstybę.

Žinoma, būtų naivu pasitikėti žmonių racionalumu, tad refinansavus paskolą, reikėtų užtikrinti ir refinansuotų asmenų kontrolę. Tai nėra sudėtinga, nes Lietuvoje yra labai gerai išvystyta valstybinių ir privačių duomenų bazių sistema, kurioje galima nuolat matyti žmogaus finansinę situaciją, įsipareigojimus bei jų istoriją.

Mes turime šimtus tūkstančių piliečių, kuriems reikia konstruktyvios pagalbos. Metas apsispręsti, ką galime padaryti, kad jiems padėtume. Tai gali būti valstybės remiama finansinių įsipareigojimų refinansavimo ar kokia kita programa. Akivaizdu tik tiek, kad toliau nusisukti nuo šios problemos nebegalime.

Straipsnis publikuotas portale Delfi:  https://www.delfi.lt/verslas/nuomones/laimonas-noreika-kaip-susigrazinti-400-tukst-lietuvos-gyventoju.d?id=76279177

Reklama

Kada išnyks „lietuviškas verslas“?

Kai prieš kelerius metus su bendraminčiais pradėjau kurti „FinBee“, maniau, jog kuriame jauną ir modernų verslą. Tokį, kuriam svetimos laukinių devyniasdešimtųjų žaidimo taisyklės. Deja, klydau. Kolegoms investuotojams prieš keletą mėnesių žadėjau papasakoti apie konkurencinius p2p rinkos užkulisius, tad tęsiu pažadą šiuo blog‘o įrašu.

Realybė yra tokia, kad užuot bandę drauge stiprinti p2p rinką, plėsti jos dalį bei dirbti išvien su Lietuvos banku, rinkoje turime žaidėjų, kuriems „Santa Barbara“ lygio muilo operos bei intrigų kūrimas yra mielesnis nei sveika visus į priekį stumianti konkurencija. Akylesni p2p rinkos dalyviai neabejotinai pažins šio įrašo personažus.

Pradėkime nuo to, kad prieš maždaug metus spaudoje pasirodė, švelniai tariant, neobjektyvus ir tendencingas Lietuvoje veikiančias tarpusavio skolinimo platformas lyginantis „tyrimas“. Apsimesdamas objektyviu palyginimu, šis „tyrimas“ iš tiesų tiesiog surašė vienos platformos funkcijas ir palygino, kurios iš kitų platformų turi tokias pat funkcijas.

„Tyrimą“ inicijavusios platformos direktorius ir rinkodaros skyrius highfivina. Tuo tarpu potencialūs investuotojai skaito po straipsnių esančius komentarus su kritika „tyrimui“, nesupranta kas darosi ir dvejoja, ar išvis verta rinktis p2p investavimą. Džiaugtis tokiu piaru yra tas pats, kaip džiaugtis įmuštu įvarčiu, kuomet kamuolys skrieja į savus vartus.

2_aston_villa_36_goals

Visada maniau, kad šiuolaikiniame versle duotas žodis yra toks pats įsipareigojimas, kaip ir pasirašyta sutartis. Būtent todėl keturios Lietuvos p2p platformos sutarė, jog išvien gins investuotojų interesus tam, kad būtų panaikintas 5000 EUR per metus investicijų limitas. Darbas buvo sėkmingas, limitas buvo panaikintas, tačiau atėjus metui sumokėti už teisininkų paslaugas, atsirado daug pasiteisinimų ir galų gale už viską sumokėjo trys bendrovės iš keturių.

Be abejonės, visi esame konkurentai. Tačiau konkurencija gali būti sveika, dėl kurios laimi platformos, klientai ir valstybė, arba kenkėjiška, dėl kurios kenčia visa rinka.

Esame nuolat skundžiami Lietuvos Bankui dėl smulkmenų. Priežiūros tarnyba, kuri dirba sunkų ir labai svarbų visai finansų sistemai darbą, yra priversta eikvoti savo laiką ir resursus nereikšmingoms smulkmenoms. Tokių ginčų sprendimui kas mėnesį išleidžiame virš 2500 EUR ir daugybę savo darbo valandų. Šiuos pinigus ir savo energiją daug mieliau skirtume savo platformos tobulinimui ar kokybiškų paskolų gavėjų pritraukimui.

Prieš kelis mėnesius kažkam šovė geniali mintis, kad jei jau nesiseka apskųsti konkurentų Lietuvos Bankui, galbūt verta dar labiau apkrauti Lietuvos teismų sistemą. Tą pačią, kuri garsėja savo neužimtumu. Mūsų konkurentai ieško „FinBee“ paskolų gavėjų ir bando juos įkalbėti kreiptis į teismą, neva mūsų sutartys su klientais negalioja. Tokios bylos žlunga – teismas atmetė jau dvi analogiškas mūsų konkurentų inicijuotas bylas ir priteisė visas teismo išlaidas mūsų naudai. Spėkite, ar mūsų konkurentai neskųs šio sprendimo, taip dar labiau ištęsdami šį visą rinką juodinantį procesą?

Užuot konkuravę su greitaisiais kreditais, kurie iš tiesų nulupa devynis kailius nuo paprastų žmonių, mūsų konkurentai renkasi kariauti viduje ir taip diskredituoti ir taip jauną ir nedidelę p2p rinką. O juk galėtume padėti vieni kitiems, atsiriekiant didesnę vartojimo kredito pyrago dalį, galėtume plėstis į užsienį. Galėtume kartu spręsti svarbius klausimus: komisiniai, palūkanų apmokestinimas, galimybė į paskolas investuoti įmonėms ir daugelis kitų.

Tad ką siūlau? Kad neatsitiktų kaip „lietuviško verslo“ dinozaurams, metas keisti požiūrį iš esmės ir nustoti mušti įvarčius į savus vartus. Konkurencija niekur nedings, ji visada yra ir bus. Geriau tobulėti patiems, gerinti paslaugų kokybę investuotojams ir paskolų gavėjams, augti ir plėstis bei siekti bendros naudos, kai tai naudinga visiems. Galbūt iš to laimės ir konkurentai, bet galima drąsiai pasakyti, kad daugiausiai iš to laimėsi pats.

 

Bankus ir toliau spaudžia

Kartu su kolega Audriumi dalyvaujame specializuotoje kredito rizikos valdymo konferencijoje Vienoje, Austrijoje. Kartu su mumis iš P2P sektoriaus tik estų Bondora, o 95% likusių dalyvių bankų darbuotojai. Ne, ne pardavėjai, ne klientų aptarnavimo specialistai, o rizikos departamentų vadovai ir analitikai. Įdomi publika, kuri stiklinę vandens visada mato labiau tuščią nei pilną.

Labai įdomu stebėti ir suprasti, kuo gyvena bankai. Kokios grėsmės ir iššūkiai jų laukia. Nors konfrencija skirta rizikos specialistams, kaip vieną iš pagrindinių grėsmių visi įvardina reguliacinę riziką, Basel IV ir PSD2 reikalavimus. Iš esmės, įvairiausi kapitalo, asmens duomenų saugumo reikalavimai bankus vis labiau stumia į labai nepatogią padėtį kur skolinimas klientams yra vis labiau apribojimas, o banko kaštai auga vis labiau.

IMG_2193.JPG
FinBee verslui vadovas Audrius Griškevičius dalinasi kredito rizikos valdymo patirtimi.

Ar tai gera žinia visuomenei? Nežinau. Tačiau galime pasvarstyti. Su įvairiausiais reikalavimais iš Europos ir vietinių reguliatorių gauname daugiau stabilumo – bankai žymiai labiau pasiruošę ekonominiams sunkumams nei kad buvo per 2008 metų krizę. Iš kitos, kapitalas smulkioms ir vidutinėms įmonėms tampa dar sunkiau prieinamas.

Esant tokiai situacijai, neeilinis vaidmuo tenka priežiūros ir reguliuojančioms institucijoms. Ne kas kitas, o jos turi aiškiai suprasti, kad jų veiksmai turi vienokius ar kitokius padarinius ekonomikai, o reguliavimas vardan reguliavimo prie gero neveda. Tad, linkiu neperlenkti lazdos, o kolegoms iš finansų sektoriaus linkiu kantrybės.

Grįžtu prie P2P. Ką tokios žinios duoda tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo platformoms? Pirma ir liūdniausia mintis su kuria tenka susitaikyti yra ta, kad ir mes, FinTech bendrovės būsime vis labiau reguliuojami. Tai reikš didesnius kaštus, mažesnes skolinimo apimtis, lėtesnį augimą ir plėtrą. Antra mintis, kuri guodžia yra ta, kad nuolat sunkėjančios sąlygos bankams reiškia, jog dar daugiau klientų deja nebus aptarnauti. Beje, Europos sąjungoje vos 50% žmonių turi kredito korteles, o tai reiškia, kad jau dabar didžiulė dalis klientų yra ignoruojami bankų(mes visi puikiai žinoma, kaip noriai bankai parduoda korteles, jei tik turi pastovias pajamas).

FullSizeRender
FinBee vadovas dalinasi žiniomis ir patirtimi apie didžiausius iššūkius vertinant vartojimo kreditų riziką.

Taigi, kokias įžvalgas parsivežu iš šios konferencijos? Manau, kad visai netolimoje ateityje, P2P platformos ir bankai vis labiau suvienys savo jėgas ir sieks padidinti savo efektyvumą. Bankai turi pigius pinigus, platformos turi mažas komandas, kurios žymiai greičiau prisitaiko besikeičiančios aplinkos, tad yra konkurencingesnės. Todėl, tikiu, kad jau greitai bankai naudosis P2P įmonių paslaugomis ir skolins savo pinigus per platformas. Nenustebčiau, jei lengvas flirtas tarp bankų ir platformų bus vainikuotas vestuvėmis, kai bankai pradės platformų įsigijimus.

Rytojus atrodo pilnas iššūkių ir įdomus. Na, o mes Vienoje toliau mokomės ir mėgaujamės puikiu alumi ir kultūra. Vienos opera, kažkas nuostabaus!

FullSizeRender 2.jpg
Pakeliui į Vienos operą. Riggolleti!

Horoskopas 2017 metams

Sveiki,

Visų pirma noriu nuoširdžiai pasveikinti su šventėmis, šventomis kalėdomis ir naujaisiais metais. Na, o kad tai jau padariau, tai kaip koks Karbauskis, švenčių proga norėčiau atsisakyti katalikybės ir leistis į pagoniškus ritualus – mesiu burtus 2017 metams.

2016 metų pirmą dieną paskelbiau šį savo įrašą, kuriame prognozavau kas ir kaip keisis tarpusavio skolinimo rinkoje per 2016 metus. Daugeliu atvejų kaip koks Naglis Šulija sėkmingai numačiau pokyčius, tačiau būta ir šūvių dievui į langus. Žvilgtelėkime į prognozes kurias pateikiau ir kokia yra tikroji situacija dabar.

  1. Konkurencija tarpusavyje

2016 metais sakiau, kad:

„Pasibaigus 2016 metams turėsime tik tris aktyviai veikiančias platformas. Tarp laimėtojų bus tos platformos, kurios sugebės veikti skaidriai ir atsakingai. Tokios, kurios sugebės tinkamai valdyti skolinimo riziką. Tokios, kuriose investuotojai jausis saugūs investuodami savo pinigus.“

Taip, 2016 metai buvo tie kurie išgrynino kurios platformos yra nusiteikusios rimtai padirbėti ir atremti iššūkius kurie yra neišvengiami reguliuojamoje rinkoje. Reikia pripažinti, jog Finansinių technologijų (FinTech) startuoliai yra gerokai sudėtingesni, reikalauja aukštesnių kompetencijų ir resursų nei dauguma kitų startuolių rinkoje. Dėl to, iš startavusių penkių tarpusavio skolinimo platfromų aktyviai veikiančių turime tik tris. Savy, FinBee ir Paskolų klubas skirtingais būdais ir metodais užsitarnavo vietą po saule, na, o Ok.lt ir Manu.lt deja saulės nebeužteko.

Prognozė 2017 metams:

Konkurencija tarp šių platformų išliks arši. Savy galutinai praras lyderio poziciją. Paskolų klubas pasieks 1mln. eurų per mėnesį išdalintų paskolų ribą. FinBee neatsiliks.

  1. Prisitaikymas prie rinkos reguliavimo

2016 metais sakiau, kad:

„Kitais metais bus labai įdomu stebėti, kaip platformos prisitaikys prie pasikeitusios reguliacinės aplinkos. Naujasis įstatymas gan stipriai įtakoja P2P platformų veiklą – pradedant 5000 eurų ribojimu vienam investuotojui per metus ir baigiant tuo, kad platformos pajamas galės gauti tik nuo grįžtančių įmokų.“

Buvo tikrai įdomu stebėti. 5000 eurų ribos reikalavimas buvo tikrai absurdiškas ir prieštaraujantis bet kokiems logikos dėsniams. Pirmą kartą visos platformos kartu suvienijo jėgas ir ačiū Lietuvos bankui sugebėjo nuimti šį perteklinį reikalavimą. Tai tikrai sustiprino visos tarpusavio skolinimo rinkos pozicijas ir sukūrė dar didesnę konkurenciją greitųjų kreditų įmonėms.

2016 metais įvyko ir kitas itin svarbus dalykas. Tarpusavio skolinimo bendrovės ir sutelktinio finansavimo bendrovės susibūrė į asociaciją, vadovaujamą puikaus advokato Vytauto Šenavičiaus ir atstovavo savo interesus visose institucijose – VMI, Lietuvos Banke, Seime. Reikia pripažinti, kad tai itin svarbus žingsnis – kalbėti vienu balsu paprasčiau, o ir girdisi geriau.

Deja, to nesupranta mūsų kolegos iš Paskolų Klubo kurių vadovai yra itin arogantiški ir labai dažnai trukdo vienu balsu bendrauti su valstybinėm institucijomis. Labai apmaudu.

Bet kuriuo atveju, sveikinu rinkos dalyvius. Šauniai padirbėta.

Prognozė 2017 metams:

  •  Reguliacinė aplinka smarkiai nesikeis
  • Lietuvos bankas pradės domėtis įvairiais užtikrinimo fondais (garantiniais, draudiminiais ir kompensaciniais) ir tikrinti jų legalumą bei pagrįstumą.
  1. Verslo finansavimas

2016 metais sakiau kad,

„Jei 2014 ir 2015 metai buvo vartojimo paskolų platformų atsiradimo metai, tai esu tikras, kad kitais metais turėsime ne mažesnę puokštę įmonių siūlančių paskolas verslui.“

Na, o šioje vietoje ir prašoviau. Visų pirma įstatymas buvo priimtas vėlai ir nei viena sutelktinio finansavimo platforma taip ir nespėjo startuoti. Visų antra, mano žiniomis, skubančių startuoti platformų nėra taip jau daug.

Jei tarpusavio skolinimo veikloje yra sudėtinga konkuruoti su greitaisiais kreditais (nes reikia didelių rinkodaros biudžetų), tai smulkaus verslo finansavime esminis uždavinys yra rizikos vertinimas (esminis uždavinys tai yra ir tarpusavio skolinimo platformose). Dėl to, bent jau pačioje pradžioje matysime vos keletą platformų kurios realiai imsis šiuos uždavinius spręsti ir įrodys investuotojams, kad verslo paskolų finansavimas yra toks pat patikimas ir pelningas kaip ir vartojimo paskolų.

Iš to ką girdžiu aplinkui, 2017 metams prognozuoju:

Sąlyginai lėtą verslo paskolų finansavimą. Pagal ambicijas ir kompetencijas prognozuoju, kad lyderio pozicijas užims FinBee verslui, kurios vadovas Audrius turi viską ko reikia sėkmingam startui. Taip pat manau, kad galime sulaukti nekilnojamojo turto P2P finansavimo platformų atsiradimo. Kaip žinia lietuviai NT mėgsta, tad būtent ši sritis gali būti malonus siurprizas.

2016 metais šia tema taip pat sakiau, kad:

„Kitų metų rudenį turėsime jau veikiantį “crowdfundingo” įstatymą. Visiškai tikiu, kad jis bus priimtas toks palankus verslui kaip kad yra surašytas juodraštis.“

Ačiū visiems prisidėjusiems: Finansų ministerijai, Lietuvos Bankui, seimui, tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo asociacijai, advokatų kontorai Sorainen už įstatymą kurį seimas šių metų rudenį priėmė. Tokio progresyvaus, konkretaus įstatymo mums turi pavydėti ne tik artimiausi kaimynai bet ir progresyvios vakarų šalys.

  1. Konkurencija su bankais ir greitukais

2016 metais sakiau, kad:

 „Nuo vasario 1 dienos, greitųjų kreditų įmonės bus labai stipriai apribotos vartojimo kredito įstatymo, tad turės dairytis į “ilgesnes paskolas”. Tokiu būdu, P2P platformų ir greitukų interesai natūraliai susikirs.“

„Gan ženkliai 4-7 % sumažės investuotojų uždirbamos palūkanos.“

„Visos tarpusavio skolinimo platformos kitais metais išduos dvigubai daugiau paskolų nei išdavė šiemet. Tai ir toliau bus “lašas jūroje” žvelgiant į rinkos dydį.“

Tai kas buvo neišvengiama, tapo realybe. Su vartojimo kredito įstatymo pasikeitimu rinkoje nutiko struktūriniai pokyčiai. Paskolos su 150% – 200% procentų palūkanomis tapo nebegalimos, tad įmonės kurios prie šio pokyčio neprisitaikė išnyko kaip dinozaurai.

Rinkoje kalbama, kad su pasikeitusia rinkos situacija nesusidoroja ne tik buvęs rinkos lyderis 4finance (smscredit ir vivus) bet ir tokie žadėjai gigantai kaip MOGO ir Provident, kurie atrodo po truputį pasitraukia iš Lietuvos.

Žinoma, tai yra gera žinia tarpusavio skolinimo platformoms.

Buvau teisus ir dėl to, jog ženkliai sumažės investuotojų uždirbamos palūkanos. Visų pirma tai sąlygoja investuotojų gausa ir pilnos kišenės pinigų pas Lietuvos ir užsienio gyventojus. Reikia pripažinti, kad bent jau Lietuvos miestų gyventojai išgyvena tikrą aukso amžių (bent jau Vilniaus senamiestyje Porche Cayanne tapo populiaresnė už VW Passat), o pilnos kišenės pinigų prašosi surasti vietą investicijoms. Būtent dėl pinigų pasiūlos paskolų palūkanos mažėja.

FinBee, kur paskolų palūkanos yra nustatomos pasiūlos ir paklausos principu, paskolų palūkanos sumažėjo nuo 28.71% iki 25,07%. Tai yra beveik 4%. Pripažinsiu, galvojau kad kritimas sieks bent 4%.

screen-shot-2016-12-30-at-12-44-03

Taigi, prognozė 2017 metams:

  • Jei ženkliai nepadidės paskolų pasiūla prognozuoju dar 4% kritimą.

Apžvelkime kiek buvau teisus sakydamas, kad visos paskolų bendrovės išduos dvigubai daugiau nei kad išdavė 2015 metais.

Hm…. Buvau neteisus. Visų pirma, 2015 metais pilnus finansinius metus veikė tik SAVY. FinBee ir Paskolų klubas pradėjo metų pabaigoje.

Per 2015 metus P2P bendrovės išdavė:

Savy: 2,47 Mln Eur

FinBee: 360 tūkst. Eur.

Paskolu Klubas: 30 tūkst Eur.

Viso: 2,86 Mln Eur.

Per 2016 metus P2P Bendrovės išdavė:

Savy: 2,48 Mln. Eur

FinBee: 3,01 Mln. Eur

Paskolų Klubas: 2,5 Mln. Eur.

Viso: 7,99 Mln Eur.

Iš tiesų, paskolų 2016 metais yra išduota beveik trigubai daugiau nei 2015 metais. 2016 metų nugalėtoja skelbiama FinBee. Su kuo ir sveikinu savo komandos narius.

Dalinuosi nuorodomis į oficialias bendrovių pateikiamas statistikas:

https://gosavy.com/lt/docs/statistics

https://www.finbee.lt/apie-mus/statistika/

https://www.paskoluklubas.lt/statistics

2017 metais prognozuoju, kad:

Tarpusavio skolinimo bendrovėms tai bus persilaužimo metai. Tapsime svarbiais rinkos žaidėjais, bendra išduotų paskolų gali siekti ir 20 Mln. Eurų.

Visos komandos vardu dėkoju už tai kad esate kartu su mumis, palaikote mūsų idėjas, skatinate mus tobulėti. Laukia dar vienas intriguojantis ir daug žadantis periodas. Gero skrydžio!

Kas ne taip su P2P rinka?

Neseniai su visa FinBee komanda lankėmės Lendit konferencijoje Londone. Tai didžiausias, įtakingiausias ir svarbiausias P2P skolinimo metų renginys Europoje.  Kaskart nuvykus į šią konferenciją prisipildau naujų idėjų, o nusistovėjusios mintys būna iš naujo supurtomos. Taip pat atsitiko ir šį kartą, ypač po Anglijos rinką kontroliuojančios įstaigos Financial Conduct Authority

(FCA) vadovo strategijos ir politikos klausimais  p. Christopher Woolard pranešimo apie tinkamą reguliacinę aplinką.

Savo pranešime p.  Christopher Woolard akcentuoja – P2P rinka tampa vis svarbesnė finansinės rinkos dalis, rinka evoliucionuoja ir darosi vis labiau sudėtinga reguliuoti. P. Cristopher’is pažymi, jog FCA siekia sukurti  reguliacinės rinkos sąlygas, kuriose įmonės galėtų inovuoti ir didinti konkurenciją nusistovėjusioms finansinėms institucijomis. Tačiau, su  P2P bendrovėms suteikiama laisve atsiranda vis naujų modelių, kurie stipriai nutolsta nuo pirminės P2P idėjos – paskolos žmogus žmogui, žmogus verslui ar verslas verslui. Anglijos FCA agentūrai didelį rūpestį kelia įvairūs užtikrinimo fondai, kurie dažnai klaidina investuotojus, na, o tokiai jaunai rinkai bet kokia klaidinanti informacija yra labai žalinga. Tokioje ankstyvoje rinkos stadijoje svarbiausia vartotojų pasitikėjimas.

Praėjo jau keletas savaičių, po to kai grįžau iš Londono, tačiau niekaip negalėjau pamiršti p. Christopher pranešimo. Peržvelgiau Lietuvoje ir artimame užsienyje veikiančias bendroves, permasčiau FinBee veiklą – ar nėra taip, kad norėdami geriau iš tiesų stipriai klaidiname vartotojus? Aš manau, kad taip. Žingsnis po žingsnio žengiame vis toliau nuo pirminės P2P idėjos investavimą apsunkindami įvairiais fondais ir naujomis investavimo struktūromis. 

Su šiuo straipsniu P2P rinkoje daug draugų nesurasiu, bet jaučiu, kad turiu išdėstyti savo nuomonę. Pabandykime apžvelgti kiekvienos iš įmonių, taikančių skirtingus verslo modelius dabartinę veiklą, tai kaip jie įmonės privalumus pristato investuotojams ir kaip tai iš tikrųjų turėtų vadintis jei daiktus vadintume tikraisiais vardais.

 

FinBee kompensacinis fondas

Pradėsiu nuo įmonės kuriai vadovauju. Tiesa ta, kad ir čia matau daug taisytinų dalykų. Taigi,  teksto “FinBee kompensacinis fondas“ išimtume visus reklaminius elementus, šį fondą turėtume vadinti rinkodaros strategija. Strategija paprasta: vietoje to, kad investuoti pinigus į žiniasklaidą, televiziją, affiliate tinklus ir panašiai, geriau tuos pinigus išleisti kompensuojant dabartinių investuotojų nuostolius, tam, kad jie atsidėkodami rekomenduotų FinBee paslaugas. Ar turėsime drąsos iš tikrųjų taip pavadinti savąjį fondą nežinau, bet tai būtų teisingiausias pavadinimas.

 

Mintos Paskolų birža ir Buy Back guarantee 

Mintos yra praeitų metų Europos žvaigždė, kurios spartų augimą lėmė modelis paremtas “Buy back” garantija. Mano asmenine nuomone, jei daiktus vadintume tikraisiais vardais, o turinys turėtų viršenybę prieš formą, Mintos turėtų turėti finansų maklerio licenciją, nes viskas ką jie daro yra vertybinių popierių viešas platinimas. Taip manau todėl, kad viskas ką jie daro tai parduoda susijusių greitųjų kreditų įmonių paskolas viešai. Jei būčiau reguliatorius, tokią veiklą prilyginčiau viešam obligacijų platinimui. O kas kita tai yra jei ne obligacijos? Greitųjų kreditų įmonės per Mintos išleidžia savo obligacijas, o neprofesionalūs investuotojai jas perka už fiksuotą kainą per fiksuotą terminą. 

https://lt.wikipedia.org/wiki/Obligacija

 

Paskolų klubas ir jų garantinis fondas

Vien žodis garantinis mane žiauriai erzina. Kokias garantijas gali teikti įmonė, kuri galimai yra patyrusi beveik 1 mln. eurų nuostolio? Čia pirmas klausimas kuris man rūpi, tačiau ne man spręsti ar investuotojai nori investuoti kur jiems teikiamos galimai tokį didelį nuostolį patyrusios įmonės garantijos.

Man žymiai įdomiau yra tai, kad iš esmės Paskolų klubas elgiasi visiškai kaip bankas. Pažvelkime ką jie sako – paskolink mums savo pinigus už 8%, na o mes juos paskolinsime už 20%, o skirtumą (12%) pasiliksime sau. Juk tai grynų gryniausia bankinė veikla, o bankinei veiklai reikia licencijos.  Ar jau nebereikia?  Ar nėra taip, kad P2P turėtų būti skolinimas žmogus žmogui, o ne žmogus paskolina bendrovei, bendrovė žmogui? 

 

Savy Draudiminis fondas

Kiek pastebiu, SAVY draudiminis fondas yra nelabai populiarus tarp investuotojų, tad ir aptarinėti nelabai yra ko. Tik ir vėl – negi iš tiesų galima savo veikloje naudoti žodį draudimas, net jei į draudimo bendrovę esi panašus tiek pat kiek ežiukas į šikšnosparnį?

Lenndy 

Negana to, kad kolegos savo veiklą pradėjo apskritai be jokių licencijų (ir vėlgi  pasinaudojo forma prieš turinį), tai dar ir žada garantijas įmonių kurios nei kam nors girdėtos, nei gali būti tikros, kad pačios išliks bent sekančius porą metų. Kad ir bendrovė FirstFinance.  Jei nepatingėtumėte ir išsitrauktumėte viešai prieinamą įmonės Pelno/Nuostolių ataskaitą ir balansą, pamatytumėte, kad pačios bendrovės finansai visiškai neblizga. Nežinau, ką galvoja Lietuvos bankas, kurio darbas prižiūrėti rinką, bet Buy Back garantija turėtų būti pirmi trys žodžiai kuriuos paprašyčiau ištrinti iš Lenndy puslapio.

Mielas skaitytojau, jei vis tik nepavyko sukelti lengvo vėjelio, kuris kiek prapūstų nusistovėjusias mintis, sakyk, ką manai apie šiandien Lenndy investuotojams pasiūlytos paskolos su Buy Back Garantija, kur Amerikos įmonė prekiaujanti naudotais automobiliais pažada gražinti pinigus, jei automobilio pirkėjas nemokės lizingo? Aš manau, kad jei taip ir toliau, greitu metu finansuosime Nigerijos piratus. Įdomumo dėlei pasidalinu nuotrauka iš įmonės, kuriai skolinate pinigus tinklalapio. Paskaitykite viršutinę antraštę ir dar kartą pagalvokite ar tikrai norite su tuo turėti ką nors bendra?

Buy here, Pay here, No Credit Check, We finance you NO MATTER WHAT.

screen-shot-2016-11-06-at-22-09-49

Kaip visada, nieko nenoriu įžeisti. Tačiau, kiekvienas šios jaunos rinkos dalyvis turi prisiimti atsakomybę ir jei matome jog kažkas vyksta ne taip – geriau netylėti, o signalizuoti iškart. Būtų gerai, kad išvengtume Trust Buddy ar kinijoje įvykusios situacijos, kai buvo prarasti dideli investuotojų pinigai. Taigi, mano žinutė kolegoms konkurentams būtų tokia – keep it simple.

„Paskutinio šiaudo ” paskolos smulkiam verslui

Jau kuris laikas su Finansų ministerija ir Lietuvos banku dirbame prie naujų sutelktinio finansavimo sprendimų smulkiam verslui. Ar tikrai reikia kurti naują sprendimą, kai šiandien ir taip veikia alternatyvūs finansavimo tiekėjai? Norėtųsi daugiau aiškumo, todėl dalinuosi savo įžvalgomis, kaip veikia vienas iš alternatyvaus finansavimo lyderių – Capitalia, kurio paskolas galima įsigyti per Mintos platformą.

Capitalia yra Latvijoje įkurta bendrovė, veikianti Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje. Per 2015 metus Capitalia paslaugomis pasinaudojo 237 smulkaus verslo bendrovės , iš kurių Lietuvoje apie 80 bendrovių arba po 1,5 bendrovės per savaitę*

 Mintos yra platforma, kurioje tokios bendrovės kaip Capitalia siūlo įsigyti jų anksčiau išduotas paskolas.

  1. Capitalia vidutinės paskolos kaina – 32%

Iš duomenų, kuriuos Capitalia teikia Mintos platformoje, matyti, kad paskolų smulkiam verslui marža svyruoja nuo 16% iki neįtikėtinų 44%, o vidutinė paskolos kaina smulkiam verslininkui yra 32%**.

Tiesa pasakius, man sunku įsivaizduoti, kokią grąžą turi generuoti verslas, kuris skolinasi, pavyzdžiui, už 40%. Man tai labiau panašu į „paskutinio šiaudo” paskolą nei į paskolą, skirtą tvariam augimui finansuoti. Taip pat abejoju, kad investuotojai, kurie perka Capitalia išduotas paskolas per Mintos platformą, supranta, kokio dydžio riziką iš tikrųjų jie nusiperka.

  1. Ar Capitalia išduotas paskolas grąžina?

Iš Mintos platformoje pateiktų duomenų apie Capitalia paskolas matyti, kad 60 ir daugiau dienų vėluoja 6%*** paskolų. Žinant, kad Capitalia iš jų vidutiniškai uždirba 32% palūkanų, vėluojančių paskolų suma nėra didelė.

Vis dėlto, jei esi į Capitalia verslo paskolas investuojantis asmuo, uždirbantis tik 12%, toks vėluojančių paskolų procentas turėtų versti nerimauti.

  1. Ar saugu investuoti į Capitalia paskolas

Neretai Capitalia paskolos turi užtikrinimo priemones, kurios mažintų tikėtinus blogų paskolų nuostolius. Vis dėlto duomenų apie užtikrinimo priemones pateikiama permažai, kad vertinti jų kokybę.

Kaip papildomą investuotojų apsaugą, Capitalia siūlo blogų paskolų atpirkimo garantiją. Šiai apsaugai įvertinti svarbu suprasti kas bus atpirkėjas ir kokios šios įmonės galimybės vykdyti tokį įsipareigojimą. Platformoje nurodoma tik latviška įmonė AB Capitalia, nors Lietuvoje paskolas išduoda UAB Capitalia Finance. Neaišku, kaip tos įmonės perleidžia reikalavimus viena kitai, ir, ar pelnas, uždirbtas iš paskolų, yra „nusodinamas” toje įmonėje, kuri įsipareigojusi atpirkti blogas paskolas.

Mintos platformoje Capitalia pateikia tik konsoliduotas ataskaitas iš kurių matyti, kad per 2015 metus visos Capitalia grupės įmonės, veikiančios Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kartu uždirbo 48 777 EUR pelno. Tuo tarpu daugiau nei 60 dienų vėluojančių paskolų portfelis Mintos platformoje sudarė 117 081 EUR****. Akivaizdu, kad net jei visos grupės įmonės prisidėtų prie AS Capitalia įsipareigojimo atpirkti blogas skolas, uždirbamo pelno pakaktų išpirkti tik labai nedidelei daliai blogų paskolų.

Apibendrinus tampa aišku, kad Capitalia naudojasi situacija rinkoje, kai nėra realių alternatyvių finansavimo šaltinių ir verčia įmones mokėti tokias drakoniškas palūkanas. Kita vertus, džiugu, kad žmonės nors ir ne iki galo žinodami kam patiki savo lėšas, yra linkę investuoti į paskolas verslui ir gauti už tai vidutinę 12% metinių palūkanų grąžą. Tikiuosi, kad sutelktinio finansavimo platformų pagalba, kuomet lėšas verslui bus galima skolinti tiesiogiai, be tarpininkų, sukursime skaidrų  ir tvarų finansavimo šaltinį.

* http://vz.lt/sektoriai/bankai-draudimas/2016/05/19/capitalia-padvigubino-paskolu-portfeli
** Pinigų kaina apskaičiuota darant prielaidą, kad Mintos platformoje parduodamos Lietuvoje išduotos paskolos grąžinimo dalys yra iš anuitetinio grafiko, pagal kurį įmokas moka paskolos gavėjas. 2016 10 09 dienos duomenys.
*** Mintos platformoje skelbiamos Lietuvoje išduotos Capitalia paskolos. 2016 10 09 dienos duomenys.
**** Mintos platformoje skelbiamos išduotos Capitalia paskolos. 2016 10 09 dienos duomenys.

Investuosi į paskolas įmonėms?

Sutelktinio verslo finansavimo įstatymas jau Seimo spaustuvėje. Panašu, kad greit smulkus verslas pradės klestėti, nes paskolą gauti bus paprasta kaip niekada. Iš esmės viskas kaip ir ok – įstatymas bus, platformos bus, o investuojančių į paskolą ar bus?

Nerimą keliantys klausimai, galvojant apie paskolų smulkioms įmonėms išdavimą:

1. Kaip vertinti smulkių įmonių paskolų paraiškas?

Remtis istoriniais finansiniais rezultatais ir verslo planu būtų natūrali kiekvieno analitiko reakcija. Iš finansinių ataskaitų galime nustatyti kaip pelningai veikia įmonė, suprasti kaip efektyviai valdo naudojamą turtą. Iš verslo plano matytume rinkos analizę, planuojamus pinigų srautus. Tačiau ar tikrai smulkios įmonės yra pajėgios kokybiškai paruošti tokią medžiagą ir ar turėtume jos reikalauti?

Smulkaus verslo paskolų vertinimas turėtų būti išsamus ir gerai pagrįstas, tačiau tuo pačiu ir nesiremti tipiniais šaltiniais. Lietuvoje turime unikalią situaciją su kredito biurais, teikiančiais labai tikslią informaciją apie įmonės vadovus, akcininkus, jų sėkmės ir mokėjimų istorijas. Kitas svarbus elementas – banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti realūs pinigų judėjimai, sezoniškumas, pirkėjų ir tiekėjų priklausomybės, darbuotojų skaičius, pajamų ir kaštų dinamika, gebėjimas reaguoti į staigius lėšų svyravimus, įmonės augimo potencialas. Taip pat svarbu suvokti kokioje aplinkoje veikia įmonė ir kaip ji bus paveikta išorinių veiksnių nepriklausomai nuo įmonės vadovo pastangų.

Visos šios informacijos analizė padeda įsivertinti, kokią paskolos sumą yra saugu skolinti įmonei ir kokios grąžos už prisiimamą riziką galima prašyti. Svarbiausia – visų šių veiksnių vertinimas gali būti atliekamas be įmonės įsikišimo, negaištant jos vadovų ir darbuotojų laiko.

2. Už kiek skolinti?

Tarpusavio skolinimo platformose, skolindami kelerių metų laikotarpiui esame įpratę tikėtis grąžos didesnės nei 20%. Versle dažnu atveju tokia paskolos kaina turėtų kelti didelį nerimą. Nėra daug saugių situacijų kada galima sumokėjus 20% už paskolą, dar 15% įsimesti į kišenę už vargą. Manau, kad šiandieninis investuotojų į paskolas elgesys leis įmonėms per platformas skolintis tik trumpus pinigus (iki 12 mėn. ) ir už daugmaž protingą kainą – 9% – 15% metinių palūkanų.

Ne kiekvienas yra pradėjęs nuosavą verslą ir ne kiekvienas galime suprasti, kokia stipri yra motyvacija žmogaus, rizikuojančio dažniausiai visu savo ar savo šeimos turtu, aukojančio laiką su šeima tam, kad įgyvendintų verslo idėją, kurtų darbo vietas, mokėtų mokesčius, būtų teigiamu pavyzdžiu dvejojantiems. Tokie žmonės verti pagarbos ir mūsų pagalbos.

Pagalbos klestėjimo link linkėdamas,
Audrius