Horoskopas 2017 metams

Sveiki,

Visų pirma noriu nuoširdžiai pasveikinti su šventėmis, šventomis kalėdomis ir naujaisiais metais. Na, o kad tai jau padariau, tai kaip koks Karbauskis, švenčių proga norėčiau atsisakyti katalikybės ir leistis į pagoniškus ritualus – mesiu burtus 2017 metams.

2016 metų pirmą dieną paskelbiau šį savo įrašą, kuriame prognozavau kas ir kaip keisis tarpusavio skolinimo rinkoje per 2016 metus. Daugeliu atvejų kaip koks Naglis Šulija sėkmingai numačiau pokyčius, tačiau būta ir šūvių dievui į langus. Žvilgtelėkime į prognozes kurias pateikiau ir kokia yra tikroji situacija dabar.

  1. Konkurencija tarpusavyje

2016 metais sakiau, kad:

„Pasibaigus 2016 metams turėsime tik tris aktyviai veikiančias platformas. Tarp laimėtojų bus tos platformos, kurios sugebės veikti skaidriai ir atsakingai. Tokios, kurios sugebės tinkamai valdyti skolinimo riziką. Tokios, kuriose investuotojai jausis saugūs investuodami savo pinigus.“

Taip, 2016 metai buvo tie kurie išgrynino kurios platformos yra nusiteikusios rimtai padirbėti ir atremti iššūkius kurie yra neišvengiami reguliuojamoje rinkoje. Reikia pripažinti, jog Finansinių technologijų (FinTech) startuoliai yra gerokai sudėtingesni, reikalauja aukštesnių kompetencijų ir resursų nei dauguma kitų startuolių rinkoje. Dėl to, iš startavusių penkių tarpusavio skolinimo platfromų aktyviai veikiančių turime tik tris. Savy, FinBee ir Paskolų klubas skirtingais būdais ir metodais užsitarnavo vietą po saule, na, o Ok.lt ir Manu.lt deja saulės nebeužteko.

Prognozė 2017 metams:

Konkurencija tarp šių platformų išliks arši. Savy galutinai praras lyderio poziciją. Paskolų klubas pasieks 1mln. eurų per mėnesį išdalintų paskolų ribą. FinBee neatsiliks.

  1. Prisitaikymas prie rinkos reguliavimo

2016 metais sakiau, kad:

„Kitais metais bus labai įdomu stebėti, kaip platformos prisitaikys prie pasikeitusios reguliacinės aplinkos. Naujasis įstatymas gan stipriai įtakoja P2P platformų veiklą – pradedant 5000 eurų ribojimu vienam investuotojui per metus ir baigiant tuo, kad platformos pajamas galės gauti tik nuo grįžtančių įmokų.“

Buvo tikrai įdomu stebėti. 5000 eurų ribos reikalavimas buvo tikrai absurdiškas ir prieštaraujantis bet kokiems logikos dėsniams. Pirmą kartą visos platformos kartu suvienijo jėgas ir ačiū Lietuvos bankui sugebėjo nuimti šį perteklinį reikalavimą. Tai tikrai sustiprino visos tarpusavio skolinimo rinkos pozicijas ir sukūrė dar didesnę konkurenciją greitųjų kreditų įmonėms.

2016 metais įvyko ir kitas itin svarbus dalykas. Tarpusavio skolinimo bendrovės ir sutelktinio finansavimo bendrovės susibūrė į asociaciją, vadovaujamą puikaus advokato Vytauto Šenavičiaus ir atstovavo savo interesus visose institucijose – VMI, Lietuvos Banke, Seime. Reikia pripažinti, kad tai itin svarbus žingsnis – kalbėti vienu balsu paprasčiau, o ir girdisi geriau.

Deja, to nesupranta mūsų kolegos iš Paskolų Klubo kurių vadovai yra itin arogantiški ir labai dažnai trukdo vienu balsu bendrauti su valstybinėm institucijomis. Labai apmaudu.

Bet kuriuo atveju, sveikinu rinkos dalyvius. Šauniai padirbėta.

Prognozė 2017 metams:

  •  Reguliacinė aplinka smarkiai nesikeis
  • Lietuvos bankas pradės domėtis įvairiais užtikrinimo fondais (garantiniais, draudiminiais ir kompensaciniais) ir tikrinti jų legalumą bei pagrįstumą.
  1. Verslo finansavimas

2016 metais sakiau kad,

„Jei 2014 ir 2015 metai buvo vartojimo paskolų platformų atsiradimo metai, tai esu tikras, kad kitais metais turėsime ne mažesnę puokštę įmonių siūlančių paskolas verslui.“

Na, o šioje vietoje ir prašoviau. Visų pirma įstatymas buvo priimtas vėlai ir nei viena sutelktinio finansavimo platforma taip ir nespėjo startuoti. Visų antra, mano žiniomis, skubančių startuoti platformų nėra taip jau daug.

Jei tarpusavio skolinimo veikloje yra sudėtinga konkuruoti su greitaisiais kreditais (nes reikia didelių rinkodaros biudžetų), tai smulkaus verslo finansavime esminis uždavinys yra rizikos vertinimas (esminis uždavinys tai yra ir tarpusavio skolinimo platformose). Dėl to, bent jau pačioje pradžioje matysime vos keletą platformų kurios realiai imsis šiuos uždavinius spręsti ir įrodys investuotojams, kad verslo paskolų finansavimas yra toks pat patikimas ir pelningas kaip ir vartojimo paskolų.

Iš to ką girdžiu aplinkui, 2017 metams prognozuoju:

Sąlyginai lėtą verslo paskolų finansavimą. Pagal ambicijas ir kompetencijas prognozuoju, kad lyderio pozicijas užims FinBee verslui, kurios vadovas Audrius turi viską ko reikia sėkmingam startui. Taip pat manau, kad galime sulaukti nekilnojamojo turto P2P finansavimo platformų atsiradimo. Kaip žinia lietuviai NT mėgsta, tad būtent ši sritis gali būti malonus siurprizas.

2016 metais šia tema taip pat sakiau, kad:

„Kitų metų rudenį turėsime jau veikiantį “crowdfundingo” įstatymą. Visiškai tikiu, kad jis bus priimtas toks palankus verslui kaip kad yra surašytas juodraštis.“

Ačiū visiems prisidėjusiems: Finansų ministerijai, Lietuvos Bankui, seimui, tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo asociacijai, advokatų kontorai Sorainen už įstatymą kurį seimas šių metų rudenį priėmė. Tokio progresyvaus, konkretaus įstatymo mums turi pavydėti ne tik artimiausi kaimynai bet ir progresyvios vakarų šalys.

  1. Konkurencija su bankais ir greitukais

2016 metais sakiau, kad:

 „Nuo vasario 1 dienos, greitųjų kreditų įmonės bus labai stipriai apribotos vartojimo kredito įstatymo, tad turės dairytis į “ilgesnes paskolas”. Tokiu būdu, P2P platformų ir greitukų interesai natūraliai susikirs.“

„Gan ženkliai 4-7 % sumažės investuotojų uždirbamos palūkanos.“

„Visos tarpusavio skolinimo platformos kitais metais išduos dvigubai daugiau paskolų nei išdavė šiemet. Tai ir toliau bus “lašas jūroje” žvelgiant į rinkos dydį.“

Tai kas buvo neišvengiama, tapo realybe. Su vartojimo kredito įstatymo pasikeitimu rinkoje nutiko struktūriniai pokyčiai. Paskolos su 150% – 200% procentų palūkanomis tapo nebegalimos, tad įmonės kurios prie šio pokyčio neprisitaikė išnyko kaip dinozaurai.

Rinkoje kalbama, kad su pasikeitusia rinkos situacija nesusidoroja ne tik buvęs rinkos lyderis 4finance (smscredit ir vivus) bet ir tokie žadėjai gigantai kaip MOGO ir Provident, kurie atrodo po truputį pasitraukia iš Lietuvos.

Žinoma, tai yra gera žinia tarpusavio skolinimo platformoms.

Buvau teisus ir dėl to, jog ženkliai sumažės investuotojų uždirbamos palūkanos. Visų pirma tai sąlygoja investuotojų gausa ir pilnos kišenės pinigų pas Lietuvos ir užsienio gyventojus. Reikia pripažinti, kad bent jau Lietuvos miestų gyventojai išgyvena tikrą aukso amžių (bent jau Vilniaus senamiestyje Porche Cayanne tapo populiaresnė už VW Passat), o pilnos kišenės pinigų prašosi surasti vietą investicijoms. Būtent dėl pinigų pasiūlos paskolų palūkanos mažėja.

FinBee, kur paskolų palūkanos yra nustatomos pasiūlos ir paklausos principu, paskolų palūkanos sumažėjo nuo 28.71% iki 25,07%. Tai yra beveik 4%. Pripažinsiu, galvojau kad kritimas sieks bent 4%.

screen-shot-2016-12-30-at-12-44-03

Taigi, prognozė 2017 metams:

  • Jei ženkliai nepadidės paskolų pasiūla prognozuoju dar 4% kritimą.

Apžvelkime kiek buvau teisus sakydamas, kad visos paskolų bendrovės išduos dvigubai daugiau nei kad išdavė 2015 metais.

Hm…. Buvau neteisus. Visų pirma, 2015 metais pilnus finansinius metus veikė tik SAVY. FinBee ir Paskolų klubas pradėjo metų pabaigoje.

Per 2015 metus P2P bendrovės išdavė:

Savy: 2,47 Mln Eur

FinBee: 360 tūkst. Eur.

Paskolu Klubas: 30 tūkst Eur.

Viso: 2,86 Mln Eur.

Per 2016 metus P2P Bendrovės išdavė:

Savy: 2,48 Mln. Eur

FinBee: 3,01 Mln. Eur

Paskolų Klubas: 2,5 Mln. Eur.

Viso: 7,99 Mln Eur.

Iš tiesų, paskolų 2016 metais yra išduota beveik trigubai daugiau nei 2015 metais. 2016 metų nugalėtoja skelbiama FinBee. Su kuo ir sveikinu savo komandos narius.

Dalinuosi nuorodomis į oficialias bendrovių pateikiamas statistikas:

https://gosavy.com/lt/docs/statistics

https://www.finbee.lt/apie-mus/statistika/

https://www.paskoluklubas.lt/statistics

2017 metais prognozuoju, kad:

Tarpusavio skolinimo bendrovėms tai bus persilaužimo metai. Tapsime svarbiais rinkos žaidėjais, bendra išduotų paskolų gali siekti ir 20 Mln. Eurų.

Visos komandos vardu dėkoju už tai kad esate kartu su mumis, palaikote mūsų idėjas, skatinate mus tobulėti. Laukia dar vienas intriguojantis ir daug žadantis periodas. Gero skrydžio!

Skirtingi P2P modeliai – skirtingos ir rizikos. Kokios jos?

Šiuo metu Europoje vis labiau kristalizuojasi skirtingi P2P platformų investavimo ir skolinimo modeliai. Skirtingi modeliai, skirtingi uždarbiai, skirtingos ir rizikos. Mano požiūriu, galime išskirti tokius modelius ir pagal juos dirbančias kompanijas:

  • Niekuo nepadengtos vartojimo paskolos – Bondora, Savy (neseniai pristatė garantinį fondą);
  • Kompensaciniu fondu padengtos paskolos – FinBee;
  • Įmonės turtu padengtos paskolos –Paskolų klubas, Savy  (ką tik pradėjo);
  • Nekilnojamuoju turtu padengtos paskolos – Viventor, Mintos, Savy.
  • Vartojimo paskolos padengtos kitų įmonių turtu – Mintos, Twino.
  • Nekilnojamojo turto projektams skirtos vystyti paskolos – Estate Guru;
  • Paskolos verslo finansavimui – įvairios platformos (Funding Circle, Rate setter, Assetz Capital). Kompetencijos šioje vietoje neturiu, tad nuo komentarų susilaikysiu.

Pabandykime paanalizuoti kuo skiriasi vienas modelis nuo kito, kokie privalumai ir trūkumai yra investuotojui.

 

  1. Niekuo nepadengtos vartojimo paskolos

Tai vienas pirmųjų Europoje pasirodžiusių P2P modelių. Investuotojai rankiniu arba automatiniu būdu renkasi paskolas į kurias nori investuoti. Sutartys tarp investuotojų ir paskolos gavėjų sudaromos tiesiogiai. Tai reiškia, kad visos gautinos paskolos palūkanos atitenka investuotojui. Taip pat, atitenka ir visa rizika susijusi su paskolos negrąžinimo galimybe.

Privalumai:

  • Aukštos palūkanos normos investavimui;
  • Aiški rizika – investuotojai tiksliai žino, kad visa rizika atitenka investuotojui;
  • Platformai nutraukus savo veiklą paskolų gavėjų įsipareigojimai investuotojams išlieka.

Trūkumai:

  • Jei platforma per kurią investuojate blogai valdo skolinimo riziką, didelė grėsmė netekti dalies savo investicijų;
  • Platformų pateikiama statistika dažnai yra sunkiai suprantama ir nepakankama “pilnam paveikslui” susidaryti.

Lietuvos investuotojams labiausiai pažystamos tokio tipo platformos yra Bondora, SAVY ir Fellow Finance.

  1. Kompensaciniu fondu padengtos vartojimo paskolos.

Tokio tipo fondą kontinentinėje Europoje šiuo metu turi tik FinBee. Nenoriu nei girti nei peikti šio modelio, tiesiog kol kas jokia kita įmonė apart Rate Setter (UK) nepristatė panašiais principais grįsto kompensacinio fondo.

Iš esmės, šis modelis yra labai artimas įprastam P2P modeliui, kur paskolos nėra padengtos jokiu užstatu. Tiesiog bendrovė, savo noru, yra įsteigusi fondą, kurio tikslas kompensuoti visas vėluojančias įmokas. Tačiau, svarbu paminėti, kad savo turtu bendrovė negarantuoja, jog investuotojai nepatirs jokių nuostolių.

Rate Setter turi jau ilgesnę kaip 5 metų patirtį, tačiau iki šio momento sugebėjo padengti visas vėluojančias klientų įmokas, tad investuotojai vis dar nepatyrė nė vieno anglijos penso nuostolio(nors investuota jau daugiau kaip milijardas svarų sterlingų).

Screen Shot 2016-06-07 at 15.08.17.png

FinBee atveju, nors veikiame kiek trumpiau nei metus, kol kas nei vienas investuotojas taip pat nepatyrė nei vieno Euro nuostolio, nes vėluojančias paskolas dengia FinBee.

Screen Shot 2016-06-08 at 10.24.21

Privalumai:

  • Aukštos palūkanos  investavimui;
  • Platformos savininkai yra suinteresuoti surasti tik mokius klientus;
  • Platformai nutraukus savo veiklą paskolų gavėjų įsipareigojimai investuotojams išlieka;
  • Jei kompensacinis fondas veikia, investuotojai uždirba itin didelę grąžą.

Trūkumai:

  • Nėra iki galo aiški rizika – kokia gi bus grąža jei įmonė atšauks savanorišką kompensacinį fondą?
  • Investuojant reikia pasitikėti platformos vadovų kompetencija ir vertybėmis. Jei fondo skaičiavimai bus atlikti remiantis klaidingomis prielaidomis, fondas greitai ištuštės ir nustos kompensuoti nuostolius;
  • Įmonei bankrutavus ar sustabdžius veiklą, kompensacinis fondas nustoja galioti.

 

  1. Įmonės turtu padengtos paskolos (Paskolų klubas, Savy)

Tai toks modelis, kurio pagalba investuotojai gali savo investicijų riziką perkelti ant tarpusavio skolinimo platformos pečių. Už tai, investuotojai sutinka ženkliai sumažinti savo galimą uždarbį. Pateiksiu pavyzdį:

Klientas iš platformos skolinasi už 25%. Platforma siūlo investuotojams investuoti už 10%, riziką dėl paskolos negrąžinimo perkeliant sau. Jei investuotojas sutinka, jis uždirba 10% metinių palūkanų, o platforma – 15% palūkanų+ komisinius už tarpininkavimą.

Iš esmės, tokio modelio pagalba tarpusavio skolinimo platforma pigiai skolinasi iš investuotojų lėšas ir vykdo paprastą vartojimo kredito davėjo veiklą prisiimdama visą riziką. Žiūrint iš investuotojo pusės tai yra visiškai tas pats kas įsigyti įmonės obligacijų.

Privalumai:

  • Aiški ir fiksuota grąža;
  • Platformos savininkai suinteresuoti rasti mokius klientus;
  • Investavimas tampa panašus į obligacijų pirkimą (viskas paprasta).

 

Trūkumai:

  • Platforma prisiima vėluojančių paskolų riziką. Tai reiškia, kad stipriai padidėjus vėluojančių paskolų kiekiui, įmonė gali nebepajėgti vykdyti savo įsipareigojimų investuotojams;
  • Investuotojai priversti tikėti, kad pradedanti platforma (iš tiesų neturi jokio turto) sugebės vykdyti savo įsipareigojimus.
  • Įmonei nutraukus veiklą visos garantijos nutrūksta. Klientai ir toliau investuotojams moka sumažintas palūkanas (10 % jei imant iš pavyzdžio kurį pateikiau anksčiau).

 

  1. Nekilnojamuoju turtu padengtos paskolos – Viventor, Mintos, Savy;

Tai toks modelis, kur paprastos vartojimo paskolos yra garantuojamos nekilnojamuoju turtu. Šiuo metu Europoje labiausiai žinoma platforma kurioje paskolos yra dengtos nekilnojamuoju turtu yra Viventor iš Ispanijos (įkūrėjas latvis). Mintos, platforma iš Latvijos taip pat savo veiklą pradėjo siūlydama paskolas su NT užstatu ir tik vėliau pakeitė savo modelį. Dalis paskolų SAVY platformoje taip pat yra dengtos nekilnojamuoju turtu.

Kalbant apie šį modelį verta paminėti, kad paskolos su nekilnojamojo turto užstatu yra labai mėgstamos investuotojų. Ir tai nėra nuostabu. Jei atkreiptume dėmesį į bankų elgseną, teikiant bet kokias paskolas komerciniai bankai labai labai mėgsta jas užstatyti nekilnojamuoju turtu. Kyla natūralus klausimas – jei investuotojai taip labai mėgsta paskolas su užstatu, kodėl gi visos platformos nesiūlo būtent tokio investicijų modelio? Kokios rizikos slypi?

Kaip pagrindinę riziką noriu įvardinti tai, kad nors ir paskola yra užstatyta NT, vis tik jos likvidumas yra labai abejotinas. Ar tikrai tikite, kad nedelsiant rasite pirkėją Trudų kaime, kuris pirks sugriuvusią fermą už 34 tūkstančius eurų? Aš netikiu.

Lygiai kaip ir netikiu, jog NT užstatą, net jei jis ir atitinka rinkos vertę yra taip lengva perimti. Jei gyvenamasis NT yra su šeima kurioje gyvena vaikai – turto parduoti nepavyks. Kiek žinau platformos jau susiduria su tokiais atvejais. Paskolos grąžinti klientas negali(ar nenori), o išieškoti tikrai sudėtinga.

Tad, kokie privalumai skolinant su NT:

Privalumai:

  • Aiški ir fiksuota grąža;
  • Saugumo jausmas;

Trūkumai:

  • Maža grąža – dažniausiai yra siūloma investuoti už 9-12%;
  • Dažnu atveju nelikvidus turtas;
  • Platforma nėra suinteresuota rasti tik mokius klientus;
  • Užstato pardavimo procesas gali būti itin ilgas ir tam tikrais atvejais apskritai negalimas.

 

  1. Vartojimo paskolos padengtos kitų įmonių turtu (Mintos, Twino).

 

Šis modelis panašu yra labai mėgstamas Europos investuotojų. Per pirmuosius veiklos metus Twino ir Mintos(abi bendrovės iš Latvijos) iš investuotojų surinko daugiau kaip 40 mln. Eurų. Kaip pirmiems metams neblogi skaičiai, tiesa? Kokia gi sėkmės priežastis?

Skirtingai nei FinBee ar Savy, Mintos ir Twino patys klientų neieško. Jiems nereikia rūpintis, kaip pritraukti gerus klientus kurie pasiskolintų pinigų. Tai gerokai supaprastina gyvenimą – nereikia rūpintis klientų pritraukimu, rizikos vertinimu, klientų aptarnavimu ir panašiai. Visą šį darbą atlieka paskolų bendrovės kurias tas paskolas ir išduoda. Mintos atveju tos bendrovės yra: Capitalia(smulkaus verslo finansavimas), Hipocredit (paskolos su užstatu Latvijoje), Mogo (paskolos su Auto užstatu Lietuvoje ir Latvijoje). Twino atveju, jų pačių greitųjų kreditų bendrovės paskolos yra parduodamos Twino aukcione.

Visos aukščiau išvardintos paskolų bendrovės pačios išduoda paskolas, o investuotojus, kurie investuoja per Mintos ar Twino naudoja kaip savo finansavimo šaltinį. Realiai, supaprastinus visą schemą, investuotojai galėtų tiesiog paskambinti į Mogo ir pasiūlyti paskolinti savo pinigų. Esu tikras, kad Mogo su malonumu priims jūsų pasiūlymą.

Kad ir kaip gerai skambėtų Mintos ir Twino bendrovių rinkodaros pažadas “Buy Back” guarantee, iš tikrųjų tai reiškia, kad bankrutavus pvz. Mogo, niekas ir niekada investuotų lėšų tikrai negrąžins. Juo labiau, ar tikrai tikite, kad pvz. Mogo jums parduoda geriausia savo paskolas? Jų vietoje geriausias pasilikčiau sau, blogesnes, pasiūlyčiau jums.

Taigi, kokie privalumai?

  • Aiški fiksuota grąža;
  • Platformos technologiškai patrauklios (orientuojasi tik į tai, kaip padaryti investuotojui kuo patogiau išskolinti savo pinigus);
  • Saugumo jausmas (buy back guarantee).

Trūkumai:

  • Nevaldoma rizika paskolos davėjo bankroto atveju;
  • Platformos operatoriai nežino ir nevaldo paskolų išdavimo proceso, dėl to neturi įrankių suprasti ar investuotojams siūlomos paskolos bus grąžintos.

 

Mano reziume:

P2P rinka visoje Europoje yra itin jauna. Nei aš nei kas nors kitas nežino koks modelis yra teisingas. Žinau tik tai, kad visi modeliai negali būti sėkmingi – anksčiau ar vėliau sulauksime nemalonių situacijų kai savo lėšas vis tik prarasime. P2P nėra kažkokia panacėja kuri panaikina riziką. Niekas iš niekur neatsiranda ir niekur neišnyksta. Norime to ar nenorime, turime apie tai šnekėti, gilintis ir kiek įmanoma geriau suprasti ko galime tikėtis ir bloguoju atveju. Sėkmės investuojant!

Beje, visa tai ką rašiau šiame bloge yra tik mano asmeninė nuomonė. Esate laisvi nesutikti ir apskritai neimti į galvą viso to ką ką tik perskaitėte.

Sveiki! Šį kartą dalinuosi interviu, kuriame atsakau į letipinigai.lt autoriaus Romano užduotus klausimus. Interviu įrašą galite parsisiųsti iš letipinigai.lt arba klausytis tiesiog čia. Beje, tekstas yra neredaguotas, todėl surašyta šnekamoji kalba ne visada atrodo sklandi. (O ir šiaip nesu pats sklandžiausias šnekėtojas). Romano klausimai pateikti bold’u. Investuotojui yra labai svarbu iš anksto žinoti, kokia yra […]

Horoskopas 2016-iems metams

Sveiki!

Pirmiausia sveikinu su naujaisiais metais. Jau senokai nerašiau, tad šiuos metus pradedu pavyzdingai ir dalinuosi savo pamąstymais, ko P2P rinkoje tikėtis 2016 metais.

2015 –ieji buvo velniškai įdomūs tiek kompanijai, kuriai vadovauju, tiek ir kitiems rinkos dalyviams. Verslo žinios praneša apie vis naujas komandas, siekiančias paleisti sąvają platformą, o apie bičus iš Lenndy apskritai nenustoja rašyti, nors kolegos apart idėjos ir gero rinkodaros specialisto nieko daugiau ir neturi. Tikiu, kad ir sekančiais metais tarpusavio skolinimas išliks “Hot Topic” verslo spaudoje.

Šių metų lapkritį su kolegomis lankėmės Lendit konferencijoje Londone. Ten užkliuvo vienas skaičius, kuris rodo, jog apie pačią P2P rinką Anglijoje žino beveik toks pats skaičius žmonių, kaip kad žinojo ir prieš 5 metus. Noriu pasakyti, kad jei tarpusavio skolinimo platformos ir toliau išliks aktualios tik verslo žiniasklaidai, manau, kad visų platformų savininkai komunikuos su tuo pačiu investuotojų ratu. Jau dabar matome, kad naujai atsiradusioms platformos yra sunku pritraukti naujus investuotojus.

Taigi, ko tikėtis 2016 metais?

 

  1. Konkurencijos tarpusavyje.

 

Šiuo metu Lietuvoje veikia jau 4 P2P platformos, o dar 2 ketina pradėti savo veiklą netrukus. Savy, FinBee, Paskoluklubas, Ok.lt jau eteryje, Manu ir Lendum kažkur netoli starto linijos. Nori to ar nenori, kiti metai parodys, kurios platformos taps ilgalaikiais projektais, o kurioms teks pasitraukti. Kaip matome, jau dabar rinkos naujokams yra sunku rasti savo vietą investuotojų dienotvarkėje ir mintyse.

Tad, esu tikras jog sekančiais metais bus daug ir aktyvaus šurmulio viešojoje erdvėje. Bus daug simpatijų ir antipatijų, o platformų savininkai ieškos vis naujų būdų įtikti investuotojams.

Taigi, prognozė Nr.1.

Pasibaigus 2016 metams turėsime tik tris aktyviai veikiančias platformas. Tarp laimėtojų bus tos platformos, kurios sugebės veikti skaidriai ir atsakingai. Tokios, kurios sugebės tinkamai valdyti skolinimo riziką. Tokios, kuriose investuotojai jausis saugūs investuodami savo pinigus.

 

  1. Prisitaikymas prie rinkos reguliavimo

 

Kitais metais bus labai įdomu stebėti, kaip platformos prisitaikys prie pasikeitusios reguliacinės aplinkos. Naujasis įstatymas gan stipriai įtakoja P2P platformų veiklą – pradedant 5000 eurų ribojimu vienam investuotojui per metus ir baigiant tuo, kad platformos pajamas galės gauti tik nuo grįžtančių įmokų.

Ne ką mažesnis iššūkis yra tai, kad rinkos prižiūrėtojas, Lietuvos bankas, kol kas negali atsakyti į kai kuriuos platformų vadovų klausimus.

O klausimų yra daug:

  • Ar į 5000 EUR sumą yra įskaičiuojamos reinvesticijos?
  • Ar įsigyjant paskolas antrinėje rinkoje jos įsiskaičiuoja į tuos 5000?
  • Kaip platformoms organizuoti savo veiklą, jei jos turės atsisakyti sutarties sudarymo mokesčio pajamų? Juk tai vienintelis ir pagrindinis pajamų šaltinis.
  • Kaip apmokestinamos pajamos, kurias investuotojai uždirba per P2P platformas.

 

Taigi, prognozė Nr.2.

  • 2016 metais išvysime oficialią VMI poziciją dėl gautų pajamų apmokestinimo;
  • Platformų savininkai bus priversti uždirbamas pajamas “rišti” prie grįžtančių įmokų iš klientų, taip dar labiau rūpindamiesi paskolų prašymų pateikiamų investuotojams kokybe;

 

  1. Verslo finansavimas

Jei 2014 ir 2015 metai buvo vartojimo paskolų platformų atsiradimo metai, tai esu tikras, kad kitais metais turėsime ne mažesnę puokštę įmonių siūlančių paskolas verslui.

Įvairiuose valdžios koridoriuose jau dabar atviru tekstu kalbama, kad P2P platformoms skolinančioms smulkiam ir vidutiniam verslui bus atviros visos durys, o jų veikla itin skatinama (deja, vartojimo finansavimo atveju ne viskas taip rožėm klota).

Lietuvos bankas ir Finansų ministerija tikriausiai jau pavargo nuo to, kad kiekvienais metais komerciniai bankai žada pradėti skolinti smulkiam ir vidutiniam verslui, bet niekada taip ir nepradeda to daryti normaliomis apimtimis. Finansavimas, visame šiuolaikiniame pasaulyje yra vienas pagrindinių variklių, tačiau Lietuvoje jis prieinamas tik didiesiems. Panašu, kad tai suprasdamos, Lietuvos institucijos ruošia įstatymą, kuris, jei bus priimtas tokioje formoje koks yra įstatymo juodraštis, P2P platformoms padės sužydėti visu gražumu. Juodraštis su kuriuo man teko susipažinti, įstatyminės bazės palankumu vykdyti P2P skolinimo verslui sąlygas būtų tarp TOP 10 šalių visame pasaulyje.

Taigi, prognozė NR 3.

  • Kitų metų rudenį turėsime jau veikiantį “crowdfundingo” įstatymą. Visiškai tikiu, kad jis bus priimtas toks palankus verslui kaip kad yra surašytas juodraštis.
  • Kitais metais turėsime 3-4 platformas teikiančias paskolas verslui. §

 

  1. Konkurencija su bankais ir greitukais

 

Nei viena tarpusavio skolinimo platforma vis dar negali pasigirti tuo, kad ji dominuoja rinkoje. Taip, kai lygini vieną platformą su kita, gali tikrai matyti skirtumus. Viena išduoda daugiau paskolų, kita patogiau naudotis, trečios paveiksliukas gražesnis, ketvirtoje viskas OK, išskyrus tai, kad niekas ne OK. Visos platformos yra dar tik kūdikiai žengiantys pirmuosius žingsnius, tad jų tarpusavio varžybos tik pamalonina šiuos vaikus stebinčiųjų rutiną. Esmė visai ne tame kas šaunesnis. Žymiai svarbiau yra tai, kad visos Lietuvoje veikiančios platformos yra mikro dydžio. Sudėjus visas paltformas kartu, išduodamų paskolų procentas nuo visos vartojimo kredito rinkos nesudarytų net vieno procento. Būtent į tai dėmesį ir savo energiją turėtų kreipti platformų savininkai.

Be abejo, į platformų augimą dėmesį atkreips ir konkurentai – greitųjų kreditų įmonės. Nuo vasario 1 dienos, greitųjų kreditų įmonės bus labai stipriai apribotos vartojimo kredito įstatymo, tad turės dairytis į “ilgesnes paskolas”. Tokiu būdu, P2P platformų ir greitukų interesai natūraliai susikirs.

Kas iš to? P2P platformos, norėdamos būti konkurencingos, turės mažinti palūkanas už kurias suteikia paskolas klientams. Dar įdomiau yra tai, kad sumažindamos palūkanas jos dar labiau priartės prie komercinių bankų teikiamų vartojimo kredito sąlygų. Tad, konkurencija paaštrės ne tik su greitaisiais kreditais bet ir su komerciniais bankais.

Prognozė Nr.4

  • Gan ženkliai 4-7 % sumažės investuotojų uždirbamos palūkanos.
  • Visos tarpusavio skolinimo platformos kitais metais išduos dvigubai daugiau paskolų nei išdavė šiemet. Tai ir toliau bus “lašas jūroje” žvelgiant į rinkos dydį.

 

Na, o FinBee vardu naujų metų proga linkime,

Kad kitais metais būtų sunkumų, kuriuos kartu įveiksime,

Kad kiltų klausimų, į kuriuos kartu atsakysime, 

Kad išsisuktumėme iš situacijų į kurias neplanavome patekti. 

Išskirtinės patirtys kuria pasitikėjimą ir draugystę. 

FinBee kaledos

Ačiū už tai, kad pasitikite mumis, FinBee kolektyvas

Paveiksliukas apie rizikos vertinimą. FinBee

FinBee kredito rizikos vertinimas

Sveiki,

jau praėjo daugiau kaip 1,5 mėnesio kai http://www.FinBee.lt teikia tarpusavio skolinimo paslaugas. Esame patenkinti pirminiais rezultatais. Nors nei paskolų paraiškų nei skolintojų nebūna per daug, bet mūsų augimas atrodo pastovus ir subalansuotas. Bent jau taip atrodo mums. Sulaukiame nemažai klausimų iš investuotojų dėl to kaip mes atliekame rizikos vertinimą, tad šis blog’o įrašas būtent apie tai.

Kiekviena veikla susijusi su pinigų skolinimu yra neatsiejama nuo rizikos paskolintus pinigus ir prarasti. Lygiai taip pat skolinimas susijęs ir su galimu uždarbiu iš palūkanų. Mūsų, kaip platformos valdytojų darbas yra užtikrinti, kad skirtumas tarp galimo uždarbio ir galimų nuostolių būtų kuo didesnis. Būtent dėl to, žvelgdami į ateitį jau dabar darome šiek tiek daugiau nei reikalauja įstatymai. Šiame įraše pabandysiu kruopščiai ir detaliai paaiškinti, kodėl ir kas yra daroma, kad Jūs uždirbtumėte daugiau. Perspėju, įrašas ilgas, nuobodus ir technokratinis. Skirtas tiems kas iš tikrųjų ketina uždirbti, o ne “pradirbti“.

Visų pirma, pabandykime įsigilinti į šią lentelę.

Pradinė investicija 1 000 €
Palūkanų norma 25%
Terminas (mėn.) 12
Grąžintina suma 1250 € (jei nereinvestuoju palūkanų)

Įsivaizduokime, kad per kurią nors iš veikiančių P2P platformų paskolinau 1000 eurų (išdalinau skirtingoms paskolų paraiškoms). Bendras portfelio vidurkis gavosi 25% metinių palūkanų. Visos paskolos išduotos 12 mėnesių laikotarpiui.

O dabar įsivaizduokime, kad 10 % klientų neatiduoda paskolų (defaultin’a).

Mėnesiai Mėnesio įmoka Palūkanos nuo perskolintų palūkanų Palūkanos nuo perskolintų palūkanų Palūkanos nuo perskolintų palūkanų
1 86 €
2 86 € 7,90 €
3 86 € 7,90 € 0,80 €
4 86 € 7,90 € 0,80 € 0,09 €
5 86 € 7,90 € 0,80 € 0,09 €
6 86 € 7,90 € 0,80 € 0,09 €
7 86 € 7,90 € 0,80 € 0,09 €
8 86 € 7,90 € 0,80 € 0,09 €
9 86 € 7,90 € 0,80 € 0,09 €
10 86 € 7,90 € 0,80 € 0,09 €
11 86 € 7,90 € 0,80 € 0,09 €
12 86 € 7,90 € 0,80 € 0,09 €

Taigi. Jei 10% klientų nevykdo savo įsipareigojimų, realus jūsų uždarbis nuo 1000 Eurų investicijos lieka tik 122 Eurai, o ne 281 Eurų.

Bet kuriuo atveju, grąža nėra maža. Tačiau, ji gali būti ženkliai didesnė jei default rate’as bus mažesnis arba skolinsime brangiau. Jei skolinsime brangiau – tapsime greitaisiais kreditais ir vargiai ar rasime vietą po saule. Tad, turime ieškoti kaip sumažinti default rate’ą.  Noriu papasakoti kokius veiksmus skirtus sumažinti default rate’ą atliekame ir dėl kokių priežasčių tai darome.

  1. Su kiekvienu klientu susitinkame akis į akį ir patikriname jo tapatybę.

Kaip žinote, Lietuvoje labai paplitusi taip vadinamų “elektroninių sukčių“ vagystės forma. Tokie sukčiai skambina žmonėms, išvilioja jų prisijungimo prie e-bankininkystės duomenis ir skubiai kreipiasi į kredito įstaigas, kurios paskolas išduoda internetu. Tai, kad klientas privalo parodyti savo asmens tapatybę ir ranka pasirašyti sutartį, iš esmės panaikina tikimybę, kad investuotojo pinigai atsidurs pas sukčių (nes dažniausiai jis sėdi pataisos kolonijoje). Dažnai iki to momento kol kurjeris susitinka su klientu praeina kelios dienos, tad investuotojams tenka palaukti kol sutartis įsigalios.

    2. Su klientu kuris refinansuoja paskolas susitinkame gyvai ir palaukiame kol klientas vietoje atsiskaito su kitais kreditoriais.

Mūsų platformos pagalba iki kaklo prasiskolinę klientai savo naštą finansinėms įstaigoms dažnai sumažina net perpus. Dėl to tai labai populiari paslauga, naudinga tiek besiskolinančiam, tiek investuotojui (nes aukštos palūkanos). Tačiau, įsivaizduokite situaciją jei mes pervedame klientui pinigus, o jis vietoje to, kad atsiskaitytų su visais savo kreditoriais tuos pinigus tiesiog išleidžia. 99% kad skolų našta jam taps nepakeliama. Tai reiškia, kad klientas arba pabėgs į užsienį arba ilgainiui paskelbs asmens bankrotą, arba tiesiog nustos mokėti ir taps “šešėlinės“ ekonomikos dalyviu – slėps savo pajamas ir niekam nebemokės.

3.  Mūsų procesas nuo kliento paraiškos pateikimo iki išmokėjimo užtrunka bent dvi dienas. 

Netrukus pasirodysiančiame vartojimo kredito įstatyme yra numatytas “atšalimo laikotarpis“. Tai reiškia, kad nuo paskolos prašymo pateikimo iki paskolos išdavimo turės praeiti bent dvi dienos. Manau, kad šis įstatymas išties protingas. Tiesą pasakius Finansų Bitėje jau turėjome gyvenimišką situaciją. Viena garbaus amžiaus klientė, kuriai paskola jau buvo sufinansuota tiesiog taip ir pasakė: “turėjau laiko pagalvoti ir supratau, kad paskolos tiesiog nesugebėsiu grąžinti“. Tokiu būdu išvengėme dar vieno potencialaus “default’o“.  Jau nekalbu apie situacijas, kuomet paskolas klientai ima apsvaigę nuo alkoholio ar staiga pralošę pinigus kazino.

  4. Mes kuriame savo kredito vertinimo modelį

Šiuo metu Lietuvoje veikiantys mūsų konkurentai naudoja tik “Creditinfo“ sukurtą kredito rizikos modelį. Creditinfo kaupiami duomenys apima tik informaciją apie tai kaip klientas vykdo ir vykdė savo finansinius įsipareigojimus. Tai reiškia, kad investuotojams rodant tik “Credit Info“ sudarytą reitingą yra neatsižvelgiama į kitus labai svarbius kriterijus, tokius kaip išsilavinimas, pajamų ir išlaidų santykis, darbo pobūdis, darbo patirtis, darbo laikas vienoje darbovietėje, šeimos narių skaičius, amžius ir kiti “soft“ kriterijai. Manome, kad be šių kriterijų pateikiamas kredito reitingas yra neišsamus ir gali klaidinti investuotojus.

  1. Į kiekvieną paskolos paraišką kurią pateikiame aukcione patys investuojame 10%

Bepigu skolinti svetimus pinigus kai pats visiškai niekuo nerizikuoji. Norime su jumis “plaukti toje pačioje valtyje”. Jei skęsite Jūs, skęsime ir mes.

Taigi, kviečiu prisijungti prie http://www.FinBee.lt Nors FinBee imasi visų įmanomų priemonių, kad apsaugotų investuotojų interesus, būtent investuotojai prisiima riziką rinkdamiesi, kam skolinti pinigus. Mes rekomenduojame pradėti skolinimą nuo mažų sumų, įsigilinti į fizinių asmenų tarpusavio (P2P) paskolų sistemą ir tik tuomet investuoti reikšmingas pinigų sumas.

Dalijimosi ekonomika

Sveiki,

neseniai kaip http://www.FinBee.lt atstovas dalyvavau socialinių inovacijų konferencijoje “Dalinimosi ekonomika“(https://www.facebook.com/socialinioverslokonferencija). Turėjau tik trumpą 2 minučių prisistatymą, tačiau vėliau pabendravau bent su 100 žmonių. Supratau, kad dalinimosi ekonomika ir tarpusavio skolinimas yra labai įdomi tema. Tai paskatino užrašyti savo mintis ir pasidalinti jomis su platesne auditorija. Džiaugiuosi, kad ją išspausdino ir Verslo Žinios.  Dalinuosi ir su jumis, nes dalintis – jėga!

Dalinimosi ekonomika straipsnis VZ
Verslo Žinios straipsnis. Laimonas Noreika apie dalinimosi ekonomiką.

Paryžiaus ir Londono taksistai sukilo prieš „Uber“, o Kvebeko viešbučiai – prieš „AirBnB“. Taip tradiciniai verslai šiandien vertina dalijimosi ekonomikos bumą. Nepaisant natūralaus pasipriešinimo, dalijimosi ekonomika yra the next big thing, kurios augimas visam laikui keičia nusistovėjusias žaidimo taisykles.

Pirmaisiais dalijimosi ekonomikos pionieriais sutartinai yra laikoma interneto prekybos platforma „Ebay“. Jos sėkmės paslaptis ir pagrindinis išskirtinumas – buvimas tik tarpininku tarp prekės ar paslaugos pirkėjo ir pardavėjo – šiandien nusako dalijimosi ekonomikos esmę.

Prieš kiek mažiau nei dešimtmetį savo veiklą pradėjo „AirBnB“ – platforma, leidžianti kelioms dienoms ar savaitėms išnuomoti kambarį ar visą butą kitam „AirBnB“ vartotojui. Lėtai įsivažiavusi, šiuo metu „AirBnB“ yra rimtas galvos skausmas didžiausiems viešbučių tinklams, nors jiems ir nepriklauso nei vienas kvadratinis metras nekilnojamojo turto.

„Uber“ taip pat nepriklauso nei vienas taksi automobilis, tačiau Londono ir Paryžiaus taksistai stojo piestu ir pagrasino blokuoti gatves, jei tik ši išmaniųjų telefonų programėlė pradės veiklą jų miestuose. „Uber“ esmė paprasta – tai yra platforma, sujungianti norinčius važiuoti iš taško A į tašką B ir galinčius juos ten nuvežti.

Kasdien atsiranda šimtai naujų dalijimosi ekonomikos startuolių, iš kurių keli gali tapti rytojaus kompanijomis, vertinamomis milijardais. Kai kurios korporacijos į šiuos iššūkius reaguoja tyla, o kai kurios – prisitaiko. Pavyzdžiui, kompanija „Adobe“ suteikė galimybę naudotis programa „Photoshop“ tik tiek, kiek reikia ir ne daugiau, už tai sumokant abonentinį mokestį, kuris yra ženkliai mažesnis, nei visos programos licencijos kaina.

Lietuva neatsilieka nuo pasaulio. Visi žinome „Vinted“, kurie yra tarpininkai tarp savo rūbus norinčių parduoti ir juos perkančių žmonių. Vilniaus gatvėmis zuja vis daugiau „CityBee“ automobilių. Net ir finansų sektoriuje dalijimosi ekonomikos bendrovės randa savo nišą – rugpjūčio pradžioje startavome su tarpusavio skolinimo platforma „FinBee“, leidžiančia skolintis ir investuoti į paskolas. Platforma veikia kaip tarpininkas tarp skolinančių ir besiskolinančių fizinių asmenų. Jau metus veikia kita tokias pačias paslaugas teikianti platforma „Savy“.

Analitikai teigia, kad dalijimosi ekonomikos bumą lėmė keli pagrindiniai veiksniai. Sparčiai tobulėjančios informacinės technologijos ir socialiniai tinklai sukuria unikalią terpę, kurioje žmonės gali bendrauti vienas su kitu beveik be apribojimų. Moderni visuomenė vis atsakingiau žiūri į vartojimą ir resursų švaistymą; nebūtina turėti automobilio, jei jį naudoji tik kelis sykius per savaitę – pakanka jį kelioms valandoms išsinuomoti.

Bene svarbiausias dalijimosi ekonomikos pliusas – žmonių žmonėms suteikiamos paslaugos dažnu atveju yra pigesnės, nei perkant jas iš tradicinių verslų. Tai galioja daugeliui sričių – nuo kambario atostogoms nuomos iki paskolų tarpusavio skolinimo platformose.

Žaidimo taisyklės jau pasikeitė ir tradiciniai verslai yra priversti prie to prisitaikyti. Paryžiaus ir Londono taksistų kova yra pasmerkta žlugti, kaip žlugo didžiųjų muzikos leidybos kompanijų kova su turinio plitimu internete. Tradiciniai verslai neturėtų eikvoti energijos kovai su vėjo malūnais. Išmintingiausia panaudoti savo finansinius resursus ir patirtį prisitaikymui prie naujos realybės.

Susipažinkite su Finansų Bite. Tarpusavio skolinimo platforma kurią su komanda kūrėme 1,5 metų, o šiandien pristatome Jums

Finansų bitė, kūrinys kuriuo kartu su visa komanda velniškai didžiuojamės. Kūrėme ilgai, kantriai ir kruopščiai. Šiandien esame pasiruošę pristatyti savo artimiausiems draugams, partneriams ir klientams. Nuoširdžiai dėkojame visiems kurie prisidėjo prie to, kad šiandien stovime prie starto linijos.

Kas yra Finansų Bitė?

Tai tarpusavio skolinimo platforma. Šios platformos pagalba žmonės galės pasiskolinti ženkliai pigiau (nuo 10%), o investuotojai uždirbti ženklią metinę grąžą (iki 25%).

Aplankyti FinBee galite čia: http://www.FinBee.Lt

FinBee, tai angliško žodžio Financial ir Bee trumpinys. Labai norime kartu su šiuo verslu kuo skubiau plėstis į užsienį. Todėl, rinkomės kuo trumpesnį prekės ženklą, kurio .com galūnė vis dar laisva. Jei norėsite rekomenduoti mūsų paslaugas draugams užsieniečiams http://www.FinBee.com jūsų jau laukia išverstas į anglų kalbą.

IT sprendimas

Viena svarbiausių tarpusavio skolinimo platformų dalių yra technologinis IT sprendimas užtikrinantis, kad visi skaičiavimai būtų atliekami teisingai, investuotojams pateikiami aiški ir lengvai suprantama statistika, o naudotis pačia platforma būtų paprasta. Iš pradžių norėjome platformą programuoti patys tačiau supratome, kad tam neturime nei reikalingų lėšų nei tinkamo Know-how. Tiesą pasakius nepamenu kaip priėmėme sprendimą bet nutarėme surasti geriausius pasaulyje specialistus kurie tokią programą jau turi ir pabandyti ją įsigyti. Susidūrėme su problema – programos tiesiog negalėjome įpirkti. Todėl, permastėme situaciją ir pasiūlėme programos kūrėjams kartu įkurti įmonę Lietuvoje. Taigi, šiandien FinBee yra bendra Lietuvių ir Anglų bendrovė.

Mūsų partneriai Madiston tai ilgametę programavimo patirtį turintys specialistai Londone. Įvairias programines įrangas kuriantys jau 40 metų. Madiston vadovas Tim Simon per savo karjerą net kelias įmones atvedė į Londono viešai listinguojamų akcijų biržą. Šiandien jis mūsų partneris ir vienas iš valdybos narių.

tim-simon
TIM SIMON

Taigi, su partnerių pagalba FinBee technologinis sprendimas užtikrina visa ko gali prireikti. Kokybę, lankstumą, teisingus skaičiavimus.

Kodėl toks “nerimtas“ prekės ženklas?

Norime, kad FinBee būtų paslauga žmonėms. Ne robotams, o žmonėms. Mūsų brand’as šnekės paprastai, kuo lengviau suprantamais žodžiais. Tikimės, kad išlaikydami tokį komunikacijos toną bei siūlydami žemas palūkanas žmonėms ilgainiui tapsime pirmu pasirinkimu pritrūkus pinigų.

Kokie mūsų planai?

Nors ir turime tikrai stiprų konkurentą, Savy.lt, o dar keletas platformų netrukus startuos, norime būti lyderiai. Norime būti ir sieksime tapti geriausia platforma Lietuvoje. Kai tik atsistosime ant kojų Lietuvoje dairysimės plėtros galimybių užsienyje. Galimybių tikrai yra ir manome, kad turime viską, ko gali prireikti plėtrai – technologiją, žinias, komandą. Dėl to, ieškosime finansinio užnugario su kurio pagalba plėsimės į užsienį.

Ar jau viskas veikia?

Taip veikia. Bet dar ne viskas. Kiekvieną mėnesį stengsimės pristatyti naujus sitemos funkcionalumus, kuriuos reikia pritaikyti Lietuvos rinkai ir ištestuoti. Labai norime, kad vartotojai gautų jau ištestuotas ir 100% veikiančias funkcijas. Tačiau, kaip ir kiekviename IT projekte taip ir šiame, nėra geresnės testavimo aplinkos kaip atiduoti projektą bandyti realiems vartotojams. Tad, trūkumų tikrai bus, bus klaidelių ir t.t. Bendrausime su savo vartotojais ir kuo skubiau viską taisysime.