Susipažinkite su Finansų Bite. Tarpusavio skolinimo platforma kurią su komanda kūrėme 1,5 metų, o šiandien pristatome Jums

Finansų bitė, kūrinys kuriuo kartu su visa komanda velniškai didžiuojamės. Kūrėme ilgai, kantriai ir kruopščiai. Šiandien esame pasiruošę pristatyti savo artimiausiems draugams, partneriams ir klientams. Nuoširdžiai dėkojame visiems kurie prisidėjo prie to, kad šiandien stovime prie starto linijos.

Kas yra Finansų Bitė?

Tai tarpusavio skolinimo platforma. Šios platformos pagalba žmonės galės pasiskolinti ženkliai pigiau (nuo 10%), o investuotojai uždirbti ženklią metinę grąžą (iki 25%).

Aplankyti FinBee galite čia: http://www.FinBee.Lt

FinBee, tai angliško žodžio Financial ir Bee trumpinys. Labai norime kartu su šiuo verslu kuo skubiau plėstis į užsienį. Todėl, rinkomės kuo trumpesnį prekės ženklą, kurio .com galūnė vis dar laisva. Jei norėsite rekomenduoti mūsų paslaugas draugams užsieniečiams http://www.FinBee.com jūsų jau laukia išverstas į anglų kalbą.

IT sprendimas

Viena svarbiausių tarpusavio skolinimo platformų dalių yra technologinis IT sprendimas užtikrinantis, kad visi skaičiavimai būtų atliekami teisingai, investuotojams pateikiami aiški ir lengvai suprantama statistika, o naudotis pačia platforma būtų paprasta. Iš pradžių norėjome platformą programuoti patys tačiau supratome, kad tam neturime nei reikalingų lėšų nei tinkamo Know-how. Tiesą pasakius nepamenu kaip priėmėme sprendimą bet nutarėme surasti geriausius pasaulyje specialistus kurie tokią programą jau turi ir pabandyti ją įsigyti. Susidūrėme su problema – programos tiesiog negalėjome įpirkti. Todėl, permastėme situaciją ir pasiūlėme programos kūrėjams kartu įkurti įmonę Lietuvoje. Taigi, šiandien FinBee yra bendra Lietuvių ir Anglų bendrovė.

Mūsų partneriai Madiston tai ilgametę programavimo patirtį turintys specialistai Londone. Įvairias programines įrangas kuriantys jau 40 metų. Madiston vadovas Tim Simon per savo karjerą net kelias įmones atvedė į Londono viešai listinguojamų akcijų biržą. Šiandien jis mūsų partneris ir vienas iš valdybos narių.

tim-simon
TIM SIMON

Taigi, su partnerių pagalba FinBee technologinis sprendimas užtikrina visa ko gali prireikti. Kokybę, lankstumą, teisingus skaičiavimus.

Kodėl toks “nerimtas“ prekės ženklas?

Norime, kad FinBee būtų paslauga žmonėms. Ne robotams, o žmonėms. Mūsų brand’as šnekės paprastai, kuo lengviau suprantamais žodžiais. Tikimės, kad išlaikydami tokį komunikacijos toną bei siūlydami žemas palūkanas žmonėms ilgainiui tapsime pirmu pasirinkimu pritrūkus pinigų.

Kokie mūsų planai?

Nors ir turime tikrai stiprų konkurentą, Savy.lt, o dar keletas platformų netrukus startuos, norime būti lyderiai. Norime būti ir sieksime tapti geriausia platforma Lietuvoje. Kai tik atsistosime ant kojų Lietuvoje dairysimės plėtros galimybių užsienyje. Galimybių tikrai yra ir manome, kad turime viską, ko gali prireikti plėtrai – technologiją, žinias, komandą. Dėl to, ieškosime finansinio užnugario su kurio pagalba plėsimės į užsienį.

Ar jau viskas veikia?

Taip veikia. Bet dar ne viskas. Kiekvieną mėnesį stengsimės pristatyti naujus sitemos funkcionalumus, kuriuos reikia pritaikyti Lietuvos rinkai ir ištestuoti. Labai norime, kad vartotojai gautų jau ištestuotas ir 100% veikiančias funkcijas. Tačiau, kaip ir kiekviename IT projekte taip ir šiame, nėra geresnės testavimo aplinkos kaip atiduoti projektą bandyti realiems vartotojams. Tad, trūkumų tikrai bus, bus klaidelių ir t.t. Bendrausime su savo vartotojais ir kuo skubiau viską taisysime.

Kaip apmokestinamos palūkanos uždirbtos iš tarpusavio skolinimo?

Hello ir vėl. Šio blogo skaitytojai manęs nuolat klausia, – kaip apmokestinamos palūkanos uždirbtos iš tarpusavio skolinimo? Ką apie tai mano VMI? Kaip teisingai deklaruoti uždirbtas palūkanas?

Tiesą pasakius, nesu profesionalus teisininkas ir pats asmeniškai neturiu visų reikalingų atsakymų. Dėl to, kreipiausi į vienus aktyviausių specialistų Lietuvoje, SORAINEN advokatų kontorą su prašymu padėti susigaudyti įvairiuose teisiniuose niuansuose. Gera žinia ta, kad jie sutiko pasidalinti savo įžvalgomis mums rūpimais klausimais. Vienas opiausių klausimų: kaip apmokęstinamos palūkanos uždirbtos iš tarpusavio skolinimo? Ačiū SORAINEN! Įdomaus skaitymo.

Sveiki,

Neseniai su Laimonu šnekučiavomės apie šį P2Pskolinimas.lt blogą ir jo skaitytojams kylančius klausimus. Kadangi SORAINEN Lietuvoje yra bene vienintelė advokatų kontora, kuri daug dėmesio skiria „P2P“ ir „crowdfunding“ (liet. sutelktinis finansavimas) veiklai bei tinkamam šios veiklos reguliavimui Lietuvoje, pasiūlėme savo pagalbą atsakant į blogo skaitytojų klausimus.

Dauguma blogo skaitytojų yra investuotojai/skolintojai, todėl pateikiame atsakymus, žvelgdami į situaciją iš jų varpinės. Tikimės, kad jums ši informacija bus naudinga ir padės geriau suprasti esamą teisinę aplinką bei būsimus jos pokyčius.“

Lietuvoje uždirbtų palūkanų apmokestinimas: kas ir kada turi deklaruoti palūkanas (skolintojas ar skolininkas), kas turi sumokėti mokesčius (skolintojas ar skolininkas)? 

Sorainen advokatų kontora
SORAINEN mokesčių ir muitų praktikos teisininkė Rasa Mikutienė

Skolintojas, kuris užsidirbo palūkanų Lietuvoje, privalo deklaruoti savo metines pajamas. Tai jis turi padaryti iki kitų metų gegužės 2 dienos pateikdamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) metinę pajamų deklaraciją (GPM308).

Deklaravęs Lietuvoje uždirbtas palūkanas, skolintojas neturi nuo jų mokėti gyventojų pajamų mokesčio (GPM), nes skolininkas 15% GPM jau turėtų būti išskaičiavęs iš išmokamų palūkanų ir sumokėjęs į valstybės biudžetą už skolintoją.

Pavyzdžiui, jei skolininkas kartu su grąžinama 50 EUR paskolos suma skolintojui turi mokėti 10 EUR palūkanų, faktiškai skolintojui jis turėtų sumokėti tik 8,5 EUR palūkanų. 1,5 EUR (10 EUR * 15% GPM = 1,5 EUR) skolininkas tą patį mėnesį turėtų sumokėti į valstybės biudžetą kaip skolintojo GPM. Be to, skolininkas VMI dar turėtų pateikti ir specialią mėnesinę deklaraciją (FR0572). Joje reikia atskirai išskirti kiekvienam skolintojui sumokėtų palūkanų ir išskaičiuoto GPM sumą. Tą padaryti reikia iki kito mėnesio 15 dienos. Jei palūkanos išmokamos kas mėnesį, kas mėnesį reikės ir deklaruoti bei daryti pavedimą GPM pervedimui į biudžetą.

Palūkanas uždirbant Lietuvoje, pačiam skolintojui nereikia rūpintis savo mokesčių mokėjimu tinkamai bei laiku, nes tai turi daryti skolininkas. Tokia mokesčio mokėjimo ir deklaravimo tvarka labai nepatraukli besiskolinantiems per P2P platformas. Tačiau ji labai patogi VMI, kadangi sumažėja skolintojų galimybės nuslėpti uždirbtas palūkanas. Vis dėlto skolinant per P2P platformas galimybę skolintojams „pasislėpti“ galima sumažinant ir neužkraunant neproporcingos naštos skolininkams. Pavyzdžiui, informaciją apie palūkanas uždirbusius skolintojus VMI galėtų gauti iš platformos administratoriaus. Tuomet VMI GPM galėtų ieškoti jau ne iš skolininko, o tiesiai iš skolintojo. Iki šiol vykusių diskusijų metu Finansų ministerija pritarė iniciatyvai dabartinę apmokestinimo tvarką keisti, tačiau konkretūs teisės aktų projektai, tikėtina, nebus priimti be rinkos dalyvių aktyvaus dalyvavimo.

Rinkos dalyvių dalyvavimas labai reikalingas ir skatinant VMI detaliau paaiškinti, kada skolinimo veikla peržengia individualios veiklos slenkstį, nes tokiais atvejais mokestiniai klausimai itin komplikuojasi. Bendrai individuali veikla apibrėžiama kaip savarankiška (lyginant su darbo santykiais), tęstinė (turinti nuolatinumo požymių, kitaip nei kokia nors atsitiktinė veikla) bei versliškumo elementų turinti veikla (t.y. veikla, kurią vykdant siekiama gauti ekonominės naudos). Skolinant per P2P platformas klausimų dėl pirmojo ir trečiojo elementų paprastai nekyla. Tačiau kada skolinimo veikla laikytina nebe atsitiktine, o tęstine, įvertinti sunkiau. Kaip aiškina pati VMI, kai kada ir vienkartinis didelės apimties sandoris gali reikšti, kad vykdoma individuali veikla, tačiau lygiai taip pat kitais atvejais ir kelių analogiškų sandorių sudarymas iš eilės nereiškia individualios veiklos vykdymo.

Jei skolinimo veikla vis dėlto peržengia individualios veiklos slenkstį, skolintojo mokestiniai klausimai jau nebėra visiškai išsprendžiami be jo paties dalyvavimo. Uždirbtos palūkanos apmokestinamos ne 15%, o 5% GPM tarifu. Vis dėlto skolininkas iš išmokamų palūkanų jau bus išskaitęs standartinį 15% GPM, todėl perviršį iš biudžeto reikės susigrąžinti. Perviršis susidarys ne tik dėl skirtingo tarifo, bet ir dėl to, kad individualioje veikloje GPM paprastai mokamas tik nuo 70% uždirbtų pajamų, o skolininkas GPM bus atskaitęs nuo visos palūkanų sumos. Be to, skolintojui papildomai reikės mokėti ir SODROS įmokas (viso 37,5%, paprastai skaičiuojant nuo 35% uždirbtų palūkanų sumos). Bendra uždirbtų palūkanų mokestinė našta individualios veiklos atveju sieks apie 17%, taigi bus kiek didesnė, nei atsitiktinio skolinimo atveju.“

Už straipsnį dėkojame SORAINEN teisininkams Artūrui Asakavičiui ir Rasai Mikutienei. Plačiau apie autorius:

Rasa Mikutienė

Sorainen advokatų kontora
Sorainen teisininkė Rasa Mikutienė

(http://www.sorainen.com/lt/komanda/31/Rasa.Mikutienė) yra SORAINEN Mokesčių ir muitų praktikos grupės teisininkė. Rasa konsultuoja klientus įvairiais tiesioginių ir netiesioginių mokesčių klausimais, ypatingą dėmesį skirdama tarptautiniams apmokestinimo aspektams, į kuriuos gilinosi studijuodama Lundo universitete Švedijoje, kur įgijo Europos Sąjungos ir tarptautinės mokesčių teisės magistro laipsnį. Rasa turi svarios patirties atstovaujant klientams mokestiniuose ginčuose bei teikiant pagalbą mokestinių patikrinimų bei derybų su mokesčių administratoriumi metu. Ji taip pat rengia prašymus VMI dėl įpareigojančių individualių išaiškinimų bei teisines išvadas klientams įvairiais mokesčių klausimais, padeda klientams sprendžiant kasdienius mokestinius klausimus.

Artūras Asakavičius

Sorainen
Sorainen Teisininkas Artūras Asakavičius

(http://www.sorainen.com/lt/komanda/31/Artūras.Asakavičius), yra SORAINEN Bankininkystės ir finansų bei Draudimo praktikos grupių teisininkas, besispecializuojantis bankininkystės, finansinių paslaugų, reguliavimo, investicinių fondų, kapitalo rinkų, draudimo teisės ir alternatyvaus finansavimo klausimais. Artūras turi sukaupęs patirties konsultuodamas tiek Lietuvos, tiek užsienio klientus. Artūras advokatų kontoroje SORAINEN yra atsakingas už sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo sritis. Jis aktyviai prisideda prie sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo teisinio reguliavimo kūrimo Lietuvoje.

Keletas patarimų kaip Bondoroje prarasti mažiau

Sveiki!

Investuojančiųjų per P2P platformas akivaizdžiai daugėja. Lietuviškieji Savy sako jau turintys daugiau kaip 3000 aktyvių investuotojų, estų Bondora – daugiau kaip 10 000 investuotojų. Neblogi skaičiai kuriais ne kiekvienas bankas gali pasigirti.

Toliau tęsiu tradiciją dalintis savo pasiekimais šiose tarpusavio platformose. Tik šį kartą, labiau ne apie savo asmeninius pasiekimus bet apie tai į ką svarbiausia atkreipti dėmesį siekiant aukštų rezultatų Bondoroje. Apie tai kaip sekasi man pačiam pasidalinsiu atskiru blog’o įrašu.

Atlikome šiek tiek analitinio darbo ir štai ką matome: Jokiu būdu neskolinkite savo pinigų Ispanams, Suomiams ir Slovakams. Ir jeigu Bondora pasiūlys skolinti dar kokiems nors NE ESTAMS, tai irgi neskolinkite. Žvilgtelkite į skaičius (atkreipkite dėmesė i Default rate):

Country/Rating No. of defaults No. of loans Default rate
Estonia 825 6 744 12%
A 1 112 1%
B 90 1 266 7%
C 409 3 463 12%
D 191 1 193 16%
E 134 710 19%
Spain 815 2 577 32%
A 18 41 44%
B 226 720 31%
C 391 1 321 30%
D 142 407 35%
E 38 88 43%
Finland 418 2 143 20%
A 2 24 8%
B 86 536 16%
C 252 1 262 20%
D 60 257 23%
E 18 64 28%
Slovakia 187 341 55%
A 0 1 0%
B 25 56 45%
C 106 194 55%
D 46 70 66%
E 10 20 50%
Total 2 245 11 805 19%

Na OK, OK. Suomiams skolinti dar galima – bet ispanai – 32% nemokos, Slovakai – 55% nemokos. Akivaizdu tai, kad Bondora absoliučiai nieko nesupranta apie Ispanijos ir Slovakijos rinkas. Suprantu, kad pinigai šiandien pigūs, bet investuotojai jau parėmė skurstančią Ispaniją – 1,8 mln. Eurų (815 default x 2300 average loan). O vargšus slovakus – tik 430 tūkstančių Eurų. Galvoju, kad Bondora jau galėtų suteikti galimybę pasiskolinti ir graikams. Tokiu atveju investuotai savo praradimus bent jau būtų iškeitę į moralinę grąžą – prisidėjo prie Europos paramos Graikijai.

Bjauriausia Bondoroje yra tai, kad jei naudojuosi automatinio skolinimo funkcija, neskolinti Ispanui aš tiesiog negaliu. Ir tai žiauriai užknisa.

Kitas labai svarbus kriterijus renkantis į ką investuoti yra darbo patirtis. Tipinis estas kuris turi 5-10 metų darbo patirtį, “defaultin’a” net 6 % mažiau nei tas kuris turi mažiau nei dviejų metų patirtį.

Work experience No. of defaults No. of loans Default rate
Estonia 825 6 741 12%
LessThan2Years 151 807 19%
2To5Years 187 1 141 16%
5To10Years 204 1 524 13%
10To15Years 120 1 023 12%
15To25Years 100 1 201 8%
MoreThan25Years 63 1 045 6%

Tuo tarpu išdirbtas darbo laikas vienoje darbovietėje panašu, kad neturi jokio žymesnio svorio:

Employment duration No. of defaults No. of loans Default rate
Estonia 800 6 611 12%
TrialPeriod 6 80 8%
UpTo1Year 228 1 488 15%
UpTo2Years 159 1 042 15%
UpTo3Years 94 788 12%
UpTo4Years 56 522 11%
UpTo5Years 27 347 8%
MoreThan5Years 230 2 344 10%

Panašu, kad tinkamai atlikus namų darbus Bondoroje tikrai galima sėkmingai uždirbti. Lygiai taip pat galima ir “pradirbti” jei tų namų darbų neatlieki. Tikriausia tas pats galioja ir su kitomis P2P platformomis.

Pirmieji atsiliepimai apie www.savy.lt

Paskutiniame blogo įraše aptariau savo investicijų rezultatus Bondoroje. Tokio tipo įrašas susilaukė tikrai didelio skaitytojų susidomėjimo tad šį kartą aptarsiu savo pirmuosius įspūdžius investuojant http://www.Savy.lt Nuo tada kai Savy pradėjo teikti savo paslaugas praėjo jau daugiau kaip pusę metų, platformoje aktyviai dalyvauja beveik 2000 investuotojų, o paskolų kas dieną sufinansuojama kartais ir už 10 000 eurų. Verslo pradžia puiki ir daug žadanti.

Tačiau kiek kitokia mano, kaip investuotojo patirtis. Savy plėtotojams pažadu, kad mano pastoboms tapus nebeaktualiomis jas (pastabas) iš karto pakoreguosiu, tad tegu mano pastabos būna paskata tobulėti.

Visų pirma, noriu parašyti kas man kaip investuotojui svarbu renkantis kurioje P2P platformoje investuoti pinigus:

  1. Platformoje pateikiamos informacijos skaidrumas ir P2P platformą vystančios komandos kompetencija.
  2. Rizikos valdymas
  3. Platformos techninės galimybės
  1. Skaidrumas ir kompetencija
  • Visos P2P platformos su kuriomis teko susidurti yra labai atviros savo investuotojams. Jei asmeniškai nepažinočiau komandos kuri valdo Savy mane labai trikdytų tai, kad tinklalapyje nėra pateikiama komandos narių dosjė. Kai patiki savo pinigus vis tik norėtųsi žinoti kas tie žmonės kurie vykdo verslą, kokia yra komandos narių patirtis ir kompetencija. Manau, kad ne tik man bet ir kitiems investuotojams būtų naudinga matyti šią informaciją. Puikus skaidrumo pavyzdys yra latvių platforma https://mintos.lv/en/about-us/about-us/
  • Išorinėje svetainėje labai trūksta itin svarbios informacijos – paskolų statistikos. Kiek paskolų išduota, koks vidutinis paskolos dydis. Svarbiausias skaičius kuris man rūpi prieš pradedant investuoti – kiek paskolų vėluoja.
  • Savy vadovas verslo žinioms teigia: “„Savy“ skaičiuoja, kad vėluojamų mokėti visų finansuotų paskolų dalis šiuo metu sudaro 0,5%. Manoma, kad ilgainiui šis rodiklis ūgtelės, bet neviršys 5%”. Tačiau šiandien, kadangi esu registruotas Savy investuotojas gavau pranešimą, kad jau dabar paskolas laiku grąžina vos daugiau kaip 90% klientų. Šis skaičius pats savaime nėra blogas, kadangi net ir didesnę patirtį turinčių platformų rodikliai yra kur kas blogesni. Keista yra tai, kad vadovai nėra numatę žymiai didesnių vėlavimo rodiklių. Jei esate Savy.lt investuotojas manau turite būti pasiruošęs toleruoti ir 20% siekiančius vėlavimo rodiklius
Savy statistika
Savy veluojanciu paskolu statistika po pirmųjų pusės veiklos metų
  • Smulkmena, bet ji tikrai erzina yra tai, kad išorinėje svetainėje pateikiami skaičiai yra “iš lubų”. Pavyzdžiui tituliniame lape esantis skaičius rodantis “Investicijų grąžą.” Nuo pat platformos įkūrimo rodomas 23,2% nesikeičia nepriklausomai nuo to ar klientai laiku atiduoda, nesikeičia ir nuo to į kokio dydžio paskolas investuotojai linkę investuoti. Manau, kad kol Savy dar neturi suprogramavę šio skaičiaus pateikimo algoritmo jo tiesiog galėtų nerodyti.

Screen Shot 2015-03-18 at 15.17.04

  1. Rizikos valdymas
  • Nenoriu būti itin griežtas vertintojas, tačiau Savy.lt Credit Scoring’o modelis bent jau kol kas švelniai tariant yra apgailėtinas.

A lygio klientas – žmogus kuris uždirba daugiau kaip 260 Eurų

B lygio klientas – žmogus kuris uždirba daugiau kaip 124 Eurus

C lygio klientas – žmogus kurio pajamos daugiau kaip 57 Eurai

Čia man vienam atrodo absurdiškai ar taip yra iš tikrųjų?

  • Jei gerai suprantu, Savy.lt duomenis apie kliento pajamas gauna iš pačio kliento. T.y., klientas prisega savo pajamų išrašą pateikdamas paraišką. Vertinu tai kaip didelę saugumo spragą žinant žmonių išradingumą kai jiems reikia pinigų.
  • Labai norėčiau, kad platformoje būtų aiškiai parodyti kurie paraiškos duomenys yra gauti iš nepriklausomų šaltinių, o kuriuos pateikė pats klientas.

Taigi, mano reziume tokia. Rizikos valdymas silpniausia Savy.lt dalis ir čia reikia įdėti labai daug darbo kol šis procesas bent truputį taps panašus į įprastus ‘europinius’ standartus.

  1. Platformos techninės galimybės.
  • Pirmoji ir labiausiai pageidautina funkcinė galimybė – automatinis skolinimas. Žiauriai užknisa “gaudyti” paskelbtus paraiškos prašymus. Šiuo metu potencialiai geros paskolos sufinansuojamos per 5 minutes. Jei nori turėti kokybišką portfelį gavęs e-mail’ą viską meti ir puoli “gaudyti” paskolos. Manau, kad tai erzina ne tik mane.
  • Antrinė paskolų rinka. Šiandien dieną investuotojas atgauti savo pinigus gali tik tada kai grąžinamos paskolos. Žinant, kad paskolų terminai yra iki 5 metų laukti gali tekti ilgai.
  • Investuotojo statistika. Viskas pakankamai aišku ir suprantama išskyrus vienas skaičius – jūsų investicijų bendra grąža. Jei teisingai suprantu, šis skaičius rodo mano uždarbį jei visi pinigai būtų grąžinti. Esu tikras, kad visų pinigų tikrai neatgausiu. Tad, norisi matyti objetyvų skaičių – kokia iš tikrųjų yra grąža (net profit).
  • Siūlyčiau paskolų sąraše pažymėti į kurias paskolas jau esu investavęs nes dabar yra sunku atsirinkti kurioms paraiškoms jau pasiūliau pinigų, o kurios yra naujos.

Suprantu platformos vystytojus ir tai, kad Roma buvo pastatyta ne per vieną dieną. Tačiau, linkiu kuo greičiau spręsti šiuos klausimus, kad visiems investavimas taptų patogesnis.

Taigi, mano reziume toks. Pradžia puiki bet laukia labai ilgas kelias iki patikimos ir technologiškai progresyvios platformos. Linkiu SAVY sėkmės ir tuo pačiu tikiuosi, kad tą sėkmę SAVY plėtotojai pasieks kartu su laimingais investuotojais ir jų sėkmingomis investicijomis.

Įžanga dar kartą

Nutariau, kad reikia grįžti prie ištakų ir dar kartelį aptarti ir apžvelgti verslus iš kurių kilo pats P2P skolinimas. Tiesą pasakius kai pradėjau gilintis, nustebau. Tiek daug verslo pavyzdžių kuriais naudojamės kasdien jau yra paremta P2P(peer to peer) modeliu.

Pavyzdžiui – Ebay! Ir iš tiesų, viskas super paprasta. Žmonės prekiauja su žmonėmis “apeidami“ parduotuves. Kokius rezultatus ir kokį populiarumą pasaulyje turi e-bay rašyti tikriausiai neverta. Tiesą pasakius vargu ar šį elektroninės prekybos gigantą vis dar galima vadinti P2P platforma nes didelė dalis prekių yra tiekėjų e-parduotuvės integruotos į e-bay.

Na tuomet kitas pavyzdys. Absoliučiai P2P ir absoliučiai raunantis stogą. Ypač viešbučiams. http://www.AirBnB.com yra platforma kurios pagalba vieni vartotojai nuomoja, o kiti nuomojasi nekilnojamą turtą. Pavyzdžiui turite sodybą prie ežero. Pats joje būnate 60 dienų per metus. Kitas 300 dienų jūsų turtas galėtų dirbti. T.y. galite jį išnuomoti žmonėms kurie tokio turto neturi bet norėtų jį išsinuomoti savaitgaliui ar savaitei. At the end of the day – visi laimingi. Jūs uždirbote pinigų, žmogus rado vietą poilsiui, AirBnB uždirbo komisinį. Vienintelis nelaimingasis – viešbučių sektorius. Jei ne AirBnB, klientas tikriausiai būtų pasirinkęs ne privataus žmogaus sodybą, o brangų viešbutį pvz. Druskininkuose. Yra atlikti konkretūs paskaičiavimai kaip stipriai AirBnb ir kitų P2P platformų veikimas mažina viešbučių apyvartą, tačiau manau užtenka paminėti, kad šiandien AirBnB siūlo 800.000 nuomojamų objektų, 33 tūkstančiuose miestų. Verta paminėti, kad platforma paleista tik 2008 metais.

Paminėjau labai didelius ir grandiozinius projektus. Norėtųsi paminėti ir mažesnius ir paprastesnius pavyzdžius kaip P2P gali būti pritaikoma kasdieniniame gyvenime. Teko girdėti vieną labai elementarų pavyzdį, apie tai kaip žmonės dalinasi savo turtu Šveicarijoje. Turto vystytojas ėmėsi iniciatyvos ir statydamas kotedžų kompleksą kartu su parduodamu turtu pasiūlė gyventojams įsigyti ir visą automobilių parką, kuriuo gyventojai galėtų dalintis. Neblogai ar ne? Pvz. Vienas Ferrari, vienas Bentley, 10 executive klasės, 10 vidutinės klasės, 10 mažų miesto automobiliukų. Reikia automobilio, pasiimi tokį kuris tinka pagal poreikį. Į verslo susitikimą su verslo automobiliu, su Ferari pas mergų, su Smartuku į senamiestį. Jau girdžiu ausyse lietuvaičius sakant, kad Lietuvoje tai neveiktų. P2P ir yra gražus tuom, kad jis prisitaiko prie vietos rinkų pats.

Štai ir lietuviškas pavyzdys. http://www.Dalinuosi.lt vadovas teigia, kad jų sistemoje 40% nuomojamų daiktų yra automobiliai. http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/lietuviai-atrado-buda-kaip-uzsidirbti-is-nuosavo-automobilio.d?id=65930336

Pats paskutinis killer pavyzdys, kad P2P veikia yra portalas http://www.KasVeza.lt Viskas paprasta, važiuoju iš miesto į miestą, turiu laisvą vietą automobilyje, priimu žmogų kuriam su manimi pakeliui. O paskaitykite ką apie tai mano verslininkai. Nesąžinga! Taip negalima! Dabar niekaip nerandu straipsnio kuriame vežėjai baisiai pasipiktinę, kad žmonės padeda žmonėms. Ir natūralu. P2P atima jų uždarbį. Taip atsitiko jau daug įvairių sričių ir panašu, kad atsitiks ir skolinimo rinkoje. Grįžtant prie P2P skolinimo – bankai laikykitės!

Įžanga

Sveiki!

Jau keletą metų domiuosiu ir seku naujos verslo šakos P2P investavimo atsiradimą pasaulyje. Sukūriau šį blog’ą norėdamas pasidalinti rasta informacija, apžvelgti naujienas ir skatinti šio verslo atsiradimą ir vystymąsi Lietuvoje. Tikiuosi, kad šiame bloge pateikta informacija bus naudinga investavimu besidomintiems žmonėms, žurnalistams, veiklą (ne)reguliuojančioms institucijoms.

Taigi, trumpai apie P2P lending.

Skolinimas Žmogus Žmogui (P2P) atsirado 2005 metais Anglijoje. Pagrindinė verslo idėja paremta tuo, kad žmogus gali paskolinti  kitam žmogui pinigus nesikreipiant į finansines institucijas tokias kaip bankas, kredito unija, investiciniai fondai ir panašiai. Įprastu atveju investuotojas norėdamas uždirbti iš investavimo kreipiasi į finansinę instituciją kuriai paskolina savo pinigus. Finansinė institucija šiuos pinigus skolina kitiems žmonėms. P2P skolinimas sulaužo šią grandinę ir sako: investuotojau, prisiimk didesnę riziką, valdyk savo pinigus pats ir pasiimk didesnę grąžą nei skolindamas bankui.

Na taip, prisiimti riziką nėra tai apie ką svajoja investuotojai. Tačiau tie patys investuotojai taip pat puikiai žino, kad didesnė rizika gali atnešti ir didesnį pelną. Kas nerizikuoja tas negeria šampano pasakys drąsesnis.

Nuo pirmųjų P2P platformų atsiradimo, praėjo jau 9 metai, tad pirmąsias išvadas apie verslo perspektyvas tikrai galima daryti.

http://www.Zopa.com. Juokingu pavadinimu pirmoji ir šiuo metu didžiausia P2P platforma Anglijoje. Šiuo metu jie turi 500 tūkstančių klientų(žmonių kurie skolinasi) ir valdo 500 milijonų svarų sterlingų portfelį (tiek naudojantis platforma investuotojai paskolino žmonėms). Skaičiai įspūdingi, tačiau dar įdomiau yra tai, kad vienas pagrindinių investuotojų yra anglijos vyriausybė. Pasinaudodama Zopa.com vyriausybė teikia paskolas individualia veikla užsiimantiems žmonėms. Tokiu būdu skatinamas smulkusis verslas, o valstybė uždirba realias pajamas.

Akivaizdu tai, kad per artimiausius kelis dešimtmečius įprastos finansinės institucijos susidurs su išties stipria konkurencija. Tikiu, kad jei bankai neišmoks greitai ir staigiai reaguoti į besikeičiančią aplinką įvairūs maži startup’ai  tokie kaip Paysera, Viena Sąskaita, TransferGo little by little apkramptys nemažą dalį banko pajamų.

Iki kito!

Laimonas