Laikas atverti duomenis?

 

Tai vis tik, kokia gi yra didžiausia rizika investuojant į P2P skolinimo platformas? Dideli vėlavimai, ekonominė krizė? Paskutinių poros metų rezultatai sako, kad nė velnio. Kol kas didžiausią riziką kelia vidinė platformas valdančių įmonių rizika – sukčiavimas (fraudulent activity).

Toli šių pavyzdžių ieškoti nereikia. Kredito unijos Lietuvoje viena po kitos uždaromos būtent dėl šios priežasties, Ūkio bankas taip pat. Na, o P2P rinkoje, nepamirškime Trust Buddy, platformos prieš 2 metus nutraukusios veiklą. Na, o šią savaitę, turime dar vieną liūdną atvejį. Ispaniška platforma Comunitae nutraukė veiklą, nes vienas iš darbuotojų susitaręs su draugais investuotojams siūlė investuoti į neegzistuojančius projektus. Padaryta žala tokia didelė, kad platforma nutarė nutraukti veiklą. Žinoma, pradėti teisiniai veiksmai prieš nusikaltėlius, bet….. šaukštai po pietų.

Ką galime iš to pasimokyti?

Diversifikuokime investicijas. Investuokime į tai ką suprantame. Tikrinkime akcininkų ir vadovų reputaciją.

Platformų valdytojai, ką galime padaryti mes? Hm… decentralizuokime sprendimų priėmimą. Pagrindiniai vadovai neturi turėti galimybės talpinti paskolų į biržas. Patvirtinti išduodamą paskolą turi ne mažiau du darbuotojai. Svarbiausia – atviri duomenys investuotojams. Turime išviešinti kiek įmanoma daugiau informacijos, turime vengti black box sprendimų, turime atverti savo paskolų portfelių informaciją.

Šiandien mano žinutė trumpa bet labai svarbi. Pamąstykime.

Daugiau informacijos apie Comunitae platformos nutraukiamą veiklą rasite čia:

https://www.p2p-banking.com/countries/spain-spanish-platform-comunitae-stops-operations-due-to-fraud/

 

Horoskopas 2017 metams

Sveiki,

Visų pirma noriu nuoširdžiai pasveikinti su šventėmis, šventomis kalėdomis ir naujaisiais metais. Na, o kad tai jau padariau, tai kaip koks Karbauskis, švenčių proga norėčiau atsisakyti katalikybės ir leistis į pagoniškus ritualus – mesiu burtus 2017 metams.

2016 metų pirmą dieną paskelbiau šį savo įrašą, kuriame prognozavau kas ir kaip keisis tarpusavio skolinimo rinkoje per 2016 metus. Daugeliu atvejų kaip koks Naglis Šulija sėkmingai numačiau pokyčius, tačiau būta ir šūvių dievui į langus. Žvilgtelėkime į prognozes kurias pateikiau ir kokia yra tikroji situacija dabar.

  1. Konkurencija tarpusavyje

2016 metais sakiau, kad:

„Pasibaigus 2016 metams turėsime tik tris aktyviai veikiančias platformas. Tarp laimėtojų bus tos platformos, kurios sugebės veikti skaidriai ir atsakingai. Tokios, kurios sugebės tinkamai valdyti skolinimo riziką. Tokios, kuriose investuotojai jausis saugūs investuodami savo pinigus.“

Taip, 2016 metai buvo tie kurie išgrynino kurios platformos yra nusiteikusios rimtai padirbėti ir atremti iššūkius kurie yra neišvengiami reguliuojamoje rinkoje. Reikia pripažinti, jog Finansinių technologijų (FinTech) startuoliai yra gerokai sudėtingesni, reikalauja aukštesnių kompetencijų ir resursų nei dauguma kitų startuolių rinkoje. Dėl to, iš startavusių penkių tarpusavio skolinimo platfromų aktyviai veikiančių turime tik tris. Savy, FinBee ir Paskolų klubas skirtingais būdais ir metodais užsitarnavo vietą po saule, na, o Ok.lt ir Manu.lt deja saulės nebeužteko.

Prognozė 2017 metams:

Konkurencija tarp šių platformų išliks arši. Savy galutinai praras lyderio poziciją. Paskolų klubas pasieks 1mln. eurų per mėnesį išdalintų paskolų ribą. FinBee neatsiliks.

  1. Prisitaikymas prie rinkos reguliavimo

2016 metais sakiau, kad:

„Kitais metais bus labai įdomu stebėti, kaip platformos prisitaikys prie pasikeitusios reguliacinės aplinkos. Naujasis įstatymas gan stipriai įtakoja P2P platformų veiklą – pradedant 5000 eurų ribojimu vienam investuotojui per metus ir baigiant tuo, kad platformos pajamas galės gauti tik nuo grįžtančių įmokų.“

Buvo tikrai įdomu stebėti. 5000 eurų ribos reikalavimas buvo tikrai absurdiškas ir prieštaraujantis bet kokiems logikos dėsniams. Pirmą kartą visos platformos kartu suvienijo jėgas ir ačiū Lietuvos bankui sugebėjo nuimti šį perteklinį reikalavimą. Tai tikrai sustiprino visos tarpusavio skolinimo rinkos pozicijas ir sukūrė dar didesnę konkurenciją greitųjų kreditų įmonėms.

2016 metais įvyko ir kitas itin svarbus dalykas. Tarpusavio skolinimo bendrovės ir sutelktinio finansavimo bendrovės susibūrė į asociaciją, vadovaujamą puikaus advokato Vytauto Šenavičiaus ir atstovavo savo interesus visose institucijose – VMI, Lietuvos Banke, Seime. Reikia pripažinti, kad tai itin svarbus žingsnis – kalbėti vienu balsu paprasčiau, o ir girdisi geriau.

Deja, to nesupranta mūsų kolegos iš Paskolų Klubo kurių vadovai yra itin arogantiški ir labai dažnai trukdo vienu balsu bendrauti su valstybinėm institucijomis. Labai apmaudu.

Bet kuriuo atveju, sveikinu rinkos dalyvius. Šauniai padirbėta.

Prognozė 2017 metams:

  •  Reguliacinė aplinka smarkiai nesikeis
  • Lietuvos bankas pradės domėtis įvairiais užtikrinimo fondais (garantiniais, draudiminiais ir kompensaciniais) ir tikrinti jų legalumą bei pagrįstumą.
  1. Verslo finansavimas

2016 metais sakiau kad,

„Jei 2014 ir 2015 metai buvo vartojimo paskolų platformų atsiradimo metai, tai esu tikras, kad kitais metais turėsime ne mažesnę puokštę įmonių siūlančių paskolas verslui.“

Na, o šioje vietoje ir prašoviau. Visų pirma įstatymas buvo priimtas vėlai ir nei viena sutelktinio finansavimo platforma taip ir nespėjo startuoti. Visų antra, mano žiniomis, skubančių startuoti platformų nėra taip jau daug.

Jei tarpusavio skolinimo veikloje yra sudėtinga konkuruoti su greitaisiais kreditais (nes reikia didelių rinkodaros biudžetų), tai smulkaus verslo finansavime esminis uždavinys yra rizikos vertinimas (esminis uždavinys tai yra ir tarpusavio skolinimo platformose). Dėl to, bent jau pačioje pradžioje matysime vos keletą platformų kurios realiai imsis šiuos uždavinius spręsti ir įrodys investuotojams, kad verslo paskolų finansavimas yra toks pat patikimas ir pelningas kaip ir vartojimo paskolų.

Iš to ką girdžiu aplinkui, 2017 metams prognozuoju:

Sąlyginai lėtą verslo paskolų finansavimą. Pagal ambicijas ir kompetencijas prognozuoju, kad lyderio pozicijas užims FinBee verslui, kurios vadovas Audrius turi viską ko reikia sėkmingam startui. Taip pat manau, kad galime sulaukti nekilnojamojo turto P2P finansavimo platformų atsiradimo. Kaip žinia lietuviai NT mėgsta, tad būtent ši sritis gali būti malonus siurprizas.

2016 metais šia tema taip pat sakiau, kad:

„Kitų metų rudenį turėsime jau veikiantį “crowdfundingo” įstatymą. Visiškai tikiu, kad jis bus priimtas toks palankus verslui kaip kad yra surašytas juodraštis.“

Ačiū visiems prisidėjusiems: Finansų ministerijai, Lietuvos Bankui, seimui, tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo asociacijai, advokatų kontorai Sorainen už įstatymą kurį seimas šių metų rudenį priėmė. Tokio progresyvaus, konkretaus įstatymo mums turi pavydėti ne tik artimiausi kaimynai bet ir progresyvios vakarų šalys.

  1. Konkurencija su bankais ir greitukais

2016 metais sakiau, kad:

 „Nuo vasario 1 dienos, greitųjų kreditų įmonės bus labai stipriai apribotos vartojimo kredito įstatymo, tad turės dairytis į “ilgesnes paskolas”. Tokiu būdu, P2P platformų ir greitukų interesai natūraliai susikirs.“

„Gan ženkliai 4-7 % sumažės investuotojų uždirbamos palūkanos.“

„Visos tarpusavio skolinimo platformos kitais metais išduos dvigubai daugiau paskolų nei išdavė šiemet. Tai ir toliau bus “lašas jūroje” žvelgiant į rinkos dydį.“

Tai kas buvo neišvengiama, tapo realybe. Su vartojimo kredito įstatymo pasikeitimu rinkoje nutiko struktūriniai pokyčiai. Paskolos su 150% – 200% procentų palūkanomis tapo nebegalimos, tad įmonės kurios prie šio pokyčio neprisitaikė išnyko kaip dinozaurai.

Rinkoje kalbama, kad su pasikeitusia rinkos situacija nesusidoroja ne tik buvęs rinkos lyderis 4finance (smscredit ir vivus) bet ir tokie žadėjai gigantai kaip MOGO ir Provident, kurie atrodo po truputį pasitraukia iš Lietuvos.

Žinoma, tai yra gera žinia tarpusavio skolinimo platformoms.

Buvau teisus ir dėl to, jog ženkliai sumažės investuotojų uždirbamos palūkanos. Visų pirma tai sąlygoja investuotojų gausa ir pilnos kišenės pinigų pas Lietuvos ir užsienio gyventojus. Reikia pripažinti, kad bent jau Lietuvos miestų gyventojai išgyvena tikrą aukso amžių (bent jau Vilniaus senamiestyje Porche Cayanne tapo populiaresnė už VW Passat), o pilnos kišenės pinigų prašosi surasti vietą investicijoms. Būtent dėl pinigų pasiūlos paskolų palūkanos mažėja.

FinBee, kur paskolų palūkanos yra nustatomos pasiūlos ir paklausos principu, paskolų palūkanos sumažėjo nuo 28.71% iki 25,07%. Tai yra beveik 4%. Pripažinsiu, galvojau kad kritimas sieks bent 4%.

screen-shot-2016-12-30-at-12-44-03

Taigi, prognozė 2017 metams:

  • Jei ženkliai nepadidės paskolų pasiūla prognozuoju dar 4% kritimą.

Apžvelkime kiek buvau teisus sakydamas, kad visos paskolų bendrovės išduos dvigubai daugiau nei kad išdavė 2015 metais.

Hm…. Buvau neteisus. Visų pirma, 2015 metais pilnus finansinius metus veikė tik SAVY. FinBee ir Paskolų klubas pradėjo metų pabaigoje.

Per 2015 metus P2P bendrovės išdavė:

Savy: 2,47 Mln Eur

FinBee: 360 tūkst. Eur.

Paskolu Klubas: 30 tūkst Eur.

Viso: 2,86 Mln Eur.

Per 2016 metus P2P Bendrovės išdavė:

Savy: 2,48 Mln. Eur

FinBee: 3,01 Mln. Eur

Paskolų Klubas: 2,5 Mln. Eur.

Viso: 7,99 Mln Eur.

Iš tiesų, paskolų 2016 metais yra išduota beveik trigubai daugiau nei 2015 metais. 2016 metų nugalėtoja skelbiama FinBee. Su kuo ir sveikinu savo komandos narius.

Dalinuosi nuorodomis į oficialias bendrovių pateikiamas statistikas:

https://gosavy.com/lt/docs/statistics

https://www.finbee.lt/apie-mus/statistika/

https://www.paskoluklubas.lt/statistics

2017 metais prognozuoju, kad:

Tarpusavio skolinimo bendrovėms tai bus persilaužimo metai. Tapsime svarbiais rinkos žaidėjais, bendra išduotų paskolų gali siekti ir 20 Mln. Eurų.

Visos komandos vardu dėkoju už tai kad esate kartu su mumis, palaikote mūsų idėjas, skatinate mus tobulėti. Laukia dar vienas intriguojantis ir daug žadantis periodas. Gero skrydžio!

Sveiki! Šį kartą dalinuosi interviu, kuriame atsakau į letipinigai.lt autoriaus Romano užduotus klausimus. Interviu įrašą galite parsisiųsti iš letipinigai.lt arba klausytis tiesiog čia. Beje, tekstas yra neredaguotas, todėl surašyta šnekamoji kalba ne visada atrodo sklandi. (O ir šiaip nesu pats sklandžiausias šnekėtojas). Romano klausimai pateikti bold’u. Investuotojui yra labai svarbu iš anksto žinoti, kokia yra […]

P2P teisinis reguliavimas

Vartojimo kredito įstatymo atnaujinimas ir ką tai reiškia P2P platformoms bei investuotojams.

Lapkričio 5 dieną seimas priėmė naują vartojimo kredito įstatymo papildymą, kuris gana stipriai liečia tarpusavio skolinimo platformas ir jų klientus. Geroji žinia ta, kad tarpusavio skolinimo platformos pagaliau yra pilnai reguliuojamos, turi aiškų reikalavimų ir prievolių sąrašą. Blogoji žinia, kad ne visi reikalavimai yra protingi. Tačiau visi mes turime gerbti priimtą įstatymą ir juo vadovautis. Tad pirmiausia noriu jus supažindinti su pagrindiniais pasikeitimais.

Taigi, geroji žinia. Įstatymo penktasis skirsnis vadinasi: TARPUSAVIO SKOLINIMAS. Mano asmenine nuomone tai labai svarbus laimėjimas. Sukurta aiški, reguliuojama aplinka dalinimosi ekonomikai finansų sektoriuje. Tai pridės daugiau pasitikėjimo tiek vystytis naujoms, stiprioms platformoms, tiek investuotojams investuoti, o besiskolinantiems sukurs aplinką skolintis pigiau. Priežiūros funkcija yra priskirta Lietuvos Bankui.

Dabar apžvelkime kokie nauji reikalavimai atsirado.

  1. Paskolos davėjas vienam vartojimo kredito gavėjui gali suteikti ne didesnį kaip 500 eurų vartojimo kreditą per dvylikos mėnesių laikotarpį.

Šis norma sako, kad vienas investuotojas į vieną paskolą galės dėti ne daugiau kaip 500 eurų. Tad, platformų operatoriai turės užtikrinti, kad vieno investuotojo “lubos” į vieną paskolą būtų būtent 500 Eurų. Manau, kad toks reikalavimas įstatyme atsirado siekiant apginti besiskolinantį nuo per didelio investuotojo noro atsiimti pinigus, pavyzdžiui laukiant prie darbo rankose laikant “užtikrinimo” priemones. Tiesa, tai yra nelabai įmanoma, nes investuotojams yra prieinami tik nuasmeninti besiskolinančiųjų duomenys.

  1. Bendra visiems vartojimo kredito gavėjams paskolos davėjo suteiktų vartojimo kreditų suma negali būti didesnė kaip 5 000 eurų per dvylikos mėnesių laikotarpį. 

Ši norma nustato, kad vienas fizinis asmuo per vienerius kalendorinius metus gali suteikti paskolų ne daugiau negu už 5000 Eurų per vieną platformą. Šis ribojimas gana ženkliai palies tarpusavio skolinimo rinką. Investuotojai norintys “rimčiau” užsiimti investavimu į paskolas turės priimti sprendimus: 1. Naudotis mamos, tėčio, sesės, brolio, žmonos, vyro ir t.t ID arba 2. Registruoti juridinį asmeninį ir tapti vartojimo kredito davėju.

  1. Platformos operatoriai turės sukaupti 40 000 eurų įstatinį kapitalą.

Kai platformos įgyvendins šią normą, niekas nebegalės teigti, kad platformos niekuo nerizikuoja. 40 000 eurų jau yra ženkli suma, kuri neleis pradedantiesiems verslininkams, neturintiems supratimo apie skolinimo verslą pradėti tarpininkauti tarp investuotojų ir besiskolinančių.

  1. Platformos turi pateikti veiklos užtikrinimo planą.

Platformų operatoriai, norėdami būti įrašyti į viešąjį tarpusavio skolinimo operatorių sąrašą, privalės pateikti planą, kuris užtikrins tolimesnį santykių tarp investuotojo ir kliento tęstinumą. Tai reiškia, kad net ir tuo atveju jei platforma nutraukia savo veiklą, klientų įsipareigojimai investuotojams niekur nedingsta. Užsienyje toks tęstinumas dažniausiai užtikrinamas pasirašant susitarimą su advokatų kontoromis, kurios visą laiką turi visų galiojančių sutarčių kopijas ir tai pagrindžiančius skaičiavimus. Manau, kad toks sprendimas yra logiškas ir suprantamas.

  1. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis gali būti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų.

Šis įstatymo įpareigojimas yra bene svarbiausias iš visų. Jis sako, kad platformoms privalės rūpėti besiskolinančiųjų “kokybė” ir galimybė tas paskolas grąžinti. Jei klientas nustos grąžinti paskolą, nuostolį patirs ne tik investuotojas bet ir platformos operatorius.

Dar kartą noriu pasidžiaugti, kad rinka įgavo daugiau aiškumo, padėkoti kolegoms ir konkurentams SAVY už iniciatyvą, Lietuvos Bankui už kruopštų darbą. Nors priimant įstatymą ir buvo padaryta klaidų, kai kuriose vietose paskubėta, kai kas apibrėžta ne iki galo suvokiant grėsmes – pradžia yra nebloga.

Vis tik norėčiau sužinoti – kokiu būdu buvo nustatyti skaičiai. Pavyzdžiui, kokia analize remiantis nustatytas 5000 eurų limitas? Kokia logika vadovaujantis nustatyta 40 000 eurų įstatinis kapitalas? Kodėl į vieną paskolą neleidžiama dėti daugiau kaip 500 eurų?

Jei netyčia kas nors iš valdžios atstovų skaitytų tai ką rašau, norėčiau priminti sritis kurioms vis dar trūksta reguliavimo:

  • Kaip apmokestinamos investuotojų palūkanos už tarpusavio skolinimo platformų pagalba uždirbtą pelną?
  • Kaip nustatyti, kad investuotojas, skolinantis per platformą supranta riziką, kurią prisiima?
  • Kaip reguliuojamos platformos, veikiančios iš užsienio? Pavyzdžiui Mintos.lv atvejis kai Lietuvos investuotojai investuoja į vartojimo paskolas Lietuvoje per Latvijoje veikiančią platformą?

Taigi, darbo dar per akis.

Užsienyje uždirbtų palūkanų apmokestinimas

Sveiki,

tai, kad esu http://www.FinBee.lt vadovas dar nereiškia, kad nuo šiol rašysiu tik apie šią įmonę. Šį kartą kartu su Sorainen advokatų kontora apžvelgiame situaciją kai privatus asmuo uždirba palūkanas užsienio platformose. Gero skaitymo ir dar kartą Ačiū Sorainen. Retai kada advokatai savo patarimais dalinasi nemokamai, o šį kartą būtent taip ir yra.

Užsienyje uždirbtų palūkanų apmokestinimas: kada reikia deklaruoti palūkanas ir kokius mokesčius reikia susimokėti?

15% GPM nuo užsienyje uždirbtų palūkanų mokėti turi pats skolintojas. Tačiau svarbu tai, kad tos pačios palūkanos gali būti apmokestintos ir užsienyje (mokesčiu prie pajamų šaltinio). Neretai toks mokestis sieks 10% arba daugiau.

Tokiu atveju iš Lietuvoje mokėtino mokesčio skolintojas galėtų atskaityti užsienyje išskaičiuoto mokesčio sumą, bet ne daugiau, nei Lietuvoje mokėtinas mokestis (t.y. jei užsienyje mokestis didesnis, Lietuvoje GPM mokėti nereikės, bet užsienyje sumokėto mokesčio Lietuva taip pat negrąžins). Atskaitymas atliekamas užpildant metinės pajamų deklaracijos priedus, tačiau tai padaryti galima tik prie deklaracijos pridėjus įrodymus apie užsienyje sumokėtą mokestį. Paprastai tai turės būti užsienio valstybės mokesčių institucijos išduota pažyma (ES ir kai kurių kitų šalių atveju VMI turėtų būti priimtini ir kiti įrodymai, tačiau skolinant fiziniam asmeniui VMI vis tiek gali reikalauti oficialios pažymos).

Jeigu palūkanas užsienyje uždirbantis skolintojas vykdo individualią veiklą, palūkanų apmokestinimas užsienio valstybėje nesikeis. Tačiau jei ten taikomas didesnis nei 5% mokesčio tarifas, bendra užsienyje sumokėtų palūkanų mokestinė našta gali gerokai išaugti. Pavyzdžiui, jei užsienio šalyje visa palūkanų suma bus apmokestinta 10% mokesčiu, Lietuvoje sumokėjus SODROS įmokas bendra palūkanų mokestinė našta išaugs iki maždaug 23%. Taigi jei užsienio valstybėje negalioja kokios nors palūkanų lengvatos, skolinti Lietuvoje gali būti patraukliau.

Sorainen advokatų kontora
Sorainen teisininkė Rasa Mikutienė
Sorainen Teisininkas Artūras Asakavičius
Sorainen Teisininkas Artūras Asakavičius

Susipažinkite su Finansų Bite. Tarpusavio skolinimo platforma kurią su komanda kūrėme 1,5 metų, o šiandien pristatome Jums

Finansų bitė, kūrinys kuriuo kartu su visa komanda velniškai didžiuojamės. Kūrėme ilgai, kantriai ir kruopščiai. Šiandien esame pasiruošę pristatyti savo artimiausiems draugams, partneriams ir klientams. Nuoširdžiai dėkojame visiems kurie prisidėjo prie to, kad šiandien stovime prie starto linijos.

Kas yra Finansų Bitė?

Tai tarpusavio skolinimo platforma. Šios platformos pagalba žmonės galės pasiskolinti ženkliai pigiau (nuo 10%), o investuotojai uždirbti ženklią metinę grąžą (iki 25%).

Aplankyti FinBee galite čia: http://www.FinBee.Lt

FinBee, tai angliško žodžio Financial ir Bee trumpinys. Labai norime kartu su šiuo verslu kuo skubiau plėstis į užsienį. Todėl, rinkomės kuo trumpesnį prekės ženklą, kurio .com galūnė vis dar laisva. Jei norėsite rekomenduoti mūsų paslaugas draugams užsieniečiams http://www.FinBee.com jūsų jau laukia išverstas į anglų kalbą.

IT sprendimas

Viena svarbiausių tarpusavio skolinimo platformų dalių yra technologinis IT sprendimas užtikrinantis, kad visi skaičiavimai būtų atliekami teisingai, investuotojams pateikiami aiški ir lengvai suprantama statistika, o naudotis pačia platforma būtų paprasta. Iš pradžių norėjome platformą programuoti patys tačiau supratome, kad tam neturime nei reikalingų lėšų nei tinkamo Know-how. Tiesą pasakius nepamenu kaip priėmėme sprendimą bet nutarėme surasti geriausius pasaulyje specialistus kurie tokią programą jau turi ir pabandyti ją įsigyti. Susidūrėme su problema – programos tiesiog negalėjome įpirkti. Todėl, permastėme situaciją ir pasiūlėme programos kūrėjams kartu įkurti įmonę Lietuvoje. Taigi, šiandien FinBee yra bendra Lietuvių ir Anglų bendrovė.

Mūsų partneriai Madiston tai ilgametę programavimo patirtį turintys specialistai Londone. Įvairias programines įrangas kuriantys jau 40 metų. Madiston vadovas Tim Simon per savo karjerą net kelias įmones atvedė į Londono viešai listinguojamų akcijų biržą. Šiandien jis mūsų partneris ir vienas iš valdybos narių.

tim-simon
TIM SIMON

Taigi, su partnerių pagalba FinBee technologinis sprendimas užtikrina visa ko gali prireikti. Kokybę, lankstumą, teisingus skaičiavimus.

Kodėl toks “nerimtas“ prekės ženklas?

Norime, kad FinBee būtų paslauga žmonėms. Ne robotams, o žmonėms. Mūsų brand’as šnekės paprastai, kuo lengviau suprantamais žodžiais. Tikimės, kad išlaikydami tokį komunikacijos toną bei siūlydami žemas palūkanas žmonėms ilgainiui tapsime pirmu pasirinkimu pritrūkus pinigų.

Kokie mūsų planai?

Nors ir turime tikrai stiprų konkurentą, Savy.lt, o dar keletas platformų netrukus startuos, norime būti lyderiai. Norime būti ir sieksime tapti geriausia platforma Lietuvoje. Kai tik atsistosime ant kojų Lietuvoje dairysimės plėtros galimybių užsienyje. Galimybių tikrai yra ir manome, kad turime viską, ko gali prireikti plėtrai – technologiją, žinias, komandą. Dėl to, ieškosime finansinio užnugario su kurio pagalba plėsimės į užsienį.

Ar jau viskas veikia?

Taip veikia. Bet dar ne viskas. Kiekvieną mėnesį stengsimės pristatyti naujus sitemos funkcionalumus, kuriuos reikia pritaikyti Lietuvos rinkai ir ištestuoti. Labai norime, kad vartotojai gautų jau ištestuotas ir 100% veikiančias funkcijas. Tačiau, kaip ir kiekviename IT projekte taip ir šiame, nėra geresnės testavimo aplinkos kaip atiduoti projektą bandyti realiems vartotojams. Tad, trūkumų tikrai bus, bus klaidelių ir t.t. Bendrausime su savo vartotojais ir kuo skubiau viską taisysime.

Kaip apmokestinamos palūkanos uždirbtos iš tarpusavio skolinimo?

Hello ir vėl. Šio blogo skaitytojai manęs nuolat klausia, – kaip apmokestinamos palūkanos uždirbtos iš tarpusavio skolinimo? Ką apie tai mano VMI? Kaip teisingai deklaruoti uždirbtas palūkanas?

Tiesą pasakius, nesu profesionalus teisininkas ir pats asmeniškai neturiu visų reikalingų atsakymų. Dėl to, kreipiausi į vienus aktyviausių specialistų Lietuvoje, SORAINEN advokatų kontorą su prašymu padėti susigaudyti įvairiuose teisiniuose niuansuose. Gera žinia ta, kad jie sutiko pasidalinti savo įžvalgomis mums rūpimais klausimais. Vienas opiausių klausimų: kaip apmokęstinamos palūkanos uždirbtos iš tarpusavio skolinimo? Ačiū SORAINEN! Įdomaus skaitymo.

Sveiki,

Neseniai su Laimonu šnekučiavomės apie šį P2Pskolinimas.lt blogą ir jo skaitytojams kylančius klausimus. Kadangi SORAINEN Lietuvoje yra bene vienintelė advokatų kontora, kuri daug dėmesio skiria „P2P“ ir „crowdfunding“ (liet. sutelktinis finansavimas) veiklai bei tinkamam šios veiklos reguliavimui Lietuvoje, pasiūlėme savo pagalbą atsakant į blogo skaitytojų klausimus.

Dauguma blogo skaitytojų yra investuotojai/skolintojai, todėl pateikiame atsakymus, žvelgdami į situaciją iš jų varpinės. Tikimės, kad jums ši informacija bus naudinga ir padės geriau suprasti esamą teisinę aplinką bei būsimus jos pokyčius.“

Lietuvoje uždirbtų palūkanų apmokestinimas: kas ir kada turi deklaruoti palūkanas (skolintojas ar skolininkas), kas turi sumokėti mokesčius (skolintojas ar skolininkas)? 

Sorainen advokatų kontora
SORAINEN mokesčių ir muitų praktikos teisininkė Rasa Mikutienė

Skolintojas, kuris užsidirbo palūkanų Lietuvoje, privalo deklaruoti savo metines pajamas. Tai jis turi padaryti iki kitų metų gegužės 2 dienos pateikdamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) metinę pajamų deklaraciją (GPM308).

Deklaravęs Lietuvoje uždirbtas palūkanas, skolintojas neturi nuo jų mokėti gyventojų pajamų mokesčio (GPM), nes skolininkas 15% GPM jau turėtų būti išskaičiavęs iš išmokamų palūkanų ir sumokėjęs į valstybės biudžetą už skolintoją.

Pavyzdžiui, jei skolininkas kartu su grąžinama 50 EUR paskolos suma skolintojui turi mokėti 10 EUR palūkanų, faktiškai skolintojui jis turėtų sumokėti tik 8,5 EUR palūkanų. 1,5 EUR (10 EUR * 15% GPM = 1,5 EUR) skolininkas tą patį mėnesį turėtų sumokėti į valstybės biudžetą kaip skolintojo GPM. Be to, skolininkas VMI dar turėtų pateikti ir specialią mėnesinę deklaraciją (FR0572). Joje reikia atskirai išskirti kiekvienam skolintojui sumokėtų palūkanų ir išskaičiuoto GPM sumą. Tą padaryti reikia iki kito mėnesio 15 dienos. Jei palūkanos išmokamos kas mėnesį, kas mėnesį reikės ir deklaruoti bei daryti pavedimą GPM pervedimui į biudžetą.

Palūkanas uždirbant Lietuvoje, pačiam skolintojui nereikia rūpintis savo mokesčių mokėjimu tinkamai bei laiku, nes tai turi daryti skolininkas. Tokia mokesčio mokėjimo ir deklaravimo tvarka labai nepatraukli besiskolinantiems per P2P platformas. Tačiau ji labai patogi VMI, kadangi sumažėja skolintojų galimybės nuslėpti uždirbtas palūkanas. Vis dėlto skolinant per P2P platformas galimybę skolintojams „pasislėpti“ galima sumažinant ir neužkraunant neproporcingos naštos skolininkams. Pavyzdžiui, informaciją apie palūkanas uždirbusius skolintojus VMI galėtų gauti iš platformos administratoriaus. Tuomet VMI GPM galėtų ieškoti jau ne iš skolininko, o tiesiai iš skolintojo. Iki šiol vykusių diskusijų metu Finansų ministerija pritarė iniciatyvai dabartinę apmokestinimo tvarką keisti, tačiau konkretūs teisės aktų projektai, tikėtina, nebus priimti be rinkos dalyvių aktyvaus dalyvavimo.

Rinkos dalyvių dalyvavimas labai reikalingas ir skatinant VMI detaliau paaiškinti, kada skolinimo veikla peržengia individualios veiklos slenkstį, nes tokiais atvejais mokestiniai klausimai itin komplikuojasi. Bendrai individuali veikla apibrėžiama kaip savarankiška (lyginant su darbo santykiais), tęstinė (turinti nuolatinumo požymių, kitaip nei kokia nors atsitiktinė veikla) bei versliškumo elementų turinti veikla (t.y. veikla, kurią vykdant siekiama gauti ekonominės naudos). Skolinant per P2P platformas klausimų dėl pirmojo ir trečiojo elementų paprastai nekyla. Tačiau kada skolinimo veikla laikytina nebe atsitiktine, o tęstine, įvertinti sunkiau. Kaip aiškina pati VMI, kai kada ir vienkartinis didelės apimties sandoris gali reikšti, kad vykdoma individuali veikla, tačiau lygiai taip pat kitais atvejais ir kelių analogiškų sandorių sudarymas iš eilės nereiškia individualios veiklos vykdymo.

Jei skolinimo veikla vis dėlto peržengia individualios veiklos slenkstį, skolintojo mokestiniai klausimai jau nebėra visiškai išsprendžiami be jo paties dalyvavimo. Uždirbtos palūkanos apmokestinamos ne 15%, o 5% GPM tarifu. Vis dėlto skolininkas iš išmokamų palūkanų jau bus išskaitęs standartinį 15% GPM, todėl perviršį iš biudžeto reikės susigrąžinti. Perviršis susidarys ne tik dėl skirtingo tarifo, bet ir dėl to, kad individualioje veikloje GPM paprastai mokamas tik nuo 70% uždirbtų pajamų, o skolininkas GPM bus atskaitęs nuo visos palūkanų sumos. Be to, skolintojui papildomai reikės mokėti ir SODROS įmokas (viso 37,5%, paprastai skaičiuojant nuo 35% uždirbtų palūkanų sumos). Bendra uždirbtų palūkanų mokestinė našta individualios veiklos atveju sieks apie 17%, taigi bus kiek didesnė, nei atsitiktinio skolinimo atveju.“

Už straipsnį dėkojame SORAINEN teisininkams Artūrui Asakavičiui ir Rasai Mikutienei. Plačiau apie autorius:

Rasa Mikutienė

Sorainen advokatų kontora
Sorainen teisininkė Rasa Mikutienė

(http://www.sorainen.com/lt/komanda/31/Rasa.Mikutienė) yra SORAINEN Mokesčių ir muitų praktikos grupės teisininkė. Rasa konsultuoja klientus įvairiais tiesioginių ir netiesioginių mokesčių klausimais, ypatingą dėmesį skirdama tarptautiniams apmokestinimo aspektams, į kuriuos gilinosi studijuodama Lundo universitete Švedijoje, kur įgijo Europos Sąjungos ir tarptautinės mokesčių teisės magistro laipsnį. Rasa turi svarios patirties atstovaujant klientams mokestiniuose ginčuose bei teikiant pagalbą mokestinių patikrinimų bei derybų su mokesčių administratoriumi metu. Ji taip pat rengia prašymus VMI dėl įpareigojančių individualių išaiškinimų bei teisines išvadas klientams įvairiais mokesčių klausimais, padeda klientams sprendžiant kasdienius mokestinius klausimus.

Artūras Asakavičius

Sorainen
Sorainen Teisininkas Artūras Asakavičius

(http://www.sorainen.com/lt/komanda/31/Artūras.Asakavičius), yra SORAINEN Bankininkystės ir finansų bei Draudimo praktikos grupių teisininkas, besispecializuojantis bankininkystės, finansinių paslaugų, reguliavimo, investicinių fondų, kapitalo rinkų, draudimo teisės ir alternatyvaus finansavimo klausimais. Artūras turi sukaupęs patirties konsultuodamas tiek Lietuvos, tiek užsienio klientus. Artūras advokatų kontoroje SORAINEN yra atsakingas už sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo sritis. Jis aktyviai prisideda prie sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo teisinio reguliavimo kūrimo Lietuvoje.