Kas ne taip su P2P rinka?

Neseniai su visa FinBee komanda lankėmės Lendit konferencijoje Londone. Tai didžiausias, įtakingiausias ir svarbiausias P2P skolinimo metų renginys Europoje.  Kaskart nuvykus į šią konferenciją prisipildau naujų idėjų, o nusistovėjusios mintys būna iš naujo supurtomos. Taip pat atsitiko ir šį kartą, ypač po Anglijos rinką kontroliuojančios įstaigos Financial Conduct Authority

(FCA) vadovo strategijos ir politikos klausimais  p. Christopher Woolard pranešimo apie tinkamą reguliacinę aplinką.

Savo pranešime p.  Christopher Woolard akcentuoja – P2P rinka tampa vis svarbesnė finansinės rinkos dalis, rinka evoliucionuoja ir darosi vis labiau sudėtinga reguliuoti. P. Cristopher’is pažymi, jog FCA siekia sukurti  reguliacinės rinkos sąlygas, kuriose įmonės galėtų inovuoti ir didinti konkurenciją nusistovėjusioms finansinėms institucijomis. Tačiau, su  P2P bendrovėms suteikiama laisve atsiranda vis naujų modelių, kurie stipriai nutolsta nuo pirminės P2P idėjos – paskolos žmogus žmogui, žmogus verslui ar verslas verslui. Anglijos FCA agentūrai didelį rūpestį kelia įvairūs užtikrinimo fondai, kurie dažnai klaidina investuotojus, na, o tokiai jaunai rinkai bet kokia klaidinanti informacija yra labai žalinga. Tokioje ankstyvoje rinkos stadijoje svarbiausia vartotojų pasitikėjimas.

Praėjo jau keletas savaičių, po to kai grįžau iš Londono, tačiau niekaip negalėjau pamiršti p. Christopher pranešimo. Peržvelgiau Lietuvoje ir artimame užsienyje veikiančias bendroves, permasčiau FinBee veiklą – ar nėra taip, kad norėdami geriau iš tiesų stipriai klaidiname vartotojus? Aš manau, kad taip. Žingsnis po žingsnio žengiame vis toliau nuo pirminės P2P idėjos investavimą apsunkindami įvairiais fondais ir naujomis investavimo struktūromis. 

Su šiuo straipsniu P2P rinkoje daug draugų nesurasiu, bet jaučiu, kad turiu išdėstyti savo nuomonę. Pabandykime apžvelgti kiekvienos iš įmonių, taikančių skirtingus verslo modelius dabartinę veiklą, tai kaip jie įmonės privalumus pristato investuotojams ir kaip tai iš tikrųjų turėtų vadintis jei daiktus vadintume tikraisiais vardais.

 

FinBee kompensacinis fondas

Pradėsiu nuo įmonės kuriai vadovauju. Tiesa ta, kad ir čia matau daug taisytinų dalykų. Taigi,  teksto “FinBee kompensacinis fondas“ išimtume visus reklaminius elementus, šį fondą turėtume vadinti rinkodaros strategija. Strategija paprasta: vietoje to, kad investuoti pinigus į žiniasklaidą, televiziją, affiliate tinklus ir panašiai, geriau tuos pinigus išleisti kompensuojant dabartinių investuotojų nuostolius, tam, kad jie atsidėkodami rekomenduotų FinBee paslaugas. Ar turėsime drąsos iš tikrųjų taip pavadinti savąjį fondą nežinau, bet tai būtų teisingiausias pavadinimas.

 

Mintos Paskolų birža ir Buy Back guarantee 

Mintos yra praeitų metų Europos žvaigždė, kurios spartų augimą lėmė modelis paremtas “Buy back” garantija. Mano asmenine nuomone, jei daiktus vadintume tikraisiais vardais, o turinys turėtų viršenybę prieš formą, Mintos turėtų turėti finansų maklerio licenciją, nes viskas ką jie daro yra vertybinių popierių viešas platinimas. Taip manau todėl, kad viskas ką jie daro tai parduoda susijusių greitųjų kreditų įmonių paskolas viešai. Jei būčiau reguliatorius, tokią veiklą prilyginčiau viešam obligacijų platinimui. O kas kita tai yra jei ne obligacijos? Greitųjų kreditų įmonės per Mintos išleidžia savo obligacijas, o neprofesionalūs investuotojai jas perka už fiksuotą kainą per fiksuotą terminą. 

https://lt.wikipedia.org/wiki/Obligacija

 

Paskolų klubas ir jų garantinis fondas

Vien žodis garantinis mane žiauriai erzina. Kokias garantijas gali teikti įmonė, kuri galimai yra patyrusi beveik 1 mln. eurų nuostolio? Čia pirmas klausimas kuris man rūpi, tačiau ne man spręsti ar investuotojai nori investuoti kur jiems teikiamos galimai tokį didelį nuostolį patyrusios įmonės garantijos.

Man žymiai įdomiau yra tai, kad iš esmės Paskolų klubas elgiasi visiškai kaip bankas. Pažvelkime ką jie sako – paskolink mums savo pinigus už 8%, na o mes juos paskolinsime už 20%, o skirtumą (12%) pasiliksime sau. Juk tai grynų gryniausia bankinė veikla, o bankinei veiklai reikia licencijos.  Ar jau nebereikia?  Ar nėra taip, kad P2P turėtų būti skolinimas žmogus žmogui, o ne žmogus paskolina bendrovei, bendrovė žmogui? 

 

Savy Draudiminis fondas

Kiek pastebiu, SAVY draudiminis fondas yra nelabai populiarus tarp investuotojų, tad ir aptarinėti nelabai yra ko. Tik ir vėl – negi iš tiesų galima savo veikloje naudoti žodį draudimas, net jei į draudimo bendrovę esi panašus tiek pat kiek ežiukas į šikšnosparnį?

Lenndy 

Negana to, kad kolegos savo veiklą pradėjo apskritai be jokių licencijų (ir vėlgi  pasinaudojo forma prieš turinį), tai dar ir žada garantijas įmonių kurios nei kam nors girdėtos, nei gali būti tikros, kad pačios išliks bent sekančius porą metų. Kad ir bendrovė FirstFinance.  Jei nepatingėtumėte ir išsitrauktumėte viešai prieinamą įmonės Pelno/Nuostolių ataskaitą ir balansą, pamatytumėte, kad pačios bendrovės finansai visiškai neblizga. Nežinau, ką galvoja Lietuvos bankas, kurio darbas prižiūrėti rinką, bet Buy Back garantija turėtų būti pirmi trys žodžiai kuriuos paprašyčiau ištrinti iš Lenndy puslapio.

Mielas skaitytojau, jei vis tik nepavyko sukelti lengvo vėjelio, kuris kiek prapūstų nusistovėjusias mintis, sakyk, ką manai apie šiandien Lenndy investuotojams pasiūlytos paskolos su Buy Back Garantija, kur Amerikos įmonė prekiaujanti naudotais automobiliais pažada gražinti pinigus, jei automobilio pirkėjas nemokės lizingo? Aš manau, kad jei taip ir toliau, greitu metu finansuosime Nigerijos piratus. Įdomumo dėlei pasidalinu nuotrauka iš įmonės, kuriai skolinate pinigus tinklalapio. Paskaitykite viršutinę antraštę ir dar kartą pagalvokite ar tikrai norite su tuo turėti ką nors bendra?

Buy here, Pay here, No Credit Check, We finance you NO MATTER WHAT.

screen-shot-2016-11-06-at-22-09-49

Kaip visada, nieko nenoriu įžeisti. Tačiau, kiekvienas šios jaunos rinkos dalyvis turi prisiimti atsakomybę ir jei matome jog kažkas vyksta ne taip – geriau netylėti, o signalizuoti iškart. Būtų gerai, kad išvengtume Trust Buddy ar kinijoje įvykusios situacijos, kai buvo prarasti dideli investuotojų pinigai. Taigi, mano žinutė kolegoms konkurentams būtų tokia – keep it simple.

„Paskutinio šiaudo ” paskolos smulkiam verslui

Jau kuris laikas su Finansų ministerija ir Lietuvos banku dirbame prie naujų sutelktinio finansavimo sprendimų smulkiam verslui. Ar tikrai reikia kurti naują sprendimą, kai šiandien ir taip veikia alternatyvūs finansavimo tiekėjai? Norėtųsi daugiau aiškumo, todėl dalinuosi savo įžvalgomis, kaip veikia vienas iš alternatyvaus finansavimo lyderių – Capitalia, kurio paskolas galima įsigyti per Mintos platformą.

Capitalia yra Latvijoje įkurta bendrovė, veikianti Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje. Per 2015 metus Capitalia paslaugomis pasinaudojo 237 smulkaus verslo bendrovės , iš kurių Lietuvoje apie 80 bendrovių arba po 1,5 bendrovės per savaitę*

 Mintos yra platforma, kurioje tokios bendrovės kaip Capitalia siūlo įsigyti jų anksčiau išduotas paskolas.

  1. Capitalia vidutinės paskolos kaina – 32%

Iš duomenų, kuriuos Capitalia teikia Mintos platformoje, matyti, kad paskolų smulkiam verslui marža svyruoja nuo 16% iki neįtikėtinų 44%, o vidutinė paskolos kaina smulkiam verslininkui yra 32%**.

Tiesa pasakius, man sunku įsivaizduoti, kokią grąžą turi generuoti verslas, kuris skolinasi, pavyzdžiui, už 40%. Man tai labiau panašu į „paskutinio šiaudo” paskolą nei į paskolą, skirtą tvariam augimui finansuoti. Taip pat abejoju, kad investuotojai, kurie perka Capitalia išduotas paskolas per Mintos platformą, supranta, kokio dydžio riziką iš tikrųjų jie nusiperka.

  1. Ar Capitalia išduotas paskolas grąžina?

Iš Mintos platformoje pateiktų duomenų apie Capitalia paskolas matyti, kad 60 ir daugiau dienų vėluoja 6%*** paskolų. Žinant, kad Capitalia iš jų vidutiniškai uždirba 32% palūkanų, vėluojančių paskolų suma nėra didelė.

Vis dėlto, jei esi į Capitalia verslo paskolas investuojantis asmuo, uždirbantis tik 12%, toks vėluojančių paskolų procentas turėtų versti nerimauti.

  1. Ar saugu investuoti į Capitalia paskolas

Neretai Capitalia paskolos turi užtikrinimo priemones, kurios mažintų tikėtinus blogų paskolų nuostolius. Vis dėlto duomenų apie užtikrinimo priemones pateikiama permažai, kad vertinti jų kokybę.

Kaip papildomą investuotojų apsaugą, Capitalia siūlo blogų paskolų atpirkimo garantiją. Šiai apsaugai įvertinti svarbu suprasti kas bus atpirkėjas ir kokios šios įmonės galimybės vykdyti tokį įsipareigojimą. Platformoje nurodoma tik latviška įmonė AB Capitalia, nors Lietuvoje paskolas išduoda UAB Capitalia Finance. Neaišku, kaip tos įmonės perleidžia reikalavimus viena kitai, ir, ar pelnas, uždirbtas iš paskolų, yra „nusodinamas” toje įmonėje, kuri įsipareigojusi atpirkti blogas paskolas.

Mintos platformoje Capitalia pateikia tik konsoliduotas ataskaitas iš kurių matyti, kad per 2015 metus visos Capitalia grupės įmonės, veikiančios Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kartu uždirbo 48 777 EUR pelno. Tuo tarpu daugiau nei 60 dienų vėluojančių paskolų portfelis Mintos platformoje sudarė 117 081 EUR****. Akivaizdu, kad net jei visos grupės įmonės prisidėtų prie AS Capitalia įsipareigojimo atpirkti blogas skolas, uždirbamo pelno pakaktų išpirkti tik labai nedidelei daliai blogų paskolų.

Apibendrinus tampa aišku, kad Capitalia naudojasi situacija rinkoje, kai nėra realių alternatyvių finansavimo šaltinių ir verčia įmones mokėti tokias drakoniškas palūkanas. Kita vertus, džiugu, kad žmonės nors ir ne iki galo žinodami kam patiki savo lėšas, yra linkę investuoti į paskolas verslui ir gauti už tai vidutinę 12% metinių palūkanų grąžą. Tikiuosi, kad sutelktinio finansavimo platformų pagalba, kuomet lėšas verslui bus galima skolinti tiesiogiai, be tarpininkų, sukursime skaidrų  ir tvarų finansavimo šaltinį.

* http://vz.lt/sektoriai/bankai-draudimas/2016/05/19/capitalia-padvigubino-paskolu-portfeli
** Pinigų kaina apskaičiuota darant prielaidą, kad Mintos platformoje parduodamos Lietuvoje išduotos paskolos grąžinimo dalys yra iš anuitetinio grafiko, pagal kurį įmokas moka paskolos gavėjas. 2016 10 09 dienos duomenys.
*** Mintos platformoje skelbiamos Lietuvoje išduotos Capitalia paskolos. 2016 10 09 dienos duomenys.
**** Mintos platformoje skelbiamos išduotos Capitalia paskolos. 2016 10 09 dienos duomenys.