Mokslo šaknys ne visada karčios.

Sveiki visi!

Ar žinojote, kad nuo tada kai pradėjome veiklą FinBee investuotojams išmokėjome 3 Milijonus eurų palūkanų. 3Milijonus Vatsonai! Mėgstu paskaičiuoti litais, tai čia apytiksliai gautųsi 11 milijonų litų. Ir tai padarėme vos per 3,5 metų.

Nežinau ar tai jus nustebino. Mane nustebino net labai. Nustebino ir nudžiugino, jog kartu su komanda sukūrėme įrankį kurio pagalba žmonės uždirba ženklią investicinę grąžą, išlaiko šeimas bei toliau sėkmingai investuoja. Turbūt nepameluosiu sakydamas, kad tarpusavio skolinimas tapo bene pelningiausia investicija Lietuvoje ir panašu, kad tokia išliks dar kurį laiką. Tiesa, šiandien aš ne apie tai kaip daug uždirbome, bet apie tai kiek daug išmokome.

FinBee platformoje turime beveik 12 tūkstančių investuotojų. Galiu lažintis, kad iki FinBee dauguma jų nieko nežinojo apie investavimą. Kartu su FinBee investuotojai, investuodami, kad ir po 5 eurus išmoko kas yra anuitetas, vėlavimai, nemokumo rizika, diversifikavimas, rizikos vertinimas, kreditingumas, sudėtinės palūkanos, XIRR, IRR ir t.t. Pripažinsime, mums tai nebuvo lengvas uždavinys. Kuo žmogus mažiau turi sukaupęs investavimo patirties, tuo daugiau klausimų jis turi. Dėjome visas pastangas, diskutavome, mokėme na ir štai turime didžiulę, jaunų, apsišvietusių investuotojų bendruomenę (kuri vos tilptų į Žalgirio areną).

Kartu su FinBee brendau ir aš pats asmeniškai. Kuo daugiau investuotojų patikėdavo savo pinigus FinBee, tuo atsakingiau teko prisiimti atsakomybę. Teko pakeisti ir bendravimo stilių – iš spontaniško jaunuolio, į kiekvieną žodį pasveriantį finansų įstaigos vadovą. Kartu su FinBee sėkme augo ir mano bei mano komandos ambicijos. Norėjome vis labiau ir vis giliau keliauti sutelktinio finansavimo keliu ir kurti finansinius sprendimus su galimybe uždirbti paprastiems žmonėms.

Tikriausiai daugelis jau pastebėjo, jog kuris laikas vis daugiau savo dėmesio skiriu Desico projektui. Nuo pat šio projekto pradžios esu sužavėtas kokias galimybes jis atveria tiek mūsų komandai, tiek ir žmonėms kurie investuos per naujai kuriamą platformą. Tačiau, kaip ir FinBee atveju, praeis dar labai ilgas laiko tarpas bei reikės įdėti daug pastangų kol pavyks paaiškinti žmonėms kas gi yra Desico ir su kuo tai valgoma. Nors projektas skirtas labiau tarptautinei rinkai nei Lietuvai, vis gi norisi, jog namų bazė būtų tvirta. Norisi, kad lietuviai geriau nei kiti išmanytų investavimą į įmonių vertybinius popierius ir kaip iš to uždirbti. Su Desico, tai kas anksčiau buvo prieinama tik instituciniams fondams, dabar bus prieinama kiekvienam.

Dėl to, pradedant nuo kovo pabaigos, ketinu pabendrauti su kiek įmanoma daugiau žmonių ir padėti suprasti, kuo skiriasi investavimas į įmonių vertybinius popierius nuo investavimo į paskolas, kas yra obligacija, kas yra obligacija su kintančiu kuponu, kuom skiriasi pelno dalinimosi modelis nuo pajamų dalybų. Daugumai žmonių šie terminai tikri keiksmažodžiai. Mėgstu kalbėtis žmonių kalba, tad tikiuosi jog tikrai pavyks padėti suprasti. Juolab, kad netrukus per Desico platformą turėsime galimybę investuoti į tokius finansinių rinkų gigantus kaip Paysera.

Draugai, kolegos, partneriai – jei norite sužinoti apie Desico daugiau, jei norite praskaidrinti savo konferenciją ar suteikti informacijos savo skaitytojams ar darbuotojams, jei norite jog su naujomis galimybėmis būtų supažindinti studentai – susisiekite su manimi. Mielai atvyksiu į jūsų renginį, praskaidrinsiu dieną jūsų darbuotojams ar sudalyvausiu paskaitoje. Tai, ką darome su Desico yra išskirtinis projektas, su didžiulėmis galimybės paprastiems žmonėms investuoti bei uždirbti. Pažadu, nepasigailėsit.

Daugiau informacijos rasite http://www.desico.io

Pirmi renginiai kuriuose pristatysiu Desico yra:

Kovo 28 diena, „Investavimas į STO, kas tai yra? Ar verta?“ Renginys vyks sutelktinio finansavimo platformos Profitus patalpose.

Balandžio 9 diena, Rise Vilnius – “Investing in STO’s. Why and What to expect. Paysera and Kriptomat examples.“

Reklama

Honeymoon is over?

Hello! 

Since the first days of operations FinBee and its investors lived like a lovers in a honeymoon. Now, as interest rates dropped significantly, some of the investors started to grumble. So, is the honeymoon over?

Darius Noreika, COO of FinBee conducted a portfolio analysis to better understand if there are objective reasons to be dissatisfied with results one can achieve while investing.

Please read, discuss and share.

Analysis of the Loan Portfolio of FinBee

Rating model

Due to decreasing interest rates at FinBee, I have decided to perform an analysis of loans portfolio of FinBee. Loan portfolio of FinBee is pretty “young” and as you all know bad debts usually peak after some time after loan origination. For my analysis I have used loans that were originated from August 2015 to March 2016 only and loan statuses of those loans at the end of December 2016. All included loans were originated 10-17 months before. The average term of loan at FinBee is 32 months, so loans used for my analysis have already reached half of their term.

FinBee granted 467 loans in the first 8 months of operations. You can see the structure of loan portfolio according to risk category in the table below.

screen-shot-2017-01-23-at-16-10-30

The common practice for loan portfolio analysis is to show all data in proportions rather than absolute figures. The table below you can see the same data in proportions:

screen-shot-2017-01-23-at-16-12-07

Chart of late loans according to risk category:

screen-shot-2017-01-23-at-16-13-04

As you can see in the chart above, lower rating categories has way more late loans that higher rating categories (A* is the highest rating category, D is the lowest rating category). This chart is very good example that rating model of FinBee is quite accurate and assigns loans to appropriate risk categories properly.

For loans originated from August 2015 to March 2016 investors earned interest of 21% after loan losses. Such interest rate seems to high according to the risk investors are taking. Currently lender interest rates are lower than it used to be. Taking into account average interest rate of loans originated in December 2016, interest rate after potential loan losses is still 14%. It must be noted that I haven’t taken Compensation fund into account in my analysis. Compensation fund reimburses all more than 61 days late monthly instalments. This increases investors’ return, but as Compensation fund is no an obligation of FinBee to cover all loan losses in the future, it doesn’t not eliminate credit risk.

Screen Shot 2017-01-23 at 16.17.20.png

In general, the quality of the loan portfolio of FinBee is good, the share of defaulted borrowers is small compared to lender interest rates.

Evaluating the quality of the loan portfolio, I was worried that the quality of new granted loans might be decreasing due to increasing lending volumes. The best way to find out whether my worries are true or not is to compare monthly data of loans with late payments after the same time from loan origination. You can see this data in the table below. The table includes the share of loans with late payments after 3, 6, 9 and 12 months after loan origination(Click on the table to zoom):

screen-shot-2017-01-23-at-16-19-19

The table is quite complicated to read, so I decided to show the same information in the chart:

Screen Shot 2017-01-23 at 16.21.27.png

As you can see trends of the chart shows that the quality of new loans granted isn’t worsening. Due to low number of loans there were quite heavy fluctuations in the first months. In later months the quality of new granted loans was improving (share of loans late for at least 3 business days was decreasing).

The term of the loan, the loan amount and DTI

The interest rates usually drop significantly below target interest rate for loans with short term and small amount. I wanted to find out whether this is caused by emotions or economic reasoning, so I decided to split loan portfolio into categories by loan term and loan amount.

Number of loans with late payments according term of the loan:

Screen Shot 2017-01-23 at 16.27.31.png

Share of loans with late payment according term of the loan:

screen-shot-2017-01-23-at-16-23-25 Visual chart:

screen-shot-2017-01-23-at-16-28-37It is obvious that loans with longer term are late more often than loans with a shorter term.

Number of loans with late payments according loan amount:

screen-shot-2017-01-23-at-16-29-57

Share of loans with late payment according loan amount:

screen-shot-2017-01-23-at-16-32-37

Visual chart:

screen-shot-2017-01-23-at-16-34-13

* It must be taken into account that number of loans with such loan amount is very small, so any significant conclusions shouldn’t be done based on this data.

Analyzing loan portfolio according to loan amount, the situation is similar to the situation according to loan term. The smaller loan amount is the less loans with late payment there are. This is not surprising at all, because it is more difficult to pay bigger monthly instalments for bigger loans on time than smaller ones.

Analysis of the quality of loan portfolio according to loan term and loan amount shows that loans with shorter terms and smaller amounts are less risky than loans with longer terms and bigger loan amounts. So, I can make a conclusion that there is an economic reasoning behind lower investors’ interest rates for small loans with short loan terms.

The most surprising results came from analyzing the quality of the loan portfolio according to DTI (Debt-to-income ratio). DTI is usually considered as one of the main indicators that shows borrower’s ability to pay his/her monthly instalments without difficulties. My analysis shown that DTI doesn’t have significant impact on meeting your financial obligations on time.

Number of loans with late payments according to DTI:

screen-shot-2017-01-23-at-16-37-22

Share of loans with late payments according to DTI:

screen-shot-2017-01-23-at-16-38-15

Visual chart:

screen-shot-2017-01-23-at-16-39-08

My personal expectations was that DTI has an impact on loans with late payments, this chart clearly shows that my hypothesis was wrong.

The appetite of investors

I wanted find an answer whether lending below target rate increases credit risk taken by investors. I decided to look at difference between target rate and lender interest rate and how this difference affects the sale of late loans. Results were really surprising. The bigger the difference between target rate and lender interest rate is, the less borrowers are late to pay monthly instalments on time.

Number of late loans according to the difference between target and lender interest rate (negative difference means that investors are lending with a lower interest rate than a target rate):

screen-shot-2017-01-23-at-16-41-08

Share of late loans according to the difference between target and lender interest rate:

screen-shot-2017-01-23-at-16-42-22

Visual chart:Screen Shot 2017-01-23 at 16.43.09.png

FinBee refinances those borrowers that have financial obligations (especially for fast credit providers with high interest rates), but they are still able to meet their financial obligations on time. Since FinBee offers better loan conditions for its borrowers (interest rates are lower compared to fast credit providers), it is easier for the borrowers to pay smaller monthly instalments for FinBee. So it seems that when investors are willing to lend for lower interest rate, they reduce overall risk level of the portfolio.

Conclusion

The main findings from my analysis were:

  1. Rating model of FinBee is working perfectly fine.
  2. The quality of the loan portfolio is improving while loan origination volumes are growing.
  3. Investors behaviour to lend with interest rate below target rate is reasonable and justified by economic logic.
  4. DTI isn`t the main indicator that shows the borrower’s ability to meet his\her financial obligations on time.

 

Horoskopas 2017 metams

Sveiki,

Visų pirma noriu nuoširdžiai pasveikinti su šventėmis, šventomis kalėdomis ir naujaisiais metais. Na, o kad tai jau padariau, tai kaip koks Karbauskis, švenčių proga norėčiau atsisakyti katalikybės ir leistis į pagoniškus ritualus – mesiu burtus 2017 metams.

2016 metų pirmą dieną paskelbiau šį savo įrašą, kuriame prognozavau kas ir kaip keisis tarpusavio skolinimo rinkoje per 2016 metus. Daugeliu atvejų kaip koks Naglis Šulija sėkmingai numačiau pokyčius, tačiau būta ir šūvių dievui į langus. Žvilgtelėkime į prognozes kurias pateikiau ir kokia yra tikroji situacija dabar.

  1. Konkurencija tarpusavyje

2016 metais sakiau, kad:

„Pasibaigus 2016 metams turėsime tik tris aktyviai veikiančias platformas. Tarp laimėtojų bus tos platformos, kurios sugebės veikti skaidriai ir atsakingai. Tokios, kurios sugebės tinkamai valdyti skolinimo riziką. Tokios, kuriose investuotojai jausis saugūs investuodami savo pinigus.“

Taip, 2016 metai buvo tie kurie išgrynino kurios platformos yra nusiteikusios rimtai padirbėti ir atremti iššūkius kurie yra neišvengiami reguliuojamoje rinkoje. Reikia pripažinti, jog Finansinių technologijų (FinTech) startuoliai yra gerokai sudėtingesni, reikalauja aukštesnių kompetencijų ir resursų nei dauguma kitų startuolių rinkoje. Dėl to, iš startavusių penkių tarpusavio skolinimo platfromų aktyviai veikiančių turime tik tris. Savy, FinBee ir Paskolų klubas skirtingais būdais ir metodais užsitarnavo vietą po saule, na, o Ok.lt ir Manu.lt deja saulės nebeužteko.

Prognozė 2017 metams:

Konkurencija tarp šių platformų išliks arši. Savy galutinai praras lyderio poziciją. Paskolų klubas pasieks 1mln. eurų per mėnesį išdalintų paskolų ribą. FinBee neatsiliks.

  1. Prisitaikymas prie rinkos reguliavimo

2016 metais sakiau, kad:

„Kitais metais bus labai įdomu stebėti, kaip platformos prisitaikys prie pasikeitusios reguliacinės aplinkos. Naujasis įstatymas gan stipriai įtakoja P2P platformų veiklą – pradedant 5000 eurų ribojimu vienam investuotojui per metus ir baigiant tuo, kad platformos pajamas galės gauti tik nuo grįžtančių įmokų.“

Buvo tikrai įdomu stebėti. 5000 eurų ribos reikalavimas buvo tikrai absurdiškas ir prieštaraujantis bet kokiems logikos dėsniams. Pirmą kartą visos platformos kartu suvienijo jėgas ir ačiū Lietuvos bankui sugebėjo nuimti šį perteklinį reikalavimą. Tai tikrai sustiprino visos tarpusavio skolinimo rinkos pozicijas ir sukūrė dar didesnę konkurenciją greitųjų kreditų įmonėms.

2016 metais įvyko ir kitas itin svarbus dalykas. Tarpusavio skolinimo bendrovės ir sutelktinio finansavimo bendrovės susibūrė į asociaciją, vadovaujamą puikaus advokato Vytauto Šenavičiaus ir atstovavo savo interesus visose institucijose – VMI, Lietuvos Banke, Seime. Reikia pripažinti, kad tai itin svarbus žingsnis – kalbėti vienu balsu paprasčiau, o ir girdisi geriau.

Deja, to nesupranta mūsų kolegos iš Paskolų Klubo kurių vadovai yra itin arogantiški ir labai dažnai trukdo vienu balsu bendrauti su valstybinėm institucijomis. Labai apmaudu.

Bet kuriuo atveju, sveikinu rinkos dalyvius. Šauniai padirbėta.

Prognozė 2017 metams:

  •  Reguliacinė aplinka smarkiai nesikeis
  • Lietuvos bankas pradės domėtis įvairiais užtikrinimo fondais (garantiniais, draudiminiais ir kompensaciniais) ir tikrinti jų legalumą bei pagrįstumą.
  1. Verslo finansavimas

2016 metais sakiau kad,

„Jei 2014 ir 2015 metai buvo vartojimo paskolų platformų atsiradimo metai, tai esu tikras, kad kitais metais turėsime ne mažesnę puokštę įmonių siūlančių paskolas verslui.“

Na, o šioje vietoje ir prašoviau. Visų pirma įstatymas buvo priimtas vėlai ir nei viena sutelktinio finansavimo platforma taip ir nespėjo startuoti. Visų antra, mano žiniomis, skubančių startuoti platformų nėra taip jau daug.

Jei tarpusavio skolinimo veikloje yra sudėtinga konkuruoti su greitaisiais kreditais (nes reikia didelių rinkodaros biudžetų), tai smulkaus verslo finansavime esminis uždavinys yra rizikos vertinimas (esminis uždavinys tai yra ir tarpusavio skolinimo platformose). Dėl to, bent jau pačioje pradžioje matysime vos keletą platformų kurios realiai imsis šiuos uždavinius spręsti ir įrodys investuotojams, kad verslo paskolų finansavimas yra toks pat patikimas ir pelningas kaip ir vartojimo paskolų.

Iš to ką girdžiu aplinkui, 2017 metams prognozuoju:

Sąlyginai lėtą verslo paskolų finansavimą. Pagal ambicijas ir kompetencijas prognozuoju, kad lyderio pozicijas užims FinBee verslui, kurios vadovas Audrius turi viską ko reikia sėkmingam startui. Taip pat manau, kad galime sulaukti nekilnojamojo turto P2P finansavimo platformų atsiradimo. Kaip žinia lietuviai NT mėgsta, tad būtent ši sritis gali būti malonus siurprizas.

2016 metais šia tema taip pat sakiau, kad:

„Kitų metų rudenį turėsime jau veikiantį “crowdfundingo” įstatymą. Visiškai tikiu, kad jis bus priimtas toks palankus verslui kaip kad yra surašytas juodraštis.“

Ačiū visiems prisidėjusiems: Finansų ministerijai, Lietuvos Bankui, seimui, tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo asociacijai, advokatų kontorai Sorainen už įstatymą kurį seimas šių metų rudenį priėmė. Tokio progresyvaus, konkretaus įstatymo mums turi pavydėti ne tik artimiausi kaimynai bet ir progresyvios vakarų šalys.

  1. Konkurencija su bankais ir greitukais

2016 metais sakiau, kad:

 „Nuo vasario 1 dienos, greitųjų kreditų įmonės bus labai stipriai apribotos vartojimo kredito įstatymo, tad turės dairytis į “ilgesnes paskolas”. Tokiu būdu, P2P platformų ir greitukų interesai natūraliai susikirs.“

„Gan ženkliai 4-7 % sumažės investuotojų uždirbamos palūkanos.“

„Visos tarpusavio skolinimo platformos kitais metais išduos dvigubai daugiau paskolų nei išdavė šiemet. Tai ir toliau bus “lašas jūroje” žvelgiant į rinkos dydį.“

Tai kas buvo neišvengiama, tapo realybe. Su vartojimo kredito įstatymo pasikeitimu rinkoje nutiko struktūriniai pokyčiai. Paskolos su 150% – 200% procentų palūkanomis tapo nebegalimos, tad įmonės kurios prie šio pokyčio neprisitaikė išnyko kaip dinozaurai.

Rinkoje kalbama, kad su pasikeitusia rinkos situacija nesusidoroja ne tik buvęs rinkos lyderis 4finance (smscredit ir vivus) bet ir tokie žadėjai gigantai kaip MOGO ir Provident, kurie atrodo po truputį pasitraukia iš Lietuvos.

Žinoma, tai yra gera žinia tarpusavio skolinimo platformoms.

Buvau teisus ir dėl to, jog ženkliai sumažės investuotojų uždirbamos palūkanos. Visų pirma tai sąlygoja investuotojų gausa ir pilnos kišenės pinigų pas Lietuvos ir užsienio gyventojus. Reikia pripažinti, kad bent jau Lietuvos miestų gyventojai išgyvena tikrą aukso amžių (bent jau Vilniaus senamiestyje Porche Cayanne tapo populiaresnė už VW Passat), o pilnos kišenės pinigų prašosi surasti vietą investicijoms. Būtent dėl pinigų pasiūlos paskolų palūkanos mažėja.

FinBee, kur paskolų palūkanos yra nustatomos pasiūlos ir paklausos principu, paskolų palūkanos sumažėjo nuo 28.71% iki 25,07%. Tai yra beveik 4%. Pripažinsiu, galvojau kad kritimas sieks bent 4%.

screen-shot-2016-12-30-at-12-44-03

Taigi, prognozė 2017 metams:

  • Jei ženkliai nepadidės paskolų pasiūla prognozuoju dar 4% kritimą.

Apžvelkime kiek buvau teisus sakydamas, kad visos paskolų bendrovės išduos dvigubai daugiau nei kad išdavė 2015 metais.

Hm…. Buvau neteisus. Visų pirma, 2015 metais pilnus finansinius metus veikė tik SAVY. FinBee ir Paskolų klubas pradėjo metų pabaigoje.

Per 2015 metus P2P bendrovės išdavė:

Savy: 2,47 Mln Eur

FinBee: 360 tūkst. Eur.

Paskolu Klubas: 30 tūkst Eur.

Viso: 2,86 Mln Eur.

Per 2016 metus P2P Bendrovės išdavė:

Savy: 2,48 Mln. Eur

FinBee: 3,01 Mln. Eur

Paskolų Klubas: 2,5 Mln. Eur.

Viso: 7,99 Mln Eur.

Iš tiesų, paskolų 2016 metais yra išduota beveik trigubai daugiau nei 2015 metais. 2016 metų nugalėtoja skelbiama FinBee. Su kuo ir sveikinu savo komandos narius.

Dalinuosi nuorodomis į oficialias bendrovių pateikiamas statistikas:

https://gosavy.com/lt/docs/statistics

https://www.finbee.lt/apie-mus/statistika/

https://www.paskoluklubas.lt/statistics

2017 metais prognozuoju, kad:

Tarpusavio skolinimo bendrovėms tai bus persilaužimo metai. Tapsime svarbiais rinkos žaidėjais, bendra išduotų paskolų gali siekti ir 20 Mln. Eurų.

Visos komandos vardu dėkoju už tai kad esate kartu su mumis, palaikote mūsų idėjas, skatinate mus tobulėti. Laukia dar vienas intriguojantis ir daug žadantis periodas. Gero skrydžio!

What annual return one should expect from p2p lending in different markets?

P2P lending platforms are growing in popularity throughout the world and investors have already recognized their advantages. So what kind of annual return should one expect from such investments in different markets.

As P2P lending is starting to climb into its second decade in established markets (USA, UK, etc.), we have been seeing evident decline in interest rates through time. Take for example UK-based Zopa, which, when it started its operations, was offering lenders an average return of 5-6 percent per year (after fees and losses from bad debts). However now this is down to 4 percent or even less in some cases.

The same rules apply in another established market – USA. Several years ago investors were lending their money for 9-11 percent of annual return. However now this number is down to 5-9 percent, which is still considered as a very nice yield, considering volatility in the stock markets.

Now if we take a look at emerging markets, we can see the tendencies in works as if we were talking about stock market – returns from p2p investments in emerging markets are significantly higher.

Take for example Lithuania, where p2p lending has emerged in only 2015. Currently there are 5 platforms, out of which 3 clearly dominate the market. One of the leading companies FinBee currently offers 20-25 percent for its investors.

Estonia-based p2p lending platform Bondora, which started its operations in 2009 and currently is quite well known throughout Europe, now offers 17.1 percent annualized net return on investment, which is also quite a nice number, compared to established markets.

As in stock market, higher yields come with greater risks, however some of Baltic-based p2p companies, such as FinBee, have their own emergency funds, which compensate losses to their investors up to a certain extent.