Horoskopas 2017 metams

Sveiki,

Visų pirma noriu nuoširdžiai pasveikinti su šventėmis, šventomis kalėdomis ir naujaisiais metais. Na, o kad tai jau padariau, tai kaip koks Karbauskis, švenčių proga norėčiau atsisakyti katalikybės ir leistis į pagoniškus ritualus – mesiu burtus 2017 metams.

2016 metų pirmą dieną paskelbiau šį savo įrašą, kuriame prognozavau kas ir kaip keisis tarpusavio skolinimo rinkoje per 2016 metus. Daugeliu atvejų kaip koks Naglis Šulija sėkmingai numačiau pokyčius, tačiau būta ir šūvių dievui į langus. Žvilgtelėkime į prognozes kurias pateikiau ir kokia yra tikroji situacija dabar.

  1. Konkurencija tarpusavyje

2016 metais sakiau, kad:

„Pasibaigus 2016 metams turėsime tik tris aktyviai veikiančias platformas. Tarp laimėtojų bus tos platformos, kurios sugebės veikti skaidriai ir atsakingai. Tokios, kurios sugebės tinkamai valdyti skolinimo riziką. Tokios, kuriose investuotojai jausis saugūs investuodami savo pinigus.“

Taip, 2016 metai buvo tie kurie išgrynino kurios platformos yra nusiteikusios rimtai padirbėti ir atremti iššūkius kurie yra neišvengiami reguliuojamoje rinkoje. Reikia pripažinti, jog Finansinių technologijų (FinTech) startuoliai yra gerokai sudėtingesni, reikalauja aukštesnių kompetencijų ir resursų nei dauguma kitų startuolių rinkoje. Dėl to, iš startavusių penkių tarpusavio skolinimo platfromų aktyviai veikiančių turime tik tris. Savy, FinBee ir Paskolų klubas skirtingais būdais ir metodais užsitarnavo vietą po saule, na, o Ok.lt ir Manu.lt deja saulės nebeužteko.

Prognozė 2017 metams:

Konkurencija tarp šių platformų išliks arši. Savy galutinai praras lyderio poziciją. Paskolų klubas pasieks 1mln. eurų per mėnesį išdalintų paskolų ribą. FinBee neatsiliks.

  1. Prisitaikymas prie rinkos reguliavimo

2016 metais sakiau, kad:

„Kitais metais bus labai įdomu stebėti, kaip platformos prisitaikys prie pasikeitusios reguliacinės aplinkos. Naujasis įstatymas gan stipriai įtakoja P2P platformų veiklą – pradedant 5000 eurų ribojimu vienam investuotojui per metus ir baigiant tuo, kad platformos pajamas galės gauti tik nuo grįžtančių įmokų.“

Buvo tikrai įdomu stebėti. 5000 eurų ribos reikalavimas buvo tikrai absurdiškas ir prieštaraujantis bet kokiems logikos dėsniams. Pirmą kartą visos platformos kartu suvienijo jėgas ir ačiū Lietuvos bankui sugebėjo nuimti šį perteklinį reikalavimą. Tai tikrai sustiprino visos tarpusavio skolinimo rinkos pozicijas ir sukūrė dar didesnę konkurenciją greitųjų kreditų įmonėms.

2016 metais įvyko ir kitas itin svarbus dalykas. Tarpusavio skolinimo bendrovės ir sutelktinio finansavimo bendrovės susibūrė į asociaciją, vadovaujamą puikaus advokato Vytauto Šenavičiaus ir atstovavo savo interesus visose institucijose – VMI, Lietuvos Banke, Seime. Reikia pripažinti, kad tai itin svarbus žingsnis – kalbėti vienu balsu paprasčiau, o ir girdisi geriau.

Deja, to nesupranta mūsų kolegos iš Paskolų Klubo kurių vadovai yra itin arogantiški ir labai dažnai trukdo vienu balsu bendrauti su valstybinėm institucijomis. Labai apmaudu.

Bet kuriuo atveju, sveikinu rinkos dalyvius. Šauniai padirbėta.

Prognozė 2017 metams:

  •  Reguliacinė aplinka smarkiai nesikeis
  • Lietuvos bankas pradės domėtis įvairiais užtikrinimo fondais (garantiniais, draudiminiais ir kompensaciniais) ir tikrinti jų legalumą bei pagrįstumą.
  1. Verslo finansavimas

2016 metais sakiau kad,

„Jei 2014 ir 2015 metai buvo vartojimo paskolų platformų atsiradimo metai, tai esu tikras, kad kitais metais turėsime ne mažesnę puokštę įmonių siūlančių paskolas verslui.“

Na, o šioje vietoje ir prašoviau. Visų pirma įstatymas buvo priimtas vėlai ir nei viena sutelktinio finansavimo platforma taip ir nespėjo startuoti. Visų antra, mano žiniomis, skubančių startuoti platformų nėra taip jau daug.

Jei tarpusavio skolinimo veikloje yra sudėtinga konkuruoti su greitaisiais kreditais (nes reikia didelių rinkodaros biudžetų), tai smulkaus verslo finansavime esminis uždavinys yra rizikos vertinimas (esminis uždavinys tai yra ir tarpusavio skolinimo platformose). Dėl to, bent jau pačioje pradžioje matysime vos keletą platformų kurios realiai imsis šiuos uždavinius spręsti ir įrodys investuotojams, kad verslo paskolų finansavimas yra toks pat patikimas ir pelningas kaip ir vartojimo paskolų.

Iš to ką girdžiu aplinkui, 2017 metams prognozuoju:

Sąlyginai lėtą verslo paskolų finansavimą. Pagal ambicijas ir kompetencijas prognozuoju, kad lyderio pozicijas užims FinBee verslui, kurios vadovas Audrius turi viską ko reikia sėkmingam startui. Taip pat manau, kad galime sulaukti nekilnojamojo turto P2P finansavimo platformų atsiradimo. Kaip žinia lietuviai NT mėgsta, tad būtent ši sritis gali būti malonus siurprizas.

2016 metais šia tema taip pat sakiau, kad:

„Kitų metų rudenį turėsime jau veikiantį “crowdfundingo” įstatymą. Visiškai tikiu, kad jis bus priimtas toks palankus verslui kaip kad yra surašytas juodraštis.“

Ačiū visiems prisidėjusiems: Finansų ministerijai, Lietuvos Bankui, seimui, tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo asociacijai, advokatų kontorai Sorainen už įstatymą kurį seimas šių metų rudenį priėmė. Tokio progresyvaus, konkretaus įstatymo mums turi pavydėti ne tik artimiausi kaimynai bet ir progresyvios vakarų šalys.

  1. Konkurencija su bankais ir greitukais

2016 metais sakiau, kad:

 „Nuo vasario 1 dienos, greitųjų kreditų įmonės bus labai stipriai apribotos vartojimo kredito įstatymo, tad turės dairytis į “ilgesnes paskolas”. Tokiu būdu, P2P platformų ir greitukų interesai natūraliai susikirs.“

„Gan ženkliai 4-7 % sumažės investuotojų uždirbamos palūkanos.“

„Visos tarpusavio skolinimo platformos kitais metais išduos dvigubai daugiau paskolų nei išdavė šiemet. Tai ir toliau bus “lašas jūroje” žvelgiant į rinkos dydį.“

Tai kas buvo neišvengiama, tapo realybe. Su vartojimo kredito įstatymo pasikeitimu rinkoje nutiko struktūriniai pokyčiai. Paskolos su 150% – 200% procentų palūkanomis tapo nebegalimos, tad įmonės kurios prie šio pokyčio neprisitaikė išnyko kaip dinozaurai.

Rinkoje kalbama, kad su pasikeitusia rinkos situacija nesusidoroja ne tik buvęs rinkos lyderis 4finance (smscredit ir vivus) bet ir tokie žadėjai gigantai kaip MOGO ir Provident, kurie atrodo po truputį pasitraukia iš Lietuvos.

Žinoma, tai yra gera žinia tarpusavio skolinimo platformoms.

Buvau teisus ir dėl to, jog ženkliai sumažės investuotojų uždirbamos palūkanos. Visų pirma tai sąlygoja investuotojų gausa ir pilnos kišenės pinigų pas Lietuvos ir užsienio gyventojus. Reikia pripažinti, kad bent jau Lietuvos miestų gyventojai išgyvena tikrą aukso amžių (bent jau Vilniaus senamiestyje Porche Cayanne tapo populiaresnė už VW Passat), o pilnos kišenės pinigų prašosi surasti vietą investicijoms. Būtent dėl pinigų pasiūlos paskolų palūkanos mažėja.

FinBee, kur paskolų palūkanos yra nustatomos pasiūlos ir paklausos principu, paskolų palūkanos sumažėjo nuo 28.71% iki 25,07%. Tai yra beveik 4%. Pripažinsiu, galvojau kad kritimas sieks bent 4%.

screen-shot-2016-12-30-at-12-44-03

Taigi, prognozė 2017 metams:

  • Jei ženkliai nepadidės paskolų pasiūla prognozuoju dar 4% kritimą.

Apžvelkime kiek buvau teisus sakydamas, kad visos paskolų bendrovės išduos dvigubai daugiau nei kad išdavė 2015 metais.

Hm…. Buvau neteisus. Visų pirma, 2015 metais pilnus finansinius metus veikė tik SAVY. FinBee ir Paskolų klubas pradėjo metų pabaigoje.

Per 2015 metus P2P bendrovės išdavė:

Savy: 2,47 Mln Eur

FinBee: 360 tūkst. Eur.

Paskolu Klubas: 30 tūkst Eur.

Viso: 2,86 Mln Eur.

Per 2016 metus P2P Bendrovės išdavė:

Savy: 2,48 Mln. Eur

FinBee: 3,01 Mln. Eur

Paskolų Klubas: 2,5 Mln. Eur.

Viso: 7,99 Mln Eur.

Iš tiesų, paskolų 2016 metais yra išduota beveik trigubai daugiau nei 2015 metais. 2016 metų nugalėtoja skelbiama FinBee. Su kuo ir sveikinu savo komandos narius.

Dalinuosi nuorodomis į oficialias bendrovių pateikiamas statistikas:

https://gosavy.com/lt/docs/statistics

https://www.finbee.lt/apie-mus/statistika/

https://www.paskoluklubas.lt/statistics

2017 metais prognozuoju, kad:

Tarpusavio skolinimo bendrovėms tai bus persilaužimo metai. Tapsime svarbiais rinkos žaidėjais, bendra išduotų paskolų gali siekti ir 20 Mln. Eurų.

Visos komandos vardu dėkoju už tai kad esate kartu su mumis, palaikote mūsų idėjas, skatinate mus tobulėti. Laukia dar vienas intriguojantis ir daug žadantis periodas. Gero skrydžio!

Paskolų refinansavimas. Žmogiškos palūkanos iš žmonių žmonėms.

Sveiki! Šį kartą noriu papasakoti apie tai, apie ką daugelis yra linkę tylėti. Nuo tada kai pradėjau gilintis į paskolų, greitųjų kreditų ir prasiskolinusių žmonių situaciją Lietuvoje, mano pasaulis nušvito naujomis spalvomis. Tiesą pasakius ne nušvito, o nusispalvino. Jūs net neįsivaizduojate, kiek daug jūsų aplinkinių yra “juodai” prasiskolinę!

Nuo tada, kai FinBee pradėjome teikti refinansavimo paskolas, į FinBee ir mane asmeniškai kreipėsi dešimtys žmonių, visuomenėje klasifikuojamų “vidutinės klasės” atstovais. Advokatai, buhalterės, mokytojai, teismų darbuotojai, farmacinių kompanijų darbuotojai, žinomų reklamos agentūrų darbuotojai – visi jie mano pažįstami kurie kreipėsi į FinBee pagalbos.

Visų situacija gana panaši. Visi yra gerai uždirbantys (600-1200 eurų), lygiai taip pat visi yra ir prasiskolinę. Kiekvienas turi bent po 5 skirtingo dydžio paskolas kredito bendrovėse, o 60-70% jų atlyginimo suvalgo mėnesinės įmokos. Ir žinote ką – jie sugeba tas paskolas sąžiningai mokėti 2-3 metus! Tada, kai jūs su draugais restorane valgote midijas užgerdami baltu vynu, šie žmonės sėdi namie ir žiūri teliką. Arba nežiūri. Nu bet midijų restorane dažniausiai nevalgo, nes jaunystėje pridarė klaidų.

FinBee prieš sutikdami padengti brangias paskolas, visada pabandome suprasti, kaip tos paskolos atsirado. Ypatingai įdomu, kai žmogų asmeniškai pažįsti jau ne vienus metus, tad jo istorija pasidaro dar įdomesnė. Apibendrinant visų istorijas, siužetinė linija gan paprasta. Jaunas studentas atvyksta gyventi į didmiestį, antrame kurse pradeda dirbti. Siekdamas pritapti prie kolektyvo išlaidžiauja, – advokatui reikalingas naujas kostiumas, reklamos agentūros darbuotojui kasdieniai vakarėliai ir t.t. ir panašiai… Dienos pabaigoje čiumpi kreditą, nes tau juk baigėsi bandomasis laikotarpis, o ateitis šviesi ir graži. Tik bėdelė, kad paskolų palūkanos didesnės nei, kad auga atlyginimas. Na, o tai susiskaičiuoti moka ne visi.

Kodėl pasakoju šias istorijas? Noriu, kad apsidairytumėte aplink save. Pabandykite suprasti, kad greitieji kreditai nėra kažkokia tolima žioplų kaimiečių problema. Ji arti, gerokai arčiau nei jums atrodo.

Kai įkūrėme Finansų Bitę (www.FinBee.lt), supratome, kad galime prisidėti sprendžiant šių žmonių problemas. Su investuotojų pagalba galime padengti turimas paskolas ir sumažinti mėnesines įmokas dvigubai, o kartais ir daugiau. Pavyzdžiui, vienas iš mūsų klientų, per mėnesį mokėdavo 234 Eurus, o padengus visas paskolas – jau tik 90 eurų per mėnesį.

Screen Shot 2016-03-31 at 09.23.37
FinBee paskolų sąrašas. Šiuo metu jame dominuoja paskolos refinansavimui. Vidutinės investuotojų siūlomos palūkanos yra 28%.

Jei esate investuotojas, gera žinia yra ta, kad padėdamas kitiems spręsti finansines problemas, pats ne tik jausitės geriau, bet ir midijoms išleisti galėsite daugiau, o karts nuo karto paskanausite ir austrių. Tarpusavio skolinimo platformų pagalba galite paskolinti savo laisvus pinigus žmonėms, kad šie galėtų padengti savo turimus kreditus greitųjų kredito bendrovėms. Už tai šie žmonės yra linkę mokėti iki 35% siekiančias palūkanas, kas nėra taip ir daug lyginant su 100% palūkanomis pas „greitukus“. O tai juk tikrai gardus kąsnis.

Esu ne kartą pats investavęs ir, deja, turiu ir karčios patirties. Investuojant visada yra nemaža rizika, kad toms austrėms uždirbti nepavyks. Taip ir investuojant per FinBee reikia suprasti, kad rizika, jog klientas nevykdys savo įsipareigojimų niekur neišgaruoja. Tik, kai pagalvoji, jog žmogus sugebėjo 2-3 metus mokėti paskolas už 100 – 150% palūkanų, pradedi tikėti, kad 30% yra ne taip jau ir daug.

 

Sveiki! Šį kartą dalinuosi interviu, kuriame atsakau į letipinigai.lt autoriaus Romano užduotus klausimus. Interviu įrašą galite parsisiųsti iš letipinigai.lt arba klausytis tiesiog čia. Beje, tekstas yra neredaguotas, todėl surašyta šnekamoji kalba ne visada atrodo sklandi. (O ir šiaip nesu pats sklandžiausias šnekėtojas). Romano klausimai pateikti bold’u. Investuotojui yra labai svarbu iš anksto žinoti, kokia yra […]

Užsienyje uždirbtų palūkanų apmokestinimas

Sveiki,

tai, kad esu http://www.FinBee.lt vadovas dar nereiškia, kad nuo šiol rašysiu tik apie šią įmonę. Šį kartą kartu su Sorainen advokatų kontora apžvelgiame situaciją kai privatus asmuo uždirba palūkanas užsienio platformose. Gero skaitymo ir dar kartą Ačiū Sorainen. Retai kada advokatai savo patarimais dalinasi nemokamai, o šį kartą būtent taip ir yra.

Užsienyje uždirbtų palūkanų apmokestinimas: kada reikia deklaruoti palūkanas ir kokius mokesčius reikia susimokėti?

15% GPM nuo užsienyje uždirbtų palūkanų mokėti turi pats skolintojas. Tačiau svarbu tai, kad tos pačios palūkanos gali būti apmokestintos ir užsienyje (mokesčiu prie pajamų šaltinio). Neretai toks mokestis sieks 10% arba daugiau.

Tokiu atveju iš Lietuvoje mokėtino mokesčio skolintojas galėtų atskaityti užsienyje išskaičiuoto mokesčio sumą, bet ne daugiau, nei Lietuvoje mokėtinas mokestis (t.y. jei užsienyje mokestis didesnis, Lietuvoje GPM mokėti nereikės, bet užsienyje sumokėto mokesčio Lietuva taip pat negrąžins). Atskaitymas atliekamas užpildant metinės pajamų deklaracijos priedus, tačiau tai padaryti galima tik prie deklaracijos pridėjus įrodymus apie užsienyje sumokėtą mokestį. Paprastai tai turės būti užsienio valstybės mokesčių institucijos išduota pažyma (ES ir kai kurių kitų šalių atveju VMI turėtų būti priimtini ir kiti įrodymai, tačiau skolinant fiziniam asmeniui VMI vis tiek gali reikalauti oficialios pažymos).

Jeigu palūkanas užsienyje uždirbantis skolintojas vykdo individualią veiklą, palūkanų apmokestinimas užsienio valstybėje nesikeis. Tačiau jei ten taikomas didesnis nei 5% mokesčio tarifas, bendra užsienyje sumokėtų palūkanų mokestinė našta gali gerokai išaugti. Pavyzdžiui, jei užsienio šalyje visa palūkanų suma bus apmokestinta 10% mokesčiu, Lietuvoje sumokėjus SODROS įmokas bendra palūkanų mokestinė našta išaugs iki maždaug 23%. Taigi jei užsienio valstybėje negalioja kokios nors palūkanų lengvatos, skolinti Lietuvoje gali būti patraukliau.

Sorainen advokatų kontora
Sorainen teisininkė Rasa Mikutienė
Sorainen Teisininkas Artūras Asakavičius
Sorainen Teisininkas Artūras Asakavičius

Susipažinkite su Finansų Bite. Tarpusavio skolinimo platforma kurią su komanda kūrėme 1,5 metų, o šiandien pristatome Jums

Finansų bitė, kūrinys kuriuo kartu su visa komanda velniškai didžiuojamės. Kūrėme ilgai, kantriai ir kruopščiai. Šiandien esame pasiruošę pristatyti savo artimiausiems draugams, partneriams ir klientams. Nuoširdžiai dėkojame visiems kurie prisidėjo prie to, kad šiandien stovime prie starto linijos.

Kas yra Finansų Bitė?

Tai tarpusavio skolinimo platforma. Šios platformos pagalba žmonės galės pasiskolinti ženkliai pigiau (nuo 10%), o investuotojai uždirbti ženklią metinę grąžą (iki 25%).

Aplankyti FinBee galite čia: http://www.FinBee.Lt

FinBee, tai angliško žodžio Financial ir Bee trumpinys. Labai norime kartu su šiuo verslu kuo skubiau plėstis į užsienį. Todėl, rinkomės kuo trumpesnį prekės ženklą, kurio .com galūnė vis dar laisva. Jei norėsite rekomenduoti mūsų paslaugas draugams užsieniečiams http://www.FinBee.com jūsų jau laukia išverstas į anglų kalbą.

IT sprendimas

Viena svarbiausių tarpusavio skolinimo platformų dalių yra technologinis IT sprendimas užtikrinantis, kad visi skaičiavimai būtų atliekami teisingai, investuotojams pateikiami aiški ir lengvai suprantama statistika, o naudotis pačia platforma būtų paprasta. Iš pradžių norėjome platformą programuoti patys tačiau supratome, kad tam neturime nei reikalingų lėšų nei tinkamo Know-how. Tiesą pasakius nepamenu kaip priėmėme sprendimą bet nutarėme surasti geriausius pasaulyje specialistus kurie tokią programą jau turi ir pabandyti ją įsigyti. Susidūrėme su problema – programos tiesiog negalėjome įpirkti. Todėl, permastėme situaciją ir pasiūlėme programos kūrėjams kartu įkurti įmonę Lietuvoje. Taigi, šiandien FinBee yra bendra Lietuvių ir Anglų bendrovė.

Mūsų partneriai Madiston tai ilgametę programavimo patirtį turintys specialistai Londone. Įvairias programines įrangas kuriantys jau 40 metų. Madiston vadovas Tim Simon per savo karjerą net kelias įmones atvedė į Londono viešai listinguojamų akcijų biržą. Šiandien jis mūsų partneris ir vienas iš valdybos narių.

tim-simon
TIM SIMON

Taigi, su partnerių pagalba FinBee technologinis sprendimas užtikrina visa ko gali prireikti. Kokybę, lankstumą, teisingus skaičiavimus.

Kodėl toks “nerimtas“ prekės ženklas?

Norime, kad FinBee būtų paslauga žmonėms. Ne robotams, o žmonėms. Mūsų brand’as šnekės paprastai, kuo lengviau suprantamais žodžiais. Tikimės, kad išlaikydami tokį komunikacijos toną bei siūlydami žemas palūkanas žmonėms ilgainiui tapsime pirmu pasirinkimu pritrūkus pinigų.

Kokie mūsų planai?

Nors ir turime tikrai stiprų konkurentą, Savy.lt, o dar keletas platformų netrukus startuos, norime būti lyderiai. Norime būti ir sieksime tapti geriausia platforma Lietuvoje. Kai tik atsistosime ant kojų Lietuvoje dairysimės plėtros galimybių užsienyje. Galimybių tikrai yra ir manome, kad turime viską, ko gali prireikti plėtrai – technologiją, žinias, komandą. Dėl to, ieškosime finansinio užnugario su kurio pagalba plėsimės į užsienį.

Ar jau viskas veikia?

Taip veikia. Bet dar ne viskas. Kiekvieną mėnesį stengsimės pristatyti naujus sitemos funkcionalumus, kuriuos reikia pritaikyti Lietuvos rinkai ir ištestuoti. Labai norime, kad vartotojai gautų jau ištestuotas ir 100% veikiančias funkcijas. Tačiau, kaip ir kiekviename IT projekte taip ir šiame, nėra geresnės testavimo aplinkos kaip atiduoti projektą bandyti realiems vartotojams. Tad, trūkumų tikrai bus, bus klaidelių ir t.t. Bendrausime su savo vartotojais ir kuo skubiau viską taisysime.

Kaip apmokestinamos palūkanos uždirbtos iš tarpusavio skolinimo?

Hello ir vėl. Šio blogo skaitytojai manęs nuolat klausia, – kaip apmokestinamos palūkanos uždirbtos iš tarpusavio skolinimo? Ką apie tai mano VMI? Kaip teisingai deklaruoti uždirbtas palūkanas?

Tiesą pasakius, nesu profesionalus teisininkas ir pats asmeniškai neturiu visų reikalingų atsakymų. Dėl to, kreipiausi į vienus aktyviausių specialistų Lietuvoje, SORAINEN advokatų kontorą su prašymu padėti susigaudyti įvairiuose teisiniuose niuansuose. Gera žinia ta, kad jie sutiko pasidalinti savo įžvalgomis mums rūpimais klausimais. Vienas opiausių klausimų: kaip apmokęstinamos palūkanos uždirbtos iš tarpusavio skolinimo? Ačiū SORAINEN! Įdomaus skaitymo.

Sveiki,

Neseniai su Laimonu šnekučiavomės apie šį P2Pskolinimas.lt blogą ir jo skaitytojams kylančius klausimus. Kadangi SORAINEN Lietuvoje yra bene vienintelė advokatų kontora, kuri daug dėmesio skiria „P2P“ ir „crowdfunding“ (liet. sutelktinis finansavimas) veiklai bei tinkamam šios veiklos reguliavimui Lietuvoje, pasiūlėme savo pagalbą atsakant į blogo skaitytojų klausimus.

Dauguma blogo skaitytojų yra investuotojai/skolintojai, todėl pateikiame atsakymus, žvelgdami į situaciją iš jų varpinės. Tikimės, kad jums ši informacija bus naudinga ir padės geriau suprasti esamą teisinę aplinką bei būsimus jos pokyčius.“

Lietuvoje uždirbtų palūkanų apmokestinimas: kas ir kada turi deklaruoti palūkanas (skolintojas ar skolininkas), kas turi sumokėti mokesčius (skolintojas ar skolininkas)? 

Sorainen advokatų kontora
SORAINEN mokesčių ir muitų praktikos teisininkė Rasa Mikutienė

Skolintojas, kuris užsidirbo palūkanų Lietuvoje, privalo deklaruoti savo metines pajamas. Tai jis turi padaryti iki kitų metų gegužės 2 dienos pateikdamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) metinę pajamų deklaraciją (GPM308).

Deklaravęs Lietuvoje uždirbtas palūkanas, skolintojas neturi nuo jų mokėti gyventojų pajamų mokesčio (GPM), nes skolininkas 15% GPM jau turėtų būti išskaičiavęs iš išmokamų palūkanų ir sumokėjęs į valstybės biudžetą už skolintoją.

Pavyzdžiui, jei skolininkas kartu su grąžinama 50 EUR paskolos suma skolintojui turi mokėti 10 EUR palūkanų, faktiškai skolintojui jis turėtų sumokėti tik 8,5 EUR palūkanų. 1,5 EUR (10 EUR * 15% GPM = 1,5 EUR) skolininkas tą patį mėnesį turėtų sumokėti į valstybės biudžetą kaip skolintojo GPM. Be to, skolininkas VMI dar turėtų pateikti ir specialią mėnesinę deklaraciją (FR0572). Joje reikia atskirai išskirti kiekvienam skolintojui sumokėtų palūkanų ir išskaičiuoto GPM sumą. Tą padaryti reikia iki kito mėnesio 15 dienos. Jei palūkanos išmokamos kas mėnesį, kas mėnesį reikės ir deklaruoti bei daryti pavedimą GPM pervedimui į biudžetą.

Palūkanas uždirbant Lietuvoje, pačiam skolintojui nereikia rūpintis savo mokesčių mokėjimu tinkamai bei laiku, nes tai turi daryti skolininkas. Tokia mokesčio mokėjimo ir deklaravimo tvarka labai nepatraukli besiskolinantiems per P2P platformas. Tačiau ji labai patogi VMI, kadangi sumažėja skolintojų galimybės nuslėpti uždirbtas palūkanas. Vis dėlto skolinant per P2P platformas galimybę skolintojams „pasislėpti“ galima sumažinant ir neužkraunant neproporcingos naštos skolininkams. Pavyzdžiui, informaciją apie palūkanas uždirbusius skolintojus VMI galėtų gauti iš platformos administratoriaus. Tuomet VMI GPM galėtų ieškoti jau ne iš skolininko, o tiesiai iš skolintojo. Iki šiol vykusių diskusijų metu Finansų ministerija pritarė iniciatyvai dabartinę apmokestinimo tvarką keisti, tačiau konkretūs teisės aktų projektai, tikėtina, nebus priimti be rinkos dalyvių aktyvaus dalyvavimo.

Rinkos dalyvių dalyvavimas labai reikalingas ir skatinant VMI detaliau paaiškinti, kada skolinimo veikla peržengia individualios veiklos slenkstį, nes tokiais atvejais mokestiniai klausimai itin komplikuojasi. Bendrai individuali veikla apibrėžiama kaip savarankiška (lyginant su darbo santykiais), tęstinė (turinti nuolatinumo požymių, kitaip nei kokia nors atsitiktinė veikla) bei versliškumo elementų turinti veikla (t.y. veikla, kurią vykdant siekiama gauti ekonominės naudos). Skolinant per P2P platformas klausimų dėl pirmojo ir trečiojo elementų paprastai nekyla. Tačiau kada skolinimo veikla laikytina nebe atsitiktine, o tęstine, įvertinti sunkiau. Kaip aiškina pati VMI, kai kada ir vienkartinis didelės apimties sandoris gali reikšti, kad vykdoma individuali veikla, tačiau lygiai taip pat kitais atvejais ir kelių analogiškų sandorių sudarymas iš eilės nereiškia individualios veiklos vykdymo.

Jei skolinimo veikla vis dėlto peržengia individualios veiklos slenkstį, skolintojo mokestiniai klausimai jau nebėra visiškai išsprendžiami be jo paties dalyvavimo. Uždirbtos palūkanos apmokestinamos ne 15%, o 5% GPM tarifu. Vis dėlto skolininkas iš išmokamų palūkanų jau bus išskaitęs standartinį 15% GPM, todėl perviršį iš biudžeto reikės susigrąžinti. Perviršis susidarys ne tik dėl skirtingo tarifo, bet ir dėl to, kad individualioje veikloje GPM paprastai mokamas tik nuo 70% uždirbtų pajamų, o skolininkas GPM bus atskaitęs nuo visos palūkanų sumos. Be to, skolintojui papildomai reikės mokėti ir SODROS įmokas (viso 37,5%, paprastai skaičiuojant nuo 35% uždirbtų palūkanų sumos). Bendra uždirbtų palūkanų mokestinė našta individualios veiklos atveju sieks apie 17%, taigi bus kiek didesnė, nei atsitiktinio skolinimo atveju.“

Už straipsnį dėkojame SORAINEN teisininkams Artūrui Asakavičiui ir Rasai Mikutienei. Plačiau apie autorius:

Rasa Mikutienė

Sorainen advokatų kontora
Sorainen teisininkė Rasa Mikutienė

(http://www.sorainen.com/lt/komanda/31/Rasa.Mikutienė) yra SORAINEN Mokesčių ir muitų praktikos grupės teisininkė. Rasa konsultuoja klientus įvairiais tiesioginių ir netiesioginių mokesčių klausimais, ypatingą dėmesį skirdama tarptautiniams apmokestinimo aspektams, į kuriuos gilinosi studijuodama Lundo universitete Švedijoje, kur įgijo Europos Sąjungos ir tarptautinės mokesčių teisės magistro laipsnį. Rasa turi svarios patirties atstovaujant klientams mokestiniuose ginčuose bei teikiant pagalbą mokestinių patikrinimų bei derybų su mokesčių administratoriumi metu. Ji taip pat rengia prašymus VMI dėl įpareigojančių individualių išaiškinimų bei teisines išvadas klientams įvairiais mokesčių klausimais, padeda klientams sprendžiant kasdienius mokestinius klausimus.

Artūras Asakavičius

Sorainen
Sorainen Teisininkas Artūras Asakavičius

(http://www.sorainen.com/lt/komanda/31/Artūras.Asakavičius), yra SORAINEN Bankininkystės ir finansų bei Draudimo praktikos grupių teisininkas, besispecializuojantis bankininkystės, finansinių paslaugų, reguliavimo, investicinių fondų, kapitalo rinkų, draudimo teisės ir alternatyvaus finansavimo klausimais. Artūras turi sukaupęs patirties konsultuodamas tiek Lietuvos, tiek užsienio klientus. Artūras advokatų kontoroje SORAINEN yra atsakingas už sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo sritis. Jis aktyviai prisideda prie sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo teisinio reguliavimo kūrimo Lietuvoje.

Keletas patarimų kaip Bondoroje prarasti mažiau

Sveiki!

Investuojančiųjų per P2P platformas akivaizdžiai daugėja. Lietuviškieji Savy sako jau turintys daugiau kaip 3000 aktyvių investuotojų, estų Bondora – daugiau kaip 10 000 investuotojų. Neblogi skaičiai kuriais ne kiekvienas bankas gali pasigirti.

Toliau tęsiu tradiciją dalintis savo pasiekimais šiose tarpusavio platformose. Tik šį kartą, labiau ne apie savo asmeninius pasiekimus bet apie tai į ką svarbiausia atkreipti dėmesį siekiant aukštų rezultatų Bondoroje. Apie tai kaip sekasi man pačiam pasidalinsiu atskiru blog’o įrašu.

Atlikome šiek tiek analitinio darbo ir štai ką matome: Jokiu būdu neskolinkite savo pinigų Ispanams, Suomiams ir Slovakams. Ir jeigu Bondora pasiūlys skolinti dar kokiems nors NE ESTAMS, tai irgi neskolinkite. Žvilgtelkite į skaičius (atkreipkite dėmesė i Default rate):

Country/Rating No. of defaults No. of loans Default rate
Estonia 825 6 744 12%
A 1 112 1%
B 90 1 266 7%
C 409 3 463 12%
D 191 1 193 16%
E 134 710 19%
Spain 815 2 577 32%
A 18 41 44%
B 226 720 31%
C 391 1 321 30%
D 142 407 35%
E 38 88 43%
Finland 418 2 143 20%
A 2 24 8%
B 86 536 16%
C 252 1 262 20%
D 60 257 23%
E 18 64 28%
Slovakia 187 341 55%
A 0 1 0%
B 25 56 45%
C 106 194 55%
D 46 70 66%
E 10 20 50%
Total 2 245 11 805 19%

Na OK, OK. Suomiams skolinti dar galima – bet ispanai – 32% nemokos, Slovakai – 55% nemokos. Akivaizdu tai, kad Bondora absoliučiai nieko nesupranta apie Ispanijos ir Slovakijos rinkas. Suprantu, kad pinigai šiandien pigūs, bet investuotojai jau parėmė skurstančią Ispaniją – 1,8 mln. Eurų (815 default x 2300 average loan). O vargšus slovakus – tik 430 tūkstančių Eurų. Galvoju, kad Bondora jau galėtų suteikti galimybę pasiskolinti ir graikams. Tokiu atveju investuotai savo praradimus bent jau būtų iškeitę į moralinę grąžą – prisidėjo prie Europos paramos Graikijai.

Bjauriausia Bondoroje yra tai, kad jei naudojuosi automatinio skolinimo funkcija, neskolinti Ispanui aš tiesiog negaliu. Ir tai žiauriai užknisa.

Kitas labai svarbus kriterijus renkantis į ką investuoti yra darbo patirtis. Tipinis estas kuris turi 5-10 metų darbo patirtį, “defaultin’a” net 6 % mažiau nei tas kuris turi mažiau nei dviejų metų patirtį.

Work experience No. of defaults No. of loans Default rate
Estonia 825 6 741 12%
LessThan2Years 151 807 19%
2To5Years 187 1 141 16%
5To10Years 204 1 524 13%
10To15Years 120 1 023 12%
15To25Years 100 1 201 8%
MoreThan25Years 63 1 045 6%

Tuo tarpu išdirbtas darbo laikas vienoje darbovietėje panašu, kad neturi jokio žymesnio svorio:

Employment duration No. of defaults No. of loans Default rate
Estonia 800 6 611 12%
TrialPeriod 6 80 8%
UpTo1Year 228 1 488 15%
UpTo2Years 159 1 042 15%
UpTo3Years 94 788 12%
UpTo4Years 56 522 11%
UpTo5Years 27 347 8%
MoreThan5Years 230 2 344 10%

Panašu, kad tinkamai atlikus namų darbus Bondoroje tikrai galima sėkmingai uždirbti. Lygiai taip pat galima ir “pradirbti” jei tų namų darbų neatlieki. Tikriausia tas pats galioja ir su kitomis P2P platformomis.