Laikas atverti duomenis?

 

Tai vis tik, kokia gi yra didžiausia rizika investuojant į P2P skolinimo platformas? Dideli vėlavimai, ekonominė krizė? Paskutinių poros metų rezultatai sako, kad nė velnio. Kol kas didžiausią riziką kelia vidinė platformas valdančių įmonių rizika – sukčiavimas (fraudulent activity).

Toli šių pavyzdžių ieškoti nereikia. Kredito unijos Lietuvoje viena po kitos uždaromos būtent dėl šios priežasties, Ūkio bankas taip pat. Na, o P2P rinkoje, nepamirškime Trust Buddy, platformos prieš 2 metus nutraukusios veiklą. Na, o šią savaitę, turime dar vieną liūdną atvejį. Ispaniška platforma Comunitae nutraukė veiklą, nes vienas iš darbuotojų susitaręs su draugais investuotojams siūlė investuoti į neegzistuojančius projektus. Padaryta žala tokia didelė, kad platforma nutarė nutraukti veiklą. Žinoma, pradėti teisiniai veiksmai prieš nusikaltėlius, bet….. šaukštai po pietų.

Ką galime iš to pasimokyti?

Diversifikuokime investicijas. Investuokime į tai ką suprantame. Tikrinkime akcininkų ir vadovų reputaciją.

Platformų valdytojai, ką galime padaryti mes? Hm… decentralizuokime sprendimų priėmimą. Pagrindiniai vadovai neturi turėti galimybės talpinti paskolų į biržas. Patvirtinti išduodamą paskolą turi ne mažiau du darbuotojai. Svarbiausia – atviri duomenys investuotojams. Turime išviešinti kiek įmanoma daugiau informacijos, turime vengti black box sprendimų, turime atverti savo paskolų portfelių informaciją.

Šiandien mano žinutė trumpa bet labai svarbi. Pamąstykime.

Daugiau informacijos apie Comunitae platformos nutraukiamą veiklą rasite čia:

https://www.p2p-banking.com/countries/spain-spanish-platform-comunitae-stops-operations-due-to-fraud/

 

Kuo paskolos verslui skiriasi nuo paskolų fiziniams asmenims

Jau praėjo pirmas mėnesis nuo tada kai FinBee platformoje buvo sufinansuota pirmoji verslo paskola. Vienuolika smulkiojo verslo įmonių iš investuotojų bendruomenės pasiskolino kiek daugiau nei 93 tūkstančių eurų. Vidutinės palūkanos už kurias buvo suteiktos paskolos – 15,6%.

Kaip pradžiai, visai neblogi rezultatai. Tiesa, kaip ir visa kita FinBee kolektyve įvertinti ar rezultatai geri, ar blogi galėsime tik tada kai pamatysime, kaip labai smulkusis verslas yra linkęs laiku grąžinti paskolas. Manau, kad turi praeiti bent šeši mėnesiai kol galėsime teigti, jog investavimas į verslo paskolas yra tiek pat pelningas kaip ir į vartojimo paskolas. Iki to laiko, apsukų verslo finansavime per daug ir nedidinsime.

Ir vis gi, verslo finansavimo FinBee ėmėmės neatsitiktinai. Manome, kad įmonės kurioms šiuo metu padedame pritraukti kapitalo yra tikrai kredituotinos, tačiau kaip ir fiziniai asmenys Lietuvoje yra pamirštos tradicinių, didžiųjų skandinaviškų bankų.

Nežinau kaip jūs, bet bent jau mane šeimoje mokė, kad verslininkas, tai “špikuliantas” kuriuo negalima pasitikėti. Ir pripažinsiu, ši stigma nepadeda lengvai perlaužti savo minčių kai reikia paskolinti pinigus smulkiam verslui. Tačiau tikiu, kad tos įmonės, kurias randate aukcione yra kiek kitokios ir pasitikėti jomis verta. Leiskite paaiškinti, kodėl tikiu, kad paskolos verslui yra mažiau rizikingos nei paskolos vartojimui:

  1. Verslo savininkas nebijo atskleisti savo tapatybės.

Sutelktinio finansavimo įstatyme yra įrašyta aiški nuostata, kad finansavimo gavėjai privalo atskleisti savo tapatybę investuotojams. Dėl to verslo paskolos mūsų platformoje nesivadina Nr.1, Nr.2, ar Nr.50. Aukcione yra aiškiai matomas įmonės pavadinimas, įmonės finansinė padėtis, o pagal tai itin lengva rasti, kas yra įmonės direktorius ar savininkas. Mano asmeniniu įsitikinimu, toks įstatymo reikalavimas nors ir atbaido nemažą dalį paskolos gavėjų, bet labai gina investuotojų interesus. Pagalvokite, ar tikrai norite jog 5000 FinBee investuotojų žinotų, kad pasiskolinote pinigus ir net neketinate jų atiduoti? Hm…. aš tikrai ne. Esu tikras jog viešumas geras vaistas nuo piktų kėslų.

Iš šios perspektyvos pažvelkite kiek daug apie save ir savo verslą pasakoja FinBee paskolų gavėjai:

Cechas
UAB “SOLIS LT“ užsiima geriamo vandens Oazė gamyba ir pristatymu į Klaipėdos regione veikiančius biurus. Įmonė sudaro ilgalaikes vandens tiekimo sutartis su biurais, kuriuose pastato savo vandens pilstymo įrangą, bei nuolat pristato reikalingą vandenį 19 litrų talpose. Solis LT veiklą pradėjo 2014 metais, o šiandien skaičiuoja, kad vandenį tiekia į daugiau nei 120 biurų. Paskolos lėšos bus panaudotos tolesnei verslo plėtrai, įsigyjant reikalingus vandens talpų stovus.

2. Verslo savininkas ar direktorius teikia asmeninę garantiją, kad paskolą gebės grąžinti.

Teikdami paslaugas smulkiam verslui pirmiausia siekiame suprasti ir įvertinti, ar pats verslas galės vykdyti įsipareigojimus ir tik tada žvalgomės į tai, kas bus atsakingas už paskolos grąžinimą, jei vis tik įmonė bankrutuos. Pvz. Bendrovė Ulio transportas skolinasi 5000 eurų. Pagal įmonės finansus šią paskolą įmonei sumokėti neturėtų būti sunku, tačiau transporto sektoriuje sunku prognozuoti įmonės veiklos rezultatus dėl dažnai besikeičiančios pačios rinkos. Dėl to besikreipiančių įmonių direktorių ir savininkų prašome teikti asmenines garantijas. Tai reiškia, jog įmonės bankroto atveju pats direktorius ar savininkas turės grąžinti paskolą.

3. Verslas, skolindamasis per platformą gauna papildomos naudos – reklamos.

Labai svarbus aspektas kurį jau vertina smulkusis verslas yra tai, kad finansuodamasis sutelktinio finansavimo platformose verslas ne tik gauna paskolą, bet ir nemokamą reklamą. Pavyzdžiui UAB “Mėsos guru” ar UAB “VS-Fitness” net sugalvojo akcijas, kad kiekvienas investavęs į jų paskolą gauną ir papildomą naudą (ne tik palūkanų pajamas). Štai UAB “Mėsos guru” pasiūlė nuolaidą šviežiai ir kokybiškai mėsai (asmeniškai pažįstu du FinBee investuotojus, kurie šia nuolaida pasinaudojo), o VS Fitness suteikė nemokamus pakvietimus į naujai atidaromą sporto klubą Kaune.

Mesos guru
UAB “Mėsos guru“ investuojantiems į paskolą pasiūlė nuolaidą šviežiai ir kokybiškai mėsai. http://www.mesosguru.lt

4. Apart visų emocinių dalykų, svarbiausia finansinės įmonės galimybės vykdyti mokėjimus laiku.

Pavyzdžiui sporto klubų tinklas VS-Fitness demonstruoja puikius rezultatus ir augantį verslą. Pardavimai per 2016 metus paaugo 16%, uždirbo 60 070 EUR gryno pelno. Įmonė tvariai finansuoja verslą, nuosavo kapitalo ir turto santykis – 30%, FinBeeVerslui paskolos sumos ir turto santykis – 5%, FinBeeVerslui paskolos sumos ir mėnesinių pardavimų santykis 42%.

VS-Fitness paskolą garantavo UAB VS-Sport, kurios finansiniai rezultatai iš ties atrodo įspūdingai. Pardavimai per 2016 metus augo 121%, uždirbo 365 971 EUR gryno pelno, nuosavo kapitalo ir turto santykis 41%.

VS FITNESS
VS-Fitness sporto klubo nuotrauka ir akcija investuojantiems į paskolas. Naujai atsidaręs sporto klubas Mega prekybos centre kviečia apsilankyti ir jus.

Elektros skirstomųjų įrenginių gamyba, skydų surinkimu ir didmenine prekyba elektros instaliacijos produkcija užsiimanti Topenerga, per 2016 metus pardavimus išaugino 21% bei uždirbo 24 910 EUR gryno pelno. FinBeeVerslui paskolos sumos ir turto santykis – 3%, FinBeeVerslui paskolos sumos ir mėnesinių pardavimų santykis 42%. Už paskolą asmeniškai garantuoja įmonės vadovas.

UAB Elektros skirstomųjų tinklų gamyba gaminami įrenginiai

5. Sumos nėra didelės.

Štai įmonė Drusfina pasiskolino vos 1200 eurų naujo kompiuterio pirkimui, o kavinė “Skaniai”, įsikūrusi Vingio parke Vilniuje, pasiskolino 5000 eurų, (beje jau spėjo laiku sumokėti pirmąją įmoką). Tiek vienos, tiek kitos įmonės savininkai suteikė asmenines garantijas.

skaniai
Kavinės Skaniai kolektyvas kviečia juos aplankyti Vingio parke. Kavinių šioje nuostabioje Vilniaus vietoje nėra daug, tad tikrai rasite.

Kažkaip pagaunu save mąstant, kad be jokių dvejonių investuočiau į vartojimo paskolas, kurias imtų šių įmonių savininkai, tačiau kai reikia investuoti į patį verslą, norisi pamąstyti daugiau. Tikriausia tik patys paskolų gavėjai pavyzdingai mokėdami mėnesines įmokas mums visiems įrodys, kad investuoti į verslą yra tiek pat saugu, kaip ir į vartojimo paskolas, ypač tuomet, kai savininkai patys teikia asmenines garantijas.

Beje, sekančiame blog’o įraše verslo paskolų tema iš teisinės perspektyvos apžvelgsime kas gi yra ta asmeninė savininko garantija ir kuo ji skiriasi nuo laidavimo.

Sėkmės investuojant!

Horoskopas 2017 metams

Sveiki,

Visų pirma noriu nuoširdžiai pasveikinti su šventėmis, šventomis kalėdomis ir naujaisiais metais. Na, o kad tai jau padariau, tai kaip koks Karbauskis, švenčių proga norėčiau atsisakyti katalikybės ir leistis į pagoniškus ritualus – mesiu burtus 2017 metams.

2016 metų pirmą dieną paskelbiau šį savo įrašą, kuriame prognozavau kas ir kaip keisis tarpusavio skolinimo rinkoje per 2016 metus. Daugeliu atvejų kaip koks Naglis Šulija sėkmingai numačiau pokyčius, tačiau būta ir šūvių dievui į langus. Žvilgtelėkime į prognozes kurias pateikiau ir kokia yra tikroji situacija dabar.

  1. Konkurencija tarpusavyje

2016 metais sakiau, kad:

„Pasibaigus 2016 metams turėsime tik tris aktyviai veikiančias platformas. Tarp laimėtojų bus tos platformos, kurios sugebės veikti skaidriai ir atsakingai. Tokios, kurios sugebės tinkamai valdyti skolinimo riziką. Tokios, kuriose investuotojai jausis saugūs investuodami savo pinigus.“

Taip, 2016 metai buvo tie kurie išgrynino kurios platformos yra nusiteikusios rimtai padirbėti ir atremti iššūkius kurie yra neišvengiami reguliuojamoje rinkoje. Reikia pripažinti, jog Finansinių technologijų (FinTech) startuoliai yra gerokai sudėtingesni, reikalauja aukštesnių kompetencijų ir resursų nei dauguma kitų startuolių rinkoje. Dėl to, iš startavusių penkių tarpusavio skolinimo platfromų aktyviai veikiančių turime tik tris. Savy, FinBee ir Paskolų klubas skirtingais būdais ir metodais užsitarnavo vietą po saule, na, o Ok.lt ir Manu.lt deja saulės nebeužteko.

Prognozė 2017 metams:

Konkurencija tarp šių platformų išliks arši. Savy galutinai praras lyderio poziciją. Paskolų klubas pasieks 1mln. eurų per mėnesį išdalintų paskolų ribą. FinBee neatsiliks.

  1. Prisitaikymas prie rinkos reguliavimo

2016 metais sakiau, kad:

„Kitais metais bus labai įdomu stebėti, kaip platformos prisitaikys prie pasikeitusios reguliacinės aplinkos. Naujasis įstatymas gan stipriai įtakoja P2P platformų veiklą – pradedant 5000 eurų ribojimu vienam investuotojui per metus ir baigiant tuo, kad platformos pajamas galės gauti tik nuo grįžtančių įmokų.“

Buvo tikrai įdomu stebėti. 5000 eurų ribos reikalavimas buvo tikrai absurdiškas ir prieštaraujantis bet kokiems logikos dėsniams. Pirmą kartą visos platformos kartu suvienijo jėgas ir ačiū Lietuvos bankui sugebėjo nuimti šį perteklinį reikalavimą. Tai tikrai sustiprino visos tarpusavio skolinimo rinkos pozicijas ir sukūrė dar didesnę konkurenciją greitųjų kreditų įmonėms.

2016 metais įvyko ir kitas itin svarbus dalykas. Tarpusavio skolinimo bendrovės ir sutelktinio finansavimo bendrovės susibūrė į asociaciją, vadovaujamą puikaus advokato Vytauto Šenavičiaus ir atstovavo savo interesus visose institucijose – VMI, Lietuvos Banke, Seime. Reikia pripažinti, kad tai itin svarbus žingsnis – kalbėti vienu balsu paprasčiau, o ir girdisi geriau.

Deja, to nesupranta mūsų kolegos iš Paskolų Klubo kurių vadovai yra itin arogantiški ir labai dažnai trukdo vienu balsu bendrauti su valstybinėm institucijomis. Labai apmaudu.

Bet kuriuo atveju, sveikinu rinkos dalyvius. Šauniai padirbėta.

Prognozė 2017 metams:

  •  Reguliacinė aplinka smarkiai nesikeis
  • Lietuvos bankas pradės domėtis įvairiais užtikrinimo fondais (garantiniais, draudiminiais ir kompensaciniais) ir tikrinti jų legalumą bei pagrįstumą.
  1. Verslo finansavimas

2016 metais sakiau kad,

„Jei 2014 ir 2015 metai buvo vartojimo paskolų platformų atsiradimo metai, tai esu tikras, kad kitais metais turėsime ne mažesnę puokštę įmonių siūlančių paskolas verslui.“

Na, o šioje vietoje ir prašoviau. Visų pirma įstatymas buvo priimtas vėlai ir nei viena sutelktinio finansavimo platforma taip ir nespėjo startuoti. Visų antra, mano žiniomis, skubančių startuoti platformų nėra taip jau daug.

Jei tarpusavio skolinimo veikloje yra sudėtinga konkuruoti su greitaisiais kreditais (nes reikia didelių rinkodaros biudžetų), tai smulkaus verslo finansavime esminis uždavinys yra rizikos vertinimas (esminis uždavinys tai yra ir tarpusavio skolinimo platformose). Dėl to, bent jau pačioje pradžioje matysime vos keletą platformų kurios realiai imsis šiuos uždavinius spręsti ir įrodys investuotojams, kad verslo paskolų finansavimas yra toks pat patikimas ir pelningas kaip ir vartojimo paskolų.

Iš to ką girdžiu aplinkui, 2017 metams prognozuoju:

Sąlyginai lėtą verslo paskolų finansavimą. Pagal ambicijas ir kompetencijas prognozuoju, kad lyderio pozicijas užims FinBee verslui, kurios vadovas Audrius turi viską ko reikia sėkmingam startui. Taip pat manau, kad galime sulaukti nekilnojamojo turto P2P finansavimo platformų atsiradimo. Kaip žinia lietuviai NT mėgsta, tad būtent ši sritis gali būti malonus siurprizas.

2016 metais šia tema taip pat sakiau, kad:

„Kitų metų rudenį turėsime jau veikiantį “crowdfundingo” įstatymą. Visiškai tikiu, kad jis bus priimtas toks palankus verslui kaip kad yra surašytas juodraštis.“

Ačiū visiems prisidėjusiems: Finansų ministerijai, Lietuvos Bankui, seimui, tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo asociacijai, advokatų kontorai Sorainen už įstatymą kurį seimas šių metų rudenį priėmė. Tokio progresyvaus, konkretaus įstatymo mums turi pavydėti ne tik artimiausi kaimynai bet ir progresyvios vakarų šalys.

  1. Konkurencija su bankais ir greitukais

2016 metais sakiau, kad:

 „Nuo vasario 1 dienos, greitųjų kreditų įmonės bus labai stipriai apribotos vartojimo kredito įstatymo, tad turės dairytis į “ilgesnes paskolas”. Tokiu būdu, P2P platformų ir greitukų interesai natūraliai susikirs.“

„Gan ženkliai 4-7 % sumažės investuotojų uždirbamos palūkanos.“

„Visos tarpusavio skolinimo platformos kitais metais išduos dvigubai daugiau paskolų nei išdavė šiemet. Tai ir toliau bus “lašas jūroje” žvelgiant į rinkos dydį.“

Tai kas buvo neišvengiama, tapo realybe. Su vartojimo kredito įstatymo pasikeitimu rinkoje nutiko struktūriniai pokyčiai. Paskolos su 150% – 200% procentų palūkanomis tapo nebegalimos, tad įmonės kurios prie šio pokyčio neprisitaikė išnyko kaip dinozaurai.

Rinkoje kalbama, kad su pasikeitusia rinkos situacija nesusidoroja ne tik buvęs rinkos lyderis 4finance (smscredit ir vivus) bet ir tokie žadėjai gigantai kaip MOGO ir Provident, kurie atrodo po truputį pasitraukia iš Lietuvos.

Žinoma, tai yra gera žinia tarpusavio skolinimo platformoms.

Buvau teisus ir dėl to, jog ženkliai sumažės investuotojų uždirbamos palūkanos. Visų pirma tai sąlygoja investuotojų gausa ir pilnos kišenės pinigų pas Lietuvos ir užsienio gyventojus. Reikia pripažinti, kad bent jau Lietuvos miestų gyventojai išgyvena tikrą aukso amžių (bent jau Vilniaus senamiestyje Porche Cayanne tapo populiaresnė už VW Passat), o pilnos kišenės pinigų prašosi surasti vietą investicijoms. Būtent dėl pinigų pasiūlos paskolų palūkanos mažėja.

FinBee, kur paskolų palūkanos yra nustatomos pasiūlos ir paklausos principu, paskolų palūkanos sumažėjo nuo 28.71% iki 25,07%. Tai yra beveik 4%. Pripažinsiu, galvojau kad kritimas sieks bent 4%.

screen-shot-2016-12-30-at-12-44-03

Taigi, prognozė 2017 metams:

  • Jei ženkliai nepadidės paskolų pasiūla prognozuoju dar 4% kritimą.

Apžvelkime kiek buvau teisus sakydamas, kad visos paskolų bendrovės išduos dvigubai daugiau nei kad išdavė 2015 metais.

Hm…. Buvau neteisus. Visų pirma, 2015 metais pilnus finansinius metus veikė tik SAVY. FinBee ir Paskolų klubas pradėjo metų pabaigoje.

Per 2015 metus P2P bendrovės išdavė:

Savy: 2,47 Mln Eur

FinBee: 360 tūkst. Eur.

Paskolu Klubas: 30 tūkst Eur.

Viso: 2,86 Mln Eur.

Per 2016 metus P2P Bendrovės išdavė:

Savy: 2,48 Mln. Eur

FinBee: 3,01 Mln. Eur

Paskolų Klubas: 2,5 Mln. Eur.

Viso: 7,99 Mln Eur.

Iš tiesų, paskolų 2016 metais yra išduota beveik trigubai daugiau nei 2015 metais. 2016 metų nugalėtoja skelbiama FinBee. Su kuo ir sveikinu savo komandos narius.

Dalinuosi nuorodomis į oficialias bendrovių pateikiamas statistikas:

https://gosavy.com/lt/docs/statistics

https://www.finbee.lt/apie-mus/statistika/

https://www.paskoluklubas.lt/statistics

2017 metais prognozuoju, kad:

Tarpusavio skolinimo bendrovėms tai bus persilaužimo metai. Tapsime svarbiais rinkos žaidėjais, bendra išduotų paskolų gali siekti ir 20 Mln. Eurų.

Visos komandos vardu dėkoju už tai kad esate kartu su mumis, palaikote mūsų idėjas, skatinate mus tobulėti. Laukia dar vienas intriguojantis ir daug žadantis periodas. Gero skrydžio!

„Paskutinio šiaudo ” paskolos smulkiam verslui

Jau kuris laikas su Finansų ministerija ir Lietuvos banku dirbame prie naujų sutelktinio finansavimo sprendimų smulkiam verslui. Ar tikrai reikia kurti naują sprendimą, kai šiandien ir taip veikia alternatyvūs finansavimo tiekėjai? Norėtųsi daugiau aiškumo, todėl dalinuosi savo įžvalgomis, kaip veikia vienas iš alternatyvaus finansavimo lyderių – Capitalia, kurio paskolas galima įsigyti per Mintos platformą.

Capitalia yra Latvijoje įkurta bendrovė, veikianti Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje. Per 2015 metus Capitalia paslaugomis pasinaudojo 237 smulkaus verslo bendrovės , iš kurių Lietuvoje apie 80 bendrovių arba po 1,5 bendrovės per savaitę*

 Mintos yra platforma, kurioje tokios bendrovės kaip Capitalia siūlo įsigyti jų anksčiau išduotas paskolas.

  1. Capitalia vidutinės paskolos kaina – 32%

Iš duomenų, kuriuos Capitalia teikia Mintos platformoje, matyti, kad paskolų smulkiam verslui marža svyruoja nuo 16% iki neįtikėtinų 44%, o vidutinė paskolos kaina smulkiam verslininkui yra 32%**.

Tiesa pasakius, man sunku įsivaizduoti, kokią grąžą turi generuoti verslas, kuris skolinasi, pavyzdžiui, už 40%. Man tai labiau panašu į „paskutinio šiaudo” paskolą nei į paskolą, skirtą tvariam augimui finansuoti. Taip pat abejoju, kad investuotojai, kurie perka Capitalia išduotas paskolas per Mintos platformą, supranta, kokio dydžio riziką iš tikrųjų jie nusiperka.

  1. Ar Capitalia išduotas paskolas grąžina?

Iš Mintos platformoje pateiktų duomenų apie Capitalia paskolas matyti, kad 60 ir daugiau dienų vėluoja 6%*** paskolų. Žinant, kad Capitalia iš jų vidutiniškai uždirba 32% palūkanų, vėluojančių paskolų suma nėra didelė.

Vis dėlto, jei esi į Capitalia verslo paskolas investuojantis asmuo, uždirbantis tik 12%, toks vėluojančių paskolų procentas turėtų versti nerimauti.

  1. Ar saugu investuoti į Capitalia paskolas

Neretai Capitalia paskolos turi užtikrinimo priemones, kurios mažintų tikėtinus blogų paskolų nuostolius. Vis dėlto duomenų apie užtikrinimo priemones pateikiama permažai, kad vertinti jų kokybę.

Kaip papildomą investuotojų apsaugą, Capitalia siūlo blogų paskolų atpirkimo garantiją. Šiai apsaugai įvertinti svarbu suprasti kas bus atpirkėjas ir kokios šios įmonės galimybės vykdyti tokį įsipareigojimą. Platformoje nurodoma tik latviška įmonė AB Capitalia, nors Lietuvoje paskolas išduoda UAB Capitalia Finance. Neaišku, kaip tos įmonės perleidžia reikalavimus viena kitai, ir, ar pelnas, uždirbtas iš paskolų, yra „nusodinamas” toje įmonėje, kuri įsipareigojusi atpirkti blogas paskolas.

Mintos platformoje Capitalia pateikia tik konsoliduotas ataskaitas iš kurių matyti, kad per 2015 metus visos Capitalia grupės įmonės, veikiančios Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kartu uždirbo 48 777 EUR pelno. Tuo tarpu daugiau nei 60 dienų vėluojančių paskolų portfelis Mintos platformoje sudarė 117 081 EUR****. Akivaizdu, kad net jei visos grupės įmonės prisidėtų prie AS Capitalia įsipareigojimo atpirkti blogas skolas, uždirbamo pelno pakaktų išpirkti tik labai nedidelei daliai blogų paskolų.

Apibendrinus tampa aišku, kad Capitalia naudojasi situacija rinkoje, kai nėra realių alternatyvių finansavimo šaltinių ir verčia įmones mokėti tokias drakoniškas palūkanas. Kita vertus, džiugu, kad žmonės nors ir ne iki galo žinodami kam patiki savo lėšas, yra linkę investuoti į paskolas verslui ir gauti už tai vidutinę 12% metinių palūkanų grąžą. Tikiuosi, kad sutelktinio finansavimo platformų pagalba, kuomet lėšas verslui bus galima skolinti tiesiogiai, be tarpininkų, sukursime skaidrų  ir tvarų finansavimo šaltinį.

* http://vz.lt/sektoriai/bankai-draudimas/2016/05/19/capitalia-padvigubino-paskolu-portfeli
** Pinigų kaina apskaičiuota darant prielaidą, kad Mintos platformoje parduodamos Lietuvoje išduotos paskolos grąžinimo dalys yra iš anuitetinio grafiko, pagal kurį įmokas moka paskolos gavėjas. 2016 10 09 dienos duomenys.
*** Mintos platformoje skelbiamos Lietuvoje išduotos Capitalia paskolos. 2016 10 09 dienos duomenys.
**** Mintos platformoje skelbiamos išduotos Capitalia paskolos. 2016 10 09 dienos duomenys.

Skirtingi P2P modeliai – skirtingos ir rizikos. Kokios jos?

Šiuo metu Europoje vis labiau kristalizuojasi skirtingi P2P platformų investavimo ir skolinimo modeliai. Skirtingi modeliai, skirtingi uždarbiai, skirtingos ir rizikos. Mano požiūriu, galime išskirti tokius modelius ir pagal juos dirbančias kompanijas:

  • Niekuo nepadengtos vartojimo paskolos – Bondora, Savy (neseniai pristatė garantinį fondą);
  • Kompensaciniu fondu padengtos paskolos – FinBee;
  • Įmonės turtu padengtos paskolos –Paskolų klubas, Savy  (ką tik pradėjo);
  • Nekilnojamuoju turtu padengtos paskolos – Viventor, Mintos, Savy.
  • Vartojimo paskolos padengtos kitų įmonių turtu – Mintos, Twino.
  • Nekilnojamojo turto projektams skirtos vystyti paskolos – Estate Guru;
  • Paskolos verslo finansavimui – įvairios platformos (Funding Circle, Rate setter, Assetz Capital). Kompetencijos šioje vietoje neturiu, tad nuo komentarų susilaikysiu.

Pabandykime paanalizuoti kuo skiriasi vienas modelis nuo kito, kokie privalumai ir trūkumai yra investuotojui.

 

  1. Niekuo nepadengtos vartojimo paskolos

Tai vienas pirmųjų Europoje pasirodžiusių P2P modelių. Investuotojai rankiniu arba automatiniu būdu renkasi paskolas į kurias nori investuoti. Sutartys tarp investuotojų ir paskolos gavėjų sudaromos tiesiogiai. Tai reiškia, kad visos gautinos paskolos palūkanos atitenka investuotojui. Taip pat, atitenka ir visa rizika susijusi su paskolos negrąžinimo galimybe.

Privalumai:

  • Aukštos palūkanos normos investavimui;
  • Aiški rizika – investuotojai tiksliai žino, kad visa rizika atitenka investuotojui;
  • Platformai nutraukus savo veiklą paskolų gavėjų įsipareigojimai investuotojams išlieka.

Trūkumai:

  • Jei platforma per kurią investuojate blogai valdo skolinimo riziką, didelė grėsmė netekti dalies savo investicijų;
  • Platformų pateikiama statistika dažnai yra sunkiai suprantama ir nepakankama “pilnam paveikslui” susidaryti.

Lietuvos investuotojams labiausiai pažystamos tokio tipo platformos yra Bondora, SAVY ir Fellow Finance.

  1. Kompensaciniu fondu padengtos vartojimo paskolos.

Tokio tipo fondą kontinentinėje Europoje šiuo metu turi tik FinBee. Nenoriu nei girti nei peikti šio modelio, tiesiog kol kas jokia kita įmonė apart Rate Setter (UK) nepristatė panašiais principais grįsto kompensacinio fondo.

Iš esmės, šis modelis yra labai artimas įprastam P2P modeliui, kur paskolos nėra padengtos jokiu užstatu. Tiesiog bendrovė, savo noru, yra įsteigusi fondą, kurio tikslas kompensuoti visas vėluojančias įmokas. Tačiau, svarbu paminėti, kad savo turtu bendrovė negarantuoja, jog investuotojai nepatirs jokių nuostolių.

Rate Setter turi jau ilgesnę kaip 5 metų patirtį, tačiau iki šio momento sugebėjo padengti visas vėluojančias klientų įmokas, tad investuotojai vis dar nepatyrė nė vieno anglijos penso nuostolio(nors investuota jau daugiau kaip milijardas svarų sterlingų).

Screen Shot 2016-06-07 at 15.08.17.png

FinBee atveju, nors veikiame kiek trumpiau nei metus, kol kas nei vienas investuotojas taip pat nepatyrė nei vieno Euro nuostolio, nes vėluojančias paskolas dengia FinBee.

Screen Shot 2016-06-08 at 10.24.21

Privalumai:

  • Aukštos palūkanos  investavimui;
  • Platformos savininkai yra suinteresuoti surasti tik mokius klientus;
  • Platformai nutraukus savo veiklą paskolų gavėjų įsipareigojimai investuotojams išlieka;
  • Jei kompensacinis fondas veikia, investuotojai uždirba itin didelę grąžą.

Trūkumai:

  • Nėra iki galo aiški rizika – kokia gi bus grąža jei įmonė atšauks savanorišką kompensacinį fondą?
  • Investuojant reikia pasitikėti platformos vadovų kompetencija ir vertybėmis. Jei fondo skaičiavimai bus atlikti remiantis klaidingomis prielaidomis, fondas greitai ištuštės ir nustos kompensuoti nuostolius;
  • Įmonei bankrutavus ar sustabdžius veiklą, kompensacinis fondas nustoja galioti.

 

  1. Įmonės turtu padengtos paskolos (Paskolų klubas, Savy)

Tai toks modelis, kurio pagalba investuotojai gali savo investicijų riziką perkelti ant tarpusavio skolinimo platformos pečių. Už tai, investuotojai sutinka ženkliai sumažinti savo galimą uždarbį. Pateiksiu pavyzdį:

Klientas iš platformos skolinasi už 25%. Platforma siūlo investuotojams investuoti už 10%, riziką dėl paskolos negrąžinimo perkeliant sau. Jei investuotojas sutinka, jis uždirba 10% metinių palūkanų, o platforma – 15% palūkanų+ komisinius už tarpininkavimą.

Iš esmės, tokio modelio pagalba tarpusavio skolinimo platforma pigiai skolinasi iš investuotojų lėšas ir vykdo paprastą vartojimo kredito davėjo veiklą prisiimdama visą riziką. Žiūrint iš investuotojo pusės tai yra visiškai tas pats kas įsigyti įmonės obligacijų.

Privalumai:

  • Aiški ir fiksuota grąža;
  • Platformos savininkai suinteresuoti rasti mokius klientus;
  • Investavimas tampa panašus į obligacijų pirkimą (viskas paprasta).

 

Trūkumai:

  • Platforma prisiima vėluojančių paskolų riziką. Tai reiškia, kad stipriai padidėjus vėluojančių paskolų kiekiui, įmonė gali nebepajėgti vykdyti savo įsipareigojimų investuotojams;
  • Investuotojai priversti tikėti, kad pradedanti platforma (iš tiesų neturi jokio turto) sugebės vykdyti savo įsipareigojimus.
  • Įmonei nutraukus veiklą visos garantijos nutrūksta. Klientai ir toliau investuotojams moka sumažintas palūkanas (10 % jei imant iš pavyzdžio kurį pateikiau anksčiau).

 

  1. Nekilnojamuoju turtu padengtos paskolos – Viventor, Mintos, Savy;

Tai toks modelis, kur paprastos vartojimo paskolos yra garantuojamos nekilnojamuoju turtu. Šiuo metu Europoje labiausiai žinoma platforma kurioje paskolos yra dengtos nekilnojamuoju turtu yra Viventor iš Ispanijos (įkūrėjas latvis). Mintos, platforma iš Latvijos taip pat savo veiklą pradėjo siūlydama paskolas su NT užstatu ir tik vėliau pakeitė savo modelį. Dalis paskolų SAVY platformoje taip pat yra dengtos nekilnojamuoju turtu.

Kalbant apie šį modelį verta paminėti, kad paskolos su nekilnojamojo turto užstatu yra labai mėgstamos investuotojų. Ir tai nėra nuostabu. Jei atkreiptume dėmesį į bankų elgseną, teikiant bet kokias paskolas komerciniai bankai labai labai mėgsta jas užstatyti nekilnojamuoju turtu. Kyla natūralus klausimas – jei investuotojai taip labai mėgsta paskolas su užstatu, kodėl gi visos platformos nesiūlo būtent tokio investicijų modelio? Kokios rizikos slypi?

Kaip pagrindinę riziką noriu įvardinti tai, kad nors ir paskola yra užstatyta NT, vis tik jos likvidumas yra labai abejotinas. Ar tikrai tikite, kad nedelsiant rasite pirkėją Trudų kaime, kuris pirks sugriuvusią fermą už 34 tūkstančius eurų? Aš netikiu.

Lygiai kaip ir netikiu, jog NT užstatą, net jei jis ir atitinka rinkos vertę yra taip lengva perimti. Jei gyvenamasis NT yra su šeima kurioje gyvena vaikai – turto parduoti nepavyks. Kiek žinau platformos jau susiduria su tokiais atvejais. Paskolos grąžinti klientas negali(ar nenori), o išieškoti tikrai sudėtinga.

Tad, kokie privalumai skolinant su NT:

Privalumai:

  • Aiški ir fiksuota grąža;
  • Saugumo jausmas;

Trūkumai:

  • Maža grąža – dažniausiai yra siūloma investuoti už 9-12%;
  • Dažnu atveju nelikvidus turtas;
  • Platforma nėra suinteresuota rasti tik mokius klientus;
  • Užstato pardavimo procesas gali būti itin ilgas ir tam tikrais atvejais apskritai negalimas.

 

  1. Vartojimo paskolos padengtos kitų įmonių turtu (Mintos, Twino).

 

Šis modelis panašu yra labai mėgstamas Europos investuotojų. Per pirmuosius veiklos metus Twino ir Mintos(abi bendrovės iš Latvijos) iš investuotojų surinko daugiau kaip 40 mln. Eurų. Kaip pirmiems metams neblogi skaičiai, tiesa? Kokia gi sėkmės priežastis?

Skirtingai nei FinBee ar Savy, Mintos ir Twino patys klientų neieško. Jiems nereikia rūpintis, kaip pritraukti gerus klientus kurie pasiskolintų pinigų. Tai gerokai supaprastina gyvenimą – nereikia rūpintis klientų pritraukimu, rizikos vertinimu, klientų aptarnavimu ir panašiai. Visą šį darbą atlieka paskolų bendrovės kurias tas paskolas ir išduoda. Mintos atveju tos bendrovės yra: Capitalia(smulkaus verslo finansavimas), Hipocredit (paskolos su užstatu Latvijoje), Mogo (paskolos su Auto užstatu Lietuvoje ir Latvijoje). Twino atveju, jų pačių greitųjų kreditų bendrovės paskolos yra parduodamos Twino aukcione.

Visos aukščiau išvardintos paskolų bendrovės pačios išduoda paskolas, o investuotojus, kurie investuoja per Mintos ar Twino naudoja kaip savo finansavimo šaltinį. Realiai, supaprastinus visą schemą, investuotojai galėtų tiesiog paskambinti į Mogo ir pasiūlyti paskolinti savo pinigų. Esu tikras, kad Mogo su malonumu priims jūsų pasiūlymą.

Kad ir kaip gerai skambėtų Mintos ir Twino bendrovių rinkodaros pažadas “Buy Back” guarantee, iš tikrųjų tai reiškia, kad bankrutavus pvz. Mogo, niekas ir niekada investuotų lėšų tikrai negrąžins. Juo labiau, ar tikrai tikite, kad pvz. Mogo jums parduoda geriausia savo paskolas? Jų vietoje geriausias pasilikčiau sau, blogesnes, pasiūlyčiau jums.

Taigi, kokie privalumai?

  • Aiški fiksuota grąža;
  • Platformos technologiškai patrauklios (orientuojasi tik į tai, kaip padaryti investuotojui kuo patogiau išskolinti savo pinigus);
  • Saugumo jausmas (buy back guarantee).

Trūkumai:

  • Nevaldoma rizika paskolos davėjo bankroto atveju;
  • Platformos operatoriai nežino ir nevaldo paskolų išdavimo proceso, dėl to neturi įrankių suprasti ar investuotojams siūlomos paskolos bus grąžintos.

 

Mano reziume:

P2P rinka visoje Europoje yra itin jauna. Nei aš nei kas nors kitas nežino koks modelis yra teisingas. Žinau tik tai, kad visi modeliai negali būti sėkmingi – anksčiau ar vėliau sulauksime nemalonių situacijų kai savo lėšas vis tik prarasime. P2P nėra kažkokia panacėja kuri panaikina riziką. Niekas iš niekur neatsiranda ir niekur neišnyksta. Norime to ar nenorime, turime apie tai šnekėti, gilintis ir kiek įmanoma geriau suprasti ko galime tikėtis ir bloguoju atveju. Sėkmės investuojant!

Beje, visa tai ką rašiau šiame bloge yra tik mano asmeninė nuomonė. Esate laisvi nesutikti ir apskritai neimti į galvą viso to ką ką tik perskaitėte.

Sveiki! Šį kartą dalinuosi interviu, kuriame atsakau į letipinigai.lt autoriaus Romano užduotus klausimus. Interviu įrašą galite parsisiųsti iš letipinigai.lt arba klausytis tiesiog čia. Beje, tekstas yra neredaguotas, todėl surašyta šnekamoji kalba ne visada atrodo sklandi. (O ir šiaip nesu pats sklandžiausias šnekėtojas). Romano klausimai pateikti bold’u. Investuotojui yra labai svarbu iš anksto žinoti, kokia yra […]

Susipažinkite su Finansų Bite. Tarpusavio skolinimo platforma kurią su komanda kūrėme 1,5 metų, o šiandien pristatome Jums

Finansų bitė, kūrinys kuriuo kartu su visa komanda velniškai didžiuojamės. Kūrėme ilgai, kantriai ir kruopščiai. Šiandien esame pasiruošę pristatyti savo artimiausiems draugams, partneriams ir klientams. Nuoširdžiai dėkojame visiems kurie prisidėjo prie to, kad šiandien stovime prie starto linijos.

Kas yra Finansų Bitė?

Tai tarpusavio skolinimo platforma. Šios platformos pagalba žmonės galės pasiskolinti ženkliai pigiau (nuo 10%), o investuotojai uždirbti ženklią metinę grąžą (iki 25%).

Aplankyti FinBee galite čia: http://www.FinBee.Lt

FinBee, tai angliško žodžio Financial ir Bee trumpinys. Labai norime kartu su šiuo verslu kuo skubiau plėstis į užsienį. Todėl, rinkomės kuo trumpesnį prekės ženklą, kurio .com galūnė vis dar laisva. Jei norėsite rekomenduoti mūsų paslaugas draugams užsieniečiams http://www.FinBee.com jūsų jau laukia išverstas į anglų kalbą.

IT sprendimas

Viena svarbiausių tarpusavio skolinimo platformų dalių yra technologinis IT sprendimas užtikrinantis, kad visi skaičiavimai būtų atliekami teisingai, investuotojams pateikiami aiški ir lengvai suprantama statistika, o naudotis pačia platforma būtų paprasta. Iš pradžių norėjome platformą programuoti patys tačiau supratome, kad tam neturime nei reikalingų lėšų nei tinkamo Know-how. Tiesą pasakius nepamenu kaip priėmėme sprendimą bet nutarėme surasti geriausius pasaulyje specialistus kurie tokią programą jau turi ir pabandyti ją įsigyti. Susidūrėme su problema – programos tiesiog negalėjome įpirkti. Todėl, permastėme situaciją ir pasiūlėme programos kūrėjams kartu įkurti įmonę Lietuvoje. Taigi, šiandien FinBee yra bendra Lietuvių ir Anglų bendrovė.

Mūsų partneriai Madiston tai ilgametę programavimo patirtį turintys specialistai Londone. Įvairias programines įrangas kuriantys jau 40 metų. Madiston vadovas Tim Simon per savo karjerą net kelias įmones atvedė į Londono viešai listinguojamų akcijų biržą. Šiandien jis mūsų partneris ir vienas iš valdybos narių.

tim-simon
TIM SIMON

Taigi, su partnerių pagalba FinBee technologinis sprendimas užtikrina visa ko gali prireikti. Kokybę, lankstumą, teisingus skaičiavimus.

Kodėl toks “nerimtas“ prekės ženklas?

Norime, kad FinBee būtų paslauga žmonėms. Ne robotams, o žmonėms. Mūsų brand’as šnekės paprastai, kuo lengviau suprantamais žodžiais. Tikimės, kad išlaikydami tokį komunikacijos toną bei siūlydami žemas palūkanas žmonėms ilgainiui tapsime pirmu pasirinkimu pritrūkus pinigų.

Kokie mūsų planai?

Nors ir turime tikrai stiprų konkurentą, Savy.lt, o dar keletas platformų netrukus startuos, norime būti lyderiai. Norime būti ir sieksime tapti geriausia platforma Lietuvoje. Kai tik atsistosime ant kojų Lietuvoje dairysimės plėtros galimybių užsienyje. Galimybių tikrai yra ir manome, kad turime viską, ko gali prireikti plėtrai – technologiją, žinias, komandą. Dėl to, ieškosime finansinio užnugario su kurio pagalba plėsimės į užsienį.

Ar jau viskas veikia?

Taip veikia. Bet dar ne viskas. Kiekvieną mėnesį stengsimės pristatyti naujus sitemos funkcionalumus, kuriuos reikia pritaikyti Lietuvos rinkai ir ištestuoti. Labai norime, kad vartotojai gautų jau ištestuotas ir 100% veikiančias funkcijas. Tačiau, kaip ir kiekviename IT projekte taip ir šiame, nėra geresnės testavimo aplinkos kaip atiduoti projektą bandyti realiems vartotojams. Tad, trūkumų tikrai bus, bus klaidelių ir t.t. Bendrausime su savo vartotojais ir kuo skubiau viską taisysime.