Kada išnyks „lietuviškas verslas“?

Kai prieš kelerius metus su bendraminčiais pradėjau kurti „FinBee“, maniau, jog kuriame jauną ir modernų verslą. Tokį, kuriam svetimos laukinių devyniasdešimtųjų žaidimo taisyklės. Deja, klydau. Kolegoms investuotojams prieš keletą mėnesių žadėjau papasakoti apie konkurencinius p2p rinkos užkulisius, tad tęsiu pažadą šiuo blog‘o įrašu.

Realybė yra tokia, kad užuot bandę drauge stiprinti p2p rinką, plėsti jos dalį bei dirbti išvien su Lietuvos banku, rinkoje turime žaidėjų, kuriems „Santa Barbara“ lygio muilo operos bei intrigų kūrimas yra mielesnis nei sveika visus į priekį stumianti konkurencija. Akylesni p2p rinkos dalyviai neabejotinai pažins šio įrašo personažus.

Pradėkime nuo to, kad prieš maždaug metus spaudoje pasirodė, švelniai tariant, neobjektyvus ir tendencingas Lietuvoje veikiančias tarpusavio skolinimo platformas lyginantis „tyrimas“. Apsimesdamas objektyviu palyginimu, šis „tyrimas“ iš tiesų tiesiog surašė vienos platformos funkcijas ir palygino, kurios iš kitų platformų turi tokias pat funkcijas.

„Tyrimą“ inicijavusios platformos direktorius ir rinkodaros skyrius highfivina. Tuo tarpu potencialūs investuotojai skaito po straipsnių esančius komentarus su kritika „tyrimui“, nesupranta kas darosi ir dvejoja, ar išvis verta rinktis p2p investavimą. Džiaugtis tokiu piaru yra tas pats, kaip džiaugtis įmuštu įvarčiu, kuomet kamuolys skrieja į savus vartus.

2_aston_villa_36_goals

Visada maniau, kad šiuolaikiniame versle duotas žodis yra toks pats įsipareigojimas, kaip ir pasirašyta sutartis. Būtent todėl keturios Lietuvos p2p platformos sutarė, jog išvien gins investuotojų interesus tam, kad būtų panaikintas 5000 EUR per metus investicijų limitas. Darbas buvo sėkmingas, limitas buvo panaikintas, tačiau atėjus metui sumokėti už teisininkų paslaugas, atsirado daug pasiteisinimų ir galų gale už viską sumokėjo trys bendrovės iš keturių.

Be abejonės, visi esame konkurentai. Tačiau konkurencija gali būti sveika, dėl kurios laimi platformos, klientai ir valstybė, arba kenkėjiška, dėl kurios kenčia visa rinka.

Esame nuolat skundžiami Lietuvos Bankui dėl smulkmenų. Priežiūros tarnyba, kuri dirba sunkų ir labai svarbų visai finansų sistemai darbą, yra priversta eikvoti savo laiką ir resursus nereikšmingoms smulkmenoms. Tokių ginčų sprendimui kas mėnesį išleidžiame virš 2500 EUR ir daugybę savo darbo valandų. Šiuos pinigus ir savo energiją daug mieliau skirtume savo platformos tobulinimui ar kokybiškų paskolų gavėjų pritraukimui.

Prieš kelis mėnesius kažkam šovė geniali mintis, kad jei jau nesiseka apskųsti konkurentų Lietuvos Bankui, galbūt verta dar labiau apkrauti Lietuvos teismų sistemą. Tą pačią, kuri garsėja savo neužimtumu. Mūsų konkurentai ieško „FinBee“ paskolų gavėjų ir bando juos įkalbėti kreiptis į teismą, neva mūsų sutartys su klientais negalioja. Tokios bylos žlunga – teismas atmetė jau dvi analogiškas mūsų konkurentų inicijuotas bylas ir priteisė visas teismo išlaidas mūsų naudai. Spėkite, ar mūsų konkurentai neskųs šio sprendimo, taip dar labiau ištęsdami šį visą rinką juodinantį procesą?

Užuot konkuravę su greitaisiais kreditais, kurie iš tiesų nulupa devynis kailius nuo paprastų žmonių, mūsų konkurentai renkasi kariauti viduje ir taip diskredituoti ir taip jauną ir nedidelę p2p rinką. O juk galėtume padėti vieni kitiems, atsiriekiant didesnę vartojimo kredito pyrago dalį, galėtume plėstis į užsienį. Galėtume kartu spręsti svarbius klausimus: komisiniai, palūkanų apmokestinimas, galimybė į paskolas investuoti įmonėms ir daugelis kitų.

Tad ką siūlau? Kad neatsitiktų kaip „lietuviško verslo“ dinozaurams, metas keisti požiūrį iš esmės ir nustoti mušti įvarčius į savus vartus. Konkurencija niekur nedings, ji visada yra ir bus. Geriau tobulėti patiems, gerinti paslaugų kokybę investuotojams ir paskolų gavėjams, augti ir plėstis bei siekti bendros naudos, kai tai naudinga visiems. Galbūt iš to laimės ir konkurentai, bet galima drąsiai pasakyti, kad daugiausiai iš to laimėsi pats.

 

Reklama

Bankus ir toliau spaudžia

Kartu su kolega Audriumi dalyvaujame specializuotoje kredito rizikos valdymo konferencijoje Vienoje, Austrijoje. Kartu su mumis iš P2P sektoriaus tik estų Bondora, o 95% likusių dalyvių bankų darbuotojai. Ne, ne pardavėjai, ne klientų aptarnavimo specialistai, o rizikos departamentų vadovai ir analitikai. Įdomi publika, kuri stiklinę vandens visada mato labiau tuščią nei pilną.

Labai įdomu stebėti ir suprasti, kuo gyvena bankai. Kokios grėsmės ir iššūkiai jų laukia. Nors konfrencija skirta rizikos specialistams, kaip vieną iš pagrindinių grėsmių visi įvardina reguliacinę riziką, Basel IV ir PSD2 reikalavimus. Iš esmės, įvairiausi kapitalo, asmens duomenų saugumo reikalavimai bankus vis labiau stumia į labai nepatogią padėtį kur skolinimas klientams yra vis labiau apribojimas, o banko kaštai auga vis labiau.

IMG_2193.JPG
FinBee verslui vadovas Audrius Griškevičius dalinasi kredito rizikos valdymo patirtimi.

Ar tai gera žinia visuomenei? Nežinau. Tačiau galime pasvarstyti. Su įvairiausiais reikalavimais iš Europos ir vietinių reguliatorių gauname daugiau stabilumo – bankai žymiai labiau pasiruošę ekonominiams sunkumams nei kad buvo per 2008 metų krizę. Iš kitos, kapitalas smulkioms ir vidutinėms įmonėms tampa dar sunkiau prieinamas.

Esant tokiai situacijai, neeilinis vaidmuo tenka priežiūros ir reguliuojančioms institucijoms. Ne kas kitas, o jos turi aiškiai suprasti, kad jų veiksmai turi vienokius ar kitokius padarinius ekonomikai, o reguliavimas vardan reguliavimo prie gero neveda. Tad, linkiu neperlenkti lazdos, o kolegoms iš finansų sektoriaus linkiu kantrybės.

Grįžtu prie P2P. Ką tokios žinios duoda tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo platformoms? Pirma ir liūdniausia mintis su kuria tenka susitaikyti yra ta, kad ir mes, FinTech bendrovės būsime vis labiau reguliuojami. Tai reikš didesnius kaštus, mažesnes skolinimo apimtis, lėtesnį augimą ir plėtrą. Antra mintis, kuri guodžia yra ta, kad nuolat sunkėjančios sąlygos bankams reiškia, jog dar daugiau klientų deja nebus aptarnauti. Beje, Europos sąjungoje vos 50% žmonių turi kredito korteles, o tai reiškia, kad jau dabar didžiulė dalis klientų yra ignoruojami bankų(mes visi puikiai žinoma, kaip noriai bankai parduoda korteles, jei tik turi pastovias pajamas).

FullSizeRender
FinBee vadovas dalinasi žiniomis ir patirtimi apie didžiausius iššūkius vertinant vartojimo kreditų riziką.

Taigi, kokias įžvalgas parsivežu iš šios konferencijos? Manau, kad visai netolimoje ateityje, P2P platformos ir bankai vis labiau suvienys savo jėgas ir sieks padidinti savo efektyvumą. Bankai turi pigius pinigus, platformos turi mažas komandas, kurios žymiai greičiau prisitaiko besikeičiančios aplinkos, tad yra konkurencingesnės. Todėl, tikiu, kad jau greitai bankai naudosis P2P įmonių paslaugomis ir skolins savo pinigus per platformas. Nenustebčiau, jei lengvas flirtas tarp bankų ir platformų bus vainikuotas vestuvėmis, kai bankai pradės platformų įsigijimus.

Rytojus atrodo pilnas iššūkių ir įdomus. Na, o mes Vienoje toliau mokomės ir mėgaujamės puikiu alumi ir kultūra. Vienos opera, kažkas nuostabaus!

FullSizeRender 2.jpg
Pakeliui į Vienos operą. Riggolleti!