P2P rinkos horoskopas 2019 metams

Sveiki visi. Jau seniai nerašiau šiame blog’e, tačiau negaliu praleisti progos ir vėl spėti ateitį. Tai darau jau… ketvirtą kartą. Oho, laikas greitai eina. Taigi, ko galime tikėtis sekančiais metais, kaip pavyko “išburti” 2018 metus – apie visa tai ir dar daugiau sužinosite perskaitę šį įrašą. Nepamirškite dalintis su draugais!

Taigi, kas gero nutiko 2018 metais?

Tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo paskolų rinka po truputėlį stabilizuojasi ir rodo brandumą. Nebematome šimtaprocentinio augimo ar kitų ekstremumų. Tačiau, ji vis dar yra sparčiai auganti vertinant bet kokiais terminais. Jei 2017 metais rinka fiksavo 102% procentų augimą, tai 2018 metais jau tik 51%. Kaip ir buvo galima tikėtis, naujų platformų rinkoje nesulaukėme, išliko tie patys trys žaidėjai. Ar tai geros žinios investuotojams? Manau, kad taip. Finansų pasaulyje stabilumas yra labai svarbu, o kaip tik jo 2018 metais ir sulaukėme. Pastovaus ir sėkmingo platformų darbo.

Mažai kas apie tai kalba, bet 2018 metai buvo tie metai, kai investavimas į paskolas kaip turto klasė ženkliai aplenkė bemaž visas kitas turto klases. Jei akcijų rinkos įvairiose pasaulio geografijose fiksavo ir iki 40% siekiančius nuosmukius, Lietuvos akcijų rinka fiksavo 7,4% nuosmukį. Tuo tarpu investavimas į paskolas įvairiose platformose sugeneravo teigiamą – 12-19% siekiančią grąžą.

2018-ieji lašinių kaupimo metai. O kas laukia 2019?

Praeitais metais rašydamas “horoskopą” vieną iš pastraipų baigiau tekstu: “Sunku tikėtis, kad ekonomika nuolat išlaikys vieną kryptį – aukštyn, tad nepamirškite diversifikuoti savo investicijų, bei priprasti, kad grąža iš P2P skolinimo visada bus tik dviženklė. Bus visko, bet ne šiais metais. Tad 2018 m. kviečiu auginti lašinius kartu.“

Buvau teisus, paskolų rinkoje jokių esminių pokyčių nenutiko. Visi kartu sėkmingai auginome lašinius. Tiesa, man kiek neramu, kad 2019 metais, gali tekti tų lašinių atsargas kiek sumažinti. Kodėl? Nesu geriausias pasaulio ekonomistas, tačiau ženklūs akcijų rinkų kritimai signalizuoja apie užsienio rinkų problemas. Kaip žinome, visiškai nesvarbu kas vyksta Lietuvoje, jei griūna didieji, Lietuva griūna su dvigubu pagreitėjimu. Manau, kad Lietuva potencialiai krizei yra paisruošusi gerokai geriau nei 2008 aisiais metais, tad panikos kelti nereikėtų. Mano vertinimais, visos trys P2P platformos paskolų riziką vertina gan neblogai, tad net ir krizės atveju, turėtų generuoti tarp –10% – +7% grąžą. Žinant, kad inveticijos į paskolas niekur nedingsta, o išieškojimas nusikelia į geresnius laikus, manau, kad esame neblogai pasiruošę net ir tokiems scenarijams.

Tiesa, turime ir kitų neigiamių kriterijų kuriuos pamirštame aptarti. Mums, investuotojams tai neatrodo svarbi žinia. Tačiau, nuo sausio 1 dienos dujos ir Elektra brangsta 15%. Jei tau gerbiamas skaitytojau tai nėra ženkli tavo kaštų dalis, tai žmonėms kuriems per platformas skoliname pinigus tai yra viena svarbiausių išlaidų eilučių. Na bent jau žiemą. O kaip žinome, žiema pas mus ilga.

Tad, teikiu pirmąjį spėjimą 2019 metams. Išaugs vėlavimų statistika. Objektyvumo dėlei pateikime skaičius, kad kitais metais galėtume įvertinti ar prognozė pasiteisino. 2018 12 31, FinBee platformoje 82,68% paskolų gavėjų(vienetais) laiku vykdė savo įsipareigojimus. (2017 12 31 šis rodiklis buvo 85,96%).

Reguliavimas

2018 metais įvyko keletas labai svarbių pakeitimų reguliuojant tarpusavio skolinimo platformas. Platformoms pavyko pasiekti, kad būtų suvienodintos konkurencinės sąlygos ir būtų leista imti sutarties sudarymo mokestį. Visi bankai, visos kitos finansinės institucijos gali imti sutarties sudarymo mokestį, o tarpusavio skolinimas – ne. Pagaliau šis absurdas yra panaikintas. Konkurencinės sąlygos suvienodintos. Ačiū visiems kas prisidėjo, ypač kolegoms iš SAVY, bei tarpusavio skolinimo asociacijos prezidentui Vytautui Šenavičiui. Taip pat, Lietuvos bankui ir finansų ministerijai.

Kitas iššūkis kuris laukia 2019 metais yra sudaryti sąlygas juridiniams asmenims investuoti į paskolas. Tai būtų teigiamas pastūmis visai rinkai. Visų pirma, tai padidintų likvidumą platformoje, o investuotojams tai yra gera žinia. Antra, didesnis ir diversifikuotas investuotojų ratas padidintų platformų galimybes sėkmingai išgyventi finansines krizes. Trečia, instituciniai investuotojai sudarytų konkurenciją privatiems investuotojams ir taip sumažintų palūkanas paskolų gavėjams.

2018 metais buvo pasiektas dar vienas didelis laimėjimas. FinBee bei valstybės įmonė UAB “Investicijų ir verslo garantijos”(INVEGA) pasirašė sutartį, pagal kurią valstybė, kartu su smulkiaisiais investuotojais investuoja į smulkias įmones pasinaudodama FinBee platforma. Tai didžiulis ir svarbus pasiekimas visai rinkai. Kartu su šiuo pasiekimu, teikiu antrą spėjimą 2019 metams:

FinBee verslo paskolų portfelis 2019 metais išaugs bent jau dvigubai. Jei per 2018 metus išdalinome kiek daugiau nei 2mln eurų, tai sekančiais metais pasieksime 4 mln eurų sumą.

Kaip sekėsi prognozuoti 2018 metus?

Praeitais metais pateikiau prognozes, na o dabar pažiūrėkime ar pavyko nuspėti ateitį

Pirmoji prognozė:

„Manau, kad rinkos augimas po 2017 m. šuolio, sulėtės. Tikiuosi ir prognozuoju, kad bendrai Lietuvos P2P skolinimo rinkoje 2018 m. bus išduota apie 28 mln. eurų paskolų.“

Neslėpsiu, esu pats nustebęs kaip tiksliai pavyko numatyti šį skaičių. Iš viso, platformos per 2018 metus išdavė 28 milijonus, 781 tūkstantį eurų. Prognozė pasitvirtino. Dedam pliusą.

Antroji prognozė:

“Pernai nusistovėjusi vidutinė grąža investuotojams platformose šiemet drastiškai keistis neturėtų, o jei keisis – tai į geresnę pusę investuotojams. Dar viena gera žinia – šiemet turėtume sulaukti didesnio išieškotų paskolų kiekio.“

Dėl palūkanų normų neprašoviau. Dėl išieškotų paskolų, sunku pasakyti, nes patikimos statistikos nei viena iš platformų nepateikia. Už spėjimą dedame pliusą? Manau, kad taip. Kol kas du iš dviejų. (Gerai kai pats save vertinu, tai kaip noriu taip balsuoju).

Trečioji prognozė:

“Lietuvos P2P rinka nusistovėjo ir kristalizavosi, todėl naujų stiprių rinkos žaidėjų šiemet nesulauksime. Išimtį pritaikyčiau P2P bendrovėms, kurios orientuosis į NT rinkos projektų finansavimą.“

Trečias pliusas iš trijų. Šiuos metus drąsiai galime pavadinti NT platformų atsiradimo metais. Jų atsirado tikrai nemažai. Kol kas, rezultatai nenuviliantys. Sveikiname naujus kolegas rinkoje su puikia pradžia. Kadangi tai mano asmeninis blogas, tai galiu ir asmenines simpatijas išreikšt. Bent jau man, kokybiškiausiai atrodo kolegos iš Profitus. Sėkmės! P.S Labai norėčiau pamatyti NT platformų planą ar pamąstymus, kas nutiks Lietuvą pasiekus naujai krizei? Tai vienintelis mane neraminantis klausimas šioje sferoje.

Ketvirtoji prognozė:

“„FinBee“ išliks vienintele iš didžiųjų P2P skolinimo platformų, kuri skolina verslui. Prognozuoju, kad kiti rinkos senbuviai šiemet dar nežengs tvirto žingsnio į sutelktinio finansavimo rinką, nors kalbos apie tai skambės vis garsiau.“

Ketvirtas pliusas iš keturių. Tiesa, pasiekimai galėjo būti riebesni. Manau, kad su produktu kurį turime, galime ir privalome smulkių verslo paskolų sektoriuje būti agresyvesni ir ambicingesni. Tikrai galime išduoti daugiau kokybiškų verslo paskolų. 2018 metus vadinu testavimo metais. Pamatėme, kad poreikis paskoloms yra, riziką vertinti mokame, o klientai laiku vykdo savo įsipareigojimus.

Penktoji prognozė:

“„FinBee“ ir toliau plėsis užsienyje ir šiemet pristatys dar bent vieną naują rinką.“

Pirmas minusas. Šiemet su FinBee daugiau rinkų ir neatidarėme. Reikia pripažinti, kad tiek aš asmeniškai, tiek dalis komandos 2018 metais daug laiko skyrė vertybinių popierių platinimo platformos DESICO kūrimui. Tad, iš mūsų komandos perspektyvos žiūrint įvykdėme didelius plėtros planus, iš FinBee investuotojo perspektyvos žiūrint, prognozė pateikta klaidingai. Minusas.

Šeštoji prognozė

“Vis didesnę paskolų portfelio dalį sudarys vartojimo paskolos, kurių dėka P2P platformos atims dalį klientų iš greitųjų kreditų bendrovių, kredito unijų ir bankų“

Manau, kad ši prognozė pateikta prastai. Ji neobjektyvi, joje nėra skaičių kuriuos būtų galima palyginti. Visa rinka fiksavo ženklų augimą, o pasakyti kokios to pagrindinės priežastys būtų sunku. Todėl, šio spėjimo nevertinu.

Keturi pliusai iš penkių. Neblogai.

Kas laukia 2019 metais?

  1. Manau, kad rinka dar labiau sulėtins augimo tempus. Prognozuoju, kad per sekančius metus, bus išduota apie 36 milijonus Eurų.
  2. Nusistovėjusios palūkanų normos investuotojams keistis neturėtų ir išliks panašios kaip šiais metais.
  3. Išaugs vėlavimų statistika. Objektyvumo dėlei pateikime skaičius, kad kitais metais galėtume įvertinti ar prognozė pasiteisino. 2018 12 31, FinBee platformoje 82,68% paskolų gavėjų (vienetais) laiku vykdė savo įsipareigojimus. (2017 12 31 šis rodiklis buvo 85,96%).
  4. FinBee verslo paskolų portfelis 2019 metais išaugs bent jau dvigubai. Jei per 2018 metus išdalinome kiek daugiau nei 2mln eurų, tai sekančiais metais pasieksime 4 mln eurų sumą.
  5. Tikėtina, kad verslo paskolų sektoriuje sulauksime naujo žaidėjo.

Sakau, ačiū skaitytojams, FinBee investuotojams, kolegoms ir priežiūros institucijoms. Sėkmingų jums 2019 metų!

Laikas atverti duomenis?

 

Tai vis tik, kokia gi yra didžiausia rizika investuojant į P2P skolinimo platformas? Dideli vėlavimai, ekonominė krizė? Paskutinių poros metų rezultatai sako, kad nė velnio. Kol kas didžiausią riziką kelia vidinė platformas valdančių įmonių rizika – sukčiavimas (fraudulent activity).

Toli šių pavyzdžių ieškoti nereikia. Kredito unijos Lietuvoje viena po kitos uždaromos būtent dėl šios priežasties, Ūkio bankas taip pat. Na, o P2P rinkoje, nepamirškime Trust Buddy, platformos prieš 2 metus nutraukusios veiklą. Na, o šią savaitę, turime dar vieną liūdną atvejį. Ispaniška platforma Comunitae nutraukė veiklą, nes vienas iš darbuotojų susitaręs su draugais investuotojams siūlė investuoti į neegzistuojančius projektus. Padaryta žala tokia didelė, kad platforma nutarė nutraukti veiklą. Žinoma, pradėti teisiniai veiksmai prieš nusikaltėlius, bet….. šaukštai po pietų.

Ką galime iš to pasimokyti?

Diversifikuokime investicijas. Investuokime į tai ką suprantame. Tikrinkime akcininkų ir vadovų reputaciją.

Platformų valdytojai, ką galime padaryti mes? Hm… decentralizuokime sprendimų priėmimą. Pagrindiniai vadovai neturi turėti galimybės talpinti paskolų į biržas. Patvirtinti išduodamą paskolą turi ne mažiau du darbuotojai. Svarbiausia – atviri duomenys investuotojams. Turime išviešinti kiek įmanoma daugiau informacijos, turime vengti black box sprendimų, turime atverti savo paskolų portfelių informaciją.

Šiandien mano žinutė trumpa bet labai svarbi. Pamąstykime.

Daugiau informacijos apie Comunitae platformos nutraukiamą veiklą rasite čia:

https://www.p2p-banking.com/countries/spain-spanish-platform-comunitae-stops-operations-due-to-fraud/

 

Honeymoon is over?

Hello! 

Since the first days of operations FinBee and its investors lived like a lovers in a honeymoon. Now, as interest rates dropped significantly, some of the investors started to grumble. So, is the honeymoon over?

Darius Noreika, COO of FinBee conducted a portfolio analysis to better understand if there are objective reasons to be dissatisfied with results one can achieve while investing.

Please read, discuss and share.

Analysis of the Loan Portfolio of FinBee

Rating model

Due to decreasing interest rates at FinBee, I have decided to perform an analysis of loans portfolio of FinBee. Loan portfolio of FinBee is pretty “young” and as you all know bad debts usually peak after some time after loan origination. For my analysis I have used loans that were originated from August 2015 to March 2016 only and loan statuses of those loans at the end of December 2016. All included loans were originated 10-17 months before. The average term of loan at FinBee is 32 months, so loans used for my analysis have already reached half of their term.

FinBee granted 467 loans in the first 8 months of operations. You can see the structure of loan portfolio according to risk category in the table below.

screen-shot-2017-01-23-at-16-10-30

The common practice for loan portfolio analysis is to show all data in proportions rather than absolute figures. The table below you can see the same data in proportions:

screen-shot-2017-01-23-at-16-12-07

Chart of late loans according to risk category:

screen-shot-2017-01-23-at-16-13-04

As you can see in the chart above, lower rating categories has way more late loans that higher rating categories (A* is the highest rating category, D is the lowest rating category). This chart is very good example that rating model of FinBee is quite accurate and assigns loans to appropriate risk categories properly.

For loans originated from August 2015 to March 2016 investors earned interest of 21% after loan losses. Such interest rate seems to high according to the risk investors are taking. Currently lender interest rates are lower than it used to be. Taking into account average interest rate of loans originated in December 2016, interest rate after potential loan losses is still 14%. It must be noted that I haven’t taken Compensation fund into account in my analysis. Compensation fund reimburses all more than 61 days late monthly instalments. This increases investors’ return, but as Compensation fund is no an obligation of FinBee to cover all loan losses in the future, it doesn’t not eliminate credit risk.

Screen Shot 2017-01-23 at 16.17.20.png

In general, the quality of the loan portfolio of FinBee is good, the share of defaulted borrowers is small compared to lender interest rates.

Evaluating the quality of the loan portfolio, I was worried that the quality of new granted loans might be decreasing due to increasing lending volumes. The best way to find out whether my worries are true or not is to compare monthly data of loans with late payments after the same time from loan origination. You can see this data in the table below. The table includes the share of loans with late payments after 3, 6, 9 and 12 months after loan origination(Click on the table to zoom):

screen-shot-2017-01-23-at-16-19-19

The table is quite complicated to read, so I decided to show the same information in the chart:

Screen Shot 2017-01-23 at 16.21.27.png

As you can see trends of the chart shows that the quality of new loans granted isn’t worsening. Due to low number of loans there were quite heavy fluctuations in the first months. In later months the quality of new granted loans was improving (share of loans late for at least 3 business days was decreasing).

The term of the loan, the loan amount and DTI

The interest rates usually drop significantly below target interest rate for loans with short term and small amount. I wanted to find out whether this is caused by emotions or economic reasoning, so I decided to split loan portfolio into categories by loan term and loan amount.

Number of loans with late payments according term of the loan:

Screen Shot 2017-01-23 at 16.27.31.png

Share of loans with late payment according term of the loan:

screen-shot-2017-01-23-at-16-23-25 Visual chart:

screen-shot-2017-01-23-at-16-28-37It is obvious that loans with longer term are late more often than loans with a shorter term.

Number of loans with late payments according loan amount:

screen-shot-2017-01-23-at-16-29-57

Share of loans with late payment according loan amount:

screen-shot-2017-01-23-at-16-32-37

Visual chart:

screen-shot-2017-01-23-at-16-34-13

* It must be taken into account that number of loans with such loan amount is very small, so any significant conclusions shouldn’t be done based on this data.

Analyzing loan portfolio according to loan amount, the situation is similar to the situation according to loan term. The smaller loan amount is the less loans with late payment there are. This is not surprising at all, because it is more difficult to pay bigger monthly instalments for bigger loans on time than smaller ones.

Analysis of the quality of loan portfolio according to loan term and loan amount shows that loans with shorter terms and smaller amounts are less risky than loans with longer terms and bigger loan amounts. So, I can make a conclusion that there is an economic reasoning behind lower investors’ interest rates for small loans with short loan terms.

The most surprising results came from analyzing the quality of the loan portfolio according to DTI (Debt-to-income ratio). DTI is usually considered as one of the main indicators that shows borrower’s ability to pay his/her monthly instalments without difficulties. My analysis shown that DTI doesn’t have significant impact on meeting your financial obligations on time.

Number of loans with late payments according to DTI:

screen-shot-2017-01-23-at-16-37-22

Share of loans with late payments according to DTI:

screen-shot-2017-01-23-at-16-38-15

Visual chart:

screen-shot-2017-01-23-at-16-39-08

My personal expectations was that DTI has an impact on loans with late payments, this chart clearly shows that my hypothesis was wrong.

The appetite of investors

I wanted find an answer whether lending below target rate increases credit risk taken by investors. I decided to look at difference between target rate and lender interest rate and how this difference affects the sale of late loans. Results were really surprising. The bigger the difference between target rate and lender interest rate is, the less borrowers are late to pay monthly instalments on time.

Number of late loans according to the difference between target and lender interest rate (negative difference means that investors are lending with a lower interest rate than a target rate):

screen-shot-2017-01-23-at-16-41-08

Share of late loans according to the difference between target and lender interest rate:

screen-shot-2017-01-23-at-16-42-22

Visual chart:Screen Shot 2017-01-23 at 16.43.09.png

FinBee refinances those borrowers that have financial obligations (especially for fast credit providers with high interest rates), but they are still able to meet their financial obligations on time. Since FinBee offers better loan conditions for its borrowers (interest rates are lower compared to fast credit providers), it is easier for the borrowers to pay smaller monthly instalments for FinBee. So it seems that when investors are willing to lend for lower interest rate, they reduce overall risk level of the portfolio.

Conclusion

The main findings from my analysis were:

  1. Rating model of FinBee is working perfectly fine.
  2. The quality of the loan portfolio is improving while loan origination volumes are growing.
  3. Investors behaviour to lend with interest rate below target rate is reasonable and justified by economic logic.
  4. DTI isn`t the main indicator that shows the borrower’s ability to meet his\her financial obligations on time.

 

Horoskopas 2017 metams

Sveiki,

Visų pirma noriu nuoširdžiai pasveikinti su šventėmis, šventomis kalėdomis ir naujaisiais metais. Na, o kad tai jau padariau, tai kaip koks Karbauskis, švenčių proga norėčiau atsisakyti katalikybės ir leistis į pagoniškus ritualus – mesiu burtus 2017 metams.

2016 metų pirmą dieną paskelbiau šį savo įrašą, kuriame prognozavau kas ir kaip keisis tarpusavio skolinimo rinkoje per 2016 metus. Daugeliu atvejų kaip koks Naglis Šulija sėkmingai numačiau pokyčius, tačiau būta ir šūvių dievui į langus. Žvilgtelėkime į prognozes kurias pateikiau ir kokia yra tikroji situacija dabar.

  1. Konkurencija tarpusavyje

2016 metais sakiau, kad:

„Pasibaigus 2016 metams turėsime tik tris aktyviai veikiančias platformas. Tarp laimėtojų bus tos platformos, kurios sugebės veikti skaidriai ir atsakingai. Tokios, kurios sugebės tinkamai valdyti skolinimo riziką. Tokios, kuriose investuotojai jausis saugūs investuodami savo pinigus.“

Taip, 2016 metai buvo tie kurie išgrynino kurios platformos yra nusiteikusios rimtai padirbėti ir atremti iššūkius kurie yra neišvengiami reguliuojamoje rinkoje. Reikia pripažinti, jog Finansinių technologijų (FinTech) startuoliai yra gerokai sudėtingesni, reikalauja aukštesnių kompetencijų ir resursų nei dauguma kitų startuolių rinkoje. Dėl to, iš startavusių penkių tarpusavio skolinimo platfromų aktyviai veikiančių turime tik tris. Savy, FinBee ir Paskolų klubas skirtingais būdais ir metodais užsitarnavo vietą po saule, na, o Ok.lt ir Manu.lt deja saulės nebeužteko.

Prognozė 2017 metams:

Konkurencija tarp šių platformų išliks arši. Savy galutinai praras lyderio poziciją. Paskolų klubas pasieks 1mln. eurų per mėnesį išdalintų paskolų ribą. FinBee neatsiliks.

  1. Prisitaikymas prie rinkos reguliavimo

2016 metais sakiau, kad:

„Kitais metais bus labai įdomu stebėti, kaip platformos prisitaikys prie pasikeitusios reguliacinės aplinkos. Naujasis įstatymas gan stipriai įtakoja P2P platformų veiklą – pradedant 5000 eurų ribojimu vienam investuotojui per metus ir baigiant tuo, kad platformos pajamas galės gauti tik nuo grįžtančių įmokų.“

Buvo tikrai įdomu stebėti. 5000 eurų ribos reikalavimas buvo tikrai absurdiškas ir prieštaraujantis bet kokiems logikos dėsniams. Pirmą kartą visos platformos kartu suvienijo jėgas ir ačiū Lietuvos bankui sugebėjo nuimti šį perteklinį reikalavimą. Tai tikrai sustiprino visos tarpusavio skolinimo rinkos pozicijas ir sukūrė dar didesnę konkurenciją greitųjų kreditų įmonėms.

2016 metais įvyko ir kitas itin svarbus dalykas. Tarpusavio skolinimo bendrovės ir sutelktinio finansavimo bendrovės susibūrė į asociaciją, vadovaujamą puikaus advokato Vytauto Šenavičiaus ir atstovavo savo interesus visose institucijose – VMI, Lietuvos Banke, Seime. Reikia pripažinti, kad tai itin svarbus žingsnis – kalbėti vienu balsu paprasčiau, o ir girdisi geriau.

Deja, to nesupranta mūsų kolegos iš Paskolų Klubo kurių vadovai yra itin arogantiški ir labai dažnai trukdo vienu balsu bendrauti su valstybinėm institucijomis. Labai apmaudu.

Bet kuriuo atveju, sveikinu rinkos dalyvius. Šauniai padirbėta.

Prognozė 2017 metams:

  •  Reguliacinė aplinka smarkiai nesikeis
  • Lietuvos bankas pradės domėtis įvairiais užtikrinimo fondais (garantiniais, draudiminiais ir kompensaciniais) ir tikrinti jų legalumą bei pagrįstumą.
  1. Verslo finansavimas

2016 metais sakiau kad,

„Jei 2014 ir 2015 metai buvo vartojimo paskolų platformų atsiradimo metai, tai esu tikras, kad kitais metais turėsime ne mažesnę puokštę įmonių siūlančių paskolas verslui.“

Na, o šioje vietoje ir prašoviau. Visų pirma įstatymas buvo priimtas vėlai ir nei viena sutelktinio finansavimo platforma taip ir nespėjo startuoti. Visų antra, mano žiniomis, skubančių startuoti platformų nėra taip jau daug.

Jei tarpusavio skolinimo veikloje yra sudėtinga konkuruoti su greitaisiais kreditais (nes reikia didelių rinkodaros biudžetų), tai smulkaus verslo finansavime esminis uždavinys yra rizikos vertinimas (esminis uždavinys tai yra ir tarpusavio skolinimo platformose). Dėl to, bent jau pačioje pradžioje matysime vos keletą platformų kurios realiai imsis šiuos uždavinius spręsti ir įrodys investuotojams, kad verslo paskolų finansavimas yra toks pat patikimas ir pelningas kaip ir vartojimo paskolų.

Iš to ką girdžiu aplinkui, 2017 metams prognozuoju:

Sąlyginai lėtą verslo paskolų finansavimą. Pagal ambicijas ir kompetencijas prognozuoju, kad lyderio pozicijas užims FinBee verslui, kurios vadovas Audrius turi viską ko reikia sėkmingam startui. Taip pat manau, kad galime sulaukti nekilnojamojo turto P2P finansavimo platformų atsiradimo. Kaip žinia lietuviai NT mėgsta, tad būtent ši sritis gali būti malonus siurprizas.

2016 metais šia tema taip pat sakiau, kad:

„Kitų metų rudenį turėsime jau veikiantį “crowdfundingo” įstatymą. Visiškai tikiu, kad jis bus priimtas toks palankus verslui kaip kad yra surašytas juodraštis.“

Ačiū visiems prisidėjusiems: Finansų ministerijai, Lietuvos Bankui, seimui, tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo asociacijai, advokatų kontorai Sorainen už įstatymą kurį seimas šių metų rudenį priėmė. Tokio progresyvaus, konkretaus įstatymo mums turi pavydėti ne tik artimiausi kaimynai bet ir progresyvios vakarų šalys.

  1. Konkurencija su bankais ir greitukais

2016 metais sakiau, kad:

 „Nuo vasario 1 dienos, greitųjų kreditų įmonės bus labai stipriai apribotos vartojimo kredito įstatymo, tad turės dairytis į “ilgesnes paskolas”. Tokiu būdu, P2P platformų ir greitukų interesai natūraliai susikirs.“

„Gan ženkliai 4-7 % sumažės investuotojų uždirbamos palūkanos.“

„Visos tarpusavio skolinimo platformos kitais metais išduos dvigubai daugiau paskolų nei išdavė šiemet. Tai ir toliau bus “lašas jūroje” žvelgiant į rinkos dydį.“

Tai kas buvo neišvengiama, tapo realybe. Su vartojimo kredito įstatymo pasikeitimu rinkoje nutiko struktūriniai pokyčiai. Paskolos su 150% – 200% procentų palūkanomis tapo nebegalimos, tad įmonės kurios prie šio pokyčio neprisitaikė išnyko kaip dinozaurai.

Rinkoje kalbama, kad su pasikeitusia rinkos situacija nesusidoroja ne tik buvęs rinkos lyderis 4finance (smscredit ir vivus) bet ir tokie žadėjai gigantai kaip MOGO ir Provident, kurie atrodo po truputį pasitraukia iš Lietuvos.

Žinoma, tai yra gera žinia tarpusavio skolinimo platformoms.

Buvau teisus ir dėl to, jog ženkliai sumažės investuotojų uždirbamos palūkanos. Visų pirma tai sąlygoja investuotojų gausa ir pilnos kišenės pinigų pas Lietuvos ir užsienio gyventojus. Reikia pripažinti, kad bent jau Lietuvos miestų gyventojai išgyvena tikrą aukso amžių (bent jau Vilniaus senamiestyje Porche Cayanne tapo populiaresnė už VW Passat), o pilnos kišenės pinigų prašosi surasti vietą investicijoms. Būtent dėl pinigų pasiūlos paskolų palūkanos mažėja.

FinBee, kur paskolų palūkanos yra nustatomos pasiūlos ir paklausos principu, paskolų palūkanos sumažėjo nuo 28.71% iki 25,07%. Tai yra beveik 4%. Pripažinsiu, galvojau kad kritimas sieks bent 4%.

screen-shot-2016-12-30-at-12-44-03

Taigi, prognozė 2017 metams:

  • Jei ženkliai nepadidės paskolų pasiūla prognozuoju dar 4% kritimą.

Apžvelkime kiek buvau teisus sakydamas, kad visos paskolų bendrovės išduos dvigubai daugiau nei kad išdavė 2015 metais.

Hm…. Buvau neteisus. Visų pirma, 2015 metais pilnus finansinius metus veikė tik SAVY. FinBee ir Paskolų klubas pradėjo metų pabaigoje.

Per 2015 metus P2P bendrovės išdavė:

Savy: 2,47 Mln Eur

FinBee: 360 tūkst. Eur.

Paskolu Klubas: 30 tūkst Eur.

Viso: 2,86 Mln Eur.

Per 2016 metus P2P Bendrovės išdavė:

Savy: 2,48 Mln. Eur

FinBee: 3,01 Mln. Eur

Paskolų Klubas: 2,5 Mln. Eur.

Viso: 7,99 Mln Eur.

Iš tiesų, paskolų 2016 metais yra išduota beveik trigubai daugiau nei 2015 metais. 2016 metų nugalėtoja skelbiama FinBee. Su kuo ir sveikinu savo komandos narius.

Dalinuosi nuorodomis į oficialias bendrovių pateikiamas statistikas:

https://gosavy.com/lt/docs/statistics

https://www.finbee.lt/apie-mus/statistika/

https://www.paskoluklubas.lt/statistics

2017 metais prognozuoju, kad:

Tarpusavio skolinimo bendrovėms tai bus persilaužimo metai. Tapsime svarbiais rinkos žaidėjais, bendra išduotų paskolų gali siekti ir 20 Mln. Eurų.

Visos komandos vardu dėkoju už tai kad esate kartu su mumis, palaikote mūsų idėjas, skatinate mus tobulėti. Laukia dar vienas intriguojantis ir daug žadantis periodas. Gero skrydžio!

„Paskutinio šiaudo ” paskolos smulkiam verslui

Jau kuris laikas su Finansų ministerija ir Lietuvos banku dirbame prie naujų sutelktinio finansavimo sprendimų smulkiam verslui. Ar tikrai reikia kurti naują sprendimą, kai šiandien ir taip veikia alternatyvūs finansavimo tiekėjai? Norėtųsi daugiau aiškumo, todėl dalinuosi savo įžvalgomis, kaip veikia vienas iš alternatyvaus finansavimo lyderių – Capitalia, kurio paskolas galima įsigyti per Mintos platformą.

Capitalia yra Latvijoje įkurta bendrovė, veikianti Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje. Per 2015 metus Capitalia paslaugomis pasinaudojo 237 smulkaus verslo bendrovės , iš kurių Lietuvoje apie 80 bendrovių arba po 1,5 bendrovės per savaitę*

 Mintos yra platforma, kurioje tokios bendrovės kaip Capitalia siūlo įsigyti jų anksčiau išduotas paskolas.

  1. Capitalia vidutinės paskolos kaina – 32%

Iš duomenų, kuriuos Capitalia teikia Mintos platformoje, matyti, kad paskolų smulkiam verslui marža svyruoja nuo 16% iki neįtikėtinų 44%, o vidutinė paskolos kaina smulkiam verslininkui yra 32%**.

Tiesa pasakius, man sunku įsivaizduoti, kokią grąžą turi generuoti verslas, kuris skolinasi, pavyzdžiui, už 40%. Man tai labiau panašu į „paskutinio šiaudo” paskolą nei į paskolą, skirtą tvariam augimui finansuoti. Taip pat abejoju, kad investuotojai, kurie perka Capitalia išduotas paskolas per Mintos platformą, supranta, kokio dydžio riziką iš tikrųjų jie nusiperka.

  1. Ar Capitalia išduotas paskolas grąžina?

Iš Mintos platformoje pateiktų duomenų apie Capitalia paskolas matyti, kad 60 ir daugiau dienų vėluoja 6%*** paskolų. Žinant, kad Capitalia iš jų vidutiniškai uždirba 32% palūkanų, vėluojančių paskolų suma nėra didelė.

Vis dėlto, jei esi į Capitalia verslo paskolas investuojantis asmuo, uždirbantis tik 12%, toks vėluojančių paskolų procentas turėtų versti nerimauti.

  1. Ar saugu investuoti į Capitalia paskolas

Neretai Capitalia paskolos turi užtikrinimo priemones, kurios mažintų tikėtinus blogų paskolų nuostolius. Vis dėlto duomenų apie užtikrinimo priemones pateikiama permažai, kad vertinti jų kokybę.

Kaip papildomą investuotojų apsaugą, Capitalia siūlo blogų paskolų atpirkimo garantiją. Šiai apsaugai įvertinti svarbu suprasti kas bus atpirkėjas ir kokios šios įmonės galimybės vykdyti tokį įsipareigojimą. Platformoje nurodoma tik latviška įmonė AB Capitalia, nors Lietuvoje paskolas išduoda UAB Capitalia Finance. Neaišku, kaip tos įmonės perleidžia reikalavimus viena kitai, ir, ar pelnas, uždirbtas iš paskolų, yra „nusodinamas” toje įmonėje, kuri įsipareigojusi atpirkti blogas paskolas.

Mintos platformoje Capitalia pateikia tik konsoliduotas ataskaitas iš kurių matyti, kad per 2015 metus visos Capitalia grupės įmonės, veikiančios Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kartu uždirbo 48 777 EUR pelno. Tuo tarpu daugiau nei 60 dienų vėluojančių paskolų portfelis Mintos platformoje sudarė 117 081 EUR****. Akivaizdu, kad net jei visos grupės įmonės prisidėtų prie AS Capitalia įsipareigojimo atpirkti blogas skolas, uždirbamo pelno pakaktų išpirkti tik labai nedidelei daliai blogų paskolų.

Apibendrinus tampa aišku, kad Capitalia naudojasi situacija rinkoje, kai nėra realių alternatyvių finansavimo šaltinių ir verčia įmones mokėti tokias drakoniškas palūkanas. Kita vertus, džiugu, kad žmonės nors ir ne iki galo žinodami kam patiki savo lėšas, yra linkę investuoti į paskolas verslui ir gauti už tai vidutinę 12% metinių palūkanų grąžą. Tikiuosi, kad sutelktinio finansavimo platformų pagalba, kuomet lėšas verslui bus galima skolinti tiesiogiai, be tarpininkų, sukursime skaidrų  ir tvarų finansavimo šaltinį.

* http://vz.lt/sektoriai/bankai-draudimas/2016/05/19/capitalia-padvigubino-paskolu-portfeli
** Pinigų kaina apskaičiuota darant prielaidą, kad Mintos platformoje parduodamos Lietuvoje išduotos paskolos grąžinimo dalys yra iš anuitetinio grafiko, pagal kurį įmokas moka paskolos gavėjas. 2016 10 09 dienos duomenys.
*** Mintos platformoje skelbiamos Lietuvoje išduotos Capitalia paskolos. 2016 10 09 dienos duomenys.
**** Mintos platformoje skelbiamos išduotos Capitalia paskolos. 2016 10 09 dienos duomenys.

What annual return one should expect from p2p lending in different markets?

P2P lending platforms are growing in popularity throughout the world and investors have already recognized their advantages. So what kind of annual return should one expect from such investments in different markets.

As P2P lending is starting to climb into its second decade in established markets (USA, UK, etc.), we have been seeing evident decline in interest rates through time. Take for example UK-based Zopa, which, when it started its operations, was offering lenders an average return of 5-6 percent per year (after fees and losses from bad debts). However now this is down to 4 percent or even less in some cases.

The same rules apply in another established market – USA. Several years ago investors were lending their money for 9-11 percent of annual return. However now this number is down to 5-9 percent, which is still considered as a very nice yield, considering volatility in the stock markets.

Now if we take a look at emerging markets, we can see the tendencies in works as if we were talking about stock market – returns from p2p investments in emerging markets are significantly higher.

Take for example Lithuania, where p2p lending has emerged in only 2015. Currently there are 5 platforms, out of which 3 clearly dominate the market. One of the leading companies FinBee currently offers 20-25 percent for its investors.

Estonia-based p2p lending platform Bondora, which started its operations in 2009 and currently is quite well known throughout Europe, now offers 17.1 percent annualized net return on investment, which is also quite a nice number, compared to established markets.

As in stock market, higher yields come with greater risks, however some of Baltic-based p2p companies, such as FinBee, have their own emergency funds, which compensate losses to their investors up to a certain extent.