Medaus mėnuo baigėsi?

Sveiki!

Medaus mėnuo baigėsi? Taip gali pasirodyti jei paskutiniu metu pasiklausai FinBee investuotojų niurzgėjimus, kad palūkanų normos labai nukrito.

Nuo pat veiklos pradžios, mūsų investuotojai buvo labai patenkinti tuo ką ir kaip darome. Ypač jie buvo patenkinti savo investicine grąža. Kurgi nebūsi patenkintas, kai kai kurių investuotojų metinė grąža 2016 metais siekė ir 35%. Deja, 2017 metais tokios grąžos tikėtis nereikėtų. Ar verta dėl to niurzgėti? Tikriausia irgi ne. Darius Noreika, mūsų operacijų vadovas kartu su komanda atliko detalią FinBee paskolų portfelio analizę, kuria šiame blogo įraše ir dalinuosi. Labai rekomenduoju visiems kas investuoja per tarpusavio skolinimo platformas(nebūtinai FinBee) skirti laiko ir įsigilinti į Dariaus analizę. Sėkmės!

FinBee paskolų portfelio analizė

Reitingo modelis

Siekdamas įvertinti sumažėjusių palūkanų normų pagrįstumą, atlikau FinBee paskolų portfelio analizę. Kadangi FinBee paskolų portfelis yra pakankamai „jaunas“, o kaip žinia paskolos pradeda vėluoti tik po kurio laiko po paskolos išdavimo. Todėl analizavau tik tas paskolas, kurios buvo išduotos nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. iki 2016 m. kovo pabaigos, o paskolų statusai naudojami tokie, kokie buvo 2016 m. gruodžio pabaigoje. Vertinamos paskolos, kurios buvo išduotos prieš 10-17 mėn. Vidutinis FinBee paskolos terminas yra 32 mėn., taigi vertinamos paskolos jau yra „nugyvenę“ apie pusę savo termino.

Per pirmus aštuonis FinBee veiklos mėnesius buvo išduotos 467 paskolos. Paskolų portfelio struktūra pagal reitingus atrodo taip:

screen-shot-2017-01-19-at-11-48-53
Paskolų portfelio struktūra pagal reitingus

Bankinėje praktikoje įprasta paskolų portfelio kokybę vertinti santykiniais dydžiais, žiūrint kokia dalis kiekvieno reitingo paskolų vėluoja:

screen-shot-2017-01-19-at-11-52-13
Paskolų portfelio analizė vertinant santykiniais dydžiais

Vėluojančių paskolų dalis grafiškai:

screen-shot-2017-01-19-at-11-55-38
Vėlavimai pagal reitingus

* Atkreipiu dėmesį, kad bankinėje praktikoje yra įprasta vertinti, kad klientai yra nemokūs kai vėluoja mokėti paskolų įmokas daugiau kaip 90 dienų. FinBee klientas skelbiamas nemokiu, kai vėluoja mokėti paskolų įmokas daugiau kaip 60 dienų. 

Kaip rodo grafikas, kuo žemesnis reitingas (A* – aukščiausias reitingas, D – žemiausias reitingas), tuo didesni vėlavimai. Tai reiškia, jog FinBee naudojamo reitingo modelis pakankamai tiksliai suskirsto paskolų gavėjus į atitinkamas reitingo kategorijas pagal riziką.

Vertinant 2015 m. rugpjūtį – 2016 m. kovą išduotas paskolas, investuotojų uždirbama palūkanų norma, atėmus nuostolius dėl blogų paskolų, buvo 21%, kas, mano nuomone, sukuria investuotojams galimybę uždirbti ženkliai daugiau negu prisiimamas rizikos lygis. Šiuo metu investuotojų uždirbama palūkanų norma yra nukritusi, tačiau vis dar grąža po potencialių nuostolių išlieka 14% (vertinau 2016 m. gruodį išduotų paskolų palūkanų normą su 2015 m. rugpjūtį – 2016 m. kovą išduotų paskolų vėlavimais). Svarbu paminėti, jog čia neatsižvengiama į FinBee kompensacinį fondą, kuris dengia daugiau negu 60 dienų vėluojančias įmokas.

screen-shot-2017-01-19-at-12-01-56
Investuotojų grąža atėmus nuostolius

FinBee paskolų portfelio kokybė gera, nemokių klientų dalis lyginant su investuotojų uždirbamomis palūkanų normomis nėra didelė.

Vertinant paskolų portfelio kokybę pagal seniausias paskolas kilo klausimas, ar augant FinBee skolinimo apimtims, nekrenta naujai išduodamų paskolų kokybė. Tą patikrinti galima palyginus kiekvieną mėnesį išduotų paskolų vėlavimus praėjus vienodam laiko tarpui nuo išdavimo momento. Žemiau esančioje lentelėje pateikiu informaciją apie tai, kokia dalis paskolų gavėjų vėluoja praėjus 3, 6, 9 ir 12 mėnesiams nuo paskolų jiems išdavimo (norėdami padidinti lentelę, spauskite ant jos):

screen-shot-2017-01-19-at-12-08-51
Naujai išduodamų paskolų portfelio kokybė

Lentelėje esanti informacija sunkiai skaitoma, todėl pamėginau tą pačią informaciją pateikti grafiškai:

screen-shot-2017-01-19-at-13-54-11
Naujai išduodamų paskolų portfelio kokybė. Vizualinis grafikas

Kaip matosi iš grafiko trendų, naujai išduodamų paskolų kokybė neprastėja. Veiklos pradžioje buvo didesni svyravimai, tačiau taip yra dėl mažo išduotų paskolų skaičiaus. Vėlesniais periodas naujai išduodamų paskolų kokybė gerėja (mažėja bent 3 darbo dienas vėluojančių paskolų dalis).

Paskolos terminas, suma ir DTI

Palūkanos daugiausiai „numušamos“ žemiau pageidaujamos palūkanų normos mažoms trumpo termino paskoloms. Norėdamas įvertinti ar tokie sprendimai paremti tik emocijomis, ar yra ekonominė logika, pasižiūrėjau vėlavimus pagal terminą ir paskolos sumą.

Paskolos skaičiaus pasiskirstymas pagal terminą ir vėlavimus:

screen-shot-2017-01-19-at-13-59-26
Paskolos skaičiaus pasisiskirstymas pagal terminą ir vėlavimus
screen-shot-2017-01-19-at-14-03-18
Vėluojančių paskolų dalis skirtingiems paskolų terminams
Screen Shot 2017-01-19 at 15.12.34.png
Vėlavimai pagal paskolos terminą

Akivaizdu, jog trumpesnio termino paskolos vėluoja mažiau negu ilgesnio termino paskolos.

screen-shot-2017-01-19-at-14-10-56
Paskolų skaičius pagal sumą ir vėlavimus
screen-shot-2017-01-19-at-14-23-53
Vėluojančių paskolų dalis skirtingoms paskolų sumoms.

*atkreipiu dėmesį, jog tokio dydžio paskolų buvo išduota labai mažai, todėl vertinant vėluojančių paskolų dalį negalima daryti reikšmingų išvadų.

screen-shot-2017-01-19-at-14-48-23
Vėlavimai pagal paskolos sumą, vizualinis grafikas

Vertinant paskolos portfelį pagal sumas, situacija panaši kaip ir su paskolos terminu – kuo mažesnė paskolos sumą, tuo mažesni vėlavimai. Išvada nestebina, kadangi kuo didesnė paskola, tuo sunkiau ją aptarnauti.

Įvertinus paskolų portfelio kokybę pagal terminą ir paskolos sumą galima daryti išvadą, jog trumpų ir mažų paskolų rizika yra mažesnė negu ilgų didelių paskolų. Todėl sprendimas investuoti į tokias paskolas su gerokai mažesne grąža yra pagrįstas ekonomine logika, o ne nulemtas investuotojų emocijų.

Nustebino rezultatai vertinant paskolų vėlavimus pagal DTI. DTI yra laikomas vienu pagrindinių rodiklių, nusakančių paskolos gavėjo galimybes aptarnauti turimus finansinius įsipareigojimus. Tačiau vertinant FinBee paskolų portfelį, DTI nedaro įtakos vėlavimų statistikai.

Paskolų skaičius pagal DTI (debt to income ratio) ir vėlavimai:

screen-shot-2017-01-19-at-14-51-20
Paskolų skaičius pagal DTI ir vėlavimai

Vėluojančių paskolų dalis skirtingiems DTI lygiams:

Screen Shot 2017-01-19 at 14.53.06.png
Vėluojančių paskolų dalis skirtingiems DTI lygiams
screen-shot-2017-01-19-at-14-54-10
Vėlavimai pagal DTI. Vizualinis grafikas

Nors tikėjausi, jog vėlavimai stipriai koreliuos su DTI, tačiau ši hipotezė nepasiteisino.

Investuotojų apetitas

Norėdamas atsakyti į klausimą, ar skolinimas mažiau pageidaujamos palūkanų normos didina investuotojo prisiimamą riziką, nusprendžiau pažiūrėti, kaip pasiskirsto vėlavimai paskolas grupuojant pagal investuotojų siūlomos ir paskolų gavėjų pageidaujamos palūkanų normos skirtumus. Rezultatai nustebino – kuo „pigiau“ skolina investuotojai, tuo mažiau paskolos gavėjai vėluoja mokėti paskolų įmokas.

Paskolų skaičius pagal skirtumą tarp investuotojų siūlomos ir paskolų gavėjų pageidaujamos palūkanų normos (neigiamas skirtumas reiškia, kad investuotojai skolina už mažesnę palūkanų normą negu pageidauja paskolų gavėjai):

Skirtumas tarp pageidaujamos ir pasiūlytos palūkanų normos:

screen-shot-2017-01-19-at-14-58-46
Skirtumas tarp paskolų gavėjų pageidaujamos ir investuotojų pasiūlytos palūkanų normos

Vėluojančių paskolų dalis:

Screen Shot 2017-01-19 at 15.05.48.png
Vėluojančių paskolų dalis. Investuotojų pasiūlytos ir paskolų gavėjų pageidaujamos palūkanų normos
Screen Shot 2017-01-19 at 15.07.12.png
Vėlavimai pagal siūlomos/pageidaujamos palūkanų normos skirtumą

FinBee refinansuoja tuos asmenis, kurie yra prasiskolinę greitų kreditų bendrovėms, tačiau vis dar vykdo savo finansiniu įsipareigojimus. Dėl geresnių FinBee siūlomų paskolų sąlygų, po refinansavimo žmonės yra gerokai lengviau mokėti naujos paskolos įmokas, kai palūkanos mažesnės. Taigi skolindami už mažesnes palūkanas, investuotojai susimažina visų investuotojų prisiimamą riziką.

Išvados

Apibendrindamas atliktą analizę, padariau tokias išvadas:

  1. FinBee naudojamas kredito reitingo modelis puikiai atlieka savo darbą.
  2. Augant skolinimo apimtims, FinBee sugeba išlaikyti aukštą paskolų portfelio kokybę.
  3. Investuotojų elgesys skolinti pigiau negu pageidaujama palūkanų norma yra pagrįstas ekonomine logika.
  4. DTI nėra svarbiausias rodiklis, nusakantis paskolų gavėjų galimybes aptarnauti finansinius įsipareigojimus.

P.S visuose atliktuose skaičiavimuose nėra atsižvelgiama į tai kiek lėšų pavyks sugrąžinti iš paskolų sutarčių kurios yra nebevykdomos( paskolų įmokos vėluoja daugiau kaip 60 dienų)

Gero investavimo!

Horoskopas 2017 metams

Sveiki,

Visų pirma noriu nuoširdžiai pasveikinti su šventėmis, šventomis kalėdomis ir naujaisiais metais. Na, o kad tai jau padariau, tai kaip koks Karbauskis, švenčių proga norėčiau atsisakyti katalikybės ir leistis į pagoniškus ritualus – mesiu burtus 2017 metams.

2016 metų pirmą dieną paskelbiau šį savo įrašą, kuriame prognozavau kas ir kaip keisis tarpusavio skolinimo rinkoje per 2016 metus. Daugeliu atvejų kaip koks Naglis Šulija sėkmingai numačiau pokyčius, tačiau būta ir šūvių dievui į langus. Žvilgtelėkime į prognozes kurias pateikiau ir kokia yra tikroji situacija dabar.

  1. Konkurencija tarpusavyje

2016 metais sakiau, kad:

„Pasibaigus 2016 metams turėsime tik tris aktyviai veikiančias platformas. Tarp laimėtojų bus tos platformos, kurios sugebės veikti skaidriai ir atsakingai. Tokios, kurios sugebės tinkamai valdyti skolinimo riziką. Tokios, kuriose investuotojai jausis saugūs investuodami savo pinigus.“

Taip, 2016 metai buvo tie kurie išgrynino kurios platformos yra nusiteikusios rimtai padirbėti ir atremti iššūkius kurie yra neišvengiami reguliuojamoje rinkoje. Reikia pripažinti, jog Finansinių technologijų (FinTech) startuoliai yra gerokai sudėtingesni, reikalauja aukštesnių kompetencijų ir resursų nei dauguma kitų startuolių rinkoje. Dėl to, iš startavusių penkių tarpusavio skolinimo platfromų aktyviai veikiančių turime tik tris. Savy, FinBee ir Paskolų klubas skirtingais būdais ir metodais užsitarnavo vietą po saule, na, o Ok.lt ir Manu.lt deja saulės nebeužteko.

Prognozė 2017 metams:

Konkurencija tarp šių platformų išliks arši. Savy galutinai praras lyderio poziciją. Paskolų klubas pasieks 1mln. eurų per mėnesį išdalintų paskolų ribą. FinBee neatsiliks.

  1. Prisitaikymas prie rinkos reguliavimo

2016 metais sakiau, kad:

„Kitais metais bus labai įdomu stebėti, kaip platformos prisitaikys prie pasikeitusios reguliacinės aplinkos. Naujasis įstatymas gan stipriai įtakoja P2P platformų veiklą – pradedant 5000 eurų ribojimu vienam investuotojui per metus ir baigiant tuo, kad platformos pajamas galės gauti tik nuo grįžtančių įmokų.“

Buvo tikrai įdomu stebėti. 5000 eurų ribos reikalavimas buvo tikrai absurdiškas ir prieštaraujantis bet kokiems logikos dėsniams. Pirmą kartą visos platformos kartu suvienijo jėgas ir ačiū Lietuvos bankui sugebėjo nuimti šį perteklinį reikalavimą. Tai tikrai sustiprino visos tarpusavio skolinimo rinkos pozicijas ir sukūrė dar didesnę konkurenciją greitųjų kreditų įmonėms.

2016 metais įvyko ir kitas itin svarbus dalykas. Tarpusavio skolinimo bendrovės ir sutelktinio finansavimo bendrovės susibūrė į asociaciją, vadovaujamą puikaus advokato Vytauto Šenavičiaus ir atstovavo savo interesus visose institucijose – VMI, Lietuvos Banke, Seime. Reikia pripažinti, kad tai itin svarbus žingsnis – kalbėti vienu balsu paprasčiau, o ir girdisi geriau.

Deja, to nesupranta mūsų kolegos iš Paskolų Klubo kurių vadovai yra itin arogantiški ir labai dažnai trukdo vienu balsu bendrauti su valstybinėm institucijomis. Labai apmaudu.

Bet kuriuo atveju, sveikinu rinkos dalyvius. Šauniai padirbėta.

Prognozė 2017 metams:

  •  Reguliacinė aplinka smarkiai nesikeis
  • Lietuvos bankas pradės domėtis įvairiais užtikrinimo fondais (garantiniais, draudiminiais ir kompensaciniais) ir tikrinti jų legalumą bei pagrįstumą.
  1. Verslo finansavimas

2016 metais sakiau kad,

„Jei 2014 ir 2015 metai buvo vartojimo paskolų platformų atsiradimo metai, tai esu tikras, kad kitais metais turėsime ne mažesnę puokštę įmonių siūlančių paskolas verslui.“

Na, o šioje vietoje ir prašoviau. Visų pirma įstatymas buvo priimtas vėlai ir nei viena sutelktinio finansavimo platforma taip ir nespėjo startuoti. Visų antra, mano žiniomis, skubančių startuoti platformų nėra taip jau daug.

Jei tarpusavio skolinimo veikloje yra sudėtinga konkuruoti su greitaisiais kreditais (nes reikia didelių rinkodaros biudžetų), tai smulkaus verslo finansavime esminis uždavinys yra rizikos vertinimas (esminis uždavinys tai yra ir tarpusavio skolinimo platformose). Dėl to, bent jau pačioje pradžioje matysime vos keletą platformų kurios realiai imsis šiuos uždavinius spręsti ir įrodys investuotojams, kad verslo paskolų finansavimas yra toks pat patikimas ir pelningas kaip ir vartojimo paskolų.

Iš to ką girdžiu aplinkui, 2017 metams prognozuoju:

Sąlyginai lėtą verslo paskolų finansavimą. Pagal ambicijas ir kompetencijas prognozuoju, kad lyderio pozicijas užims FinBee verslui, kurios vadovas Audrius turi viską ko reikia sėkmingam startui. Taip pat manau, kad galime sulaukti nekilnojamojo turto P2P finansavimo platformų atsiradimo. Kaip žinia lietuviai NT mėgsta, tad būtent ši sritis gali būti malonus siurprizas.

2016 metais šia tema taip pat sakiau, kad:

„Kitų metų rudenį turėsime jau veikiantį “crowdfundingo” įstatymą. Visiškai tikiu, kad jis bus priimtas toks palankus verslui kaip kad yra surašytas juodraštis.“

Ačiū visiems prisidėjusiems: Finansų ministerijai, Lietuvos Bankui, seimui, tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo asociacijai, advokatų kontorai Sorainen už įstatymą kurį seimas šių metų rudenį priėmė. Tokio progresyvaus, konkretaus įstatymo mums turi pavydėti ne tik artimiausi kaimynai bet ir progresyvios vakarų šalys.

  1. Konkurencija su bankais ir greitukais

2016 metais sakiau, kad:

 „Nuo vasario 1 dienos, greitųjų kreditų įmonės bus labai stipriai apribotos vartojimo kredito įstatymo, tad turės dairytis į “ilgesnes paskolas”. Tokiu būdu, P2P platformų ir greitukų interesai natūraliai susikirs.“

„Gan ženkliai 4-7 % sumažės investuotojų uždirbamos palūkanos.“

„Visos tarpusavio skolinimo platformos kitais metais išduos dvigubai daugiau paskolų nei išdavė šiemet. Tai ir toliau bus “lašas jūroje” žvelgiant į rinkos dydį.“

Tai kas buvo neišvengiama, tapo realybe. Su vartojimo kredito įstatymo pasikeitimu rinkoje nutiko struktūriniai pokyčiai. Paskolos su 150% – 200% procentų palūkanomis tapo nebegalimos, tad įmonės kurios prie šio pokyčio neprisitaikė išnyko kaip dinozaurai.

Rinkoje kalbama, kad su pasikeitusia rinkos situacija nesusidoroja ne tik buvęs rinkos lyderis 4finance (smscredit ir vivus) bet ir tokie žadėjai gigantai kaip MOGO ir Provident, kurie atrodo po truputį pasitraukia iš Lietuvos.

Žinoma, tai yra gera žinia tarpusavio skolinimo platformoms.

Buvau teisus ir dėl to, jog ženkliai sumažės investuotojų uždirbamos palūkanos. Visų pirma tai sąlygoja investuotojų gausa ir pilnos kišenės pinigų pas Lietuvos ir užsienio gyventojus. Reikia pripažinti, kad bent jau Lietuvos miestų gyventojai išgyvena tikrą aukso amžių (bent jau Vilniaus senamiestyje Porche Cayanne tapo populiaresnė už VW Passat), o pilnos kišenės pinigų prašosi surasti vietą investicijoms. Būtent dėl pinigų pasiūlos paskolų palūkanos mažėja.

FinBee, kur paskolų palūkanos yra nustatomos pasiūlos ir paklausos principu, paskolų palūkanos sumažėjo nuo 28.71% iki 25,07%. Tai yra beveik 4%. Pripažinsiu, galvojau kad kritimas sieks bent 4%.

screen-shot-2016-12-30-at-12-44-03

Taigi, prognozė 2017 metams:

  • Jei ženkliai nepadidės paskolų pasiūla prognozuoju dar 4% kritimą.

Apžvelkime kiek buvau teisus sakydamas, kad visos paskolų bendrovės išduos dvigubai daugiau nei kad išdavė 2015 metais.

Hm…. Buvau neteisus. Visų pirma, 2015 metais pilnus finansinius metus veikė tik SAVY. FinBee ir Paskolų klubas pradėjo metų pabaigoje.

Per 2015 metus P2P bendrovės išdavė:

Savy: 2,47 Mln Eur

FinBee: 360 tūkst. Eur.

Paskolu Klubas: 30 tūkst Eur.

Viso: 2,86 Mln Eur.

Per 2016 metus P2P Bendrovės išdavė:

Savy: 2,48 Mln. Eur

FinBee: 3,01 Mln. Eur

Paskolų Klubas: 2,5 Mln. Eur.

Viso: 7,99 Mln Eur.

Iš tiesų, paskolų 2016 metais yra išduota beveik trigubai daugiau nei 2015 metais. 2016 metų nugalėtoja skelbiama FinBee. Su kuo ir sveikinu savo komandos narius.

Dalinuosi nuorodomis į oficialias bendrovių pateikiamas statistikas:

https://gosavy.com/lt/docs/statistics

https://www.finbee.lt/apie-mus/statistika/

https://www.paskoluklubas.lt/statistics

2017 metais prognozuoju, kad:

Tarpusavio skolinimo bendrovėms tai bus persilaužimo metai. Tapsime svarbiais rinkos žaidėjais, bendra išduotų paskolų gali siekti ir 20 Mln. Eurų.

Visos komandos vardu dėkoju už tai kad esate kartu su mumis, palaikote mūsų idėjas, skatinate mus tobulėti. Laukia dar vienas intriguojantis ir daug žadantis periodas. Gero skrydžio!

Sveiki! Šį kartą dalinuosi interviu, kuriame atsakau į letipinigai.lt autoriaus Romano užduotus klausimus. Interviu įrašą galite parsisiųsti iš letipinigai.lt arba klausytis tiesiog čia. Beje, tekstas yra neredaguotas, todėl surašyta šnekamoji kalba ne visada atrodo sklandi. (O ir šiaip nesu pats sklandžiausias šnekėtojas). Romano klausimai pateikti bold’u. Investuotojui yra labai svarbu iš anksto žinoti, kokia yra […]

Susipažinkite su Finansų Bite. Tarpusavio skolinimo platforma kurią su komanda kūrėme 1,5 metų, o šiandien pristatome Jums

Finansų bitė, kūrinys kuriuo kartu su visa komanda velniškai didžiuojamės. Kūrėme ilgai, kantriai ir kruopščiai. Šiandien esame pasiruošę pristatyti savo artimiausiems draugams, partneriams ir klientams. Nuoširdžiai dėkojame visiems kurie prisidėjo prie to, kad šiandien stovime prie starto linijos.

Kas yra Finansų Bitė?

Tai tarpusavio skolinimo platforma. Šios platformos pagalba žmonės galės pasiskolinti ženkliai pigiau (nuo 10%), o investuotojai uždirbti ženklią metinę grąžą (iki 25%).

Aplankyti FinBee galite čia: http://www.FinBee.Lt

FinBee, tai angliško žodžio Financial ir Bee trumpinys. Labai norime kartu su šiuo verslu kuo skubiau plėstis į užsienį. Todėl, rinkomės kuo trumpesnį prekės ženklą, kurio .com galūnė vis dar laisva. Jei norėsite rekomenduoti mūsų paslaugas draugams užsieniečiams http://www.FinBee.com jūsų jau laukia išverstas į anglų kalbą.

IT sprendimas

Viena svarbiausių tarpusavio skolinimo platformų dalių yra technologinis IT sprendimas užtikrinantis, kad visi skaičiavimai būtų atliekami teisingai, investuotojams pateikiami aiški ir lengvai suprantama statistika, o naudotis pačia platforma būtų paprasta. Iš pradžių norėjome platformą programuoti patys tačiau supratome, kad tam neturime nei reikalingų lėšų nei tinkamo Know-how. Tiesą pasakius nepamenu kaip priėmėme sprendimą bet nutarėme surasti geriausius pasaulyje specialistus kurie tokią programą jau turi ir pabandyti ją įsigyti. Susidūrėme su problema – programos tiesiog negalėjome įpirkti. Todėl, permastėme situaciją ir pasiūlėme programos kūrėjams kartu įkurti įmonę Lietuvoje. Taigi, šiandien FinBee yra bendra Lietuvių ir Anglų bendrovė.

Mūsų partneriai Madiston tai ilgametę programavimo patirtį turintys specialistai Londone. Įvairias programines įrangas kuriantys jau 40 metų. Madiston vadovas Tim Simon per savo karjerą net kelias įmones atvedė į Londono viešai listinguojamų akcijų biržą. Šiandien jis mūsų partneris ir vienas iš valdybos narių.

tim-simon
TIM SIMON

Taigi, su partnerių pagalba FinBee technologinis sprendimas užtikrina visa ko gali prireikti. Kokybę, lankstumą, teisingus skaičiavimus.

Kodėl toks “nerimtas“ prekės ženklas?

Norime, kad FinBee būtų paslauga žmonėms. Ne robotams, o žmonėms. Mūsų brand’as šnekės paprastai, kuo lengviau suprantamais žodžiais. Tikimės, kad išlaikydami tokį komunikacijos toną bei siūlydami žemas palūkanas žmonėms ilgainiui tapsime pirmu pasirinkimu pritrūkus pinigų.

Kokie mūsų planai?

Nors ir turime tikrai stiprų konkurentą, Savy.lt, o dar keletas platformų netrukus startuos, norime būti lyderiai. Norime būti ir sieksime tapti geriausia platforma Lietuvoje. Kai tik atsistosime ant kojų Lietuvoje dairysimės plėtros galimybių užsienyje. Galimybių tikrai yra ir manome, kad turime viską, ko gali prireikti plėtrai – technologiją, žinias, komandą. Dėl to, ieškosime finansinio užnugario su kurio pagalba plėsimės į užsienį.

Ar jau viskas veikia?

Taip veikia. Bet dar ne viskas. Kiekvieną mėnesį stengsimės pristatyti naujus sitemos funkcionalumus, kuriuos reikia pritaikyti Lietuvos rinkai ir ištestuoti. Labai norime, kad vartotojai gautų jau ištestuotas ir 100% veikiančias funkcijas. Tačiau, kaip ir kiekviename IT projekte taip ir šiame, nėra geresnės testavimo aplinkos kaip atiduoti projektą bandyti realiems vartotojams. Tad, trūkumų tikrai bus, bus klaidelių ir t.t. Bendrausime su savo vartotojais ir kuo skubiau viską taisysime.

Pirmieji atsiliepimai apie www.savy.lt

Paskutiniame blogo įraše aptariau savo investicijų rezultatus Bondoroje. Tokio tipo įrašas susilaukė tikrai didelio skaitytojų susidomėjimo tad šį kartą aptarsiu savo pirmuosius įspūdžius investuojant http://www.Savy.lt Nuo tada kai Savy pradėjo teikti savo paslaugas praėjo jau daugiau kaip pusę metų, platformoje aktyviai dalyvauja beveik 2000 investuotojų, o paskolų kas dieną sufinansuojama kartais ir už 10 000 eurų. Verslo pradžia puiki ir daug žadanti.

Tačiau kiek kitokia mano, kaip investuotojo patirtis. Savy plėtotojams pažadu, kad mano pastoboms tapus nebeaktualiomis jas (pastabas) iš karto pakoreguosiu, tad tegu mano pastabos būna paskata tobulėti.

Visų pirma, noriu parašyti kas man kaip investuotojui svarbu renkantis kurioje P2P platformoje investuoti pinigus:

  1. Platformoje pateikiamos informacijos skaidrumas ir P2P platformą vystančios komandos kompetencija.
  2. Rizikos valdymas
  3. Platformos techninės galimybės
  1. Skaidrumas ir kompetencija
  • Visos P2P platformos su kuriomis teko susidurti yra labai atviros savo investuotojams. Jei asmeniškai nepažinočiau komandos kuri valdo Savy mane labai trikdytų tai, kad tinklalapyje nėra pateikiama komandos narių dosjė. Kai patiki savo pinigus vis tik norėtųsi žinoti kas tie žmonės kurie vykdo verslą, kokia yra komandos narių patirtis ir kompetencija. Manau, kad ne tik man bet ir kitiems investuotojams būtų naudinga matyti šią informaciją. Puikus skaidrumo pavyzdys yra latvių platforma https://mintos.lv/en/about-us/about-us/
  • Išorinėje svetainėje labai trūksta itin svarbios informacijos – paskolų statistikos. Kiek paskolų išduota, koks vidutinis paskolos dydis. Svarbiausias skaičius kuris man rūpi prieš pradedant investuoti – kiek paskolų vėluoja.
  • Savy vadovas verslo žinioms teigia: “„Savy“ skaičiuoja, kad vėluojamų mokėti visų finansuotų paskolų dalis šiuo metu sudaro 0,5%. Manoma, kad ilgainiui šis rodiklis ūgtelės, bet neviršys 5%”. Tačiau šiandien, kadangi esu registruotas Savy investuotojas gavau pranešimą, kad jau dabar paskolas laiku grąžina vos daugiau kaip 90% klientų. Šis skaičius pats savaime nėra blogas, kadangi net ir didesnę patirtį turinčių platformų rodikliai yra kur kas blogesni. Keista yra tai, kad vadovai nėra numatę žymiai didesnių vėlavimo rodiklių. Jei esate Savy.lt investuotojas manau turite būti pasiruošęs toleruoti ir 20% siekiančius vėlavimo rodiklius
Savy statistika
Savy veluojanciu paskolu statistika po pirmųjų pusės veiklos metų
  • Smulkmena, bet ji tikrai erzina yra tai, kad išorinėje svetainėje pateikiami skaičiai yra “iš lubų”. Pavyzdžiui tituliniame lape esantis skaičius rodantis “Investicijų grąžą.” Nuo pat platformos įkūrimo rodomas 23,2% nesikeičia nepriklausomai nuo to ar klientai laiku atiduoda, nesikeičia ir nuo to į kokio dydžio paskolas investuotojai linkę investuoti. Manau, kad kol Savy dar neturi suprogramavę šio skaičiaus pateikimo algoritmo jo tiesiog galėtų nerodyti.

Screen Shot 2015-03-18 at 15.17.04

  1. Rizikos valdymas
  • Nenoriu būti itin griežtas vertintojas, tačiau Savy.lt Credit Scoring’o modelis bent jau kol kas švelniai tariant yra apgailėtinas.

A lygio klientas – žmogus kuris uždirba daugiau kaip 260 Eurų

B lygio klientas – žmogus kuris uždirba daugiau kaip 124 Eurus

C lygio klientas – žmogus kurio pajamos daugiau kaip 57 Eurai

Čia man vienam atrodo absurdiškai ar taip yra iš tikrųjų?

  • Jei gerai suprantu, Savy.lt duomenis apie kliento pajamas gauna iš pačio kliento. T.y., klientas prisega savo pajamų išrašą pateikdamas paraišką. Vertinu tai kaip didelę saugumo spragą žinant žmonių išradingumą kai jiems reikia pinigų.
  • Labai norėčiau, kad platformoje būtų aiškiai parodyti kurie paraiškos duomenys yra gauti iš nepriklausomų šaltinių, o kuriuos pateikė pats klientas.

Taigi, mano reziume tokia. Rizikos valdymas silpniausia Savy.lt dalis ir čia reikia įdėti labai daug darbo kol šis procesas bent truputį taps panašus į įprastus ‘europinius’ standartus.

  1. Platformos techninės galimybės.
  • Pirmoji ir labiausiai pageidautina funkcinė galimybė – automatinis skolinimas. Žiauriai užknisa “gaudyti” paskelbtus paraiškos prašymus. Šiuo metu potencialiai geros paskolos sufinansuojamos per 5 minutes. Jei nori turėti kokybišką portfelį gavęs e-mail’ą viską meti ir puoli “gaudyti” paskolos. Manau, kad tai erzina ne tik mane.
  • Antrinė paskolų rinka. Šiandien dieną investuotojas atgauti savo pinigus gali tik tada kai grąžinamos paskolos. Žinant, kad paskolų terminai yra iki 5 metų laukti gali tekti ilgai.
  • Investuotojo statistika. Viskas pakankamai aišku ir suprantama išskyrus vienas skaičius – jūsų investicijų bendra grąža. Jei teisingai suprantu, šis skaičius rodo mano uždarbį jei visi pinigai būtų grąžinti. Esu tikras, kad visų pinigų tikrai neatgausiu. Tad, norisi matyti objetyvų skaičių – kokia iš tikrųjų yra grąža (net profit).
  • Siūlyčiau paskolų sąraše pažymėti į kurias paskolas jau esu investavęs nes dabar yra sunku atsirinkti kurioms paraiškoms jau pasiūliau pinigų, o kurios yra naujos.

Suprantu platformos vystytojus ir tai, kad Roma buvo pastatyta ne per vieną dieną. Tačiau, linkiu kuo greičiau spręsti šiuos klausimus, kad visiems investavimas taptų patogesnis.

Taigi, mano reziume toks. Pradžia puiki bet laukia labai ilgas kelias iki patikimos ir technologiškai progresyvios platformos. Linkiu SAVY sėkmės ir tuo pačiu tikiuosi, kad tą sėkmę SAVY plėtotojai pasieks kartu su laimingais investuotojais ir jų sėkmingomis investicijomis.

Lėti estai ir vėl greitesni už lietuvius

Sveiki,

žadėjau, kad pasidalinsiu naujienomis iš Džakartos, iš parodos Startup Asia Jakarta. Tiesą pasakius, kol kas nieko padoraus neparuošiau, tad ir dalintis nesinori. Tačiau, pavyko užmegzti dialogą su Estijos P2P įmone Investly. Šiuo interviu ir noriu pasidalinti. Lėti estai tobulėja tokiu greičiu, kad net pavydu.

  1. What are your main challenges in the early beginning of your company.

Getting any marketplace started is challenging, because one needs to work on both demand and supply side. Furthermore, in order for people to start engaging they need to see some track record and on the other hand to show some track record we need people to start engaging. We see a strong demand for growth capital from creditworthy companies, who are left behind the doors of banks who are just incapable of lending to small businesses. Also, private investors are not earning good returns on their savings.

Hence, we are currently very actively building our community, trying to get early adaptors in terms of investors and company owners onto our platform. Our product development is guided by their direct feedback and we are being very transparent and open about our processes to gain trust on both sides. For the moment, there is a lot of explaining and communication to be done to lay down the details of the credit risks and how do we manage our processes, so people could start trusting our platform.

Also, at the time we were entering the market in August, we took part of one of the most demanding business technology startup accelerators in Europe, Startup Wise Guys. This was incredibly intense learning and validation process that helped us to build a very strong foundation for future growth, but it hurt us a bit in the short term, as we could not focus on sales and community development as much as we would have wanted to at the first few months.

For the moment, we have successfully graduated from the accelerator and we see some good developments already. In the long run, this experience will help us to build a truly long lasting solution for the small business financing.

  1. What is governments attitude towards P2P lending platform in Estonia.

P2P lending did not exist even only few years ago. After the financial crisis, the banks were incapable of solving the problems our economy is facing today. However, due to innovation in the financial model and the technology by non-traditional finance people, a sign of hope emerged for small businesses. P2P business lending started providing access to capital for small businesses that they were blocked from previously. At the same time, the private investors have to be protected as well, which is exactly what the industry and the legislator tends to be aiming for.

Whilst our local Ministry of Finance is developing a suitable legal framework (due to be implemented late 2015) to spur innovation in this area whilst protecting the investors, the Financial Inspection is already meeting the existing players and having active conversation with the platforms such as Investly to make sure we abide by existing rules and take good precaution measures to offer a secure and high quality service. I am personally very satisfied to see that there has been such a proactive stance taken by the legislator, because this helps to spur the P2P lending community in Estonia and attract investors to these platforms as they know that their interests are protected.

  1. What is your future plans?

Investly continues to build the marketplace for small business financing. We refined our go-to-market strategy and we have several solutions in development that help us to get many good quality loan offers to the platform. We are also extensively on-boarding new investors to be ready to service this demand.

At the moment we are also raising a round of funding for our own activities so we could bring these solutions to the market more quickly. After we have settled in Estonia, we will go to the UK market and bring the technology from Estonia to the UK, where we are getting already many investors from.