Paveiksliukas apie rizikos vertinimą. FinBee

FinBee kredito rizikos vertinimas

Sveiki,

jau praėjo daugiau kaip 1,5 mėnesio kai http://www.FinBee.lt teikia tarpusavio skolinimo paslaugas. Esame patenkinti pirminiais rezultatais. Nors nei paskolų paraiškų nei skolintojų nebūna per daug, bet mūsų augimas atrodo pastovus ir subalansuotas. Bent jau taip atrodo mums. Sulaukiame nemažai klausimų iš investuotojų dėl to kaip mes atliekame rizikos vertinimą, tad šis blog’o įrašas būtent apie tai.

Kiekviena veikla susijusi su pinigų skolinimu yra neatsiejama nuo rizikos paskolintus pinigus ir prarasti. Lygiai taip pat skolinimas susijęs ir su galimu uždarbiu iš palūkanų. Mūsų, kaip platformos valdytojų darbas yra užtikrinti, kad skirtumas tarp galimo uždarbio ir galimų nuostolių būtų kuo didesnis. Būtent dėl to, žvelgdami į ateitį jau dabar darome šiek tiek daugiau nei reikalauja įstatymai. Šiame įraše pabandysiu kruopščiai ir detaliai paaiškinti, kodėl ir kas yra daroma, kad Jūs uždirbtumėte daugiau. Perspėju, įrašas ilgas, nuobodus ir technokratinis. Skirtas tiems kas iš tikrųjų ketina uždirbti, o ne “pradirbti“.

Visų pirma, pabandykime įsigilinti į šią lentelę.

Pradinė investicija 1 000 €
Palūkanų norma 25%
Terminas (mėn.) 12
Grąžintina suma 1250 € (jei nereinvestuoju palūkanų)

Įsivaizduokime, kad per kurią nors iš veikiančių P2P platformų paskolinau 1000 eurų (išdalinau skirtingoms paskolų paraiškoms). Bendras portfelio vidurkis gavosi 25% metinių palūkanų. Visos paskolos išduotos 12 mėnesių laikotarpiui.

O dabar įsivaizduokime, kad 10 % klientų neatiduoda paskolų (defaultin’a).

Mėnesiai Mėnesio įmoka Palūkanos nuo perskolintų palūkanų Palūkanos nuo perskolintų palūkanų Palūkanos nuo perskolintų palūkanų
1 86 €
2 86 € 7,90 €
3 86 € 7,90 € 0,80 €
4 86 € 7,90 € 0,80 € 0,09 €
5 86 € 7,90 € 0,80 € 0,09 €
6 86 € 7,90 € 0,80 € 0,09 €
7 86 € 7,90 € 0,80 € 0,09 €
8 86 € 7,90 € 0,80 € 0,09 €
9 86 € 7,90 € 0,80 € 0,09 €
10 86 € 7,90 € 0,80 € 0,09 €
11 86 € 7,90 € 0,80 € 0,09 €
12 86 € 7,90 € 0,80 € 0,09 €

Taigi. Jei 10% klientų nevykdo savo įsipareigojimų, realus jūsų uždarbis nuo 1000 Eurų investicijos lieka tik 122 Eurai, o ne 281 Eurų.

Bet kuriuo atveju, grąža nėra maža. Tačiau, ji gali būti ženkliai didesnė jei default rate’as bus mažesnis arba skolinsime brangiau. Jei skolinsime brangiau – tapsime greitaisiais kreditais ir vargiai ar rasime vietą po saule. Tad, turime ieškoti kaip sumažinti default rate’ą.  Noriu papasakoti kokius veiksmus skirtus sumažinti default rate’ą atliekame ir dėl kokių priežasčių tai darome.

  1. Su kiekvienu klientu susitinkame akis į akį ir patikriname jo tapatybę.

Kaip žinote, Lietuvoje labai paplitusi taip vadinamų “elektroninių sukčių“ vagystės forma. Tokie sukčiai skambina žmonėms, išvilioja jų prisijungimo prie e-bankininkystės duomenis ir skubiai kreipiasi į kredito įstaigas, kurios paskolas išduoda internetu. Tai, kad klientas privalo parodyti savo asmens tapatybę ir ranka pasirašyti sutartį, iš esmės panaikina tikimybę, kad investuotojo pinigai atsidurs pas sukčių (nes dažniausiai jis sėdi pataisos kolonijoje). Dažnai iki to momento kol kurjeris susitinka su klientu praeina kelios dienos, tad investuotojams tenka palaukti kol sutartis įsigalios.

    2. Su klientu kuris refinansuoja paskolas susitinkame gyvai ir palaukiame kol klientas vietoje atsiskaito su kitais kreditoriais.

Mūsų platformos pagalba iki kaklo prasiskolinę klientai savo naštą finansinėms įstaigoms dažnai sumažina net perpus. Dėl to tai labai populiari paslauga, naudinga tiek besiskolinančiam, tiek investuotojui (nes aukštos palūkanos). Tačiau, įsivaizduokite situaciją jei mes pervedame klientui pinigus, o jis vietoje to, kad atsiskaitytų su visais savo kreditoriais tuos pinigus tiesiog išleidžia. 99% kad skolų našta jam taps nepakeliama. Tai reiškia, kad klientas arba pabėgs į užsienį arba ilgainiui paskelbs asmens bankrotą, arba tiesiog nustos mokėti ir taps “šešėlinės“ ekonomikos dalyviu – slėps savo pajamas ir niekam nebemokės.

3.  Mūsų procesas nuo kliento paraiškos pateikimo iki išmokėjimo užtrunka bent dvi dienas. 

Netrukus pasirodysiančiame vartojimo kredito įstatyme yra numatytas “atšalimo laikotarpis“. Tai reiškia, kad nuo paskolos prašymo pateikimo iki paskolos išdavimo turės praeiti bent dvi dienos. Manau, kad šis įstatymas išties protingas. Tiesą pasakius Finansų Bitėje jau turėjome gyvenimišką situaciją. Viena garbaus amžiaus klientė, kuriai paskola jau buvo sufinansuota tiesiog taip ir pasakė: “turėjau laiko pagalvoti ir supratau, kad paskolos tiesiog nesugebėsiu grąžinti“. Tokiu būdu išvengėme dar vieno potencialaus “default’o“.  Jau nekalbu apie situacijas, kuomet paskolas klientai ima apsvaigę nuo alkoholio ar staiga pralošę pinigus kazino.

  4. Mes kuriame savo kredito vertinimo modelį

Šiuo metu Lietuvoje veikiantys mūsų konkurentai naudoja tik “Creditinfo“ sukurtą kredito rizikos modelį. Creditinfo kaupiami duomenys apima tik informaciją apie tai kaip klientas vykdo ir vykdė savo finansinius įsipareigojimus. Tai reiškia, kad investuotojams rodant tik “Credit Info“ sudarytą reitingą yra neatsižvelgiama į kitus labai svarbius kriterijus, tokius kaip išsilavinimas, pajamų ir išlaidų santykis, darbo pobūdis, darbo patirtis, darbo laikas vienoje darbovietėje, šeimos narių skaičius, amžius ir kiti “soft“ kriterijai. Manome, kad be šių kriterijų pateikiamas kredito reitingas yra neišsamus ir gali klaidinti investuotojus.

  1. Į kiekvieną paskolos paraišką kurią pateikiame aukcione patys investuojame 10%

Bepigu skolinti svetimus pinigus kai pats visiškai niekuo nerizikuoji. Norime su jumis “plaukti toje pačioje valtyje”. Jei skęsite Jūs, skęsime ir mes.

Taigi, kviečiu prisijungti prie http://www.FinBee.lt Nors FinBee imasi visų įmanomų priemonių, kad apsaugotų investuotojų interesus, būtent investuotojai prisiima riziką rinkdamiesi, kam skolinti pinigus. Mes rekomenduojame pradėti skolinimą nuo mažų sumų, įsigilinti į fizinių asmenų tarpusavio (P2P) paskolų sistemą ir tik tuomet investuoti reikšmingas pinigų sumas.

Susipažinkite su Finansų Bite. Tarpusavio skolinimo platforma kurią su komanda kūrėme 1,5 metų, o šiandien pristatome Jums

Finansų bitė, kūrinys kuriuo kartu su visa komanda velniškai didžiuojamės. Kūrėme ilgai, kantriai ir kruopščiai. Šiandien esame pasiruošę pristatyti savo artimiausiems draugams, partneriams ir klientams. Nuoširdžiai dėkojame visiems kurie prisidėjo prie to, kad šiandien stovime prie starto linijos.

Kas yra Finansų Bitė?

Tai tarpusavio skolinimo platforma. Šios platformos pagalba žmonės galės pasiskolinti ženkliai pigiau (nuo 10%), o investuotojai uždirbti ženklią metinę grąžą (iki 25%).

Aplankyti FinBee galite čia: http://www.FinBee.Lt

FinBee, tai angliško žodžio Financial ir Bee trumpinys. Labai norime kartu su šiuo verslu kuo skubiau plėstis į užsienį. Todėl, rinkomės kuo trumpesnį prekės ženklą, kurio .com galūnė vis dar laisva. Jei norėsite rekomenduoti mūsų paslaugas draugams užsieniečiams http://www.FinBee.com jūsų jau laukia išverstas į anglų kalbą.

IT sprendimas

Viena svarbiausių tarpusavio skolinimo platformų dalių yra technologinis IT sprendimas užtikrinantis, kad visi skaičiavimai būtų atliekami teisingai, investuotojams pateikiami aiški ir lengvai suprantama statistika, o naudotis pačia platforma būtų paprasta. Iš pradžių norėjome platformą programuoti patys tačiau supratome, kad tam neturime nei reikalingų lėšų nei tinkamo Know-how. Tiesą pasakius nepamenu kaip priėmėme sprendimą bet nutarėme surasti geriausius pasaulyje specialistus kurie tokią programą jau turi ir pabandyti ją įsigyti. Susidūrėme su problema – programos tiesiog negalėjome įpirkti. Todėl, permastėme situaciją ir pasiūlėme programos kūrėjams kartu įkurti įmonę Lietuvoje. Taigi, šiandien FinBee yra bendra Lietuvių ir Anglų bendrovė.

Mūsų partneriai Madiston tai ilgametę programavimo patirtį turintys specialistai Londone. Įvairias programines įrangas kuriantys jau 40 metų. Madiston vadovas Tim Simon per savo karjerą net kelias įmones atvedė į Londono viešai listinguojamų akcijų biržą. Šiandien jis mūsų partneris ir vienas iš valdybos narių.

tim-simon
TIM SIMON

Taigi, su partnerių pagalba FinBee technologinis sprendimas užtikrina visa ko gali prireikti. Kokybę, lankstumą, teisingus skaičiavimus.

Kodėl toks “nerimtas“ prekės ženklas?

Norime, kad FinBee būtų paslauga žmonėms. Ne robotams, o žmonėms. Mūsų brand’as šnekės paprastai, kuo lengviau suprantamais žodžiais. Tikimės, kad išlaikydami tokį komunikacijos toną bei siūlydami žemas palūkanas žmonėms ilgainiui tapsime pirmu pasirinkimu pritrūkus pinigų.

Kokie mūsų planai?

Nors ir turime tikrai stiprų konkurentą, Savy.lt, o dar keletas platformų netrukus startuos, norime būti lyderiai. Norime būti ir sieksime tapti geriausia platforma Lietuvoje. Kai tik atsistosime ant kojų Lietuvoje dairysimės plėtros galimybių užsienyje. Galimybių tikrai yra ir manome, kad turime viską, ko gali prireikti plėtrai – technologiją, žinias, komandą. Dėl to, ieškosime finansinio užnugario su kurio pagalba plėsimės į užsienį.

Ar jau viskas veikia?

Taip veikia. Bet dar ne viskas. Kiekvieną mėnesį stengsimės pristatyti naujus sitemos funkcionalumus, kuriuos reikia pritaikyti Lietuvos rinkai ir ištestuoti. Labai norime, kad vartotojai gautų jau ištestuotas ir 100% veikiančias funkcijas. Tačiau, kaip ir kiekviename IT projekte taip ir šiame, nėra geresnės testavimo aplinkos kaip atiduoti projektą bandyti realiems vartotojams. Tad, trūkumų tikrai bus, bus klaidelių ir t.t. Bendrausime su savo vartotojais ir kuo skubiau viską taisysime.

Skirtingos P2P finansavimo formos

Neseniai į rankas papuolė Kembridžo universiteto analizė: Understanding Alternative Finance. Išsamiai perskaitęs visą dokumentą supratau, kad dar labai daug nežinau apie P2P ir skirtingas šio verslo rūšis. Verslo modeliai įvairūs ir itin įdomūs, o kai kurie jų sunkiai suvokiami ir atrodo, kad yra tarsi iš science fiction filmo.

P2P Business lending. Šiuo metu pati didžiausia P2P verslo atšaka,  kurios pagalba žmonės ar juridiniai asmenys per P2P platformas skolina mažoms arba vidutinio dydžio įmonėms (SME- small and medium enterprizes). Dažniausiai ši skolinimo forma reikalauja besiskolinančios įmonės vadovo ar savininko laidavimo taip pat garantavimo nekilnuojamuoju turtu. Iš esmės, skolinimosi sąlygos yra labai panašios į tas kurios pasiekiamos tradiciniuose bankuose, tačiau besiskolinančios įmonės itin vertina P2P platformų “sufinansavimo” greitį. Taip pat, P2P skolintojai toleruoja kiek didesnę riziką nei bankai. Šiuo metu vien Jungtinėje karalystėje rinkos dydis siekia 749 milijonus svarų, o prognozuojamas augimas 2015 metams yra 250%.

Žinomiausia pavyzdžiai: www.Prosper.com , www.FundingCircle.com , http://www.ThinCats.com

P2P Invoice Trading. Sunku rasti lietuvišką atitikmenį šiam terminui. Artimiausias bankinis finansų instrumentas šiai P2P atšakai tikriausia būtų faktoringas. P2P Invoice trading suteikia galimybę mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms parduoti savo sąskaitas faktūras kurios dar nėra apmokėtos už nedidelio dydžio nuolaidą . Tokiu būdu bendrovė greičiau sulaukia apyvartinio kapitalo savo sąskaitoje. Jei ieškotume pavyzdžio kokio tipo įmonėms tokia P2P forma galėtų būti naudinga Lietuvoje tai pirmiausia pagalvoju apie tiekėjus dirbančius su didžiaisiais prekybos tinklais. Ne paslaptis, kad 90 dienų atidėjimas yra įprasta praktika prekybos tinklams, tad tiekėjams iki pinigų sąskaitoje reikia palūkėti tikrai ne trumpą laiką. Apyvartinių lėšų trūkumas dažnai gali stipriai pakenkti įmonėms ir sulėtinti jų augimą. Invoice trading Jungtinėje karalystėje šiuo metu sudaro apie 100 milijonų svarų ir yra prognozuojamas 174% augimas 2015 metams.

Žinomiausi pavyzdžiai: www.MarketInvoice.com , www.Archover.com , www.PlatformBlack.com

Equity Crowdfunding. Tai tokia P2P forma, kurios pagalba “startuoliai” arba startup’ai mainais į savo akcijų paketą “raisin’a” lėšas investicijoms. Kol kas rinka nėra didelė, ji Jungtinėje karalystėje sudaro apie 30 miljonų svarų.

Žinomiausi pavyzdžiai: www.AssetMatch.com , www.CrowdCube.com , www.IceDragons.com

 

Pension – led funding. Tai unikali P2P forma kuri paremta savo paties verslo finansavimu naudojantis savo pačio sukauptomis pensijų lėšomis privačiuose pensijų fonduose. Kaip visi žinome, pinigus kuriuos kaupiame privačiuose pensijų fonduose, fondų valdydojai siekdami didesnės grąžos perskolina bankams, kurie vėliau skolina verslui ar žmonėms. Ši P2P forma “iškerpa” bankus ir finansuoja ne kieno nors kito verslą, o savo pačio verslą. Tokiu būdu pensiją kaupiantis žmogus gauna dvigubą naudą. Pensijų fondai taip pat pastebėjo, kad žmogus per tokį finansinį instrumentą pasiekiami rezultatai yra geresni nei įprastai. Kol kas Pension – led funding nėra populiarus ir Jungtinėje karalystėje sudaro tik 7,2 milijonus svarų, o rinkos augimas siekia vos 5% per metus. Bet kuriuo atveju, visa schema atrodo kaip iš fantastikos srities ir lažinuosi artimiausius 20 metų Lietuvoje nematysime nieko panašaus.

Reward based CrowdFunding. Bus lengviau suprasti šią P2P formą jei aplankysite tinklalapį www.KickStarter.com Tai tinklalapis skirtas pristatyti beprotiškiausias savo idėjas. Jei jūsų idėja lankytojams pasirodys įdomi(rasite bendraminčių) mainais į sukurtą produktą surinksite pinigų idėjos įgyvendinimui.

Nuostabus pavyzdys: Pilietis Romas Zabarauskas surinko 20 tūkstančių dolerių savo kuriamam filmui “You can’t escape Lithuania”. Savo filmą jis pristatė taip: You Can’t Escape Lithuania is a feature film about a fictional version of me, a gay filmmaker from Europe. And I’m going naked for it.

You Can’t Escape Lithuania is a feature film about a fictional version of me, a gay filmmaker from Europe. And I’m going naked for it.

Atrodo, kad žodis Gay ir Naked buvo raktiniai žodžiai ieškant bendraminčių, bet who cares, 20 tūkstančių dolerių kišenėje.

https://www.kickstarter.com/projects/romaszabarauskas/you-cant-escape-lithuania?ref=nav_search

Žinomiausi pavyzdžiai: http://www.KickStarter.com

Kaip investuojant P2P uždirbti daugiau?

Sveiki ir vėl!

Sulaukiu vis daugiau kolegų ir draugų klausimų apie tai kokią strategiją pasirinkti ir kaip valdyti riziką  investuojant P2P platformų pagalba. Dalinuosi savo patirtimi ir informacija kurią randu internete. Tikiuosi ši informacija jums bus naudinga ir padės uždirbti didesnes grąžas.

Kodėl apskritai verta investuoti pasitelkiant alternatyvaus investavimo platformas?  Visų pirma – didesnė investicijų grąža.  Antra – tai puikus sprendimas diversifikuoti savo investicijų portfelį. Amerikiečių įmonė http://www.LendingClub.com skelbia, kad galutinė metinė grąža po komisinių mokesčių ir neteikimų investuotojams yra 8.28%. O štai estų bendrovė http://www.Bondora.com investuotojams žada net 21%. Žinote, jei būčiau tikras, kad mano investicijos sekančius 20 metų augs 20% per metus jau dabar būčiau ramus dėl savo pensijos.

Galime paskaičiuoti. Tarkime turiu 100 000 LT. Oh shit, sumečiau lentelę 20 metų į priekį ir pats negaliu patikėti, kad taip gerai gaunasi.

Investiciniai metai Investuojama suma Metinė grąža
2015 100 000 LTL 20%
2016 120 000 LTL 20%
2017 144 000 LTL 20%
2018 172 800 LTL 20%
2019 207 360 LTL 20%
2020 248 832 LTL 20%
2021 298 598 LTL 20%
2022 358 318 LTL 20%
2023 429 982 LTL 20%
2024 515 978 LTL 20%
2025 619 174 LTL 20%
2026 743 008 LTL 20%
2027 891 610 LTL 20%
2028 1 069 932 LTL 20%
2029 1 283 918 LTL 20%
2030 1 540 702 LTL 20%
2031 1 848 843 LTL 20%
2032 2 218 611 LTL 20%
2033 2 662 333 LTL 20%
2034 3 194 800 LTL 20%
2035 3 833 760 LTL 20%

Belieka dar kartelį palinkėti didelės sėkmės P2P platformoms ir pradėti investuoti. Mano geras draugas Arnas neseniai paklausė – kokią strategiją rinktis investuojant? Ir žinote velniškai geras klausimas ypač žinant, kad jei neteisingai invetuosite valstybė pinigų jums negrąžins, nes visą riziką skolinant žmogus žmogui prisiima pats investuotojas, o ne platformos. Iš savo skolinimo praktikos pasakoti negaliu, nes ji dar tiesiog per trumpa, tad vėlgi pasitelkiau internetą.

Pagrindiniai patarimai kuriuos radau:

1. Vienu metu būti investavus į ne mažiau kaip 100 paskolų.

Skolinimas žmogus žmogui veikia tokiu principu, kad jei vienas žmogus nori pasiskolinti tarkime 5000 litų, šiuos pinigus skolina ne vienas investuotojas, bet tarkime 50 atskirų investuotojų paskolindami po 100 litų. Tokiu būdu, jei žmogus susidurs su finansiniais sunkumais ir paskolos negrąžins, kiekvienas investuotojas praras tik po 100 litų.

2. Labai rekomenduoju pradėti skolinti mažomis sumomis

P2P investavimas kaip ir kitos investavimo rūšys nėra itin paprastas dalykas. Natūralu, kad reikia įsigilinti ir suprasti kas vyksta, kas svarbu kas ne, kur slypi rizika. Dėl to, rekomenduoju pradėti skolinti po truputį. Na o truputis kiekvienam yra skirtingo dydžio.

3. Vienos paskolos dydis vienam žmogui neturėtų būti didesnis kaip 1% nuo viso turimo portfelio.

P2p investavimas, investiciju diversifikavimas
Investicijų diversifikavimas P2P skolinime (šaltinis http://www.LendingClub.com)

Kaip matome iš pateikto grafiko investicijų portfelio diversifikavimas labai sumažina “default“ rate’ą.

4. Taip pat siūlau vienu metu skolinti naudojantis iš karto keliomis paltformomis

Na čia jau mano asmeninė nuomonė, tačiau ji paremta labiau asmenine baime nei statistika ar kitais objektyviais rodikliais. Bent jau kol kas, dauguma šių platformų, kaip ir pats verslas yra gan naujas. Natūralu, kad šių įmonių vadovai kartu yra ir įmonių savininkai, tad tokios įmonės mano kategorijų skalėje patenka į “One man show“ kategoriją. Noriu pasakyti, kad valdymas yra vienasmenis. Mano supratimu vienasmenis valdymo modelis yra gerai kai kompanija auga, tačiau tuo pačiu stipriai padidėja ir neteisingai priimamų sprendimų tikimybė.

5. Automatinis skolinimas arba kaip pagauti maksimalų “Yield’ą“.

Neseniai draugas Aurimas uždavė klausimą apie skolinimą Bondoroje. Kaip taip išeina, kad skolinant už 15% metinių palūkanų gale metų galiu tikėtis 18% metinės grąžos. Pabandysiu iliustruoti pavyzdžiu.

Tarkime, kad Jonas paskolino 5000 litų vienų metų laikotarpiui už 15% metinę normą. Iš šios investicijos Jonas uždirbs 750 litų (5000*0,15). Tačiau, labai svarbu yra tai, kad klientai paskolą grąžina mėnesinėmis įmokomis. Tai reiškia, kad jau po pirmo mėnesio Jonui bus sumokėta dalis investuotų pinigų. (5000+750)/12=479,17Lt. Tokiu atveju Jonas ir vėl turi pinigų kuriuos gali paskolinti.

Paskolinęs 479,17Lt 11 mėnesių laikotarpiui už tuos pačius 15% ((479,17*0,15)/12)*11)), jis gaus dar papildomus 65Lt.

Būtent tokiu būdu 15% tampa didesne reikšme. Čia pateikiau gan apytikslius skaičiavimus. Jais norėjau parodyti, kad siekiant maksimalios grąžos visi pinigai turi “dirbti“ nuolat. O tam labai pasitarnauja P2P platformose esantis automatinis skolinimas.