Investicijų skaičiuoklė

Tarpusavio skolinimo rinka ir joje veikiantys operatoriai vis dar yra naujas ir dar ne visiems pažįstamas vaisius gausiame įvairių investicijų tipų asorti. Akivaizdu tai, kad investuotojai noriai ir drąsiai išbando alternatyvias investavimo formas. Trys Lietuvoje veikiančios platformos jau sufinasavo kiek daugiau negu 5 mln. eurų. Pripažinkime, 5 milijonai eurų nėra taip jau mažai.

Taip pat tiesa yra ir tai, kad investuotojai vis dar nežino, kuri platforma jiems yra priimtiniausia ir kuri generuoja didžiausią grąžą. Nežinojimo priežastys yra įvairios – per trumpa investicijų istorija, skirtingai atvaizduojama statistika ar tiesiog trūksta žinių, kaip tarpusavyje palyginti skirtingas investicijas.

Labai norime padėti investuotojams susigaudyti kaip iš tikrųjų sekasi jūsų investicijoms. Dėl to, paprašiau FinBee operacijų vadovo paruošti skaičiuoklę, kurioje paprasti investuotojai galėtų suvesti skirtingose platformose atliktas investicijas į vieną vietą ir realiai pamatyti, kaip gi iš tikrųjų sekasi.

Ačiū Dariui!

Skaičiuoklę galite parsisiųsti čia: Investicijų skaičiuoklė

DN
FinBee operacijų ir rizikos valdymo vadovas Darius Noreika

“Skaičiuoklę sudaro trys atskiros dalys:

  1. Paskolos grafiko skaičiuoklė skirta pasiskaičiuoti paskolos grąžinimų grafiką anuiteto metodu. Įvedę keturis skaičius (paskolos sumą, metinę palūkanų normą, paskolos terminą ir įnašą į kompensacinį (garantinį) fondą, matysite, kokių įmokų galite tikėtis kas mėnesį, kokio maksimalaus pelno galite tikėtis, jeigu paskola bus pilnai grąžinta, matysite metinę grąžą nereinvestuojant gautų įmokų bei XIRR metodu apskaičiuotą grąžą.

Anuitetas yra paskolos grąžinimo metodas, kada paskolos gavėjas kas mėnesį moką vienodo dydžio įmokas. Kiekvieną įmoką sudaro palūkanos ir grąžinama paskolos dalis (Įmoka = Palūkanos + paskolos grąžinimas), tačiau kiekvienoje įmokoje palūkanų ir grąžinamos paskolos dalies proporcija skiriasi. Kadangi palūkanos skaičiuojamos nuo paskolos likučio, pirmose įmokose didesnę dalį sudaro palūkanos, kadangi paskolos likutis būna didelis. Su kiekviena įmoka grąžinama dalis paskolos, todėl paskolos likutis kiekvieną mėnesį mažėja. Mažėjant paskolos likučiui, mažėja mokama palūkanų suma, tačiau kadangi įmokos dydis nesikeičia, su kiekviena kita įmoka grąžinama paskolos dalis didėja. Taip paskola per visą terminą suamortizuojama iki 0 (visa paskola grąžinama davėjui).

Metinė grąža nereinvestuojant gautų įmokų parodo Jūsų uždarbį, kurio galite tikėtis, jeigu išdavęs paskolą gautų įmokų (paskolos gražinimų su palūkanomis) neperskolinsite. Metinė grąža nereinvestuojant yra mažesnė negu metinė paskolos palūkanų norma, kadangi paskolai amortizuojantis ne visi pinigai yra paskolinti, o palūkanos uždirbamos tik nuo paskolintų pinigų.

Metinė grąža reinvestuojant tik paskolos grąžinimus bus lygi metinei paskolos palūkanų normai. Tai galioja tik su prielaida, kad paskolos grąžinimai reinvestuojami (perskolinami) už tą pačią palūkanų normą kaip paskola, kurios gautą įmoką perskolinate. Tarkime, suteikėte paskolą už 27% metinių palūkanų. Jeigu visus paskolos grąžinimus perskolinsite už 27% metinių palūkanų, o gautas palūkanas pasiliksite sau, tuomet Jūsų uždirbama graža bus 27%.

XIRR metodu apskaičiuota grąža parodo tikėtiną uždarbį, jeigu visas gautas įmokas perskolinsite už tokias pačias palūkanas. Tarkime, jeigu suteikėte paskolą su 27% metinėmis palūkanomis, tai XIRR grąža parodo kiek procentų uždirbsite, jeigu visas gautas įmokas (paskolos grąžinimus su palūkanomis) paskolinsite vėl už 27% metinių palūkanų. XIRR grąža yra didesnė negu metinė paskolos palūkanų norma, kadangi reinvestuojant gautas įmokas, palūkanos uždirbamos ne tik nuo pradinės paskolintos sumos, bet ir nuo gautų palūkanų.

Skaičiuoklę galite parsisiųsti čia: Investicijų skaičiuoklė

  1. Investicijų suvestinė skirta palyginti investicijas atliktas per skirtingas tarpusavio skolinimo (P2P) platformas.

Uždirbtas pelnas apskaičiuojamas kaip gautų palūkanų, delspinigių ir antrinėje rinkoje patirto pelno/nuostolio suma. Uždirbtą pelną mažina sumokėti komisiniai mokesčiai ir blogos paskolos (blogomis paskolomis patartina laikyti tas paskolas, kurių įmokos vėluoja daugiau negu 90 dienų). 

Svarbu! Bloga paskola laikoma ne vėluojančių įmokų suma, tačiau visas vėluojančių paskolų likutis, kadangi jeigu paskolos gavėjas 90 d. vėluoja mokėti bent vieną įmoką, labai didelė tikimybė, kad jis nemokės ir visų kitų įmokų, dėl ko bus nutraukiama sutartis ir pradedamas išieškojimo procesas. Tokia paskola turėtų būti nurašyta (sumažinamas uždirbtas pelnas), tačiau jeigu išieškojimo procesas pavyksta ir kažkokia dalis ar visa paskola yra išieškoma, tuomet atgauta paskola bus apskaitoma kaip grąžinta paskola, o blogų paskolų suma mažės.

Skaičiuoklę galite parsisiųsti čia: Investicijų skaičiuoklė

  1. Trečioji skaičiuoklė skirta įvertinti paskolų portfelio grąžą, atsižvelgiant į vėluojančias paskolas bei įvertinti kompensacinio fondo įtaką grąžai.

Svarbu suprasti, kad jeigu paskola vėluoja, ne tik negautos įmokos, bet visa paskolos suma turi būti vertinama kaip potencialus nuostolis.

Tarkime, suteikėte paskolą sukčiui, kuris paskolą paėmė pasinaudodamas kito asmens tapatybe. Tokiu atveju tikimybė atgauti paskolintus pinigus yra labai maža, todėl, jeigu kaip nuostolį vertinsite tik negautas paskolos įmokas, Jūs dirbtinai didinsite savo investicijų grąžą.”

Skaičiuoklę galite parsisiųsti čia: Investicijų skaičiuoklė

Sėkmės!

Beje, jei norite, paklausti ar pasiūlyti patobulinti skaičiuoklę, kreipkitės į mane e-paštu. darius@finbee.com

 

Užsienyje uždirbtų palūkanų apmokestinimas

Sveiki,

tai, kad esu http://www.FinBee.lt vadovas dar nereiškia, kad nuo šiol rašysiu tik apie šią įmonę. Šį kartą kartu su Sorainen advokatų kontora apžvelgiame situaciją kai privatus asmuo uždirba palūkanas užsienio platformose. Gero skaitymo ir dar kartą Ačiū Sorainen. Retai kada advokatai savo patarimais dalinasi nemokamai, o šį kartą būtent taip ir yra.

Užsienyje uždirbtų palūkanų apmokestinimas: kada reikia deklaruoti palūkanas ir kokius mokesčius reikia susimokėti?

15% GPM nuo užsienyje uždirbtų palūkanų mokėti turi pats skolintojas. Tačiau svarbu tai, kad tos pačios palūkanos gali būti apmokestintos ir užsienyje (mokesčiu prie pajamų šaltinio). Neretai toks mokestis sieks 10% arba daugiau.

Tokiu atveju iš Lietuvoje mokėtino mokesčio skolintojas galėtų atskaityti užsienyje išskaičiuoto mokesčio sumą, bet ne daugiau, nei Lietuvoje mokėtinas mokestis (t.y. jei užsienyje mokestis didesnis, Lietuvoje GPM mokėti nereikės, bet užsienyje sumokėto mokesčio Lietuva taip pat negrąžins). Atskaitymas atliekamas užpildant metinės pajamų deklaracijos priedus, tačiau tai padaryti galima tik prie deklaracijos pridėjus įrodymus apie užsienyje sumokėtą mokestį. Paprastai tai turės būti užsienio valstybės mokesčių institucijos išduota pažyma (ES ir kai kurių kitų šalių atveju VMI turėtų būti priimtini ir kiti įrodymai, tačiau skolinant fiziniam asmeniui VMI vis tiek gali reikalauti oficialios pažymos).

Jeigu palūkanas užsienyje uždirbantis skolintojas vykdo individualią veiklą, palūkanų apmokestinimas užsienio valstybėje nesikeis. Tačiau jei ten taikomas didesnis nei 5% mokesčio tarifas, bendra užsienyje sumokėtų palūkanų mokestinė našta gali gerokai išaugti. Pavyzdžiui, jei užsienio šalyje visa palūkanų suma bus apmokestinta 10% mokesčiu, Lietuvoje sumokėjus SODROS įmokas bendra palūkanų mokestinė našta išaugs iki maždaug 23%. Taigi jei užsienio valstybėje negalioja kokios nors palūkanų lengvatos, skolinti Lietuvoje gali būti patraukliau.

Sorainen advokatų kontora
Sorainen teisininkė Rasa Mikutienė
Sorainen Teisininkas Artūras Asakavičius
Sorainen Teisininkas Artūras Asakavičius

Susipažinkite su Finansų Bite. Tarpusavio skolinimo platforma kurią su komanda kūrėme 1,5 metų, o šiandien pristatome Jums

Finansų bitė, kūrinys kuriuo kartu su visa komanda velniškai didžiuojamės. Kūrėme ilgai, kantriai ir kruopščiai. Šiandien esame pasiruošę pristatyti savo artimiausiems draugams, partneriams ir klientams. Nuoširdžiai dėkojame visiems kurie prisidėjo prie to, kad šiandien stovime prie starto linijos.

Kas yra Finansų Bitė?

Tai tarpusavio skolinimo platforma. Šios platformos pagalba žmonės galės pasiskolinti ženkliai pigiau (nuo 10%), o investuotojai uždirbti ženklią metinę grąžą (iki 25%).

Aplankyti FinBee galite čia: http://www.FinBee.Lt

FinBee, tai angliško žodžio Financial ir Bee trumpinys. Labai norime kartu su šiuo verslu kuo skubiau plėstis į užsienį. Todėl, rinkomės kuo trumpesnį prekės ženklą, kurio .com galūnė vis dar laisva. Jei norėsite rekomenduoti mūsų paslaugas draugams užsieniečiams http://www.FinBee.com jūsų jau laukia išverstas į anglų kalbą.

IT sprendimas

Viena svarbiausių tarpusavio skolinimo platformų dalių yra technologinis IT sprendimas užtikrinantis, kad visi skaičiavimai būtų atliekami teisingai, investuotojams pateikiami aiški ir lengvai suprantama statistika, o naudotis pačia platforma būtų paprasta. Iš pradžių norėjome platformą programuoti patys tačiau supratome, kad tam neturime nei reikalingų lėšų nei tinkamo Know-how. Tiesą pasakius nepamenu kaip priėmėme sprendimą bet nutarėme surasti geriausius pasaulyje specialistus kurie tokią programą jau turi ir pabandyti ją įsigyti. Susidūrėme su problema – programos tiesiog negalėjome įpirkti. Todėl, permastėme situaciją ir pasiūlėme programos kūrėjams kartu įkurti įmonę Lietuvoje. Taigi, šiandien FinBee yra bendra Lietuvių ir Anglų bendrovė.

Mūsų partneriai Madiston tai ilgametę programavimo patirtį turintys specialistai Londone. Įvairias programines įrangas kuriantys jau 40 metų. Madiston vadovas Tim Simon per savo karjerą net kelias įmones atvedė į Londono viešai listinguojamų akcijų biržą. Šiandien jis mūsų partneris ir vienas iš valdybos narių.

tim-simon
TIM SIMON

Taigi, su partnerių pagalba FinBee technologinis sprendimas užtikrina visa ko gali prireikti. Kokybę, lankstumą, teisingus skaičiavimus.

Kodėl toks “nerimtas“ prekės ženklas?

Norime, kad FinBee būtų paslauga žmonėms. Ne robotams, o žmonėms. Mūsų brand’as šnekės paprastai, kuo lengviau suprantamais žodžiais. Tikimės, kad išlaikydami tokį komunikacijos toną bei siūlydami žemas palūkanas žmonėms ilgainiui tapsime pirmu pasirinkimu pritrūkus pinigų.

Kokie mūsų planai?

Nors ir turime tikrai stiprų konkurentą, Savy.lt, o dar keletas platformų netrukus startuos, norime būti lyderiai. Norime būti ir sieksime tapti geriausia platforma Lietuvoje. Kai tik atsistosime ant kojų Lietuvoje dairysimės plėtros galimybių užsienyje. Galimybių tikrai yra ir manome, kad turime viską, ko gali prireikti plėtrai – technologiją, žinias, komandą. Dėl to, ieškosime finansinio užnugario su kurio pagalba plėsimės į užsienį.

Ar jau viskas veikia?

Taip veikia. Bet dar ne viskas. Kiekvieną mėnesį stengsimės pristatyti naujus sitemos funkcionalumus, kuriuos reikia pritaikyti Lietuvos rinkai ir ištestuoti. Labai norime, kad vartotojai gautų jau ištestuotas ir 100% veikiančias funkcijas. Tačiau, kaip ir kiekviename IT projekte taip ir šiame, nėra geresnės testavimo aplinkos kaip atiduoti projektą bandyti realiems vartotojams. Tad, trūkumų tikrai bus, bus klaidelių ir t.t. Bendrausime su savo vartotojais ir kuo skubiau viską taisysime.

Kaip apmokestinamos palūkanos uždirbtos iš tarpusavio skolinimo?

Hello ir vėl. Šio blogo skaitytojai manęs nuolat klausia, – kaip apmokestinamos palūkanos uždirbtos iš tarpusavio skolinimo? Ką apie tai mano VMI? Kaip teisingai deklaruoti uždirbtas palūkanas?

Tiesą pasakius, nesu profesionalus teisininkas ir pats asmeniškai neturiu visų reikalingų atsakymų. Dėl to, kreipiausi į vienus aktyviausių specialistų Lietuvoje, SORAINEN advokatų kontorą su prašymu padėti susigaudyti įvairiuose teisiniuose niuansuose. Gera žinia ta, kad jie sutiko pasidalinti savo įžvalgomis mums rūpimais klausimais. Vienas opiausių klausimų: kaip apmokęstinamos palūkanos uždirbtos iš tarpusavio skolinimo? Ačiū SORAINEN! Įdomaus skaitymo.

Sveiki,

Neseniai su Laimonu šnekučiavomės apie šį P2Pskolinimas.lt blogą ir jo skaitytojams kylančius klausimus. Kadangi SORAINEN Lietuvoje yra bene vienintelė advokatų kontora, kuri daug dėmesio skiria „P2P“ ir „crowdfunding“ (liet. sutelktinis finansavimas) veiklai bei tinkamam šios veiklos reguliavimui Lietuvoje, pasiūlėme savo pagalbą atsakant į blogo skaitytojų klausimus.

Dauguma blogo skaitytojų yra investuotojai/skolintojai, todėl pateikiame atsakymus, žvelgdami į situaciją iš jų varpinės. Tikimės, kad jums ši informacija bus naudinga ir padės geriau suprasti esamą teisinę aplinką bei būsimus jos pokyčius.“

Lietuvoje uždirbtų palūkanų apmokestinimas: kas ir kada turi deklaruoti palūkanas (skolintojas ar skolininkas), kas turi sumokėti mokesčius (skolintojas ar skolininkas)? 

Sorainen advokatų kontora
SORAINEN mokesčių ir muitų praktikos teisininkė Rasa Mikutienė

Skolintojas, kuris užsidirbo palūkanų Lietuvoje, privalo deklaruoti savo metines pajamas. Tai jis turi padaryti iki kitų metų gegužės 2 dienos pateikdamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) metinę pajamų deklaraciją (GPM308).

Deklaravęs Lietuvoje uždirbtas palūkanas, skolintojas neturi nuo jų mokėti gyventojų pajamų mokesčio (GPM), nes skolininkas 15% GPM jau turėtų būti išskaičiavęs iš išmokamų palūkanų ir sumokėjęs į valstybės biudžetą už skolintoją.

Pavyzdžiui, jei skolininkas kartu su grąžinama 50 EUR paskolos suma skolintojui turi mokėti 10 EUR palūkanų, faktiškai skolintojui jis turėtų sumokėti tik 8,5 EUR palūkanų. 1,5 EUR (10 EUR * 15% GPM = 1,5 EUR) skolininkas tą patį mėnesį turėtų sumokėti į valstybės biudžetą kaip skolintojo GPM. Be to, skolininkas VMI dar turėtų pateikti ir specialią mėnesinę deklaraciją (FR0572). Joje reikia atskirai išskirti kiekvienam skolintojui sumokėtų palūkanų ir išskaičiuoto GPM sumą. Tą padaryti reikia iki kito mėnesio 15 dienos. Jei palūkanos išmokamos kas mėnesį, kas mėnesį reikės ir deklaruoti bei daryti pavedimą GPM pervedimui į biudžetą.

Palūkanas uždirbant Lietuvoje, pačiam skolintojui nereikia rūpintis savo mokesčių mokėjimu tinkamai bei laiku, nes tai turi daryti skolininkas. Tokia mokesčio mokėjimo ir deklaravimo tvarka labai nepatraukli besiskolinantiems per P2P platformas. Tačiau ji labai patogi VMI, kadangi sumažėja skolintojų galimybės nuslėpti uždirbtas palūkanas. Vis dėlto skolinant per P2P platformas galimybę skolintojams „pasislėpti“ galima sumažinant ir neužkraunant neproporcingos naštos skolininkams. Pavyzdžiui, informaciją apie palūkanas uždirbusius skolintojus VMI galėtų gauti iš platformos administratoriaus. Tuomet VMI GPM galėtų ieškoti jau ne iš skolininko, o tiesiai iš skolintojo. Iki šiol vykusių diskusijų metu Finansų ministerija pritarė iniciatyvai dabartinę apmokestinimo tvarką keisti, tačiau konkretūs teisės aktų projektai, tikėtina, nebus priimti be rinkos dalyvių aktyvaus dalyvavimo.

Rinkos dalyvių dalyvavimas labai reikalingas ir skatinant VMI detaliau paaiškinti, kada skolinimo veikla peržengia individualios veiklos slenkstį, nes tokiais atvejais mokestiniai klausimai itin komplikuojasi. Bendrai individuali veikla apibrėžiama kaip savarankiška (lyginant su darbo santykiais), tęstinė (turinti nuolatinumo požymių, kitaip nei kokia nors atsitiktinė veikla) bei versliškumo elementų turinti veikla (t.y. veikla, kurią vykdant siekiama gauti ekonominės naudos). Skolinant per P2P platformas klausimų dėl pirmojo ir trečiojo elementų paprastai nekyla. Tačiau kada skolinimo veikla laikytina nebe atsitiktine, o tęstine, įvertinti sunkiau. Kaip aiškina pati VMI, kai kada ir vienkartinis didelės apimties sandoris gali reikšti, kad vykdoma individuali veikla, tačiau lygiai taip pat kitais atvejais ir kelių analogiškų sandorių sudarymas iš eilės nereiškia individualios veiklos vykdymo.

Jei skolinimo veikla vis dėlto peržengia individualios veiklos slenkstį, skolintojo mokestiniai klausimai jau nebėra visiškai išsprendžiami be jo paties dalyvavimo. Uždirbtos palūkanos apmokestinamos ne 15%, o 5% GPM tarifu. Vis dėlto skolininkas iš išmokamų palūkanų jau bus išskaitęs standartinį 15% GPM, todėl perviršį iš biudžeto reikės susigrąžinti. Perviršis susidarys ne tik dėl skirtingo tarifo, bet ir dėl to, kad individualioje veikloje GPM paprastai mokamas tik nuo 70% uždirbtų pajamų, o skolininkas GPM bus atskaitęs nuo visos palūkanų sumos. Be to, skolintojui papildomai reikės mokėti ir SODROS įmokas (viso 37,5%, paprastai skaičiuojant nuo 35% uždirbtų palūkanų sumos). Bendra uždirbtų palūkanų mokestinė našta individualios veiklos atveju sieks apie 17%, taigi bus kiek didesnė, nei atsitiktinio skolinimo atveju.“

Už straipsnį dėkojame SORAINEN teisininkams Artūrui Asakavičiui ir Rasai Mikutienei. Plačiau apie autorius:

Rasa Mikutienė

Sorainen advokatų kontora
Sorainen teisininkė Rasa Mikutienė

(http://www.sorainen.com/lt/komanda/31/Rasa.Mikutienė) yra SORAINEN Mokesčių ir muitų praktikos grupės teisininkė. Rasa konsultuoja klientus įvairiais tiesioginių ir netiesioginių mokesčių klausimais, ypatingą dėmesį skirdama tarptautiniams apmokestinimo aspektams, į kuriuos gilinosi studijuodama Lundo universitete Švedijoje, kur įgijo Europos Sąjungos ir tarptautinės mokesčių teisės magistro laipsnį. Rasa turi svarios patirties atstovaujant klientams mokestiniuose ginčuose bei teikiant pagalbą mokestinių patikrinimų bei derybų su mokesčių administratoriumi metu. Ji taip pat rengia prašymus VMI dėl įpareigojančių individualių išaiškinimų bei teisines išvadas klientams įvairiais mokesčių klausimais, padeda klientams sprendžiant kasdienius mokestinius klausimus.

Artūras Asakavičius

Sorainen
Sorainen Teisininkas Artūras Asakavičius

(http://www.sorainen.com/lt/komanda/31/Artūras.Asakavičius), yra SORAINEN Bankininkystės ir finansų bei Draudimo praktikos grupių teisininkas, besispecializuojantis bankininkystės, finansinių paslaugų, reguliavimo, investicinių fondų, kapitalo rinkų, draudimo teisės ir alternatyvaus finansavimo klausimais. Artūras turi sukaupęs patirties konsultuodamas tiek Lietuvos, tiek užsienio klientus. Artūras advokatų kontoroje SORAINEN yra atsakingas už sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo sritis. Jis aktyviai prisideda prie sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo teisinio reguliavimo kūrimo Lietuvoje.

Lietuvos Bankas legalizavo P2P skolinimąsi

Geros naujienos! Lietuvos bankas legalizavo tarpusavio skolinimąsi. Nuo šiol visos P2P bendrovės veikiančios Lietuvoje turės vadovautis Lietuvos vartojimo kredito įstatymu, teikti ataskaitas ir turėti ginčų nagrinėjimo taisykles.

Esu tikras, kad čia tik pirmieji žingsniai reguliuojant P2P platformas. Yra dar ne vienas ir ne du aspektai kuriais tarpusavio skolinimo platformos skiriasi nuo įprastų kredito davėjų, tad ir reguliavimas anksčiau ar vėliau turės būti pritaikytas būtent šiai veiklai, o ne tiesiog pakištas po kitu veikiančiu įstatymu.

Iš kitos pusės, puikiai suprantu ir Lietuvoas banką. Manau, kad pagrindinė LB baimė buvo, jog greitųjų kreditų įmonės, prisidengdamos P2P platformomis skolins savo pinigus nesivadovaujant vartojimo kredito įstatymu. Šiuo žingsniu, legalizuodami platformas, bent jau nuo tokio “apėjimo“ Lietuvos bankas apsisaugojo (apsaugojo mažiau raštingus Lietuvos piliečius). Tačiau, kai pasaulyje kalbama apie P2P platformų reguliavimą, visų pirma imama ginti investuotojo teises. Ir tai visiškai suprantama – neapsaugotas investuotojas pinigus gali prarasti, o skolininkas bent jau kažką gauna (paskolą).

Įsivaizduokime situaciją, jei platformos valdytojai nuolat pateikia neteisingą informaciją, klaidina investuotojus, klysta savo skaičiavimuose ar piktybiškai grobsto pinigus. Kol kas to nepasitaikė nei vienoje šalyje. Tačiau, tokia galimybė egzistuoja ir Lietuvos bankas turi sugalvoti struktūrą, kaip apginti investuotojų interesus.

Tarkime Anglijoje, labiausiai išvystytoje P2P rinkoje (teisiniu požiūriu), kiekviena platforma turi laikytis šių griežtų taisyklių:

1.Bendrovės finansai turi būti griežtai atskirti nuo skolininkų-skolintojų pinigų.
2.Bendrovės turi turėti sutartį su trečiąja šalimi, kad bankrutavus ar kitaip nutraukus veiklą pinigų susirgrąžinimo iš skolininkų procesas ir toliau vyktų sklandžiai.
3. Tiek investuotojai tiek skolininkai turi 14 dienų persigalvojimo galimybę. Čia kaip perkant šaldytuvą. Per 14 dienų gali nutarti kad spalva nebegraži ar dydis nebetinkamas ir grąžinti prekę pardavėjui.
4. Informacijos pateikimas platformoje turi būti 100% skaidrus. Anglai paruošė standartą pagal kurį visos platformos pateikia duomenis apie paskolas vienodai. Tai investuotojams palengvina apsisprendimą ar investuoti ar ne.
5. Bendrovės nuolat turi turėti bent 20 tūkstančių svarų veiklos tęstinumui(samdyti trečiąją šalį) jei bankrutuoja ar tiesiog pasitraukia iš verslo.

Beje, Ačiū Lietuvos banko darbuotojams už vakarietišką požiūrį. Tai tik patvirtina, kad ši institucija iš tikrųjų dirba mums, o ne skandinavų bankams kaip nuolat girdime spaudoje. Kam jau kam, bet skandinavų bankams šis LB požiūris yra itin nenaudingas. Prognozuojama, kad P2P skolinimas 2025 metais Amerikoje sudarys net 25%. Jei būčiau skandinavų banko vadovas, norėčiau kuo greičiau uždrausti viską kas vyksta tik tarp žmonių.