Kada išnyks „lietuviškas verslas“?

Kai prieš kelerius metus su bendraminčiais pradėjau kurti „FinBee“, maniau, jog kuriame jauną ir modernų verslą. Tokį, kuriam svetimos laukinių devyniasdešimtųjų žaidimo taisyklės. Deja, klydau. Kolegoms investuotojams prieš keletą mėnesių žadėjau papasakoti apie konkurencinius p2p rinkos užkulisius, tad tęsiu pažadą šiuo blog‘o įrašu.

Realybė yra tokia, kad užuot bandę drauge stiprinti p2p rinką, plėsti jos dalį bei dirbti išvien su Lietuvos banku, rinkoje turime žaidėjų, kuriems „Santa Barbara“ lygio muilo operos bei intrigų kūrimas yra mielesnis nei sveika visus į priekį stumianti konkurencija. Akylesni p2p rinkos dalyviai neabejotinai pažins šio įrašo personažus.

Pradėkime nuo to, kad prieš maždaug metus spaudoje pasirodė, švelniai tariant, neobjektyvus ir tendencingas Lietuvoje veikiančias tarpusavio skolinimo platformas lyginantis „tyrimas“. Apsimesdamas objektyviu palyginimu, šis „tyrimas“ iš tiesų tiesiog surašė vienos platformos funkcijas ir palygino, kurios iš kitų platformų turi tokias pat funkcijas.

„Tyrimą“ inicijavusios platformos direktorius ir rinkodaros skyrius highfivina. Tuo tarpu potencialūs investuotojai skaito po straipsnių esančius komentarus su kritika „tyrimui“, nesupranta kas darosi ir dvejoja, ar išvis verta rinktis p2p investavimą. Džiaugtis tokiu piaru yra tas pats, kaip džiaugtis įmuštu įvarčiu, kuomet kamuolys skrieja į savus vartus.

2_aston_villa_36_goals

Visada maniau, kad šiuolaikiniame versle duotas žodis yra toks pats įsipareigojimas, kaip ir pasirašyta sutartis. Būtent todėl keturios Lietuvos p2p platformos sutarė, jog išvien gins investuotojų interesus tam, kad būtų panaikintas 5000 EUR per metus investicijų limitas. Darbas buvo sėkmingas, limitas buvo panaikintas, tačiau atėjus metui sumokėti už teisininkų paslaugas, atsirado daug pasiteisinimų ir galų gale už viską sumokėjo trys bendrovės iš keturių.

Be abejonės, visi esame konkurentai. Tačiau konkurencija gali būti sveika, dėl kurios laimi platformos, klientai ir valstybė, arba kenkėjiška, dėl kurios kenčia visa rinka.

Esame nuolat skundžiami Lietuvos Bankui dėl smulkmenų. Priežiūros tarnyba, kuri dirba sunkų ir labai svarbų visai finansų sistemai darbą, yra priversta eikvoti savo laiką ir resursus nereikšmingoms smulkmenoms. Tokių ginčų sprendimui kas mėnesį išleidžiame virš 2500 EUR ir daugybę savo darbo valandų. Šiuos pinigus ir savo energiją daug mieliau skirtume savo platformos tobulinimui ar kokybiškų paskolų gavėjų pritraukimui.

Prieš kelis mėnesius kažkam šovė geniali mintis, kad jei jau nesiseka apskųsti konkurentų Lietuvos Bankui, galbūt verta dar labiau apkrauti Lietuvos teismų sistemą. Tą pačią, kuri garsėja savo neužimtumu. Mūsų konkurentai ieško „FinBee“ paskolų gavėjų ir bando juos įkalbėti kreiptis į teismą, neva mūsų sutartys su klientais negalioja. Tokios bylos žlunga – teismas atmetė jau dvi analogiškas mūsų konkurentų inicijuotas bylas ir priteisė visas teismo išlaidas mūsų naudai. Spėkite, ar mūsų konkurentai neskųs šio sprendimo, taip dar labiau ištęsdami šį visą rinką juodinantį procesą?

Užuot konkuravę su greitaisiais kreditais, kurie iš tiesų nulupa devynis kailius nuo paprastų žmonių, mūsų konkurentai renkasi kariauti viduje ir taip diskredituoti ir taip jauną ir nedidelę p2p rinką. O juk galėtume padėti vieni kitiems, atsiriekiant didesnę vartojimo kredito pyrago dalį, galėtume plėstis į užsienį. Galėtume kartu spręsti svarbius klausimus: komisiniai, palūkanų apmokestinimas, galimybė į paskolas investuoti įmonėms ir daugelis kitų.

Tad ką siūlau? Kad neatsitiktų kaip „lietuviško verslo“ dinozaurams, metas keisti požiūrį iš esmės ir nustoti mušti įvarčius į savus vartus. Konkurencija niekur nedings, ji visada yra ir bus. Geriau tobulėti patiems, gerinti paslaugų kokybę investuotojams ir paskolų gavėjams, augti ir plėstis bei siekti bendros naudos, kai tai naudinga visiems. Galbūt iš to laimės ir konkurentai, bet galima drąsiai pasakyti, kad daugiausiai iš to laimėsi pats.

 

Reklama

Investavimas į verslo paskolas. Kas užtikrina, kad paskolos bus mokamos laiku?

Sveiki,

P2P Investavimas į paskolas verslui visoje Europoje vis dar yra sąlyginai naujas. Lietuvos Bankui ir Finansų ministerijai pasirūpinus, kad Lietuvoje turėtume atskirą sutelktinio finansavimo įstatymą, šiuo metu esame viena iš tų išskirtinių šalių kuriose P2P verslo finansavimas yra 100% reguliuojamas, dėl to bent jau iš teisinės pusės saugus. Ar jis saugus iš rizikos pusės? Ar investuotojo prisiimama rizika yra pakankamai maža, kad apsimokėtų investuoti? Būtent apie tai noriu padiskutuoti šiame įraše.

Kai verslas yra didelis, metinės apyvartos didelės ir stabilios, tuomet jo pastovumą ir galimybę grąžinti kreditą nustatyti yra gerokai lengviau, nei įvertinti smulkią įmonę. Dėl to, FinBee platformoje dažniausiai sutiksite tik tas įmones kurių savininkai asmeniškai garantuoja, kad paskola bus grąžinta, arba paskolą užtikrina nekilnojamuoju turtu. Pakalbėkime apie kokį saugumą investuotojui tokia garantija duoda, kokie yra teisiniai tokios paskolos “atspalviai”, kuom tai skiriasi nuo laidavimo, kaip išieškomos investuotojų lėšos ir kaip išieškotos sumos yra paskirstomos.

Kodėl garantija, o ne laidavimas?

Paskolos FinBee platformoje, pažymėtos skydelio ikona yra apsaugotos asmenine savininko ar direktoriaus garantija. Tai reiškia, jog jei verslo įmonė negalės vykdyti savo įsipareigojimų, išieškojimas bus nukreiptas į įmonės savininką. Labai svarbu garantijos nemaišyti su laidavimu. Skolininko prievolės įvykdymas užtikrinamas garantija, o ne laidavimu todėl, kad laidavimas yra šalutinė prievolė, t.y. pripažinus kredito sutartį negaliojančia pasibaigtų ir laiduotojo atsakomybė. Garantija yra savarankiška prievolė ir garanto atsakomybė išliktų. Tai yra labai svarbus aspektas, kuris iš esmės užkerta kelius atsikratyti atsakomybės teisiniu keliu ir itin ženkliai sumažina investavimo riziką investuotojui.

Kokia yra detali procedūra išieškant lėšas pagal garantiją?

1. Kreipimąsis į teismą dėl skolos iš garanto priteisimo.

1.1. Nutraukus kredito sutartį joje numatytais terminais ir tvarka arba pasibaigus kredito sutartyje nurodytam kredito grąžinimo terminui pateikiamas reikalavimas garantui įvykdyti neįvykdytą prievolę pagal kredito sutartį ir grąžinti skolą.

1.2. Garantui negrąžinus skolos kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo:

1.2.1. Prašymas teismui išduoti teismo įsąkymą. Tokiu atveju nebūtina pateikti skolą pagrindžiančių dokumentų, tačiau teismo išduotas teismo įsakymas turi būti įteiktas garantui. Jeigu garantas per 20 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo jam dienos pareiškia prieštaravimus dėl teismo įsakymo (gali būti nemotyvuoti), teismas panaikina savo teismo įsakymą ir pasiūlo kreditoriui primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį bei bylą nagrinėti bendra tvarka.

1.2.2. Iešinys dokumentinio proceso tvarka. Tokiu atveju teismas preliminariai įvertina ieškinio argumentų pagrįstumą ir priima preliminarų sprendimą. Teismas taip pat gali nuspręsti įpareigoti kreditorių primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir perduoti bylą nagrinėti bendra tvarka. Preliminarus sprendimas turi būti įteiktas garantui. Garantas per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo turi teisę pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Kreditorius gavęs garanto prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo turi teisę per 14 dienų pateikti atsiliepimą į garanto prieštaravimus. Teismo posėdis skiriamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai teismas gavo kreditoriaus atsiliepimą į garanto prieštravimus arba pasibaigė terminas tokiam atsiliepimui pateikti. Teismas posėdyje išnagrinėjęs bylą priima galutinį sprendimą, kuriuo gali preliminarų sprendimą palikti nepakeistu, jį panaikinti arba pakeisti.

1.2.3. Ieškinys bendra tvarka. Teismas gavęs ieškinį nustato garantui terminą ne trumpesnį kaip 14 dienų ir ne ilgesnį kaip 30 dienų atsiliepimui į ieškinį pateikti. Kreditorius gavęs garanto atsiliepimą turi tokius pat terminus pateikti dubliką (atsiliepimą į garanto atsiliepimą), o garantas tripliką (atsiliepimą į kreditoriaus dubliką). Teismas, gavęs garanto atsiliepimą turi teisę paskirti parengiamąjį posėdį pasiruošimui nagrinėti bylą (vietoje dubliko ir tripliko pateikimo). Kreditorius ir garantas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo turi teisę pateikti apeliacinį skundą.

Kokia yra procedūra išieškant iš užstatyto NT turto?

  1. Nutraukiama kredito sutartis/Pasibaigė kredito sutartyje nurodytas kredito grąžinimo terminas.

1.1. Nutraukus kredito sutartį joje numatytais terminais ir tvarka arba pasibaigus kredito sutartyje nurodytam kredito grąžinimo terminui pateikiamas prašymas notarui dėl vykdomojo įrašo padarymo.

1.2. Prašyme nurodoma negrąžinta skolos suma. Kartu su prašymu pateikiamas sandoris iš kurio atsiranda prievolė (notariškai patvirtinta sutartis). Jeigu prievolę prašoma įvykdyti prieš terminą, tai kartu su prašymu reikia pateikti tokio reikalavimo teisinius pagrindus ir tokį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus.

1.3. Notaras, gavęs prašymą ir patikrinęs, kad prašymas bei pridedami dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus, išsiunčia skolininkui pranešimą kuriame pasiūlo ne vėliau kaip per 20 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos įvykdyti piniginę prievolę arba pateikti duomenis dėl krditoriaus reikalavimo nepagrįstumo.

1.4. Suėjus 20 dienų terminui notaras, atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, atlieka vykdomąjį įrašą.

Išieškojimo vykdymas

1. Vykdomojo dokumento (vykdomojo įrašo, teismo įsakymo, vykdomojo rašto) pateikimas vykdymui.

Vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto vertės pateikiamas turto buvimo vietos antstolių kontorai. Jeigu pardavus įkeistą turtą visa skola nepasidengia, antstolis toliau tęsia skolos išieškojimą iš kito skolininko turto. Pateikiant vykdomąjį dokumentą reikia antstoliui sumokėti būtinąsias vykdymo išlaidas, kurios priklauso no išieškomos sumos ir yra nuo 12 eurų iki 399,97 eurų dydžio.

Išieškotų lėšų paskirstymas investuotojams

Operatorius gavęs išieškotas lėšas iš antstolio, padengia išieškojimo proceso sąnaudas ir likusią sumą paskirsto kreditoriams.

Tad ką gi iš tikrųjų reikia žinoti investuojant į verslo paskolas?

  1. Pasitikrinkite ar NT sandoris yra registruotas Notarų biure ir yra įkeistas jums kaip investuotojui, o ne operatoriui (įmonei kuri organizuoja paskolos suteikimą).
  2. Pasitikrinkite ar paskolos gavėjas yra suteikęs asmeninę garantiją, o ne laidavimą?
  3. Pasitikrinkite ar operatorius (sutelktinio finansavimo platforma) turi reikalingas licencijas veiklai vykdyti.

Jei į visus 3 klausimus atsakėte TAIP, atvykote į teisingą vietą ir galite ramiai investuoti.

Horoskopas 2017 metams

Sveiki,

Visų pirma noriu nuoširdžiai pasveikinti su šventėmis, šventomis kalėdomis ir naujaisiais metais. Na, o kad tai jau padariau, tai kaip koks Karbauskis, švenčių proga norėčiau atsisakyti katalikybės ir leistis į pagoniškus ritualus – mesiu burtus 2017 metams.

2016 metų pirmą dieną paskelbiau šį savo įrašą, kuriame prognozavau kas ir kaip keisis tarpusavio skolinimo rinkoje per 2016 metus. Daugeliu atvejų kaip koks Naglis Šulija sėkmingai numačiau pokyčius, tačiau būta ir šūvių dievui į langus. Žvilgtelėkime į prognozes kurias pateikiau ir kokia yra tikroji situacija dabar.

  1. Konkurencija tarpusavyje

2016 metais sakiau, kad:

„Pasibaigus 2016 metams turėsime tik tris aktyviai veikiančias platformas. Tarp laimėtojų bus tos platformos, kurios sugebės veikti skaidriai ir atsakingai. Tokios, kurios sugebės tinkamai valdyti skolinimo riziką. Tokios, kuriose investuotojai jausis saugūs investuodami savo pinigus.“

Taip, 2016 metai buvo tie kurie išgrynino kurios platformos yra nusiteikusios rimtai padirbėti ir atremti iššūkius kurie yra neišvengiami reguliuojamoje rinkoje. Reikia pripažinti, jog Finansinių technologijų (FinTech) startuoliai yra gerokai sudėtingesni, reikalauja aukštesnių kompetencijų ir resursų nei dauguma kitų startuolių rinkoje. Dėl to, iš startavusių penkių tarpusavio skolinimo platfromų aktyviai veikiančių turime tik tris. Savy, FinBee ir Paskolų klubas skirtingais būdais ir metodais užsitarnavo vietą po saule, na, o Ok.lt ir Manu.lt deja saulės nebeužteko.

Prognozė 2017 metams:

Konkurencija tarp šių platformų išliks arši. Savy galutinai praras lyderio poziciją. Paskolų klubas pasieks 1mln. eurų per mėnesį išdalintų paskolų ribą. FinBee neatsiliks.

  1. Prisitaikymas prie rinkos reguliavimo

2016 metais sakiau, kad:

„Kitais metais bus labai įdomu stebėti, kaip platformos prisitaikys prie pasikeitusios reguliacinės aplinkos. Naujasis įstatymas gan stipriai įtakoja P2P platformų veiklą – pradedant 5000 eurų ribojimu vienam investuotojui per metus ir baigiant tuo, kad platformos pajamas galės gauti tik nuo grįžtančių įmokų.“

Buvo tikrai įdomu stebėti. 5000 eurų ribos reikalavimas buvo tikrai absurdiškas ir prieštaraujantis bet kokiems logikos dėsniams. Pirmą kartą visos platformos kartu suvienijo jėgas ir ačiū Lietuvos bankui sugebėjo nuimti šį perteklinį reikalavimą. Tai tikrai sustiprino visos tarpusavio skolinimo rinkos pozicijas ir sukūrė dar didesnę konkurenciją greitųjų kreditų įmonėms.

2016 metais įvyko ir kitas itin svarbus dalykas. Tarpusavio skolinimo bendrovės ir sutelktinio finansavimo bendrovės susibūrė į asociaciją, vadovaujamą puikaus advokato Vytauto Šenavičiaus ir atstovavo savo interesus visose institucijose – VMI, Lietuvos Banke, Seime. Reikia pripažinti, kad tai itin svarbus žingsnis – kalbėti vienu balsu paprasčiau, o ir girdisi geriau.

Deja, to nesupranta mūsų kolegos iš Paskolų Klubo kurių vadovai yra itin arogantiški ir labai dažnai trukdo vienu balsu bendrauti su valstybinėm institucijomis. Labai apmaudu.

Bet kuriuo atveju, sveikinu rinkos dalyvius. Šauniai padirbėta.

Prognozė 2017 metams:

  •  Reguliacinė aplinka smarkiai nesikeis
  • Lietuvos bankas pradės domėtis įvairiais užtikrinimo fondais (garantiniais, draudiminiais ir kompensaciniais) ir tikrinti jų legalumą bei pagrįstumą.
  1. Verslo finansavimas

2016 metais sakiau kad,

„Jei 2014 ir 2015 metai buvo vartojimo paskolų platformų atsiradimo metai, tai esu tikras, kad kitais metais turėsime ne mažesnę puokštę įmonių siūlančių paskolas verslui.“

Na, o šioje vietoje ir prašoviau. Visų pirma įstatymas buvo priimtas vėlai ir nei viena sutelktinio finansavimo platforma taip ir nespėjo startuoti. Visų antra, mano žiniomis, skubančių startuoti platformų nėra taip jau daug.

Jei tarpusavio skolinimo veikloje yra sudėtinga konkuruoti su greitaisiais kreditais (nes reikia didelių rinkodaros biudžetų), tai smulkaus verslo finansavime esminis uždavinys yra rizikos vertinimas (esminis uždavinys tai yra ir tarpusavio skolinimo platformose). Dėl to, bent jau pačioje pradžioje matysime vos keletą platformų kurios realiai imsis šiuos uždavinius spręsti ir įrodys investuotojams, kad verslo paskolų finansavimas yra toks pat patikimas ir pelningas kaip ir vartojimo paskolų.

Iš to ką girdžiu aplinkui, 2017 metams prognozuoju:

Sąlyginai lėtą verslo paskolų finansavimą. Pagal ambicijas ir kompetencijas prognozuoju, kad lyderio pozicijas užims FinBee verslui, kurios vadovas Audrius turi viską ko reikia sėkmingam startui. Taip pat manau, kad galime sulaukti nekilnojamojo turto P2P finansavimo platformų atsiradimo. Kaip žinia lietuviai NT mėgsta, tad būtent ši sritis gali būti malonus siurprizas.

2016 metais šia tema taip pat sakiau, kad:

„Kitų metų rudenį turėsime jau veikiantį “crowdfundingo” įstatymą. Visiškai tikiu, kad jis bus priimtas toks palankus verslui kaip kad yra surašytas juodraštis.“

Ačiū visiems prisidėjusiems: Finansų ministerijai, Lietuvos Bankui, seimui, tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo asociacijai, advokatų kontorai Sorainen už įstatymą kurį seimas šių metų rudenį priėmė. Tokio progresyvaus, konkretaus įstatymo mums turi pavydėti ne tik artimiausi kaimynai bet ir progresyvios vakarų šalys.

  1. Konkurencija su bankais ir greitukais

2016 metais sakiau, kad:

 „Nuo vasario 1 dienos, greitųjų kreditų įmonės bus labai stipriai apribotos vartojimo kredito įstatymo, tad turės dairytis į “ilgesnes paskolas”. Tokiu būdu, P2P platformų ir greitukų interesai natūraliai susikirs.“

„Gan ženkliai 4-7 % sumažės investuotojų uždirbamos palūkanos.“

„Visos tarpusavio skolinimo platformos kitais metais išduos dvigubai daugiau paskolų nei išdavė šiemet. Tai ir toliau bus “lašas jūroje” žvelgiant į rinkos dydį.“

Tai kas buvo neišvengiama, tapo realybe. Su vartojimo kredito įstatymo pasikeitimu rinkoje nutiko struktūriniai pokyčiai. Paskolos su 150% – 200% procentų palūkanomis tapo nebegalimos, tad įmonės kurios prie šio pokyčio neprisitaikė išnyko kaip dinozaurai.

Rinkoje kalbama, kad su pasikeitusia rinkos situacija nesusidoroja ne tik buvęs rinkos lyderis 4finance (smscredit ir vivus) bet ir tokie žadėjai gigantai kaip MOGO ir Provident, kurie atrodo po truputį pasitraukia iš Lietuvos.

Žinoma, tai yra gera žinia tarpusavio skolinimo platformoms.

Buvau teisus ir dėl to, jog ženkliai sumažės investuotojų uždirbamos palūkanos. Visų pirma tai sąlygoja investuotojų gausa ir pilnos kišenės pinigų pas Lietuvos ir užsienio gyventojus. Reikia pripažinti, kad bent jau Lietuvos miestų gyventojai išgyvena tikrą aukso amžių (bent jau Vilniaus senamiestyje Porche Cayanne tapo populiaresnė už VW Passat), o pilnos kišenės pinigų prašosi surasti vietą investicijoms. Būtent dėl pinigų pasiūlos paskolų palūkanos mažėja.

FinBee, kur paskolų palūkanos yra nustatomos pasiūlos ir paklausos principu, paskolų palūkanos sumažėjo nuo 28.71% iki 25,07%. Tai yra beveik 4%. Pripažinsiu, galvojau kad kritimas sieks bent 4%.

screen-shot-2016-12-30-at-12-44-03

Taigi, prognozė 2017 metams:

  • Jei ženkliai nepadidės paskolų pasiūla prognozuoju dar 4% kritimą.

Apžvelkime kiek buvau teisus sakydamas, kad visos paskolų bendrovės išduos dvigubai daugiau nei kad išdavė 2015 metais.

Hm…. Buvau neteisus. Visų pirma, 2015 metais pilnus finansinius metus veikė tik SAVY. FinBee ir Paskolų klubas pradėjo metų pabaigoje.

Per 2015 metus P2P bendrovės išdavė:

Savy: 2,47 Mln Eur

FinBee: 360 tūkst. Eur.

Paskolu Klubas: 30 tūkst Eur.

Viso: 2,86 Mln Eur.

Per 2016 metus P2P Bendrovės išdavė:

Savy: 2,48 Mln. Eur

FinBee: 3,01 Mln. Eur

Paskolų Klubas: 2,5 Mln. Eur.

Viso: 7,99 Mln Eur.

Iš tiesų, paskolų 2016 metais yra išduota beveik trigubai daugiau nei 2015 metais. 2016 metų nugalėtoja skelbiama FinBee. Su kuo ir sveikinu savo komandos narius.

Dalinuosi nuorodomis į oficialias bendrovių pateikiamas statistikas:

https://gosavy.com/lt/docs/statistics

https://www.finbee.lt/apie-mus/statistika/

https://www.paskoluklubas.lt/statistics

2017 metais prognozuoju, kad:

Tarpusavio skolinimo bendrovėms tai bus persilaužimo metai. Tapsime svarbiais rinkos žaidėjais, bendra išduotų paskolų gali siekti ir 20 Mln. Eurų.

Visos komandos vardu dėkoju už tai kad esate kartu su mumis, palaikote mūsų idėjas, skatinate mus tobulėti. Laukia dar vienas intriguojantis ir daug žadantis periodas. Gero skrydžio!

Skirtingi P2P modeliai – skirtingos ir rizikos. Kokios jos?

Šiuo metu Europoje vis labiau kristalizuojasi skirtingi P2P platformų investavimo ir skolinimo modeliai. Skirtingi modeliai, skirtingi uždarbiai, skirtingos ir rizikos. Mano požiūriu, galime išskirti tokius modelius ir pagal juos dirbančias kompanijas:

  • Niekuo nepadengtos vartojimo paskolos – Bondora, Savy (neseniai pristatė garantinį fondą);
  • Kompensaciniu fondu padengtos paskolos – FinBee;
  • Įmonės turtu padengtos paskolos –Paskolų klubas, Savy  (ką tik pradėjo);
  • Nekilnojamuoju turtu padengtos paskolos – Viventor, Mintos, Savy.
  • Vartojimo paskolos padengtos kitų įmonių turtu – Mintos, Twino.
  • Nekilnojamojo turto projektams skirtos vystyti paskolos – Estate Guru;
  • Paskolos verslo finansavimui – įvairios platformos (Funding Circle, Rate setter, Assetz Capital). Kompetencijos šioje vietoje neturiu, tad nuo komentarų susilaikysiu.

Pabandykime paanalizuoti kuo skiriasi vienas modelis nuo kito, kokie privalumai ir trūkumai yra investuotojui.

 

  1. Niekuo nepadengtos vartojimo paskolos

Tai vienas pirmųjų Europoje pasirodžiusių P2P modelių. Investuotojai rankiniu arba automatiniu būdu renkasi paskolas į kurias nori investuoti. Sutartys tarp investuotojų ir paskolos gavėjų sudaromos tiesiogiai. Tai reiškia, kad visos gautinos paskolos palūkanos atitenka investuotojui. Taip pat, atitenka ir visa rizika susijusi su paskolos negrąžinimo galimybe.

Privalumai:

  • Aukštos palūkanos normos investavimui;
  • Aiški rizika – investuotojai tiksliai žino, kad visa rizika atitenka investuotojui;
  • Platformai nutraukus savo veiklą paskolų gavėjų įsipareigojimai investuotojams išlieka.

Trūkumai:

  • Jei platforma per kurią investuojate blogai valdo skolinimo riziką, didelė grėsmė netekti dalies savo investicijų;
  • Platformų pateikiama statistika dažnai yra sunkiai suprantama ir nepakankama “pilnam paveikslui” susidaryti.

Lietuvos investuotojams labiausiai pažystamos tokio tipo platformos yra Bondora, SAVY ir Fellow Finance.

  1. Kompensaciniu fondu padengtos vartojimo paskolos.

Tokio tipo fondą kontinentinėje Europoje šiuo metu turi tik FinBee. Nenoriu nei girti nei peikti šio modelio, tiesiog kol kas jokia kita įmonė apart Rate Setter (UK) nepristatė panašiais principais grįsto kompensacinio fondo.

Iš esmės, šis modelis yra labai artimas įprastam P2P modeliui, kur paskolos nėra padengtos jokiu užstatu. Tiesiog bendrovė, savo noru, yra įsteigusi fondą, kurio tikslas kompensuoti visas vėluojančias įmokas. Tačiau, svarbu paminėti, kad savo turtu bendrovė negarantuoja, jog investuotojai nepatirs jokių nuostolių.

Rate Setter turi jau ilgesnę kaip 5 metų patirtį, tačiau iki šio momento sugebėjo padengti visas vėluojančias klientų įmokas, tad investuotojai vis dar nepatyrė nė vieno anglijos penso nuostolio(nors investuota jau daugiau kaip milijardas svarų sterlingų).

Screen Shot 2016-06-07 at 15.08.17.png

FinBee atveju, nors veikiame kiek trumpiau nei metus, kol kas nei vienas investuotojas taip pat nepatyrė nei vieno Euro nuostolio, nes vėluojančias paskolas dengia FinBee.

Screen Shot 2016-06-08 at 10.24.21

Privalumai:

  • Aukštos palūkanos  investavimui;
  • Platformos savininkai yra suinteresuoti surasti tik mokius klientus;
  • Platformai nutraukus savo veiklą paskolų gavėjų įsipareigojimai investuotojams išlieka;
  • Jei kompensacinis fondas veikia, investuotojai uždirba itin didelę grąžą.

Trūkumai:

  • Nėra iki galo aiški rizika – kokia gi bus grąža jei įmonė atšauks savanorišką kompensacinį fondą?
  • Investuojant reikia pasitikėti platformos vadovų kompetencija ir vertybėmis. Jei fondo skaičiavimai bus atlikti remiantis klaidingomis prielaidomis, fondas greitai ištuštės ir nustos kompensuoti nuostolius;
  • Įmonei bankrutavus ar sustabdžius veiklą, kompensacinis fondas nustoja galioti.

 

  1. Įmonės turtu padengtos paskolos (Paskolų klubas, Savy)

Tai toks modelis, kurio pagalba investuotojai gali savo investicijų riziką perkelti ant tarpusavio skolinimo platformos pečių. Už tai, investuotojai sutinka ženkliai sumažinti savo galimą uždarbį. Pateiksiu pavyzdį:

Klientas iš platformos skolinasi už 25%. Platforma siūlo investuotojams investuoti už 10%, riziką dėl paskolos negrąžinimo perkeliant sau. Jei investuotojas sutinka, jis uždirba 10% metinių palūkanų, o platforma – 15% palūkanų+ komisinius už tarpininkavimą.

Iš esmės, tokio modelio pagalba tarpusavio skolinimo platforma pigiai skolinasi iš investuotojų lėšas ir vykdo paprastą vartojimo kredito davėjo veiklą prisiimdama visą riziką. Žiūrint iš investuotojo pusės tai yra visiškai tas pats kas įsigyti įmonės obligacijų.

Privalumai:

  • Aiški ir fiksuota grąža;
  • Platformos savininkai suinteresuoti rasti mokius klientus;
  • Investavimas tampa panašus į obligacijų pirkimą (viskas paprasta).

 

Trūkumai:

  • Platforma prisiima vėluojančių paskolų riziką. Tai reiškia, kad stipriai padidėjus vėluojančių paskolų kiekiui, įmonė gali nebepajėgti vykdyti savo įsipareigojimų investuotojams;
  • Investuotojai priversti tikėti, kad pradedanti platforma (iš tiesų neturi jokio turto) sugebės vykdyti savo įsipareigojimus.
  • Įmonei nutraukus veiklą visos garantijos nutrūksta. Klientai ir toliau investuotojams moka sumažintas palūkanas (10 % jei imant iš pavyzdžio kurį pateikiau anksčiau).

 

  1. Nekilnojamuoju turtu padengtos paskolos – Viventor, Mintos, Savy;

Tai toks modelis, kur paprastos vartojimo paskolos yra garantuojamos nekilnojamuoju turtu. Šiuo metu Europoje labiausiai žinoma platforma kurioje paskolos yra dengtos nekilnojamuoju turtu yra Viventor iš Ispanijos (įkūrėjas latvis). Mintos, platforma iš Latvijos taip pat savo veiklą pradėjo siūlydama paskolas su NT užstatu ir tik vėliau pakeitė savo modelį. Dalis paskolų SAVY platformoje taip pat yra dengtos nekilnojamuoju turtu.

Kalbant apie šį modelį verta paminėti, kad paskolos su nekilnojamojo turto užstatu yra labai mėgstamos investuotojų. Ir tai nėra nuostabu. Jei atkreiptume dėmesį į bankų elgseną, teikiant bet kokias paskolas komerciniai bankai labai labai mėgsta jas užstatyti nekilnojamuoju turtu. Kyla natūralus klausimas – jei investuotojai taip labai mėgsta paskolas su užstatu, kodėl gi visos platformos nesiūlo būtent tokio investicijų modelio? Kokios rizikos slypi?

Kaip pagrindinę riziką noriu įvardinti tai, kad nors ir paskola yra užstatyta NT, vis tik jos likvidumas yra labai abejotinas. Ar tikrai tikite, kad nedelsiant rasite pirkėją Trudų kaime, kuris pirks sugriuvusią fermą už 34 tūkstančius eurų? Aš netikiu.

Lygiai kaip ir netikiu, jog NT užstatą, net jei jis ir atitinka rinkos vertę yra taip lengva perimti. Jei gyvenamasis NT yra su šeima kurioje gyvena vaikai – turto parduoti nepavyks. Kiek žinau platformos jau susiduria su tokiais atvejais. Paskolos grąžinti klientas negali(ar nenori), o išieškoti tikrai sudėtinga.

Tad, kokie privalumai skolinant su NT:

Privalumai:

  • Aiški ir fiksuota grąža;
  • Saugumo jausmas;

Trūkumai:

  • Maža grąža – dažniausiai yra siūloma investuoti už 9-12%;
  • Dažnu atveju nelikvidus turtas;
  • Platforma nėra suinteresuota rasti tik mokius klientus;
  • Užstato pardavimo procesas gali būti itin ilgas ir tam tikrais atvejais apskritai negalimas.

 

  1. Vartojimo paskolos padengtos kitų įmonių turtu (Mintos, Twino).

 

Šis modelis panašu yra labai mėgstamas Europos investuotojų. Per pirmuosius veiklos metus Twino ir Mintos(abi bendrovės iš Latvijos) iš investuotojų surinko daugiau kaip 40 mln. Eurų. Kaip pirmiems metams neblogi skaičiai, tiesa? Kokia gi sėkmės priežastis?

Skirtingai nei FinBee ar Savy, Mintos ir Twino patys klientų neieško. Jiems nereikia rūpintis, kaip pritraukti gerus klientus kurie pasiskolintų pinigų. Tai gerokai supaprastina gyvenimą – nereikia rūpintis klientų pritraukimu, rizikos vertinimu, klientų aptarnavimu ir panašiai. Visą šį darbą atlieka paskolų bendrovės kurias tas paskolas ir išduoda. Mintos atveju tos bendrovės yra: Capitalia(smulkaus verslo finansavimas), Hipocredit (paskolos su užstatu Latvijoje), Mogo (paskolos su Auto užstatu Lietuvoje ir Latvijoje). Twino atveju, jų pačių greitųjų kreditų bendrovės paskolos yra parduodamos Twino aukcione.

Visos aukščiau išvardintos paskolų bendrovės pačios išduoda paskolas, o investuotojus, kurie investuoja per Mintos ar Twino naudoja kaip savo finansavimo šaltinį. Realiai, supaprastinus visą schemą, investuotojai galėtų tiesiog paskambinti į Mogo ir pasiūlyti paskolinti savo pinigų. Esu tikras, kad Mogo su malonumu priims jūsų pasiūlymą.

Kad ir kaip gerai skambėtų Mintos ir Twino bendrovių rinkodaros pažadas “Buy Back” guarantee, iš tikrųjų tai reiškia, kad bankrutavus pvz. Mogo, niekas ir niekada investuotų lėšų tikrai negrąžins. Juo labiau, ar tikrai tikite, kad pvz. Mogo jums parduoda geriausia savo paskolas? Jų vietoje geriausias pasilikčiau sau, blogesnes, pasiūlyčiau jums.

Taigi, kokie privalumai?

  • Aiški fiksuota grąža;
  • Platformos technologiškai patrauklios (orientuojasi tik į tai, kaip padaryti investuotojui kuo patogiau išskolinti savo pinigus);
  • Saugumo jausmas (buy back guarantee).

Trūkumai:

  • Nevaldoma rizika paskolos davėjo bankroto atveju;
  • Platformos operatoriai nežino ir nevaldo paskolų išdavimo proceso, dėl to neturi įrankių suprasti ar investuotojams siūlomos paskolos bus grąžintos.

 

Mano reziume:

P2P rinka visoje Europoje yra itin jauna. Nei aš nei kas nors kitas nežino koks modelis yra teisingas. Žinau tik tai, kad visi modeliai negali būti sėkmingi – anksčiau ar vėliau sulauksime nemalonių situacijų kai savo lėšas vis tik prarasime. P2P nėra kažkokia panacėja kuri panaikina riziką. Niekas iš niekur neatsiranda ir niekur neišnyksta. Norime to ar nenorime, turime apie tai šnekėti, gilintis ir kiek įmanoma geriau suprasti ko galime tikėtis ir bloguoju atveju. Sėkmės investuojant!

Beje, visa tai ką rašiau šiame bloge yra tik mano asmeninė nuomonė. Esate laisvi nesutikti ir apskritai neimti į galvą viso to ką ką tik perskaitėte.

Investicijų skaičiuoklė

Tarpusavio skolinimo rinka ir joje veikiantys operatoriai vis dar yra naujas ir dar ne visiems pažįstamas vaisius gausiame įvairių investicijų tipų asorti. Akivaizdu tai, kad investuotojai noriai ir drąsiai išbando alternatyvias investavimo formas. Trys Lietuvoje veikiančios platformos jau sufinasavo kiek daugiau negu 5 mln. eurų. Pripažinkime, 5 milijonai eurų nėra taip jau mažai.

Taip pat tiesa yra ir tai, kad investuotojai vis dar nežino, kuri platforma jiems yra priimtiniausia ir kuri generuoja didžiausią grąžą. Nežinojimo priežastys yra įvairios – per trumpa investicijų istorija, skirtingai atvaizduojama statistika ar tiesiog trūksta žinių, kaip tarpusavyje palyginti skirtingas investicijas.

Labai norime padėti investuotojams susigaudyti kaip iš tikrųjų sekasi jūsų investicijoms. Dėl to, paprašiau FinBee operacijų vadovo paruošti skaičiuoklę, kurioje paprasti investuotojai galėtų suvesti skirtingose platformose atliktas investicijas į vieną vietą ir realiai pamatyti, kaip gi iš tikrųjų sekasi.

Ačiū Dariui!

Skaičiuoklę galite parsisiųsti čia: Investicijų skaičiuoklė

DN
FinBee operacijų ir rizikos valdymo vadovas Darius Noreika

“Skaičiuoklę sudaro trys atskiros dalys:

  1. Paskolos grafiko skaičiuoklė skirta pasiskaičiuoti paskolos grąžinimų grafiką anuiteto metodu. Įvedę keturis skaičius (paskolos sumą, metinę palūkanų normą, paskolos terminą ir įnašą į kompensacinį (garantinį) fondą, matysite, kokių įmokų galite tikėtis kas mėnesį, kokio maksimalaus pelno galite tikėtis, jeigu paskola bus pilnai grąžinta, matysite metinę grąžą nereinvestuojant gautų įmokų bei XIRR metodu apskaičiuotą grąžą.

Anuitetas yra paskolos grąžinimo metodas, kada paskolos gavėjas kas mėnesį moką vienodo dydžio įmokas. Kiekvieną įmoką sudaro palūkanos ir grąžinama paskolos dalis (Įmoka = Palūkanos + paskolos grąžinimas), tačiau kiekvienoje įmokoje palūkanų ir grąžinamos paskolos dalies proporcija skiriasi. Kadangi palūkanos skaičiuojamos nuo paskolos likučio, pirmose įmokose didesnę dalį sudaro palūkanos, kadangi paskolos likutis būna didelis. Su kiekviena įmoka grąžinama dalis paskolos, todėl paskolos likutis kiekvieną mėnesį mažėja. Mažėjant paskolos likučiui, mažėja mokama palūkanų suma, tačiau kadangi įmokos dydis nesikeičia, su kiekviena kita įmoka grąžinama paskolos dalis didėja. Taip paskola per visą terminą suamortizuojama iki 0 (visa paskola grąžinama davėjui).

Metinė grąža nereinvestuojant gautų įmokų parodo Jūsų uždarbį, kurio galite tikėtis, jeigu išdavęs paskolą gautų įmokų (paskolos gražinimų su palūkanomis) neperskolinsite. Metinė grąža nereinvestuojant yra mažesnė negu metinė paskolos palūkanų norma, kadangi paskolai amortizuojantis ne visi pinigai yra paskolinti, o palūkanos uždirbamos tik nuo paskolintų pinigų.

Metinė grąža reinvestuojant tik paskolos grąžinimus bus lygi metinei paskolos palūkanų normai. Tai galioja tik su prielaida, kad paskolos grąžinimai reinvestuojami (perskolinami) už tą pačią palūkanų normą kaip paskola, kurios gautą įmoką perskolinate. Tarkime, suteikėte paskolą už 27% metinių palūkanų. Jeigu visus paskolos grąžinimus perskolinsite už 27% metinių palūkanų, o gautas palūkanas pasiliksite sau, tuomet Jūsų uždirbama graža bus 27%.

XIRR metodu apskaičiuota grąža parodo tikėtiną uždarbį, jeigu visas gautas įmokas perskolinsite už tokias pačias palūkanas. Tarkime, jeigu suteikėte paskolą su 27% metinėmis palūkanomis, tai XIRR grąža parodo kiek procentų uždirbsite, jeigu visas gautas įmokas (paskolos grąžinimus su palūkanomis) paskolinsite vėl už 27% metinių palūkanų. XIRR grąža yra didesnė negu metinė paskolos palūkanų norma, kadangi reinvestuojant gautas įmokas, palūkanos uždirbamos ne tik nuo pradinės paskolintos sumos, bet ir nuo gautų palūkanų.

Skaičiuoklę galite parsisiųsti čia: Investicijų skaičiuoklė

  1. Investicijų suvestinė skirta palyginti investicijas atliktas per skirtingas tarpusavio skolinimo (P2P) platformas.

Uždirbtas pelnas apskaičiuojamas kaip gautų palūkanų, delspinigių ir antrinėje rinkoje patirto pelno/nuostolio suma. Uždirbtą pelną mažina sumokėti komisiniai mokesčiai ir blogos paskolos (blogomis paskolomis patartina laikyti tas paskolas, kurių įmokos vėluoja daugiau negu 90 dienų). 

Svarbu! Bloga paskola laikoma ne vėluojančių įmokų suma, tačiau visas vėluojančių paskolų likutis, kadangi jeigu paskolos gavėjas 90 d. vėluoja mokėti bent vieną įmoką, labai didelė tikimybė, kad jis nemokės ir visų kitų įmokų, dėl ko bus nutraukiama sutartis ir pradedamas išieškojimo procesas. Tokia paskola turėtų būti nurašyta (sumažinamas uždirbtas pelnas), tačiau jeigu išieškojimo procesas pavyksta ir kažkokia dalis ar visa paskola yra išieškoma, tuomet atgauta paskola bus apskaitoma kaip grąžinta paskola, o blogų paskolų suma mažės.

Skaičiuoklę galite parsisiųsti čia: Investicijų skaičiuoklė

  1. Trečioji skaičiuoklė skirta įvertinti paskolų portfelio grąžą, atsižvelgiant į vėluojančias paskolas bei įvertinti kompensacinio fondo įtaką grąžai.

Svarbu suprasti, kad jeigu paskola vėluoja, ne tik negautos įmokos, bet visa paskolos suma turi būti vertinama kaip potencialus nuostolis.

Tarkime, suteikėte paskolą sukčiui, kuris paskolą paėmė pasinaudodamas kito asmens tapatybe. Tokiu atveju tikimybė atgauti paskolintus pinigus yra labai maža, todėl, jeigu kaip nuostolį vertinsite tik negautas paskolos įmokas, Jūs dirbtinai didinsite savo investicijų grąžą.”

Skaičiuoklę galite parsisiųsti čia: Investicijų skaičiuoklė

Sėkmės!

Beje, jei norite, paklausti ar pasiūlyti patobulinti skaičiuoklę, kreipkitės į mane e-paštu. darius@finbee.com

 

Paskolų refinansavimas. Žmogiškos palūkanos iš žmonių žmonėms.

Sveiki! Šį kartą noriu papasakoti apie tai, apie ką daugelis yra linkę tylėti. Nuo tada kai pradėjau gilintis į paskolų, greitųjų kreditų ir prasiskolinusių žmonių situaciją Lietuvoje, mano pasaulis nušvito naujomis spalvomis. Tiesą pasakius ne nušvito, o nusispalvino. Jūs net neįsivaizduojate, kiek daug jūsų aplinkinių yra “juodai” prasiskolinę!

Nuo tada, kai FinBee pradėjome teikti refinansavimo paskolas, į FinBee ir mane asmeniškai kreipėsi dešimtys žmonių, visuomenėje klasifikuojamų “vidutinės klasės” atstovais. Advokatai, buhalterės, mokytojai, teismų darbuotojai, farmacinių kompanijų darbuotojai, žinomų reklamos agentūrų darbuotojai – visi jie mano pažįstami kurie kreipėsi į FinBee pagalbos.

Visų situacija gana panaši. Visi yra gerai uždirbantys (600-1200 eurų), lygiai taip pat visi yra ir prasiskolinę. Kiekvienas turi bent po 5 skirtingo dydžio paskolas kredito bendrovėse, o 60-70% jų atlyginimo suvalgo mėnesinės įmokos. Ir žinote ką – jie sugeba tas paskolas sąžiningai mokėti 2-3 metus! Tada, kai jūs su draugais restorane valgote midijas užgerdami baltu vynu, šie žmonės sėdi namie ir žiūri teliką. Arba nežiūri. Nu bet midijų restorane dažniausiai nevalgo, nes jaunystėje pridarė klaidų.

FinBee prieš sutikdami padengti brangias paskolas, visada pabandome suprasti, kaip tos paskolos atsirado. Ypatingai įdomu, kai žmogų asmeniškai pažįsti jau ne vienus metus, tad jo istorija pasidaro dar įdomesnė. Apibendrinant visų istorijas, siužetinė linija gan paprasta. Jaunas studentas atvyksta gyventi į didmiestį, antrame kurse pradeda dirbti. Siekdamas pritapti prie kolektyvo išlaidžiauja, – advokatui reikalingas naujas kostiumas, reklamos agentūros darbuotojui kasdieniai vakarėliai ir t.t. ir panašiai… Dienos pabaigoje čiumpi kreditą, nes tau juk baigėsi bandomasis laikotarpis, o ateitis šviesi ir graži. Tik bėdelė, kad paskolų palūkanos didesnės nei, kad auga atlyginimas. Na, o tai susiskaičiuoti moka ne visi.

Kodėl pasakoju šias istorijas? Noriu, kad apsidairytumėte aplink save. Pabandykite suprasti, kad greitieji kreditai nėra kažkokia tolima žioplų kaimiečių problema. Ji arti, gerokai arčiau nei jums atrodo.

Kai įkūrėme Finansų Bitę (www.FinBee.lt), supratome, kad galime prisidėti sprendžiant šių žmonių problemas. Su investuotojų pagalba galime padengti turimas paskolas ir sumažinti mėnesines įmokas dvigubai, o kartais ir daugiau. Pavyzdžiui, vienas iš mūsų klientų, per mėnesį mokėdavo 234 Eurus, o padengus visas paskolas – jau tik 90 eurų per mėnesį.

Screen Shot 2016-03-31 at 09.23.37
FinBee paskolų sąrašas. Šiuo metu jame dominuoja paskolos refinansavimui. Vidutinės investuotojų siūlomos palūkanos yra 28%.

Jei esate investuotojas, gera žinia yra ta, kad padėdamas kitiems spręsti finansines problemas, pats ne tik jausitės geriau, bet ir midijoms išleisti galėsite daugiau, o karts nuo karto paskanausite ir austrių. Tarpusavio skolinimo platformų pagalba galite paskolinti savo laisvus pinigus žmonėms, kad šie galėtų padengti savo turimus kreditus greitųjų kredito bendrovėms. Už tai šie žmonės yra linkę mokėti iki 35% siekiančias palūkanas, kas nėra taip ir daug lyginant su 100% palūkanomis pas „greitukus“. O tai juk tikrai gardus kąsnis.

Esu ne kartą pats investavęs ir, deja, turiu ir karčios patirties. Investuojant visada yra nemaža rizika, kad toms austrėms uždirbti nepavyks. Taip ir investuojant per FinBee reikia suprasti, kad rizika, jog klientas nevykdys savo įsipareigojimų niekur neišgaruoja. Tik, kai pagalvoji, jog žmogus sugebėjo 2-3 metus mokėti paskolas už 100 – 150% palūkanų, pradedi tikėti, kad 30% yra ne taip jau ir daug.

 

Antrieji atsiliepimai apie www.Savy.lt

Sveiki, praėjo lygiai metai po to kai šiame bloge paruošiau įrašą apie tuo metu vienintelę platformą Lietuvoje SAVY.LT .Praėjus metams yra įdomu atsiversti tai kas buvo parašyta anksčiau ir pažiūrėti ką platformos plėtotojams pavyko nuveikti per metus.

Visų pirma, privalau pagirti SAVY vadovus už atsakomybę formuojant pačią rinką, nuolatinį ir sunkų darbą su valdžios institucijomis, organizuojant konferencijas P2P tema. Manau, visi rinkos dalyviai turėtų SAVY už tai padėkoti. Tad, nesikuklindamas ačiū sakau ir aš.

Na, o dabar apžvelkime pačią SAVY platformą ir jos rezultatus.

A… dar vienas intarpas. Prieš skaitant toliau reikia prisiminti, kad vis tik esu konkuruojančios įmonės vadovas. Tad jei kur jausite, kad esu šališkas, nenustebkite. Bet kuriuo atveju, labai noriu, kad to šališkumo būtų kuo mažiau, tad tikiuosi, kad man pavyks atsiriboti nuo FinBee ir pažiūrėti investuotojo akimis.

Prieš metus išskyriau tris punktus, kurie mano nuomone yra svarbiausi renkantis platformą investavimui. Tad pabandysiu nenukrypti nuo kurso ir išlaikyti tą pačią apžvalgos struktūrą.

  1. Platformoje pateikiamos informacijos skaidrumas ir P2P platformą vystančios komandos kompetencija.
  2. Rizikos valdymas
  3. Platformos techninės galimybės

 

  1. Platformoje pateikiamos informacijos skaidrumas ir P2P platformą vystančios komandos kompetencija.

 

Sutapimas ar ne, tačiau po pirmojo blog’o įrašo Savy tinklalapyje itin greitai atsirado visa vadovų komanda ir jų karjerų dosje. Manau, kad kiekvienam investuotojui tai yra itin svarbu, o ir vadovų kompetencija atrodo įtikinanti.

Su vadovų komanda galite susipažinti čia https://savy.lt/docs/team.html

Nors SAVY nuolat klupo pateikdama tikslią statistiką, tačiau ir šioje vietoje SAVY pasistūmėjo į priekį. https://savy.lt/docs/statistics.html

Tad, mano reziume toks. Kolegos iš SAVY supranta, kad P2P platformos yra viešos įmonės tad ir skaidrumo reikalavimai joms yra ženkliai aukštesni nei toms bendrovėms kurios su žmonių pinigais nedirba.

Ir visgi, yra vienas dalykas kuris mane asmeniškai neramina. Savy pateikdami vėluojančių paskolų statistiką norėdami ar nenorėdami klaidina vartotojus. Finansų pasaulyje yra įprasta, kad paskolos, kurių sutartys jau yra nevykdomos (vėluoja daugiau kaip 60 dienų) vėluojančių paskolų statistikoje yra atvaizduojamos pilna apimtimi.

Pavyzdžiui: išdavėme 1000 Eurų paskolą 12 mėnesių laikotarpiui. Galutinė kliento grąžintina suma yra 1200 eurų. Klientas per mėnesį turi mokėti 100 eurų.

Tarkime klientas nutarė nemokėti nei vienos įmokos. Po 60 dienų sutartis nutraukiama ir iš kliento reikalaujama visi 1200 eurų. Bet kuris finansistas pasakys, kad statistikoje turi būti ir rodoma visa sutarties suma, o ne dvi vėluojančios įmokos, kaip kad yra pateikiama SAVY.

Screen Shot 2016-03-15 at 22.28.02

Deja, neturiu pakankamai informacijos, kad galėčiau atlikti tikslius skaičiavimus, bet mano nuomone paskutinėse keturiose eilutėse pateikiamų skaičių suma turėtų būti ne ~25 tūkstančiai eurų, o apie 400 tūkstančių eurų kurie yra iškilęs realus pavojus būti niekada negražintiems. Būtų gerai, kad platformos plėtotojai vis tik pateiktų realius skaičius, kad investuotojams nereikėtų spėlioti.

Kita bėda yra ta, kad labai sunku tikėti skaičiais kuriuos platforma pateikia. Kad ir šioje analizuojamoje lentelėje yra grubi klaida, kuri platformos vadovams neužkliūna. Pasak lentelės, iš viso yra išduota 3mln. eurų, o 2,5 jau grąžinta. Kiek seku realią SAVY veiklą, tai niekaip negali būti tiesa.

Akivaizdu yra tai, kad platformos valdytojai nuolat susiduria su “nemeilės” skaičiams problema. Mano manymu, kas jau kas, bet skaičiai P2P platformoje turi “eiti” kaip šveicariškas laikrodis.

Įdomumo dėlei įdedu dar vieną pavyzdį apie “meilę” skaičiams. Savy vadovai visiems savo investuotojams išplatino laišką, kuriame pateikė “statistiką” apie tai kiek ir kokios paskolos vėluoja. Bėda ta, kad šioje statistikoje nesimato nei kiek paskolų vėluoja nei kokio reitingo paskolos vėluoja labiausiai. Ši statistika rodo: kokių paskolų išdaviau daugiausiai, tokios paskolos daugiausiai ir vėluoja.

image03(A1 ir E3 paskolų išduota mažiausiai, tad ir vėluoja mažiausiai. C2 ir D1 išduota daugiausia, tad ir vėluoja daugiausia).

image02(Daugiausia paskolų suteikiama namų remontui, refinansavimui ir vartojimui. Natūralu, kad tokios paskolos daugiausia ir vėluoja).

Jei būčiau SAVY vadovas, nedelsiant ieškočiau pastiprinimo, kad daugiau nereikėtų rausti dėl tokių absurdų.

  1. Rizikos valdymas.

Mano asmenine nuomone rizikos valdymas buvo ir lieka silpniausia SAVY platformos dalis (lygiai tą patį rašiau pries metus). Nors susigaudyti kiek iš tiesų paskolų vėluoja yra sunku (nes patikimos informacijos kol kas taip ir nepateikė), pagal investuotojų skundus socialiniuose tinkluose – beveik 25% paskolų vėluoja. Kas 20 paskola apskritai nesumoka nei vienos įmokos.

Nežinau, ką galiu patarti ar pakomentuoti. Manau, kad bėda ta, jog platformos valdytojai patys nežino kaip dorotis su šia situacija. Žibalo į ugnį įlieja ir įmonės vadovo V.Zabulio komentaras verslo žinioms SAVY veiklos pradžioje: “„Savy“ skaičiuoja, kad vėluojamų mokėti visų finansuotų paskolų dalis šiuo metu sudaro 0,5%. Manoma, kad ilgainiui šis rodiklis ūgtelės, bet neviršys 5%”.

Kiek pastebėjau, tai ir buvo paskutinis Vytauto komentaras, kuriame jis konkrečiai įvardino kokius nors skaičius. Norėčiau turėti geresnių naujienų, bet atrodo, kad SAVY situacijos nevaldo ir nežino kaip ją valdyti.

Gera žinia ta, kad investuotojai, net ir prie tokios vėlavimo statistikos vis dar gali tikėtis teigiamos grąžos. Tik, ne 20% ir ne 10%, o 5%-7%. Ir tai tik tol kol šalies ekonomika yra pakilime.

 

  1. Platformos techninės galimybės.

 

SAVY šioje vietoje į priekį juda tikrai neblogai. Yra beveik visi įrankiai kurių gali tikėtis geriausiose Europos platformose. Sistema patogi, lengvai suprantama, veikia su retais sutrikimais.

Vienas didžiausių SAVY platformos privalumų yra tai, jog išskolinti savo pinigus yra tikrai lengva. Automatinio skolinimo modelis turi įvairius nustatymus kurių pagalba lengva valdyti savo investicijas.

Atskiro pagyrimo nusipelno SAVY antrinė paskolų rinka, kuri yra aktyvi ir likvidi. Kaip ir dauguma funkcijų, lengvai suprantama nepatyrusiam investuotojui.

 

Taigi, mano reziume.

Jei SAVY išspręstų nemeilės skaičiams problemą ir perpus sumažintų vėluojančių paskolų skaičių ji taptų viena iš geresnių platformų Europoje. O kol kas – long way to go.