„Paskutinio šiaudo ” paskolos smulkiam verslui

Jau kuris laikas su Finansų ministerija ir Lietuvos banku dirbame prie naujų sutelktinio finansavimo sprendimų smulkiam verslui. Ar tikrai reikia kurti naują sprendimą, kai šiandien ir taip veikia alternatyvūs finansavimo tiekėjai? Norėtųsi daugiau aiškumo, todėl dalinuosi savo įžvalgomis, kaip veikia vienas iš alternatyvaus finansavimo lyderių – Capitalia, kurio paskolas galima įsigyti per Mintos platformą.

Capitalia yra Latvijoje įkurta bendrovė, veikianti Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje. Per 2015 metus Capitalia paslaugomis pasinaudojo 237 smulkaus verslo bendrovės , iš kurių Lietuvoje apie 80 bendrovių arba po 1,5 bendrovės per savaitę*

 Mintos yra platforma, kurioje tokios bendrovės kaip Capitalia siūlo įsigyti jų anksčiau išduotas paskolas.

  1. Capitalia vidutinės paskolos kaina – 32%

Iš duomenų, kuriuos Capitalia teikia Mintos platformoje, matyti, kad paskolų smulkiam verslui marža svyruoja nuo 16% iki neįtikėtinų 44%, o vidutinė paskolos kaina smulkiam verslininkui yra 32%**.

Tiesa pasakius, man sunku įsivaizduoti, kokią grąžą turi generuoti verslas, kuris skolinasi, pavyzdžiui, už 40%. Man tai labiau panašu į „paskutinio šiaudo” paskolą nei į paskolą, skirtą tvariam augimui finansuoti. Taip pat abejoju, kad investuotojai, kurie perka Capitalia išduotas paskolas per Mintos platformą, supranta, kokio dydžio riziką iš tikrųjų jie nusiperka.

  1. Ar Capitalia išduotas paskolas grąžina?

Iš Mintos platformoje pateiktų duomenų apie Capitalia paskolas matyti, kad 60 ir daugiau dienų vėluoja 6%*** paskolų. Žinant, kad Capitalia iš jų vidutiniškai uždirba 32% palūkanų, vėluojančių paskolų suma nėra didelė.

Vis dėlto, jei esi į Capitalia verslo paskolas investuojantis asmuo, uždirbantis tik 12%, toks vėluojančių paskolų procentas turėtų versti nerimauti.

  1. Ar saugu investuoti į Capitalia paskolas

Neretai Capitalia paskolos turi užtikrinimo priemones, kurios mažintų tikėtinus blogų paskolų nuostolius. Vis dėlto duomenų apie užtikrinimo priemones pateikiama permažai, kad vertinti jų kokybę.

Kaip papildomą investuotojų apsaugą, Capitalia siūlo blogų paskolų atpirkimo garantiją. Šiai apsaugai įvertinti svarbu suprasti kas bus atpirkėjas ir kokios šios įmonės galimybės vykdyti tokį įsipareigojimą. Platformoje nurodoma tik latviška įmonė AB Capitalia, nors Lietuvoje paskolas išduoda UAB Capitalia Finance. Neaišku, kaip tos įmonės perleidžia reikalavimus viena kitai, ir, ar pelnas, uždirbtas iš paskolų, yra „nusodinamas” toje įmonėje, kuri įsipareigojusi atpirkti blogas paskolas.

Mintos platformoje Capitalia pateikia tik konsoliduotas ataskaitas iš kurių matyti, kad per 2015 metus visos Capitalia grupės įmonės, veikiančios Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kartu uždirbo 48 777 EUR pelno. Tuo tarpu daugiau nei 60 dienų vėluojančių paskolų portfelis Mintos platformoje sudarė 117 081 EUR****. Akivaizdu, kad net jei visos grupės įmonės prisidėtų prie AS Capitalia įsipareigojimo atpirkti blogas skolas, uždirbamo pelno pakaktų išpirkti tik labai nedidelei daliai blogų paskolų.

Apibendrinus tampa aišku, kad Capitalia naudojasi situacija rinkoje, kai nėra realių alternatyvių finansavimo šaltinių ir verčia įmones mokėti tokias drakoniškas palūkanas. Kita vertus, džiugu, kad žmonės nors ir ne iki galo žinodami kam patiki savo lėšas, yra linkę investuoti į paskolas verslui ir gauti už tai vidutinę 12% metinių palūkanų grąžą. Tikiuosi, kad sutelktinio finansavimo platformų pagalba, kuomet lėšas verslui bus galima skolinti tiesiogiai, be tarpininkų, sukursime skaidrų  ir tvarų finansavimo šaltinį.

* http://vz.lt/sektoriai/bankai-draudimas/2016/05/19/capitalia-padvigubino-paskolu-portfeli
** Pinigų kaina apskaičiuota darant prielaidą, kad Mintos platformoje parduodamos Lietuvoje išduotos paskolos grąžinimo dalys yra iš anuitetinio grafiko, pagal kurį įmokas moka paskolos gavėjas. 2016 10 09 dienos duomenys.
*** Mintos platformoje skelbiamos Lietuvoje išduotos Capitalia paskolos. 2016 10 09 dienos duomenys.
**** Mintos platformoje skelbiamos išduotos Capitalia paskolos. 2016 10 09 dienos duomenys.

Horoskopas 2016-iems metams

Sveiki!

Pirmiausia sveikinu su naujaisiais metais. Jau senokai nerašiau, tad šiuos metus pradedu pavyzdingai ir dalinuosi savo pamąstymais, ko P2P rinkoje tikėtis 2016 metais.

2015 –ieji buvo velniškai įdomūs tiek kompanijai, kuriai vadovauju, tiek ir kitiems rinkos dalyviams. Verslo žinios praneša apie vis naujas komandas, siekiančias paleisti sąvają platformą, o apie bičus iš Lenndy apskritai nenustoja rašyti, nors kolegos apart idėjos ir gero rinkodaros specialisto nieko daugiau ir neturi. Tikiu, kad ir sekančiais metais tarpusavio skolinimas išliks “Hot Topic” verslo spaudoje.

Šių metų lapkritį su kolegomis lankėmės Lendit konferencijoje Londone. Ten užkliuvo vienas skaičius, kuris rodo, jog apie pačią P2P rinką Anglijoje žino beveik toks pats skaičius žmonių, kaip kad žinojo ir prieš 5 metus. Noriu pasakyti, kad jei tarpusavio skolinimo platformos ir toliau išliks aktualios tik verslo žiniasklaidai, manau, kad visų platformų savininkai komunikuos su tuo pačiu investuotojų ratu. Jau dabar matome, kad naujai atsiradusioms platformos yra sunku pritraukti naujus investuotojus.

Taigi, ko tikėtis 2016 metais?

 

  1. Konkurencijos tarpusavyje.

 

Šiuo metu Lietuvoje veikia jau 4 P2P platformos, o dar 2 ketina pradėti savo veiklą netrukus. Savy, FinBee, Paskoluklubas, Ok.lt jau eteryje, Manu ir Lendum kažkur netoli starto linijos. Nori to ar nenori, kiti metai parodys, kurios platformos taps ilgalaikiais projektais, o kurioms teks pasitraukti. Kaip matome, jau dabar rinkos naujokams yra sunku rasti savo vietą investuotojų dienotvarkėje ir mintyse.

Tad, esu tikras jog sekančiais metais bus daug ir aktyvaus šurmulio viešojoje erdvėje. Bus daug simpatijų ir antipatijų, o platformų savininkai ieškos vis naujų būdų įtikti investuotojams.

Taigi, prognozė Nr.1.

Pasibaigus 2016 metams turėsime tik tris aktyviai veikiančias platformas. Tarp laimėtojų bus tos platformos, kurios sugebės veikti skaidriai ir atsakingai. Tokios, kurios sugebės tinkamai valdyti skolinimo riziką. Tokios, kuriose investuotojai jausis saugūs investuodami savo pinigus.

 

  1. Prisitaikymas prie rinkos reguliavimo

 

Kitais metais bus labai įdomu stebėti, kaip platformos prisitaikys prie pasikeitusios reguliacinės aplinkos. Naujasis įstatymas gan stipriai įtakoja P2P platformų veiklą – pradedant 5000 eurų ribojimu vienam investuotojui per metus ir baigiant tuo, kad platformos pajamas galės gauti tik nuo grįžtančių įmokų.

Ne ką mažesnis iššūkis yra tai, kad rinkos prižiūrėtojas, Lietuvos bankas, kol kas negali atsakyti į kai kuriuos platformų vadovų klausimus.

O klausimų yra daug:

  • Ar į 5000 EUR sumą yra įskaičiuojamos reinvesticijos?
  • Ar įsigyjant paskolas antrinėje rinkoje jos įsiskaičiuoja į tuos 5000?
  • Kaip platformoms organizuoti savo veiklą, jei jos turės atsisakyti sutarties sudarymo mokesčio pajamų? Juk tai vienintelis ir pagrindinis pajamų šaltinis.
  • Kaip apmokestinamos pajamos, kurias investuotojai uždirba per P2P platformas.

 

Taigi, prognozė Nr.2.

  • 2016 metais išvysime oficialią VMI poziciją dėl gautų pajamų apmokestinimo;
  • Platformų savininkai bus priversti uždirbamas pajamas “rišti” prie grįžtančių įmokų iš klientų, taip dar labiau rūpindamiesi paskolų prašymų pateikiamų investuotojams kokybe;

 

  1. Verslo finansavimas

Jei 2014 ir 2015 metai buvo vartojimo paskolų platformų atsiradimo metai, tai esu tikras, kad kitais metais turėsime ne mažesnę puokštę įmonių siūlančių paskolas verslui.

Įvairiuose valdžios koridoriuose jau dabar atviru tekstu kalbama, kad P2P platformoms skolinančioms smulkiam ir vidutiniam verslui bus atviros visos durys, o jų veikla itin skatinama (deja, vartojimo finansavimo atveju ne viskas taip rožėm klota).

Lietuvos bankas ir Finansų ministerija tikriausiai jau pavargo nuo to, kad kiekvienais metais komerciniai bankai žada pradėti skolinti smulkiam ir vidutiniam verslui, bet niekada taip ir nepradeda to daryti normaliomis apimtimis. Finansavimas, visame šiuolaikiniame pasaulyje yra vienas pagrindinių variklių, tačiau Lietuvoje jis prieinamas tik didiesiems. Panašu, kad tai suprasdamos, Lietuvos institucijos ruošia įstatymą, kuris, jei bus priimtas tokioje formoje koks yra įstatymo juodraštis, P2P platformoms padės sužydėti visu gražumu. Juodraštis su kuriuo man teko susipažinti, įstatyminės bazės palankumu vykdyti P2P skolinimo verslui sąlygas būtų tarp TOP 10 šalių visame pasaulyje.

Taigi, prognozė NR 3.

  • Kitų metų rudenį turėsime jau veikiantį “crowdfundingo” įstatymą. Visiškai tikiu, kad jis bus priimtas toks palankus verslui kaip kad yra surašytas juodraštis.
  • Kitais metais turėsime 3-4 platformas teikiančias paskolas verslui. §

 

  1. Konkurencija su bankais ir greitukais

 

Nei viena tarpusavio skolinimo platforma vis dar negali pasigirti tuo, kad ji dominuoja rinkoje. Taip, kai lygini vieną platformą su kita, gali tikrai matyti skirtumus. Viena išduoda daugiau paskolų, kita patogiau naudotis, trečios paveiksliukas gražesnis, ketvirtoje viskas OK, išskyrus tai, kad niekas ne OK. Visos platformos yra dar tik kūdikiai žengiantys pirmuosius žingsnius, tad jų tarpusavio varžybos tik pamalonina šiuos vaikus stebinčiųjų rutiną. Esmė visai ne tame kas šaunesnis. Žymiai svarbiau yra tai, kad visos Lietuvoje veikiančios platformos yra mikro dydžio. Sudėjus visas paltformas kartu, išduodamų paskolų procentas nuo visos vartojimo kredito rinkos nesudarytų net vieno procento. Būtent į tai dėmesį ir savo energiją turėtų kreipti platformų savininkai.

Be abejo, į platformų augimą dėmesį atkreips ir konkurentai – greitųjų kreditų įmonės. Nuo vasario 1 dienos, greitųjų kreditų įmonės bus labai stipriai apribotos vartojimo kredito įstatymo, tad turės dairytis į “ilgesnes paskolas”. Tokiu būdu, P2P platformų ir greitukų interesai natūraliai susikirs.

Kas iš to? P2P platformos, norėdamos būti konkurencingos, turės mažinti palūkanas už kurias suteikia paskolas klientams. Dar įdomiau yra tai, kad sumažindamos palūkanas jos dar labiau priartės prie komercinių bankų teikiamų vartojimo kredito sąlygų. Tad, konkurencija paaštrės ne tik su greitaisiais kreditais bet ir su komerciniais bankais.

Prognozė Nr.4

  • Gan ženkliai 4-7 % sumažės investuotojų uždirbamos palūkanos.
  • Visos tarpusavio skolinimo platformos kitais metais išduos dvigubai daugiau paskolų nei išdavė šiemet. Tai ir toliau bus “lašas jūroje” žvelgiant į rinkos dydį.

 

Na, o FinBee vardu naujų metų proga linkime,

Kad kitais metais būtų sunkumų, kuriuos kartu įveiksime,

Kad kiltų klausimų, į kuriuos kartu atsakysime, 

Kad išsisuktumėme iš situacijų į kurias neplanavome patekti. 

Išskirtinės patirtys kuria pasitikėjimą ir draugystę. 

FinBee kaledos

Ačiū už tai, kad pasitikite mumis, FinBee kolektyvas

P2P platformos Europoje

Sveiki,

jau keletas žmonių kreipėsi su prašymu sužinoti daugiau apie P2P kompanijas Europoje. Taigi, pateikiu sąrašą įmonių su pagrindine veiklos kryptimi prie kiekvienos įmonės.  Šiame sąraše pateikiu tik pagrindines ir labiausiai žinomas įmones.

Anglijoje:

www.Zopa.com Paskolos fiziniams asmenims

www.FundingCircle.com Paskolos juridiniams asmenims

www.RateSetter.com Paskolos fiziniams asmenims

www.ThinCats.com Paskolos juridiniams asmenims

www.MarketInvoice.com Paskolos juridiniams asmenims apmokant išankstines saskaitas

www.PlatformBlack.com Paskolos juridiniams asmenims apmokant išankstines saskaitas

http://www.fundingknight.com/ Paskolos juridiniams asmenims

www.assetzcapital.co.uk Paskolos juridiniams asmenims

http://www.folk2folk.com/ Paskolos juridiniams asmenims

https://www.lendinvest.com/ Nekilnojamojo turto finansavimas

https://www.fundingempire.com/ Paskolos juridiniams asmenims

https://www.wellesley.co.uk/ Paskolos juridiniams asmenims

http://www.thepaperstreet.com/ Paskolos juridiniams asmenims

http://www.lendingworks.co.uk/ Paskolos fiziniams asmenims

https://www.lendloaninvest.co.uk/ Paskolos fiziniams asmenims

https://www.ukbondnetwork.com/ Paskolos juridiniams asmenims

http://www.investandfund.com/ Paskolos juridiniams asmenims

https://www.fundingtree.co.uk/ Paskolos juridiniams asmenims

www.landbay.co.uk Nekilnojamojo turto finansavimas

www.moneyandco.com Paskolos juridiniams asmenims

Estija:

www.Bondora.com Paskolos fiziniams asmenims

www.Investly.com Paskolos juridiniams asmenims

www.EstateGuru.eu Nekilnojamojo turto finansavimas

Lietuva:

Savy.lt

Rumunija

http://www.friendcredit.ro/ Paskolos fiziniams asmenims

Švedija

https://www.trustbuddy.com/en/

http://www.wiseclerk.com/group-news/category/countries/sweden/
http://www.wiseclerk.com/group-news/category/countries/sweden/

Lėti estai ir vėl greitesni už lietuvius

Sveiki,

žadėjau, kad pasidalinsiu naujienomis iš Džakartos, iš parodos Startup Asia Jakarta. Tiesą pasakius, kol kas nieko padoraus neparuošiau, tad ir dalintis nesinori. Tačiau, pavyko užmegzti dialogą su Estijos P2P įmone Investly. Šiuo interviu ir noriu pasidalinti. Lėti estai tobulėja tokiu greičiu, kad net pavydu.

  1. What are your main challenges in the early beginning of your company.

Getting any marketplace started is challenging, because one needs to work on both demand and supply side. Furthermore, in order for people to start engaging they need to see some track record and on the other hand to show some track record we need people to start engaging. We see a strong demand for growth capital from creditworthy companies, who are left behind the doors of banks who are just incapable of lending to small businesses. Also, private investors are not earning good returns on their savings.

Hence, we are currently very actively building our community, trying to get early adaptors in terms of investors and company owners onto our platform. Our product development is guided by their direct feedback and we are being very transparent and open about our processes to gain trust on both sides. For the moment, there is a lot of explaining and communication to be done to lay down the details of the credit risks and how do we manage our processes, so people could start trusting our platform.

Also, at the time we were entering the market in August, we took part of one of the most demanding business technology startup accelerators in Europe, Startup Wise Guys. This was incredibly intense learning and validation process that helped us to build a very strong foundation for future growth, but it hurt us a bit in the short term, as we could not focus on sales and community development as much as we would have wanted to at the first few months.

For the moment, we have successfully graduated from the accelerator and we see some good developments already. In the long run, this experience will help us to build a truly long lasting solution for the small business financing.

  1. What is governments attitude towards P2P lending platform in Estonia.

P2P lending did not exist even only few years ago. After the financial crisis, the banks were incapable of solving the problems our economy is facing today. However, due to innovation in the financial model and the technology by non-traditional finance people, a sign of hope emerged for small businesses. P2P business lending started providing access to capital for small businesses that they were blocked from previously. At the same time, the private investors have to be protected as well, which is exactly what the industry and the legislator tends to be aiming for.

Whilst our local Ministry of Finance is developing a suitable legal framework (due to be implemented late 2015) to spur innovation in this area whilst protecting the investors, the Financial Inspection is already meeting the existing players and having active conversation with the platforms such as Investly to make sure we abide by existing rules and take good precaution measures to offer a secure and high quality service. I am personally very satisfied to see that there has been such a proactive stance taken by the legislator, because this helps to spur the P2P lending community in Estonia and attract investors to these platforms as they know that their interests are protected.

  1. What is your future plans?

Investly continues to build the marketplace for small business financing. We refined our go-to-market strategy and we have several solutions in development that help us to get many good quality loan offers to the platform. We are also extensively on-boarding new investors to be ready to service this demand.

At the moment we are also raising a round of funding for our own activities so we could bring these solutions to the market more quickly. After we have settled in Estonia, we will go to the UK market and bring the technology from Estonia to the UK, where we are getting already many investors from.