P2P rinkos horoskopas 2019 metams

Sveiki visi. Jau seniai nerašiau šiame blog’e, tačiau negaliu praleisti progos ir vėl spėti ateitį. Tai darau jau… ketvirtą kartą. Oho, laikas greitai eina. Taigi, ko galime tikėtis sekančiais metais, kaip pavyko “išburti” 2018 metus – apie visa tai ir dar daugiau sužinosite perskaitę šį įrašą. Nepamirškite dalintis su draugais!

Taigi, kas gero nutiko 2018 metais?

Tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo paskolų rinka po truputėlį stabilizuojasi ir rodo brandumą. Nebematome šimtaprocentinio augimo ar kitų ekstremumų. Tačiau, ji vis dar yra sparčiai auganti vertinant bet kokiais terminais. Jei 2017 metais rinka fiksavo 102% procentų augimą, tai 2018 metais jau tik 51%. Kaip ir buvo galima tikėtis, naujų platformų rinkoje nesulaukėme, išliko tie patys trys žaidėjai. Ar tai geros žinios investuotojams? Manau, kad taip. Finansų pasaulyje stabilumas yra labai svarbu, o kaip tik jo 2018 metais ir sulaukėme. Pastovaus ir sėkmingo platformų darbo.

Mažai kas apie tai kalba, bet 2018 metai buvo tie metai, kai investavimas į paskolas kaip turto klasė ženkliai aplenkė bemaž visas kitas turto klases. Jei akcijų rinkos įvairiose pasaulio geografijose fiksavo ir iki 40% siekiančius nuosmukius, Lietuvos akcijų rinka fiksavo 7,4% nuosmukį. Tuo tarpu investavimas į paskolas įvairiose platformose sugeneravo teigiamą – 12-19% siekiančią grąžą.

2018-ieji lašinių kaupimo metai. O kas laukia 2019?

Praeitais metais rašydamas “horoskopą” vieną iš pastraipų baigiau tekstu: “Sunku tikėtis, kad ekonomika nuolat išlaikys vieną kryptį – aukštyn, tad nepamirškite diversifikuoti savo investicijų, bei priprasti, kad grąža iš P2P skolinimo visada bus tik dviženklė. Bus visko, bet ne šiais metais. Tad 2018 m. kviečiu auginti lašinius kartu.“

Buvau teisus, paskolų rinkoje jokių esminių pokyčių nenutiko. Visi kartu sėkmingai auginome lašinius. Tiesa, man kiek neramu, kad 2019 metais, gali tekti tų lašinių atsargas kiek sumažinti. Kodėl? Nesu geriausias pasaulio ekonomistas, tačiau ženklūs akcijų rinkų kritimai signalizuoja apie užsienio rinkų problemas. Kaip žinome, visiškai nesvarbu kas vyksta Lietuvoje, jei griūna didieji, Lietuva griūna su dvigubu pagreitėjimu. Manau, kad Lietuva potencialiai krizei yra paisruošusi gerokai geriau nei 2008 aisiais metais, tad panikos kelti nereikėtų. Mano vertinimais, visos trys P2P platformos paskolų riziką vertina gan neblogai, tad net ir krizės atveju, turėtų generuoti tarp –10% – +7% grąžą. Žinant, kad inveticijos į paskolas niekur nedingsta, o išieškojimas nusikelia į geresnius laikus, manau, kad esame neblogai pasiruošę net ir tokiems scenarijams.

Tiesa, turime ir kitų neigiamių kriterijų kuriuos pamirštame aptarti. Mums, investuotojams tai neatrodo svarbi žinia. Tačiau, nuo sausio 1 dienos dujos ir Elektra brangsta 15%. Jei tau gerbiamas skaitytojau tai nėra ženkli tavo kaštų dalis, tai žmonėms kuriems per platformas skoliname pinigus tai yra viena svarbiausių išlaidų eilučių. Na bent jau žiemą. O kaip žinome, žiema pas mus ilga.

Tad, teikiu pirmąjį spėjimą 2019 metams. Išaugs vėlavimų statistika. Objektyvumo dėlei pateikime skaičius, kad kitais metais galėtume įvertinti ar prognozė pasiteisino. 2018 12 31, FinBee platformoje 82,68% paskolų gavėjų(vienetais) laiku vykdė savo įsipareigojimus. (2017 12 31 šis rodiklis buvo 85,96%).

Reguliavimas

2018 metais įvyko keletas labai svarbių pakeitimų reguliuojant tarpusavio skolinimo platformas. Platformoms pavyko pasiekti, kad būtų suvienodintos konkurencinės sąlygos ir būtų leista imti sutarties sudarymo mokestį. Visi bankai, visos kitos finansinės institucijos gali imti sutarties sudarymo mokestį, o tarpusavio skolinimas – ne. Pagaliau šis absurdas yra panaikintas. Konkurencinės sąlygos suvienodintos. Ačiū visiems kas prisidėjo, ypač kolegoms iš SAVY, bei tarpusavio skolinimo asociacijos prezidentui Vytautui Šenavičiui. Taip pat, Lietuvos bankui ir finansų ministerijai.

Kitas iššūkis kuris laukia 2019 metais yra sudaryti sąlygas juridiniams asmenims investuoti į paskolas. Tai būtų teigiamas pastūmis visai rinkai. Visų pirma, tai padidintų likvidumą platformoje, o investuotojams tai yra gera žinia. Antra, didesnis ir diversifikuotas investuotojų ratas padidintų platformų galimybes sėkmingai išgyventi finansines krizes. Trečia, instituciniai investuotojai sudarytų konkurenciją privatiems investuotojams ir taip sumažintų palūkanas paskolų gavėjams.

2018 metais buvo pasiektas dar vienas didelis laimėjimas. FinBee bei valstybės įmonė UAB “Investicijų ir verslo garantijos”(INVEGA) pasirašė sutartį, pagal kurią valstybė, kartu su smulkiaisiais investuotojais investuoja į smulkias įmones pasinaudodama FinBee platforma. Tai didžiulis ir svarbus pasiekimas visai rinkai. Kartu su šiuo pasiekimu, teikiu antrą spėjimą 2019 metams:

FinBee verslo paskolų portfelis 2019 metais išaugs bent jau dvigubai. Jei per 2018 metus išdalinome kiek daugiau nei 2mln eurų, tai sekančiais metais pasieksime 4 mln eurų sumą.

Kaip sekėsi prognozuoti 2018 metus?

Praeitais metais pateikiau prognozes, na o dabar pažiūrėkime ar pavyko nuspėti ateitį

Pirmoji prognozė:

„Manau, kad rinkos augimas po 2017 m. šuolio, sulėtės. Tikiuosi ir prognozuoju, kad bendrai Lietuvos P2P skolinimo rinkoje 2018 m. bus išduota apie 28 mln. eurų paskolų.“

Neslėpsiu, esu pats nustebęs kaip tiksliai pavyko numatyti šį skaičių. Iš viso, platformos per 2018 metus išdavė 28 milijonus, 781 tūkstantį eurų. Prognozė pasitvirtino. Dedam pliusą.

Antroji prognozė:

“Pernai nusistovėjusi vidutinė grąža investuotojams platformose šiemet drastiškai keistis neturėtų, o jei keisis – tai į geresnę pusę investuotojams. Dar viena gera žinia – šiemet turėtume sulaukti didesnio išieškotų paskolų kiekio.“

Dėl palūkanų normų neprašoviau. Dėl išieškotų paskolų, sunku pasakyti, nes patikimos statistikos nei viena iš platformų nepateikia. Už spėjimą dedame pliusą? Manau, kad taip. Kol kas du iš dviejų. (Gerai kai pats save vertinu, tai kaip noriu taip balsuoju).

Trečioji prognozė:

“Lietuvos P2P rinka nusistovėjo ir kristalizavosi, todėl naujų stiprių rinkos žaidėjų šiemet nesulauksime. Išimtį pritaikyčiau P2P bendrovėms, kurios orientuosis į NT rinkos projektų finansavimą.“

Trečias pliusas iš trijų. Šiuos metus drąsiai galime pavadinti NT platformų atsiradimo metais. Jų atsirado tikrai nemažai. Kol kas, rezultatai nenuviliantys. Sveikiname naujus kolegas rinkoje su puikia pradžia. Kadangi tai mano asmeninis blogas, tai galiu ir asmenines simpatijas išreikšt. Bent jau man, kokybiškiausiai atrodo kolegos iš Profitus. Sėkmės! P.S Labai norėčiau pamatyti NT platformų planą ar pamąstymus, kas nutiks Lietuvą pasiekus naujai krizei? Tai vienintelis mane neraminantis klausimas šioje sferoje.

Ketvirtoji prognozė:

“„FinBee“ išliks vienintele iš didžiųjų P2P skolinimo platformų, kuri skolina verslui. Prognozuoju, kad kiti rinkos senbuviai šiemet dar nežengs tvirto žingsnio į sutelktinio finansavimo rinką, nors kalbos apie tai skambės vis garsiau.“

Ketvirtas pliusas iš keturių. Tiesa, pasiekimai galėjo būti riebesni. Manau, kad su produktu kurį turime, galime ir privalome smulkių verslo paskolų sektoriuje būti agresyvesni ir ambicingesni. Tikrai galime išduoti daugiau kokybiškų verslo paskolų. 2018 metus vadinu testavimo metais. Pamatėme, kad poreikis paskoloms yra, riziką vertinti mokame, o klientai laiku vykdo savo įsipareigojimus.

Penktoji prognozė:

“„FinBee“ ir toliau plėsis užsienyje ir šiemet pristatys dar bent vieną naują rinką.“

Pirmas minusas. Šiemet su FinBee daugiau rinkų ir neatidarėme. Reikia pripažinti, kad tiek aš asmeniškai, tiek dalis komandos 2018 metais daug laiko skyrė vertybinių popierių platinimo platformos DESICO kūrimui. Tad, iš mūsų komandos perspektyvos žiūrint įvykdėme didelius plėtros planus, iš FinBee investuotojo perspektyvos žiūrint, prognozė pateikta klaidingai. Minusas.

Šeštoji prognozė

“Vis didesnę paskolų portfelio dalį sudarys vartojimo paskolos, kurių dėka P2P platformos atims dalį klientų iš greitųjų kreditų bendrovių, kredito unijų ir bankų“

Manau, kad ši prognozė pateikta prastai. Ji neobjektyvi, joje nėra skaičių kuriuos būtų galima palyginti. Visa rinka fiksavo ženklų augimą, o pasakyti kokios to pagrindinės priežastys būtų sunku. Todėl, šio spėjimo nevertinu.

Keturi pliusai iš penkių. Neblogai.

Kas laukia 2019 metais?

  1. Manau, kad rinka dar labiau sulėtins augimo tempus. Prognozuoju, kad per sekančius metus, bus išduota apie 36 milijonus Eurų.
  2. Nusistovėjusios palūkanų normos investuotojams keistis neturėtų ir išliks panašios kaip šiais metais.
  3. Išaugs vėlavimų statistika. Objektyvumo dėlei pateikime skaičius, kad kitais metais galėtume įvertinti ar prognozė pasiteisino. 2018 12 31, FinBee platformoje 82,68% paskolų gavėjų (vienetais) laiku vykdė savo įsipareigojimus. (2017 12 31 šis rodiklis buvo 85,96%).
  4. FinBee verslo paskolų portfelis 2019 metais išaugs bent jau dvigubai. Jei per 2018 metus išdalinome kiek daugiau nei 2mln eurų, tai sekančiais metais pasieksime 4 mln eurų sumą.
  5. Tikėtina, kad verslo paskolų sektoriuje sulauksime naujo žaidėjo.

Sakau, ačiū skaitytojams, FinBee investuotojams, kolegoms ir priežiūros institucijoms. Sėkmingų jums 2019 metų!

Reklama

Laikas atverti duomenis?

 

Tai vis tik, kokia gi yra didžiausia rizika investuojant į P2P skolinimo platformas? Dideli vėlavimai, ekonominė krizė? Paskutinių poros metų rezultatai sako, kad nė velnio. Kol kas didžiausią riziką kelia vidinė platformas valdančių įmonių rizika – sukčiavimas (fraudulent activity).

Toli šių pavyzdžių ieškoti nereikia. Kredito unijos Lietuvoje viena po kitos uždaromos būtent dėl šios priežasties, Ūkio bankas taip pat. Na, o P2P rinkoje, nepamirškime Trust Buddy, platformos prieš 2 metus nutraukusios veiklą. Na, o šią savaitę, turime dar vieną liūdną atvejį. Ispaniška platforma Comunitae nutraukė veiklą, nes vienas iš darbuotojų susitaręs su draugais investuotojams siūlė investuoti į neegzistuojančius projektus. Padaryta žala tokia didelė, kad platforma nutarė nutraukti veiklą. Žinoma, pradėti teisiniai veiksmai prieš nusikaltėlius, bet….. šaukštai po pietų.

Ką galime iš to pasimokyti?

Diversifikuokime investicijas. Investuokime į tai ką suprantame. Tikrinkime akcininkų ir vadovų reputaciją.

Platformų valdytojai, ką galime padaryti mes? Hm… decentralizuokime sprendimų priėmimą. Pagrindiniai vadovai neturi turėti galimybės talpinti paskolų į biržas. Patvirtinti išduodamą paskolą turi ne mažiau du darbuotojai. Svarbiausia – atviri duomenys investuotojams. Turime išviešinti kiek įmanoma daugiau informacijos, turime vengti black box sprendimų, turime atverti savo paskolų portfelių informaciją.

Šiandien mano žinutė trumpa bet labai svarbi. Pamąstykime.

Daugiau informacijos apie Comunitae platformos nutraukiamą veiklą rasite čia:

https://www.p2p-banking.com/countries/spain-spanish-platform-comunitae-stops-operations-due-to-fraud/

 

Kada išnyks „lietuviškas verslas“?

Kai prieš kelerius metus su bendraminčiais pradėjau kurti „FinBee“, maniau, jog kuriame jauną ir modernų verslą. Tokį, kuriam svetimos laukinių devyniasdešimtųjų žaidimo taisyklės. Deja, klydau. Kolegoms investuotojams prieš keletą mėnesių žadėjau papasakoti apie konkurencinius p2p rinkos užkulisius, tad tęsiu pažadą šiuo blog‘o įrašu.

Realybė yra tokia, kad užuot bandę drauge stiprinti p2p rinką, plėsti jos dalį bei dirbti išvien su Lietuvos banku, rinkoje turime žaidėjų, kuriems „Santa Barbara“ lygio muilo operos bei intrigų kūrimas yra mielesnis nei sveika visus į priekį stumianti konkurencija. Akylesni p2p rinkos dalyviai neabejotinai pažins šio įrašo personažus.

Pradėkime nuo to, kad prieš maždaug metus spaudoje pasirodė, švelniai tariant, neobjektyvus ir tendencingas Lietuvoje veikiančias tarpusavio skolinimo platformas lyginantis „tyrimas“. Apsimesdamas objektyviu palyginimu, šis „tyrimas“ iš tiesų tiesiog surašė vienos platformos funkcijas ir palygino, kurios iš kitų platformų turi tokias pat funkcijas.

„Tyrimą“ inicijavusios platformos direktorius ir rinkodaros skyrius highfivina. Tuo tarpu potencialūs investuotojai skaito po straipsnių esančius komentarus su kritika „tyrimui“, nesupranta kas darosi ir dvejoja, ar išvis verta rinktis p2p investavimą. Džiaugtis tokiu piaru yra tas pats, kaip džiaugtis įmuštu įvarčiu, kuomet kamuolys skrieja į savus vartus.

2_aston_villa_36_goals

Visada maniau, kad šiuolaikiniame versle duotas žodis yra toks pats įsipareigojimas, kaip ir pasirašyta sutartis. Būtent todėl keturios Lietuvos p2p platformos sutarė, jog išvien gins investuotojų interesus tam, kad būtų panaikintas 5000 EUR per metus investicijų limitas. Darbas buvo sėkmingas, limitas buvo panaikintas, tačiau atėjus metui sumokėti už teisininkų paslaugas, atsirado daug pasiteisinimų ir galų gale už viską sumokėjo trys bendrovės iš keturių.

Be abejonės, visi esame konkurentai. Tačiau konkurencija gali būti sveika, dėl kurios laimi platformos, klientai ir valstybė, arba kenkėjiška, dėl kurios kenčia visa rinka.

Esame nuolat skundžiami Lietuvos Bankui dėl smulkmenų. Priežiūros tarnyba, kuri dirba sunkų ir labai svarbų visai finansų sistemai darbą, yra priversta eikvoti savo laiką ir resursus nereikšmingoms smulkmenoms. Tokių ginčų sprendimui kas mėnesį išleidžiame virš 2500 EUR ir daugybę savo darbo valandų. Šiuos pinigus ir savo energiją daug mieliau skirtume savo platformos tobulinimui ar kokybiškų paskolų gavėjų pritraukimui.

Prieš kelis mėnesius kažkam šovė geniali mintis, kad jei jau nesiseka apskųsti konkurentų Lietuvos Bankui, galbūt verta dar labiau apkrauti Lietuvos teismų sistemą. Tą pačią, kuri garsėja savo neužimtumu. Mūsų konkurentai ieško „FinBee“ paskolų gavėjų ir bando juos įkalbėti kreiptis į teismą, neva mūsų sutartys su klientais negalioja. Tokios bylos žlunga – teismas atmetė jau dvi analogiškas mūsų konkurentų inicijuotas bylas ir priteisė visas teismo išlaidas mūsų naudai. Spėkite, ar mūsų konkurentai neskųs šio sprendimo, taip dar labiau ištęsdami šį visą rinką juodinantį procesą?

Užuot konkuravę su greitaisiais kreditais, kurie iš tiesų nulupa devynis kailius nuo paprastų žmonių, mūsų konkurentai renkasi kariauti viduje ir taip diskredituoti ir taip jauną ir nedidelę p2p rinką. O juk galėtume padėti vieni kitiems, atsiriekiant didesnę vartojimo kredito pyrago dalį, galėtume plėstis į užsienį. Galėtume kartu spręsti svarbius klausimus: komisiniai, palūkanų apmokestinimas, galimybė į paskolas investuoti įmonėms ir daugelis kitų.

Tad ką siūlau? Kad neatsitiktų kaip „lietuviško verslo“ dinozaurams, metas keisti požiūrį iš esmės ir nustoti mušti įvarčius į savus vartus. Konkurencija niekur nedings, ji visada yra ir bus. Geriau tobulėti patiems, gerinti paslaugų kokybę investuotojams ir paskolų gavėjams, augti ir plėstis bei siekti bendros naudos, kai tai naudinga visiems. Galbūt iš to laimės ir konkurentai, bet galima drąsiai pasakyti, kad daugiausiai iš to laimėsi pats.

 

Bankus ir toliau spaudžia

Kartu su kolega Audriumi dalyvaujame specializuotoje kredito rizikos valdymo konferencijoje Vienoje, Austrijoje. Kartu su mumis iš P2P sektoriaus tik estų Bondora, o 95% likusių dalyvių bankų darbuotojai. Ne, ne pardavėjai, ne klientų aptarnavimo specialistai, o rizikos departamentų vadovai ir analitikai. Įdomi publika, kuri stiklinę vandens visada mato labiau tuščią nei pilną.

Labai įdomu stebėti ir suprasti, kuo gyvena bankai. Kokios grėsmės ir iššūkiai jų laukia. Nors konfrencija skirta rizikos specialistams, kaip vieną iš pagrindinių grėsmių visi įvardina reguliacinę riziką, Basel IV ir PSD2 reikalavimus. Iš esmės, įvairiausi kapitalo, asmens duomenų saugumo reikalavimai bankus vis labiau stumia į labai nepatogią padėtį kur skolinimas klientams yra vis labiau apribojimas, o banko kaštai auga vis labiau.

IMG_2193.JPG
FinBee verslui vadovas Audrius Griškevičius dalinasi kredito rizikos valdymo patirtimi.

Ar tai gera žinia visuomenei? Nežinau. Tačiau galime pasvarstyti. Su įvairiausiais reikalavimais iš Europos ir vietinių reguliatorių gauname daugiau stabilumo – bankai žymiai labiau pasiruošę ekonominiams sunkumams nei kad buvo per 2008 metų krizę. Iš kitos, kapitalas smulkioms ir vidutinėms įmonėms tampa dar sunkiau prieinamas.

Esant tokiai situacijai, neeilinis vaidmuo tenka priežiūros ir reguliuojančioms institucijoms. Ne kas kitas, o jos turi aiškiai suprasti, kad jų veiksmai turi vienokius ar kitokius padarinius ekonomikai, o reguliavimas vardan reguliavimo prie gero neveda. Tad, linkiu neperlenkti lazdos, o kolegoms iš finansų sektoriaus linkiu kantrybės.

Grįžtu prie P2P. Ką tokios žinios duoda tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo platformoms? Pirma ir liūdniausia mintis su kuria tenka susitaikyti yra ta, kad ir mes, FinTech bendrovės būsime vis labiau reguliuojami. Tai reikš didesnius kaštus, mažesnes skolinimo apimtis, lėtesnį augimą ir plėtrą. Antra mintis, kuri guodžia yra ta, kad nuolat sunkėjančios sąlygos bankams reiškia, jog dar daugiau klientų deja nebus aptarnauti. Beje, Europos sąjungoje vos 50% žmonių turi kredito korteles, o tai reiškia, kad jau dabar didžiulė dalis klientų yra ignoruojami bankų(mes visi puikiai žinoma, kaip noriai bankai parduoda korteles, jei tik turi pastovias pajamas).

FullSizeRender
FinBee vadovas dalinasi žiniomis ir patirtimi apie didžiausius iššūkius vertinant vartojimo kreditų riziką.

Taigi, kokias įžvalgas parsivežu iš šios konferencijos? Manau, kad visai netolimoje ateityje, P2P platformos ir bankai vis labiau suvienys savo jėgas ir sieks padidinti savo efektyvumą. Bankai turi pigius pinigus, platformos turi mažas komandas, kurios žymiai greičiau prisitaiko besikeičiančios aplinkos, tad yra konkurencingesnės. Todėl, tikiu, kad jau greitai bankai naudosis P2P įmonių paslaugomis ir skolins savo pinigus per platformas. Nenustebčiau, jei lengvas flirtas tarp bankų ir platformų bus vainikuotas vestuvėmis, kai bankai pradės platformų įsigijimus.

Rytojus atrodo pilnas iššūkių ir įdomus. Na, o mes Vienoje toliau mokomės ir mėgaujamės puikiu alumi ir kultūra. Vienos opera, kažkas nuostabaus!

FullSizeRender 2.jpg
Pakeliui į Vienos operą. Riggolleti!

Investavimas į verslo paskolas. Kas užtikrina, kad paskolos bus mokamos laiku?

Sveiki,

P2P Investavimas į paskolas verslui visoje Europoje vis dar yra sąlyginai naujas. Lietuvos Bankui ir Finansų ministerijai pasirūpinus, kad Lietuvoje turėtume atskirą sutelktinio finansavimo įstatymą, šiuo metu esame viena iš tų išskirtinių šalių kuriose P2P verslo finansavimas yra 100% reguliuojamas, dėl to bent jau iš teisinės pusės saugus. Ar jis saugus iš rizikos pusės? Ar investuotojo prisiimama rizika yra pakankamai maža, kad apsimokėtų investuoti? Būtent apie tai noriu padiskutuoti šiame įraše.

Kai verslas yra didelis, metinės apyvartos didelės ir stabilios, tuomet jo pastovumą ir galimybę grąžinti kreditą nustatyti yra gerokai lengviau, nei įvertinti smulkią įmonę. Dėl to, FinBee platformoje dažniausiai sutiksite tik tas įmones kurių savininkai asmeniškai garantuoja, kad paskola bus grąžinta, arba paskolą užtikrina nekilnojamuoju turtu. Pakalbėkime apie kokį saugumą investuotojui tokia garantija duoda, kokie yra teisiniai tokios paskolos “atspalviai”, kuom tai skiriasi nuo laidavimo, kaip išieškomos investuotojų lėšos ir kaip išieškotos sumos yra paskirstomos.

Kodėl garantija, o ne laidavimas?

Paskolos FinBee platformoje, pažymėtos skydelio ikona yra apsaugotos asmenine savininko ar direktoriaus garantija. Tai reiškia, jog jei verslo įmonė negalės vykdyti savo įsipareigojimų, išieškojimas bus nukreiptas į įmonės savininką. Labai svarbu garantijos nemaišyti su laidavimu. Skolininko prievolės įvykdymas užtikrinamas garantija, o ne laidavimu todėl, kad laidavimas yra šalutinė prievolė, t.y. pripažinus kredito sutartį negaliojančia pasibaigtų ir laiduotojo atsakomybė. Garantija yra savarankiška prievolė ir garanto atsakomybė išliktų. Tai yra labai svarbus aspektas, kuris iš esmės užkerta kelius atsikratyti atsakomybės teisiniu keliu ir itin ženkliai sumažina investavimo riziką investuotojui.

Kokia yra detali procedūra išieškant lėšas pagal garantiją?

1. Kreipimąsis į teismą dėl skolos iš garanto priteisimo.

1.1. Nutraukus kredito sutartį joje numatytais terminais ir tvarka arba pasibaigus kredito sutartyje nurodytam kredito grąžinimo terminui pateikiamas reikalavimas garantui įvykdyti neįvykdytą prievolę pagal kredito sutartį ir grąžinti skolą.

1.2. Garantui negrąžinus skolos kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo:

1.2.1. Prašymas teismui išduoti teismo įsąkymą. Tokiu atveju nebūtina pateikti skolą pagrindžiančių dokumentų, tačiau teismo išduotas teismo įsakymas turi būti įteiktas garantui. Jeigu garantas per 20 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo jam dienos pareiškia prieštaravimus dėl teismo įsakymo (gali būti nemotyvuoti), teismas panaikina savo teismo įsakymą ir pasiūlo kreditoriui primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį bei bylą nagrinėti bendra tvarka.

1.2.2. Iešinys dokumentinio proceso tvarka. Tokiu atveju teismas preliminariai įvertina ieškinio argumentų pagrįstumą ir priima preliminarų sprendimą. Teismas taip pat gali nuspręsti įpareigoti kreditorių primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir perduoti bylą nagrinėti bendra tvarka. Preliminarus sprendimas turi būti įteiktas garantui. Garantas per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo turi teisę pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Kreditorius gavęs garanto prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo turi teisę per 14 dienų pateikti atsiliepimą į garanto prieštaravimus. Teismo posėdis skiriamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai teismas gavo kreditoriaus atsiliepimą į garanto prieštravimus arba pasibaigė terminas tokiam atsiliepimui pateikti. Teismas posėdyje išnagrinėjęs bylą priima galutinį sprendimą, kuriuo gali preliminarų sprendimą palikti nepakeistu, jį panaikinti arba pakeisti.

1.2.3. Ieškinys bendra tvarka. Teismas gavęs ieškinį nustato garantui terminą ne trumpesnį kaip 14 dienų ir ne ilgesnį kaip 30 dienų atsiliepimui į ieškinį pateikti. Kreditorius gavęs garanto atsiliepimą turi tokius pat terminus pateikti dubliką (atsiliepimą į garanto atsiliepimą), o garantas tripliką (atsiliepimą į kreditoriaus dubliką). Teismas, gavęs garanto atsiliepimą turi teisę paskirti parengiamąjį posėdį pasiruošimui nagrinėti bylą (vietoje dubliko ir tripliko pateikimo). Kreditorius ir garantas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo turi teisę pateikti apeliacinį skundą.

Kokia yra procedūra išieškant iš užstatyto NT turto?

  1. Nutraukiama kredito sutartis/Pasibaigė kredito sutartyje nurodytas kredito grąžinimo terminas.

1.1. Nutraukus kredito sutartį joje numatytais terminais ir tvarka arba pasibaigus kredito sutartyje nurodytam kredito grąžinimo terminui pateikiamas prašymas notarui dėl vykdomojo įrašo padarymo.

1.2. Prašyme nurodoma negrąžinta skolos suma. Kartu su prašymu pateikiamas sandoris iš kurio atsiranda prievolė (notariškai patvirtinta sutartis). Jeigu prievolę prašoma įvykdyti prieš terminą, tai kartu su prašymu reikia pateikti tokio reikalavimo teisinius pagrindus ir tokį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus.

1.3. Notaras, gavęs prašymą ir patikrinęs, kad prašymas bei pridedami dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus, išsiunčia skolininkui pranešimą kuriame pasiūlo ne vėliau kaip per 20 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos įvykdyti piniginę prievolę arba pateikti duomenis dėl krditoriaus reikalavimo nepagrįstumo.

1.4. Suėjus 20 dienų terminui notaras, atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, atlieka vykdomąjį įrašą.

Išieškojimo vykdymas

1. Vykdomojo dokumento (vykdomojo įrašo, teismo įsakymo, vykdomojo rašto) pateikimas vykdymui.

Vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto vertės pateikiamas turto buvimo vietos antstolių kontorai. Jeigu pardavus įkeistą turtą visa skola nepasidengia, antstolis toliau tęsia skolos išieškojimą iš kito skolininko turto. Pateikiant vykdomąjį dokumentą reikia antstoliui sumokėti būtinąsias vykdymo išlaidas, kurios priklauso no išieškomos sumos ir yra nuo 12 eurų iki 399,97 eurų dydžio.

Išieškotų lėšų paskirstymas investuotojams

Operatorius gavęs išieškotas lėšas iš antstolio, padengia išieškojimo proceso sąnaudas ir likusią sumą paskirsto kreditoriams.

Tad ką gi iš tikrųjų reikia žinoti investuojant į verslo paskolas?

  1. Pasitikrinkite ar NT sandoris yra registruotas Notarų biure ir yra įkeistas jums kaip investuotojui, o ne operatoriui (įmonei kuri organizuoja paskolos suteikimą).
  2. Pasitikrinkite ar paskolos gavėjas yra suteikęs asmeninę garantiją, o ne laidavimą?
  3. Pasitikrinkite ar operatorius (sutelktinio finansavimo platforma) turi reikalingas licencijas veiklai vykdyti.

Jei į visus 3 klausimus atsakėte TAIP, atvykote į teisingą vietą ir galite ramiai investuoti.

Medaus mėnuo baigėsi?

Sveiki!

Medaus mėnuo baigėsi? Taip gali pasirodyti jei paskutiniu metu pasiklausai FinBee investuotojų niurzgėjimus, kad palūkanų normos labai nukrito.

Nuo pat veiklos pradžios, mūsų investuotojai buvo labai patenkinti tuo ką ir kaip darome. Ypač jie buvo patenkinti savo investicine grąža. Kurgi nebūsi patenkintas, kai kai kurių investuotojų metinė grąža 2016 metais siekė ir 35%. Deja, 2017 metais tokios grąžos tikėtis nereikėtų. Ar verta dėl to niurzgėti? Tikriausia irgi ne. Darius Noreika, mūsų operacijų vadovas kartu su komanda atliko detalią FinBee paskolų portfelio analizę, kuria šiame blogo įraše ir dalinuosi. Labai rekomenduoju visiems kas investuoja per tarpusavio skolinimo platformas(nebūtinai FinBee) skirti laiko ir įsigilinti į Dariaus analizę. Sėkmės!

FinBee paskolų portfelio analizė

Reitingo modelis

Siekdamas įvertinti sumažėjusių palūkanų normų pagrįstumą, atlikau FinBee paskolų portfelio analizę. Kadangi FinBee paskolų portfelis yra pakankamai „jaunas“, o kaip žinia paskolos pradeda vėluoti tik po kurio laiko po paskolos išdavimo. Todėl analizavau tik tas paskolas, kurios buvo išduotos nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. iki 2016 m. kovo pabaigos, o paskolų statusai naudojami tokie, kokie buvo 2016 m. gruodžio pabaigoje. Vertinamos paskolos, kurios buvo išduotos prieš 10-17 mėn. Vidutinis FinBee paskolos terminas yra 32 mėn., taigi vertinamos paskolos jau yra „nugyvenę“ apie pusę savo termino.

Per pirmus aštuonis FinBee veiklos mėnesius buvo išduotos 467 paskolos. Paskolų portfelio struktūra pagal reitingus atrodo taip:

screen-shot-2017-01-19-at-11-48-53
Paskolų portfelio struktūra pagal reitingus

Bankinėje praktikoje įprasta paskolų portfelio kokybę vertinti santykiniais dydžiais, žiūrint kokia dalis kiekvieno reitingo paskolų vėluoja:

screen-shot-2017-01-19-at-11-52-13
Paskolų portfelio analizė vertinant santykiniais dydžiais

Vėluojančių paskolų dalis grafiškai:

screen-shot-2017-01-19-at-11-55-38
Vėlavimai pagal reitingus

* Atkreipiu dėmesį, kad bankinėje praktikoje yra įprasta vertinti, kad klientai yra nemokūs kai vėluoja mokėti paskolų įmokas daugiau kaip 90 dienų. FinBee klientas skelbiamas nemokiu, kai vėluoja mokėti paskolų įmokas daugiau kaip 60 dienų. 

Kaip rodo grafikas, kuo žemesnis reitingas (A* – aukščiausias reitingas, D – žemiausias reitingas), tuo didesni vėlavimai. Tai reiškia, jog FinBee naudojamo reitingo modelis pakankamai tiksliai suskirsto paskolų gavėjus į atitinkamas reitingo kategorijas pagal riziką.

Vertinant 2015 m. rugpjūtį – 2016 m. kovą išduotas paskolas, investuotojų uždirbama palūkanų norma, atėmus nuostolius dėl blogų paskolų, buvo 21%, kas, mano nuomone, sukuria investuotojams galimybę uždirbti ženkliai daugiau negu prisiimamas rizikos lygis. Šiuo metu investuotojų uždirbama palūkanų norma yra nukritusi, tačiau vis dar grąža po potencialių nuostolių išlieka 14% (vertinau 2016 m. gruodį išduotų paskolų palūkanų normą su 2015 m. rugpjūtį – 2016 m. kovą išduotų paskolų vėlavimais). Svarbu paminėti, jog čia neatsižvengiama į FinBee kompensacinį fondą, kuris dengia daugiau negu 60 dienų vėluojančias įmokas.

screen-shot-2017-01-19-at-12-01-56
Investuotojų grąža atėmus nuostolius

FinBee paskolų portfelio kokybė gera, nemokių klientų dalis lyginant su investuotojų uždirbamomis palūkanų normomis nėra didelė.

Vertinant paskolų portfelio kokybę pagal seniausias paskolas kilo klausimas, ar augant FinBee skolinimo apimtims, nekrenta naujai išduodamų paskolų kokybė. Tą patikrinti galima palyginus kiekvieną mėnesį išduotų paskolų vėlavimus praėjus vienodam laiko tarpui nuo išdavimo momento. Žemiau esančioje lentelėje pateikiu informaciją apie tai, kokia dalis paskolų gavėjų vėluoja praėjus 3, 6, 9 ir 12 mėnesiams nuo paskolų jiems išdavimo (norėdami padidinti lentelę, spauskite ant jos):

screen-shot-2017-01-19-at-12-08-51
Naujai išduodamų paskolų portfelio kokybė

Lentelėje esanti informacija sunkiai skaitoma, todėl pamėginau tą pačią informaciją pateikti grafiškai:

screen-shot-2017-01-19-at-13-54-11
Naujai išduodamų paskolų portfelio kokybė. Vizualinis grafikas

Kaip matosi iš grafiko trendų, naujai išduodamų paskolų kokybė neprastėja. Veiklos pradžioje buvo didesni svyravimai, tačiau taip yra dėl mažo išduotų paskolų skaičiaus. Vėlesniais periodas naujai išduodamų paskolų kokybė gerėja (mažėja bent 3 darbo dienas vėluojančių paskolų dalis).

Paskolos terminas, suma ir DTI

Palūkanos daugiausiai „numušamos“ žemiau pageidaujamos palūkanų normos mažoms trumpo termino paskoloms. Norėdamas įvertinti ar tokie sprendimai paremti tik emocijomis, ar yra ekonominė logika, pasižiūrėjau vėlavimus pagal terminą ir paskolos sumą.

Paskolos skaičiaus pasiskirstymas pagal terminą ir vėlavimus:

screen-shot-2017-01-19-at-13-59-26
Paskolos skaičiaus pasisiskirstymas pagal terminą ir vėlavimus
screen-shot-2017-01-19-at-14-03-18
Vėluojančių paskolų dalis skirtingiems paskolų terminams
Screen Shot 2017-01-19 at 15.12.34.png
Vėlavimai pagal paskolos terminą

Akivaizdu, jog trumpesnio termino paskolos vėluoja mažiau negu ilgesnio termino paskolos.

screen-shot-2017-01-19-at-14-10-56
Paskolų skaičius pagal sumą ir vėlavimus
screen-shot-2017-01-19-at-14-23-53
Vėluojančių paskolų dalis skirtingoms paskolų sumoms.

*atkreipiu dėmesį, jog tokio dydžio paskolų buvo išduota labai mažai, todėl vertinant vėluojančių paskolų dalį negalima daryti reikšmingų išvadų.

screen-shot-2017-01-19-at-14-48-23
Vėlavimai pagal paskolos sumą, vizualinis grafikas

Vertinant paskolos portfelį pagal sumas, situacija panaši kaip ir su paskolos terminu – kuo mažesnė paskolos sumą, tuo mažesni vėlavimai. Išvada nestebina, kadangi kuo didesnė paskola, tuo sunkiau ją aptarnauti.

Įvertinus paskolų portfelio kokybę pagal terminą ir paskolos sumą galima daryti išvadą, jog trumpų ir mažų paskolų rizika yra mažesnė negu ilgų didelių paskolų. Todėl sprendimas investuoti į tokias paskolas su gerokai mažesne grąža yra pagrįstas ekonomine logika, o ne nulemtas investuotojų emocijų.

Nustebino rezultatai vertinant paskolų vėlavimus pagal DTI. DTI yra laikomas vienu pagrindinių rodiklių, nusakančių paskolos gavėjo galimybes aptarnauti turimus finansinius įsipareigojimus. Tačiau vertinant FinBee paskolų portfelį, DTI nedaro įtakos vėlavimų statistikai.

Paskolų skaičius pagal DTI (debt to income ratio) ir vėlavimai:

screen-shot-2017-01-19-at-14-51-20
Paskolų skaičius pagal DTI ir vėlavimai

Vėluojančių paskolų dalis skirtingiems DTI lygiams:

Screen Shot 2017-01-19 at 14.53.06.png
Vėluojančių paskolų dalis skirtingiems DTI lygiams
screen-shot-2017-01-19-at-14-54-10
Vėlavimai pagal DTI. Vizualinis grafikas

Nors tikėjausi, jog vėlavimai stipriai koreliuos su DTI, tačiau ši hipotezė nepasiteisino.

Investuotojų apetitas

Norėdamas atsakyti į klausimą, ar skolinimas mažiau pageidaujamos palūkanų normos didina investuotojo prisiimamą riziką, nusprendžiau pažiūrėti, kaip pasiskirsto vėlavimai paskolas grupuojant pagal investuotojų siūlomos ir paskolų gavėjų pageidaujamos palūkanų normos skirtumus. Rezultatai nustebino – kuo „pigiau“ skolina investuotojai, tuo mažiau paskolos gavėjai vėluoja mokėti paskolų įmokas.

Paskolų skaičius pagal skirtumą tarp investuotojų siūlomos ir paskolų gavėjų pageidaujamos palūkanų normos (neigiamas skirtumas reiškia, kad investuotojai skolina už mažesnę palūkanų normą negu pageidauja paskolų gavėjai):

Skirtumas tarp pageidaujamos ir pasiūlytos palūkanų normos:

screen-shot-2017-01-19-at-14-58-46
Skirtumas tarp paskolų gavėjų pageidaujamos ir investuotojų pasiūlytos palūkanų normos

Vėluojančių paskolų dalis:

Screen Shot 2017-01-19 at 15.05.48.png
Vėluojančių paskolų dalis. Investuotojų pasiūlytos ir paskolų gavėjų pageidaujamos palūkanų normos
Screen Shot 2017-01-19 at 15.07.12.png
Vėlavimai pagal siūlomos/pageidaujamos palūkanų normos skirtumą

FinBee refinansuoja tuos asmenis, kurie yra prasiskolinę greitų kreditų bendrovėms, tačiau vis dar vykdo savo finansiniu įsipareigojimus. Dėl geresnių FinBee siūlomų paskolų sąlygų, po refinansavimo žmonės yra gerokai lengviau mokėti naujos paskolos įmokas, kai palūkanos mažesnės. Taigi skolindami už mažesnes palūkanas, investuotojai susimažina visų investuotojų prisiimamą riziką.

Išvados

Apibendrindamas atliktą analizę, padariau tokias išvadas:

  1. FinBee naudojamas kredito reitingo modelis puikiai atlieka savo darbą.
  2. Augant skolinimo apimtims, FinBee sugeba išlaikyti aukštą paskolų portfelio kokybę.
  3. Investuotojų elgesys skolinti pigiau negu pageidaujama palūkanų norma yra pagrįstas ekonomine logika.
  4. DTI nėra svarbiausias rodiklis, nusakantis paskolų gavėjų galimybes aptarnauti finansinius įsipareigojimus.

P.S visuose atliktuose skaičiavimuose nėra atsižvelgiama į tai kiek lėšų pavyks sugrąžinti iš paskolų sutarčių kurios yra nebevykdomos( paskolų įmokos vėluoja daugiau kaip 60 dienų)

Gero investavimo!

Horoskopas 2017 metams

Sveiki,

Visų pirma noriu nuoširdžiai pasveikinti su šventėmis, šventomis kalėdomis ir naujaisiais metais. Na, o kad tai jau padariau, tai kaip koks Karbauskis, švenčių proga norėčiau atsisakyti katalikybės ir leistis į pagoniškus ritualus – mesiu burtus 2017 metams.

2016 metų pirmą dieną paskelbiau šį savo įrašą, kuriame prognozavau kas ir kaip keisis tarpusavio skolinimo rinkoje per 2016 metus. Daugeliu atvejų kaip koks Naglis Šulija sėkmingai numačiau pokyčius, tačiau būta ir šūvių dievui į langus. Žvilgtelėkime į prognozes kurias pateikiau ir kokia yra tikroji situacija dabar.

  1. Konkurencija tarpusavyje

2016 metais sakiau, kad:

„Pasibaigus 2016 metams turėsime tik tris aktyviai veikiančias platformas. Tarp laimėtojų bus tos platformos, kurios sugebės veikti skaidriai ir atsakingai. Tokios, kurios sugebės tinkamai valdyti skolinimo riziką. Tokios, kuriose investuotojai jausis saugūs investuodami savo pinigus.“

Taip, 2016 metai buvo tie kurie išgrynino kurios platformos yra nusiteikusios rimtai padirbėti ir atremti iššūkius kurie yra neišvengiami reguliuojamoje rinkoje. Reikia pripažinti, jog Finansinių technologijų (FinTech) startuoliai yra gerokai sudėtingesni, reikalauja aukštesnių kompetencijų ir resursų nei dauguma kitų startuolių rinkoje. Dėl to, iš startavusių penkių tarpusavio skolinimo platfromų aktyviai veikiančių turime tik tris. Savy, FinBee ir Paskolų klubas skirtingais būdais ir metodais užsitarnavo vietą po saule, na, o Ok.lt ir Manu.lt deja saulės nebeužteko.

Prognozė 2017 metams:

Konkurencija tarp šių platformų išliks arši. Savy galutinai praras lyderio poziciją. Paskolų klubas pasieks 1mln. eurų per mėnesį išdalintų paskolų ribą. FinBee neatsiliks.

  1. Prisitaikymas prie rinkos reguliavimo

2016 metais sakiau, kad:

„Kitais metais bus labai įdomu stebėti, kaip platformos prisitaikys prie pasikeitusios reguliacinės aplinkos. Naujasis įstatymas gan stipriai įtakoja P2P platformų veiklą – pradedant 5000 eurų ribojimu vienam investuotojui per metus ir baigiant tuo, kad platformos pajamas galės gauti tik nuo grįžtančių įmokų.“

Buvo tikrai įdomu stebėti. 5000 eurų ribos reikalavimas buvo tikrai absurdiškas ir prieštaraujantis bet kokiems logikos dėsniams. Pirmą kartą visos platformos kartu suvienijo jėgas ir ačiū Lietuvos bankui sugebėjo nuimti šį perteklinį reikalavimą. Tai tikrai sustiprino visos tarpusavio skolinimo rinkos pozicijas ir sukūrė dar didesnę konkurenciją greitųjų kreditų įmonėms.

2016 metais įvyko ir kitas itin svarbus dalykas. Tarpusavio skolinimo bendrovės ir sutelktinio finansavimo bendrovės susibūrė į asociaciją, vadovaujamą puikaus advokato Vytauto Šenavičiaus ir atstovavo savo interesus visose institucijose – VMI, Lietuvos Banke, Seime. Reikia pripažinti, kad tai itin svarbus žingsnis – kalbėti vienu balsu paprasčiau, o ir girdisi geriau.

Deja, to nesupranta mūsų kolegos iš Paskolų Klubo kurių vadovai yra itin arogantiški ir labai dažnai trukdo vienu balsu bendrauti su valstybinėm institucijomis. Labai apmaudu.

Bet kuriuo atveju, sveikinu rinkos dalyvius. Šauniai padirbėta.

Prognozė 2017 metams:

  •  Reguliacinė aplinka smarkiai nesikeis
  • Lietuvos bankas pradės domėtis įvairiais užtikrinimo fondais (garantiniais, draudiminiais ir kompensaciniais) ir tikrinti jų legalumą bei pagrįstumą.
  1. Verslo finansavimas

2016 metais sakiau kad,

„Jei 2014 ir 2015 metai buvo vartojimo paskolų platformų atsiradimo metai, tai esu tikras, kad kitais metais turėsime ne mažesnę puokštę įmonių siūlančių paskolas verslui.“

Na, o šioje vietoje ir prašoviau. Visų pirma įstatymas buvo priimtas vėlai ir nei viena sutelktinio finansavimo platforma taip ir nespėjo startuoti. Visų antra, mano žiniomis, skubančių startuoti platformų nėra taip jau daug.

Jei tarpusavio skolinimo veikloje yra sudėtinga konkuruoti su greitaisiais kreditais (nes reikia didelių rinkodaros biudžetų), tai smulkaus verslo finansavime esminis uždavinys yra rizikos vertinimas (esminis uždavinys tai yra ir tarpusavio skolinimo platformose). Dėl to, bent jau pačioje pradžioje matysime vos keletą platformų kurios realiai imsis šiuos uždavinius spręsti ir įrodys investuotojams, kad verslo paskolų finansavimas yra toks pat patikimas ir pelningas kaip ir vartojimo paskolų.

Iš to ką girdžiu aplinkui, 2017 metams prognozuoju:

Sąlyginai lėtą verslo paskolų finansavimą. Pagal ambicijas ir kompetencijas prognozuoju, kad lyderio pozicijas užims FinBee verslui, kurios vadovas Audrius turi viską ko reikia sėkmingam startui. Taip pat manau, kad galime sulaukti nekilnojamojo turto P2P finansavimo platformų atsiradimo. Kaip žinia lietuviai NT mėgsta, tad būtent ši sritis gali būti malonus siurprizas.

2016 metais šia tema taip pat sakiau, kad:

„Kitų metų rudenį turėsime jau veikiantį “crowdfundingo” įstatymą. Visiškai tikiu, kad jis bus priimtas toks palankus verslui kaip kad yra surašytas juodraštis.“

Ačiū visiems prisidėjusiems: Finansų ministerijai, Lietuvos Bankui, seimui, tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo asociacijai, advokatų kontorai Sorainen už įstatymą kurį seimas šių metų rudenį priėmė. Tokio progresyvaus, konkretaus įstatymo mums turi pavydėti ne tik artimiausi kaimynai bet ir progresyvios vakarų šalys.

  1. Konkurencija su bankais ir greitukais

2016 metais sakiau, kad:

 „Nuo vasario 1 dienos, greitųjų kreditų įmonės bus labai stipriai apribotos vartojimo kredito įstatymo, tad turės dairytis į “ilgesnes paskolas”. Tokiu būdu, P2P platformų ir greitukų interesai natūraliai susikirs.“

„Gan ženkliai 4-7 % sumažės investuotojų uždirbamos palūkanos.“

„Visos tarpusavio skolinimo platformos kitais metais išduos dvigubai daugiau paskolų nei išdavė šiemet. Tai ir toliau bus “lašas jūroje” žvelgiant į rinkos dydį.“

Tai kas buvo neišvengiama, tapo realybe. Su vartojimo kredito įstatymo pasikeitimu rinkoje nutiko struktūriniai pokyčiai. Paskolos su 150% – 200% procentų palūkanomis tapo nebegalimos, tad įmonės kurios prie šio pokyčio neprisitaikė išnyko kaip dinozaurai.

Rinkoje kalbama, kad su pasikeitusia rinkos situacija nesusidoroja ne tik buvęs rinkos lyderis 4finance (smscredit ir vivus) bet ir tokie žadėjai gigantai kaip MOGO ir Provident, kurie atrodo po truputį pasitraukia iš Lietuvos.

Žinoma, tai yra gera žinia tarpusavio skolinimo platformoms.

Buvau teisus ir dėl to, jog ženkliai sumažės investuotojų uždirbamos palūkanos. Visų pirma tai sąlygoja investuotojų gausa ir pilnos kišenės pinigų pas Lietuvos ir užsienio gyventojus. Reikia pripažinti, kad bent jau Lietuvos miestų gyventojai išgyvena tikrą aukso amžių (bent jau Vilniaus senamiestyje Porche Cayanne tapo populiaresnė už VW Passat), o pilnos kišenės pinigų prašosi surasti vietą investicijoms. Būtent dėl pinigų pasiūlos paskolų palūkanos mažėja.

FinBee, kur paskolų palūkanos yra nustatomos pasiūlos ir paklausos principu, paskolų palūkanos sumažėjo nuo 28.71% iki 25,07%. Tai yra beveik 4%. Pripažinsiu, galvojau kad kritimas sieks bent 4%.

screen-shot-2016-12-30-at-12-44-03

Taigi, prognozė 2017 metams:

  • Jei ženkliai nepadidės paskolų pasiūla prognozuoju dar 4% kritimą.

Apžvelkime kiek buvau teisus sakydamas, kad visos paskolų bendrovės išduos dvigubai daugiau nei kad išdavė 2015 metais.

Hm…. Buvau neteisus. Visų pirma, 2015 metais pilnus finansinius metus veikė tik SAVY. FinBee ir Paskolų klubas pradėjo metų pabaigoje.

Per 2015 metus P2P bendrovės išdavė:

Savy: 2,47 Mln Eur

FinBee: 360 tūkst. Eur.

Paskolu Klubas: 30 tūkst Eur.

Viso: 2,86 Mln Eur.

Per 2016 metus P2P Bendrovės išdavė:

Savy: 2,48 Mln. Eur

FinBee: 3,01 Mln. Eur

Paskolų Klubas: 2,5 Mln. Eur.

Viso: 7,99 Mln Eur.

Iš tiesų, paskolų 2016 metais yra išduota beveik trigubai daugiau nei 2015 metais. 2016 metų nugalėtoja skelbiama FinBee. Su kuo ir sveikinu savo komandos narius.

Dalinuosi nuorodomis į oficialias bendrovių pateikiamas statistikas:

https://gosavy.com/lt/docs/statistics

https://www.finbee.lt/apie-mus/statistika/

https://www.paskoluklubas.lt/statistics

2017 metais prognozuoju, kad:

Tarpusavio skolinimo bendrovėms tai bus persilaužimo metai. Tapsime svarbiais rinkos žaidėjais, bendra išduotų paskolų gali siekti ir 20 Mln. Eurų.

Visos komandos vardu dėkoju už tai kad esate kartu su mumis, palaikote mūsų idėjas, skatinate mus tobulėti. Laukia dar vienas intriguojantis ir daug žadantis periodas. Gero skrydžio!