Paveiksliukas apie rizikos vertinimą. FinBee

FinBee kredito rizikos vertinimas

Sveiki,

jau praėjo daugiau kaip 1,5 mėnesio kai http://www.FinBee.lt teikia tarpusavio skolinimo paslaugas. Esame patenkinti pirminiais rezultatais. Nors nei paskolų paraiškų nei skolintojų nebūna per daug, bet mūsų augimas atrodo pastovus ir subalansuotas. Bent jau taip atrodo mums. Sulaukiame nemažai klausimų iš investuotojų dėl to kaip mes atliekame rizikos vertinimą, tad šis blog’o įrašas būtent apie tai.

Kiekviena veikla susijusi su pinigų skolinimu yra neatsiejama nuo rizikos paskolintus pinigus ir prarasti. Lygiai taip pat skolinimas susijęs ir su galimu uždarbiu iš palūkanų. Mūsų, kaip platformos valdytojų darbas yra užtikrinti, kad skirtumas tarp galimo uždarbio ir galimų nuostolių būtų kuo didesnis. Būtent dėl to, žvelgdami į ateitį jau dabar darome šiek tiek daugiau nei reikalauja įstatymai. Šiame įraše pabandysiu kruopščiai ir detaliai paaiškinti, kodėl ir kas yra daroma, kad Jūs uždirbtumėte daugiau. Perspėju, įrašas ilgas, nuobodus ir technokratinis. Skirtas tiems kas iš tikrųjų ketina uždirbti, o ne “pradirbti“.

Visų pirma, pabandykime įsigilinti į šią lentelę.

Pradinė investicija 1 000 €
Palūkanų norma 25%
Terminas (mėn.) 12
Grąžintina suma 1250 € (jei nereinvestuoju palūkanų)

Įsivaizduokime, kad per kurią nors iš veikiančių P2P platformų paskolinau 1000 eurų (išdalinau skirtingoms paskolų paraiškoms). Bendras portfelio vidurkis gavosi 25% metinių palūkanų. Visos paskolos išduotos 12 mėnesių laikotarpiui.

O dabar įsivaizduokime, kad 10 % klientų neatiduoda paskolų (defaultin’a).

Mėnesiai Mėnesio įmoka Palūkanos nuo perskolintų palūkanų Palūkanos nuo perskolintų palūkanų Palūkanos nuo perskolintų palūkanų
1 86 €
2 86 € 7,90 €
3 86 € 7,90 € 0,80 €
4 86 € 7,90 € 0,80 € 0,09 €
5 86 € 7,90 € 0,80 € 0,09 €
6 86 € 7,90 € 0,80 € 0,09 €
7 86 € 7,90 € 0,80 € 0,09 €
8 86 € 7,90 € 0,80 € 0,09 €
9 86 € 7,90 € 0,80 € 0,09 €
10 86 € 7,90 € 0,80 € 0,09 €
11 86 € 7,90 € 0,80 € 0,09 €
12 86 € 7,90 € 0,80 € 0,09 €

Taigi. Jei 10% klientų nevykdo savo įsipareigojimų, realus jūsų uždarbis nuo 1000 Eurų investicijos lieka tik 122 Eurai, o ne 281 Eurų.

Bet kuriuo atveju, grąža nėra maža. Tačiau, ji gali būti ženkliai didesnė jei default rate’as bus mažesnis arba skolinsime brangiau. Jei skolinsime brangiau – tapsime greitaisiais kreditais ir vargiai ar rasime vietą po saule. Tad, turime ieškoti kaip sumažinti default rate’ą.  Noriu papasakoti kokius veiksmus skirtus sumažinti default rate’ą atliekame ir dėl kokių priežasčių tai darome.

  1. Su kiekvienu klientu susitinkame akis į akį ir patikriname jo tapatybę.

Kaip žinote, Lietuvoje labai paplitusi taip vadinamų “elektroninių sukčių“ vagystės forma. Tokie sukčiai skambina žmonėms, išvilioja jų prisijungimo prie e-bankininkystės duomenis ir skubiai kreipiasi į kredito įstaigas, kurios paskolas išduoda internetu. Tai, kad klientas privalo parodyti savo asmens tapatybę ir ranka pasirašyti sutartį, iš esmės panaikina tikimybę, kad investuotojo pinigai atsidurs pas sukčių (nes dažniausiai jis sėdi pataisos kolonijoje). Dažnai iki to momento kol kurjeris susitinka su klientu praeina kelios dienos, tad investuotojams tenka palaukti kol sutartis įsigalios.

    2. Su klientu kuris refinansuoja paskolas susitinkame gyvai ir palaukiame kol klientas vietoje atsiskaito su kitais kreditoriais.

Mūsų platformos pagalba iki kaklo prasiskolinę klientai savo naštą finansinėms įstaigoms dažnai sumažina net perpus. Dėl to tai labai populiari paslauga, naudinga tiek besiskolinančiam, tiek investuotojui (nes aukštos palūkanos). Tačiau, įsivaizduokite situaciją jei mes pervedame klientui pinigus, o jis vietoje to, kad atsiskaitytų su visais savo kreditoriais tuos pinigus tiesiog išleidžia. 99% kad skolų našta jam taps nepakeliama. Tai reiškia, kad klientas arba pabėgs į užsienį arba ilgainiui paskelbs asmens bankrotą, arba tiesiog nustos mokėti ir taps “šešėlinės“ ekonomikos dalyviu – slėps savo pajamas ir niekam nebemokės.

3.  Mūsų procesas nuo kliento paraiškos pateikimo iki išmokėjimo užtrunka bent dvi dienas. 

Netrukus pasirodysiančiame vartojimo kredito įstatyme yra numatytas “atšalimo laikotarpis“. Tai reiškia, kad nuo paskolos prašymo pateikimo iki paskolos išdavimo turės praeiti bent dvi dienos. Manau, kad šis įstatymas išties protingas. Tiesą pasakius Finansų Bitėje jau turėjome gyvenimišką situaciją. Viena garbaus amžiaus klientė, kuriai paskola jau buvo sufinansuota tiesiog taip ir pasakė: “turėjau laiko pagalvoti ir supratau, kad paskolos tiesiog nesugebėsiu grąžinti“. Tokiu būdu išvengėme dar vieno potencialaus “default’o“.  Jau nekalbu apie situacijas, kuomet paskolas klientai ima apsvaigę nuo alkoholio ar staiga pralošę pinigus kazino.

  4. Mes kuriame savo kredito vertinimo modelį

Šiuo metu Lietuvoje veikiantys mūsų konkurentai naudoja tik “Creditinfo“ sukurtą kredito rizikos modelį. Creditinfo kaupiami duomenys apima tik informaciją apie tai kaip klientas vykdo ir vykdė savo finansinius įsipareigojimus. Tai reiškia, kad investuotojams rodant tik “Credit Info“ sudarytą reitingą yra neatsižvelgiama į kitus labai svarbius kriterijus, tokius kaip išsilavinimas, pajamų ir išlaidų santykis, darbo pobūdis, darbo patirtis, darbo laikas vienoje darbovietėje, šeimos narių skaičius, amžius ir kiti “soft“ kriterijai. Manome, kad be šių kriterijų pateikiamas kredito reitingas yra neišsamus ir gali klaidinti investuotojus.

  1. Į kiekvieną paskolos paraišką kurią pateikiame aukcione patys investuojame 10%

Bepigu skolinti svetimus pinigus kai pats visiškai niekuo nerizikuoji. Norime su jumis “plaukti toje pačioje valtyje”. Jei skęsite Jūs, skęsime ir mes.

Taigi, kviečiu prisijungti prie http://www.FinBee.lt Nors FinBee imasi visų įmanomų priemonių, kad apsaugotų investuotojų interesus, būtent investuotojai prisiima riziką rinkdamiesi, kam skolinti pinigus. Mes rekomenduojame pradėti skolinimą nuo mažų sumų, įsigilinti į fizinių asmenų tarpusavio (P2P) paskolų sistemą ir tik tuomet investuoti reikšmingas pinigų sumas.

Užsienyje uždirbtų palūkanų apmokestinimas

Sveiki,

tai, kad esu http://www.FinBee.lt vadovas dar nereiškia, kad nuo šiol rašysiu tik apie šią įmonę. Šį kartą kartu su Sorainen advokatų kontora apžvelgiame situaciją kai privatus asmuo uždirba palūkanas užsienio platformose. Gero skaitymo ir dar kartą Ačiū Sorainen. Retai kada advokatai savo patarimais dalinasi nemokamai, o šį kartą būtent taip ir yra.

Užsienyje uždirbtų palūkanų apmokestinimas: kada reikia deklaruoti palūkanas ir kokius mokesčius reikia susimokėti?

15% GPM nuo užsienyje uždirbtų palūkanų mokėti turi pats skolintojas. Tačiau svarbu tai, kad tos pačios palūkanos gali būti apmokestintos ir užsienyje (mokesčiu prie pajamų šaltinio). Neretai toks mokestis sieks 10% arba daugiau.

Tokiu atveju iš Lietuvoje mokėtino mokesčio skolintojas galėtų atskaityti užsienyje išskaičiuoto mokesčio sumą, bet ne daugiau, nei Lietuvoje mokėtinas mokestis (t.y. jei užsienyje mokestis didesnis, Lietuvoje GPM mokėti nereikės, bet užsienyje sumokėto mokesčio Lietuva taip pat negrąžins). Atskaitymas atliekamas užpildant metinės pajamų deklaracijos priedus, tačiau tai padaryti galima tik prie deklaracijos pridėjus įrodymus apie užsienyje sumokėtą mokestį. Paprastai tai turės būti užsienio valstybės mokesčių institucijos išduota pažyma (ES ir kai kurių kitų šalių atveju VMI turėtų būti priimtini ir kiti įrodymai, tačiau skolinant fiziniam asmeniui VMI vis tiek gali reikalauti oficialios pažymos).

Jeigu palūkanas užsienyje uždirbantis skolintojas vykdo individualią veiklą, palūkanų apmokestinimas užsienio valstybėje nesikeis. Tačiau jei ten taikomas didesnis nei 5% mokesčio tarifas, bendra užsienyje sumokėtų palūkanų mokestinė našta gali gerokai išaugti. Pavyzdžiui, jei užsienio šalyje visa palūkanų suma bus apmokestinta 10% mokesčiu, Lietuvoje sumokėjus SODROS įmokas bendra palūkanų mokestinė našta išaugs iki maždaug 23%. Taigi jei užsienio valstybėje negalioja kokios nors palūkanų lengvatos, skolinti Lietuvoje gali būti patraukliau.

Sorainen advokatų kontora
Sorainen teisininkė Rasa Mikutienė
Sorainen Teisininkas Artūras Asakavičius
Sorainen Teisininkas Artūras Asakavičius