Investavimas į verslo paskolas. Kas užtikrina, kad paskolos bus mokamos laiku?

Sveiki,

P2P Investavimas į paskolas verslui visoje Europoje vis dar yra sąlyginai naujas. Lietuvos Bankui ir Finansų ministerijai pasirūpinus, kad Lietuvoje turėtume atskirą sutelktinio finansavimo įstatymą, šiuo metu esame viena iš tų išskirtinių šalių kuriose P2P verslo finansavimas yra 100% reguliuojamas, dėl to bent jau iš teisinės pusės saugus. Ar jis saugus iš rizikos pusės? Ar investuotojo prisiimama rizika yra pakankamai maža, kad apsimokėtų investuoti? Būtent apie tai noriu padiskutuoti šiame įraše.

Kai verslas yra didelis, metinės apyvartos didelės ir stabilios, tuomet jo pastovumą ir galimybę grąžinti kreditą nustatyti yra gerokai lengviau, nei įvertinti smulkią įmonę. Dėl to, FinBee platformoje dažniausiai sutiksite tik tas įmones kurių savininkai asmeniškai garantuoja, kad paskola bus grąžinta, arba paskolą užtikrina nekilnojamuoju turtu. Pakalbėkime apie kokį saugumą investuotojui tokia garantija duoda, kokie yra teisiniai tokios paskolos “atspalviai”, kuom tai skiriasi nuo laidavimo, kaip išieškomos investuotojų lėšos ir kaip išieškotos sumos yra paskirstomos.

Kodėl garantija, o ne laidavimas?

Paskolos FinBee platformoje, pažymėtos skydelio ikona yra apsaugotos asmenine savininko ar direktoriaus garantija. Tai reiškia, jog jei verslo įmonė negalės vykdyti savo įsipareigojimų, išieškojimas bus nukreiptas į įmonės savininką. Labai svarbu garantijos nemaišyti su laidavimu. Skolininko prievolės įvykdymas užtikrinamas garantija, o ne laidavimu todėl, kad laidavimas yra šalutinė prievolė, t.y. pripažinus kredito sutartį negaliojančia pasibaigtų ir laiduotojo atsakomybė. Garantija yra savarankiška prievolė ir garanto atsakomybė išliktų. Tai yra labai svarbus aspektas, kuris iš esmės užkerta kelius atsikratyti atsakomybės teisiniu keliu ir itin ženkliai sumažina investavimo riziką investuotojui.

Kokia yra detali procedūra išieškant lėšas pagal garantiją?

1. Kreipimąsis į teismą dėl skolos iš garanto priteisimo.

1.1. Nutraukus kredito sutartį joje numatytais terminais ir tvarka arba pasibaigus kredito sutartyje nurodytam kredito grąžinimo terminui pateikiamas reikalavimas garantui įvykdyti neįvykdytą prievolę pagal kredito sutartį ir grąžinti skolą.

1.2. Garantui negrąžinus skolos kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo:

1.2.1. Prašymas teismui išduoti teismo įsąkymą. Tokiu atveju nebūtina pateikti skolą pagrindžiančių dokumentų, tačiau teismo išduotas teismo įsakymas turi būti įteiktas garantui. Jeigu garantas per 20 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo jam dienos pareiškia prieštaravimus dėl teismo įsakymo (gali būti nemotyvuoti), teismas panaikina savo teismo įsakymą ir pasiūlo kreditoriui primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį bei bylą nagrinėti bendra tvarka.

1.2.2. Iešinys dokumentinio proceso tvarka. Tokiu atveju teismas preliminariai įvertina ieškinio argumentų pagrįstumą ir priima preliminarų sprendimą. Teismas taip pat gali nuspręsti įpareigoti kreditorių primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir perduoti bylą nagrinėti bendra tvarka. Preliminarus sprendimas turi būti įteiktas garantui. Garantas per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo turi teisę pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Kreditorius gavęs garanto prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo turi teisę per 14 dienų pateikti atsiliepimą į garanto prieštaravimus. Teismo posėdis skiriamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai teismas gavo kreditoriaus atsiliepimą į garanto prieštravimus arba pasibaigė terminas tokiam atsiliepimui pateikti. Teismas posėdyje išnagrinėjęs bylą priima galutinį sprendimą, kuriuo gali preliminarų sprendimą palikti nepakeistu, jį panaikinti arba pakeisti.

1.2.3. Ieškinys bendra tvarka. Teismas gavęs ieškinį nustato garantui terminą ne trumpesnį kaip 14 dienų ir ne ilgesnį kaip 30 dienų atsiliepimui į ieškinį pateikti. Kreditorius gavęs garanto atsiliepimą turi tokius pat terminus pateikti dubliką (atsiliepimą į garanto atsiliepimą), o garantas tripliką (atsiliepimą į kreditoriaus dubliką). Teismas, gavęs garanto atsiliepimą turi teisę paskirti parengiamąjį posėdį pasiruošimui nagrinėti bylą (vietoje dubliko ir tripliko pateikimo). Kreditorius ir garantas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo turi teisę pateikti apeliacinį skundą.

Kokia yra procedūra išieškant iš užstatyto NT turto?

  1. Nutraukiama kredito sutartis/Pasibaigė kredito sutartyje nurodytas kredito grąžinimo terminas.

1.1. Nutraukus kredito sutartį joje numatytais terminais ir tvarka arba pasibaigus kredito sutartyje nurodytam kredito grąžinimo terminui pateikiamas prašymas notarui dėl vykdomojo įrašo padarymo.

1.2. Prašyme nurodoma negrąžinta skolos suma. Kartu su prašymu pateikiamas sandoris iš kurio atsiranda prievolė (notariškai patvirtinta sutartis). Jeigu prievolę prašoma įvykdyti prieš terminą, tai kartu su prašymu reikia pateikti tokio reikalavimo teisinius pagrindus ir tokį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus.

1.3. Notaras, gavęs prašymą ir patikrinęs, kad prašymas bei pridedami dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus, išsiunčia skolininkui pranešimą kuriame pasiūlo ne vėliau kaip per 20 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos įvykdyti piniginę prievolę arba pateikti duomenis dėl krditoriaus reikalavimo nepagrįstumo.

1.4. Suėjus 20 dienų terminui notaras, atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, atlieka vykdomąjį įrašą.

Išieškojimo vykdymas

1. Vykdomojo dokumento (vykdomojo įrašo, teismo įsakymo, vykdomojo rašto) pateikimas vykdymui.

Vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto vertės pateikiamas turto buvimo vietos antstolių kontorai. Jeigu pardavus įkeistą turtą visa skola nepasidengia, antstolis toliau tęsia skolos išieškojimą iš kito skolininko turto. Pateikiant vykdomąjį dokumentą reikia antstoliui sumokėti būtinąsias vykdymo išlaidas, kurios priklauso no išieškomos sumos ir yra nuo 12 eurų iki 399,97 eurų dydžio.

Išieškotų lėšų paskirstymas investuotojams

Operatorius gavęs išieškotas lėšas iš antstolio, padengia išieškojimo proceso sąnaudas ir likusią sumą paskirsto kreditoriams.

Tad ką gi iš tikrųjų reikia žinoti investuojant į verslo paskolas?

  1. Pasitikrinkite ar NT sandoris yra registruotas Notarų biure ir yra įkeistas jums kaip investuotojui, o ne operatoriui (įmonei kuri organizuoja paskolos suteikimą).
  2. Pasitikrinkite ar paskolos gavėjas yra suteikęs asmeninę garantiją, o ne laidavimą?
  3. Pasitikrinkite ar operatorius (sutelktinio finansavimo platforma) turi reikalingas licencijas veiklai vykdyti.

Jei į visus 3 klausimus atsakėte TAIP, atvykote į teisingą vietą ir galite ramiai investuoti.

Kuo paskolos verslui skiriasi nuo paskolų fiziniams asmenims

Jau praėjo pirmas mėnesis nuo tada kai FinBee platformoje buvo sufinansuota pirmoji verslo paskola. Vienuolika smulkiojo verslo įmonių iš investuotojų bendruomenės pasiskolino kiek daugiau nei 93 tūkstančių eurų. Vidutinės palūkanos už kurias buvo suteiktos paskolos – 15,6%.

Kaip pradžiai, visai neblogi rezultatai. Tiesa, kaip ir visa kita FinBee kolektyve įvertinti ar rezultatai geri, ar blogi galėsime tik tada kai pamatysime, kaip labai smulkusis verslas yra linkęs laiku grąžinti paskolas. Manau, kad turi praeiti bent šeši mėnesiai kol galėsime teigti, jog investavimas į verslo paskolas yra tiek pat pelningas kaip ir į vartojimo paskolas. Iki to laiko, apsukų verslo finansavime per daug ir nedidinsime.

Ir vis gi, verslo finansavimo FinBee ėmėmės neatsitiktinai. Manome, kad įmonės kurioms šiuo metu padedame pritraukti kapitalo yra tikrai kredituotinos, tačiau kaip ir fiziniai asmenys Lietuvoje yra pamirštos tradicinių, didžiųjų skandinaviškų bankų.

Nežinau kaip jūs, bet bent jau mane šeimoje mokė, kad verslininkas, tai “špikuliantas” kuriuo negalima pasitikėti. Ir pripažinsiu, ši stigma nepadeda lengvai perlaužti savo minčių kai reikia paskolinti pinigus smulkiam verslui. Tačiau tikiu, kad tos įmonės, kurias randate aukcione yra kiek kitokios ir pasitikėti jomis verta. Leiskite paaiškinti, kodėl tikiu, kad paskolos verslui yra mažiau rizikingos nei paskolos vartojimui:

  1. Verslo savininkas nebijo atskleisti savo tapatybės.

Sutelktinio finansavimo įstatyme yra įrašyta aiški nuostata, kad finansavimo gavėjai privalo atskleisti savo tapatybę investuotojams. Dėl to verslo paskolos mūsų platformoje nesivadina Nr.1, Nr.2, ar Nr.50. Aukcione yra aiškiai matomas įmonės pavadinimas, įmonės finansinė padėtis, o pagal tai itin lengva rasti, kas yra įmonės direktorius ar savininkas. Mano asmeniniu įsitikinimu, toks įstatymo reikalavimas nors ir atbaido nemažą dalį paskolos gavėjų, bet labai gina investuotojų interesus. Pagalvokite, ar tikrai norite jog 5000 FinBee investuotojų žinotų, kad pasiskolinote pinigus ir net neketinate jų atiduoti? Hm…. aš tikrai ne. Esu tikras jog viešumas geras vaistas nuo piktų kėslų.

Iš šios perspektyvos pažvelkite kiek daug apie save ir savo verslą pasakoja FinBee paskolų gavėjai:

Cechas
UAB “SOLIS LT“ užsiima geriamo vandens Oazė gamyba ir pristatymu į Klaipėdos regione veikiančius biurus. Įmonė sudaro ilgalaikes vandens tiekimo sutartis su biurais, kuriuose pastato savo vandens pilstymo įrangą, bei nuolat pristato reikalingą vandenį 19 litrų talpose. Solis LT veiklą pradėjo 2014 metais, o šiandien skaičiuoja, kad vandenį tiekia į daugiau nei 120 biurų. Paskolos lėšos bus panaudotos tolesnei verslo plėtrai, įsigyjant reikalingus vandens talpų stovus.

2. Verslo savininkas ar direktorius teikia asmeninę garantiją, kad paskolą gebės grąžinti.

Teikdami paslaugas smulkiam verslui pirmiausia siekiame suprasti ir įvertinti, ar pats verslas galės vykdyti įsipareigojimus ir tik tada žvalgomės į tai, kas bus atsakingas už paskolos grąžinimą, jei vis tik įmonė bankrutuos. Pvz. Bendrovė Ulio transportas skolinasi 5000 eurų. Pagal įmonės finansus šią paskolą įmonei sumokėti neturėtų būti sunku, tačiau transporto sektoriuje sunku prognozuoti įmonės veiklos rezultatus dėl dažnai besikeičiančios pačios rinkos. Dėl to besikreipiančių įmonių direktorių ir savininkų prašome teikti asmenines garantijas. Tai reiškia, jog įmonės bankroto atveju pats direktorius ar savininkas turės grąžinti paskolą.

3. Verslas, skolindamasis per platformą gauna papildomos naudos – reklamos.

Labai svarbus aspektas kurį jau vertina smulkusis verslas yra tai, kad finansuodamasis sutelktinio finansavimo platformose verslas ne tik gauna paskolą, bet ir nemokamą reklamą. Pavyzdžiui UAB “Mėsos guru” ar UAB “VS-Fitness” net sugalvojo akcijas, kad kiekvienas investavęs į jų paskolą gauną ir papildomą naudą (ne tik palūkanų pajamas). Štai UAB “Mėsos guru” pasiūlė nuolaidą šviežiai ir kokybiškai mėsai (asmeniškai pažįstu du FinBee investuotojus, kurie šia nuolaida pasinaudojo), o VS Fitness suteikė nemokamus pakvietimus į naujai atidaromą sporto klubą Kaune.

Mesos guru
UAB “Mėsos guru“ investuojantiems į paskolą pasiūlė nuolaidą šviežiai ir kokybiškai mėsai. http://www.mesosguru.lt

4. Apart visų emocinių dalykų, svarbiausia finansinės įmonės galimybės vykdyti mokėjimus laiku.

Pavyzdžiui sporto klubų tinklas VS-Fitness demonstruoja puikius rezultatus ir augantį verslą. Pardavimai per 2016 metus paaugo 16%, uždirbo 60 070 EUR gryno pelno. Įmonė tvariai finansuoja verslą, nuosavo kapitalo ir turto santykis – 30%, FinBeeVerslui paskolos sumos ir turto santykis – 5%, FinBeeVerslui paskolos sumos ir mėnesinių pardavimų santykis 42%.

VS-Fitness paskolą garantavo UAB VS-Sport, kurios finansiniai rezultatai iš ties atrodo įspūdingai. Pardavimai per 2016 metus augo 121%, uždirbo 365 971 EUR gryno pelno, nuosavo kapitalo ir turto santykis 41%.

VS FITNESS
VS-Fitness sporto klubo nuotrauka ir akcija investuojantiems į paskolas. Naujai atsidaręs sporto klubas Mega prekybos centre kviečia apsilankyti ir jus.

Elektros skirstomųjų įrenginių gamyba, skydų surinkimu ir didmenine prekyba elektros instaliacijos produkcija užsiimanti Topenerga, per 2016 metus pardavimus išaugino 21% bei uždirbo 24 910 EUR gryno pelno. FinBeeVerslui paskolos sumos ir turto santykis – 3%, FinBeeVerslui paskolos sumos ir mėnesinių pardavimų santykis 42%. Už paskolą asmeniškai garantuoja įmonės vadovas.

UAB Elektros skirstomųjų tinklų gamyba gaminami įrenginiai

5. Sumos nėra didelės.

Štai įmonė Drusfina pasiskolino vos 1200 eurų naujo kompiuterio pirkimui, o kavinė “Skaniai”, įsikūrusi Vingio parke Vilniuje, pasiskolino 5000 eurų, (beje jau spėjo laiku sumokėti pirmąją įmoką). Tiek vienos, tiek kitos įmonės savininkai suteikė asmenines garantijas.

skaniai
Kavinės Skaniai kolektyvas kviečia juos aplankyti Vingio parke. Kavinių šioje nuostabioje Vilniaus vietoje nėra daug, tad tikrai rasite.

Kažkaip pagaunu save mąstant, kad be jokių dvejonių investuočiau į vartojimo paskolas, kurias imtų šių įmonių savininkai, tačiau kai reikia investuoti į patį verslą, norisi pamąstyti daugiau. Tikriausia tik patys paskolų gavėjai pavyzdingai mokėdami mėnesines įmokas mums visiems įrodys, kad investuoti į verslą yra tiek pat saugu, kaip ir į vartojimo paskolas, ypač tuomet, kai savininkai patys teikia asmenines garantijas.

Beje, sekančiame blog’o įraše verslo paskolų tema iš teisinės perspektyvos apžvelgsime kas gi yra ta asmeninė savininko garantija ir kuo ji skiriasi nuo laidavimo.

Sėkmės investuojant!

Horoskopas 2017 metams

Sveiki,

Visų pirma noriu nuoširdžiai pasveikinti su šventėmis, šventomis kalėdomis ir naujaisiais metais. Na, o kad tai jau padariau, tai kaip koks Karbauskis, švenčių proga norėčiau atsisakyti katalikybės ir leistis į pagoniškus ritualus – mesiu burtus 2017 metams.

2016 metų pirmą dieną paskelbiau šį savo įrašą, kuriame prognozavau kas ir kaip keisis tarpusavio skolinimo rinkoje per 2016 metus. Daugeliu atvejų kaip koks Naglis Šulija sėkmingai numačiau pokyčius, tačiau būta ir šūvių dievui į langus. Žvilgtelėkime į prognozes kurias pateikiau ir kokia yra tikroji situacija dabar.

  1. Konkurencija tarpusavyje

2016 metais sakiau, kad:

„Pasibaigus 2016 metams turėsime tik tris aktyviai veikiančias platformas. Tarp laimėtojų bus tos platformos, kurios sugebės veikti skaidriai ir atsakingai. Tokios, kurios sugebės tinkamai valdyti skolinimo riziką. Tokios, kuriose investuotojai jausis saugūs investuodami savo pinigus.“

Taip, 2016 metai buvo tie kurie išgrynino kurios platformos yra nusiteikusios rimtai padirbėti ir atremti iššūkius kurie yra neišvengiami reguliuojamoje rinkoje. Reikia pripažinti, jog Finansinių technologijų (FinTech) startuoliai yra gerokai sudėtingesni, reikalauja aukštesnių kompetencijų ir resursų nei dauguma kitų startuolių rinkoje. Dėl to, iš startavusių penkių tarpusavio skolinimo platfromų aktyviai veikiančių turime tik tris. Savy, FinBee ir Paskolų klubas skirtingais būdais ir metodais užsitarnavo vietą po saule, na, o Ok.lt ir Manu.lt deja saulės nebeužteko.

Prognozė 2017 metams:

Konkurencija tarp šių platformų išliks arši. Savy galutinai praras lyderio poziciją. Paskolų klubas pasieks 1mln. eurų per mėnesį išdalintų paskolų ribą. FinBee neatsiliks.

  1. Prisitaikymas prie rinkos reguliavimo

2016 metais sakiau, kad:

„Kitais metais bus labai įdomu stebėti, kaip platformos prisitaikys prie pasikeitusios reguliacinės aplinkos. Naujasis įstatymas gan stipriai įtakoja P2P platformų veiklą – pradedant 5000 eurų ribojimu vienam investuotojui per metus ir baigiant tuo, kad platformos pajamas galės gauti tik nuo grįžtančių įmokų.“

Buvo tikrai įdomu stebėti. 5000 eurų ribos reikalavimas buvo tikrai absurdiškas ir prieštaraujantis bet kokiems logikos dėsniams. Pirmą kartą visos platformos kartu suvienijo jėgas ir ačiū Lietuvos bankui sugebėjo nuimti šį perteklinį reikalavimą. Tai tikrai sustiprino visos tarpusavio skolinimo rinkos pozicijas ir sukūrė dar didesnę konkurenciją greitųjų kreditų įmonėms.

2016 metais įvyko ir kitas itin svarbus dalykas. Tarpusavio skolinimo bendrovės ir sutelktinio finansavimo bendrovės susibūrė į asociaciją, vadovaujamą puikaus advokato Vytauto Šenavičiaus ir atstovavo savo interesus visose institucijose – VMI, Lietuvos Banke, Seime. Reikia pripažinti, kad tai itin svarbus žingsnis – kalbėti vienu balsu paprasčiau, o ir girdisi geriau.

Deja, to nesupranta mūsų kolegos iš Paskolų Klubo kurių vadovai yra itin arogantiški ir labai dažnai trukdo vienu balsu bendrauti su valstybinėm institucijomis. Labai apmaudu.

Bet kuriuo atveju, sveikinu rinkos dalyvius. Šauniai padirbėta.

Prognozė 2017 metams:

  •  Reguliacinė aplinka smarkiai nesikeis
  • Lietuvos bankas pradės domėtis įvairiais užtikrinimo fondais (garantiniais, draudiminiais ir kompensaciniais) ir tikrinti jų legalumą bei pagrįstumą.
  1. Verslo finansavimas

2016 metais sakiau kad,

„Jei 2014 ir 2015 metai buvo vartojimo paskolų platformų atsiradimo metai, tai esu tikras, kad kitais metais turėsime ne mažesnę puokštę įmonių siūlančių paskolas verslui.“

Na, o šioje vietoje ir prašoviau. Visų pirma įstatymas buvo priimtas vėlai ir nei viena sutelktinio finansavimo platforma taip ir nespėjo startuoti. Visų antra, mano žiniomis, skubančių startuoti platformų nėra taip jau daug.

Jei tarpusavio skolinimo veikloje yra sudėtinga konkuruoti su greitaisiais kreditais (nes reikia didelių rinkodaros biudžetų), tai smulkaus verslo finansavime esminis uždavinys yra rizikos vertinimas (esminis uždavinys tai yra ir tarpusavio skolinimo platformose). Dėl to, bent jau pačioje pradžioje matysime vos keletą platformų kurios realiai imsis šiuos uždavinius spręsti ir įrodys investuotojams, kad verslo paskolų finansavimas yra toks pat patikimas ir pelningas kaip ir vartojimo paskolų.

Iš to ką girdžiu aplinkui, 2017 metams prognozuoju:

Sąlyginai lėtą verslo paskolų finansavimą. Pagal ambicijas ir kompetencijas prognozuoju, kad lyderio pozicijas užims FinBee verslui, kurios vadovas Audrius turi viską ko reikia sėkmingam startui. Taip pat manau, kad galime sulaukti nekilnojamojo turto P2P finansavimo platformų atsiradimo. Kaip žinia lietuviai NT mėgsta, tad būtent ši sritis gali būti malonus siurprizas.

2016 metais šia tema taip pat sakiau, kad:

„Kitų metų rudenį turėsime jau veikiantį “crowdfundingo” įstatymą. Visiškai tikiu, kad jis bus priimtas toks palankus verslui kaip kad yra surašytas juodraštis.“

Ačiū visiems prisidėjusiems: Finansų ministerijai, Lietuvos Bankui, seimui, tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo asociacijai, advokatų kontorai Sorainen už įstatymą kurį seimas šių metų rudenį priėmė. Tokio progresyvaus, konkretaus įstatymo mums turi pavydėti ne tik artimiausi kaimynai bet ir progresyvios vakarų šalys.

  1. Konkurencija su bankais ir greitukais

2016 metais sakiau, kad:

 „Nuo vasario 1 dienos, greitųjų kreditų įmonės bus labai stipriai apribotos vartojimo kredito įstatymo, tad turės dairytis į “ilgesnes paskolas”. Tokiu būdu, P2P platformų ir greitukų interesai natūraliai susikirs.“

„Gan ženkliai 4-7 % sumažės investuotojų uždirbamos palūkanos.“

„Visos tarpusavio skolinimo platformos kitais metais išduos dvigubai daugiau paskolų nei išdavė šiemet. Tai ir toliau bus “lašas jūroje” žvelgiant į rinkos dydį.“

Tai kas buvo neišvengiama, tapo realybe. Su vartojimo kredito įstatymo pasikeitimu rinkoje nutiko struktūriniai pokyčiai. Paskolos su 150% – 200% procentų palūkanomis tapo nebegalimos, tad įmonės kurios prie šio pokyčio neprisitaikė išnyko kaip dinozaurai.

Rinkoje kalbama, kad su pasikeitusia rinkos situacija nesusidoroja ne tik buvęs rinkos lyderis 4finance (smscredit ir vivus) bet ir tokie žadėjai gigantai kaip MOGO ir Provident, kurie atrodo po truputį pasitraukia iš Lietuvos.

Žinoma, tai yra gera žinia tarpusavio skolinimo platformoms.

Buvau teisus ir dėl to, jog ženkliai sumažės investuotojų uždirbamos palūkanos. Visų pirma tai sąlygoja investuotojų gausa ir pilnos kišenės pinigų pas Lietuvos ir užsienio gyventojus. Reikia pripažinti, kad bent jau Lietuvos miestų gyventojai išgyvena tikrą aukso amžių (bent jau Vilniaus senamiestyje Porche Cayanne tapo populiaresnė už VW Passat), o pilnos kišenės pinigų prašosi surasti vietą investicijoms. Būtent dėl pinigų pasiūlos paskolų palūkanos mažėja.

FinBee, kur paskolų palūkanos yra nustatomos pasiūlos ir paklausos principu, paskolų palūkanos sumažėjo nuo 28.71% iki 25,07%. Tai yra beveik 4%. Pripažinsiu, galvojau kad kritimas sieks bent 4%.

screen-shot-2016-12-30-at-12-44-03

Taigi, prognozė 2017 metams:

  • Jei ženkliai nepadidės paskolų pasiūla prognozuoju dar 4% kritimą.

Apžvelkime kiek buvau teisus sakydamas, kad visos paskolų bendrovės išduos dvigubai daugiau nei kad išdavė 2015 metais.

Hm…. Buvau neteisus. Visų pirma, 2015 metais pilnus finansinius metus veikė tik SAVY. FinBee ir Paskolų klubas pradėjo metų pabaigoje.

Per 2015 metus P2P bendrovės išdavė:

Savy: 2,47 Mln Eur

FinBee: 360 tūkst. Eur.

Paskolu Klubas: 30 tūkst Eur.

Viso: 2,86 Mln Eur.

Per 2016 metus P2P Bendrovės išdavė:

Savy: 2,48 Mln. Eur

FinBee: 3,01 Mln. Eur

Paskolų Klubas: 2,5 Mln. Eur.

Viso: 7,99 Mln Eur.

Iš tiesų, paskolų 2016 metais yra išduota beveik trigubai daugiau nei 2015 metais. 2016 metų nugalėtoja skelbiama FinBee. Su kuo ir sveikinu savo komandos narius.

Dalinuosi nuorodomis į oficialias bendrovių pateikiamas statistikas:

https://gosavy.com/lt/docs/statistics

https://www.finbee.lt/apie-mus/statistika/

https://www.paskoluklubas.lt/statistics

2017 metais prognozuoju, kad:

Tarpusavio skolinimo bendrovėms tai bus persilaužimo metai. Tapsime svarbiais rinkos žaidėjais, bendra išduotų paskolų gali siekti ir 20 Mln. Eurų.

Visos komandos vardu dėkoju už tai kad esate kartu su mumis, palaikote mūsų idėjas, skatinate mus tobulėti. Laukia dar vienas intriguojantis ir daug žadantis periodas. Gero skrydžio!

„Paskutinio šiaudo ” paskolos smulkiam verslui

Jau kuris laikas su Finansų ministerija ir Lietuvos banku dirbame prie naujų sutelktinio finansavimo sprendimų smulkiam verslui. Ar tikrai reikia kurti naują sprendimą, kai šiandien ir taip veikia alternatyvūs finansavimo tiekėjai? Norėtųsi daugiau aiškumo, todėl dalinuosi savo įžvalgomis, kaip veikia vienas iš alternatyvaus finansavimo lyderių – Capitalia, kurio paskolas galima įsigyti per Mintos platformą.

Capitalia yra Latvijoje įkurta bendrovė, veikianti Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje. Per 2015 metus Capitalia paslaugomis pasinaudojo 237 smulkaus verslo bendrovės , iš kurių Lietuvoje apie 80 bendrovių arba po 1,5 bendrovės per savaitę*

 Mintos yra platforma, kurioje tokios bendrovės kaip Capitalia siūlo įsigyti jų anksčiau išduotas paskolas.

  1. Capitalia vidutinės paskolos kaina – 32%

Iš duomenų, kuriuos Capitalia teikia Mintos platformoje, matyti, kad paskolų smulkiam verslui marža svyruoja nuo 16% iki neįtikėtinų 44%, o vidutinė paskolos kaina smulkiam verslininkui yra 32%**.

Tiesa pasakius, man sunku įsivaizduoti, kokią grąžą turi generuoti verslas, kuris skolinasi, pavyzdžiui, už 40%. Man tai labiau panašu į „paskutinio šiaudo” paskolą nei į paskolą, skirtą tvariam augimui finansuoti. Taip pat abejoju, kad investuotojai, kurie perka Capitalia išduotas paskolas per Mintos platformą, supranta, kokio dydžio riziką iš tikrųjų jie nusiperka.

  1. Ar Capitalia išduotas paskolas grąžina?

Iš Mintos platformoje pateiktų duomenų apie Capitalia paskolas matyti, kad 60 ir daugiau dienų vėluoja 6%*** paskolų. Žinant, kad Capitalia iš jų vidutiniškai uždirba 32% palūkanų, vėluojančių paskolų suma nėra didelė.

Vis dėlto, jei esi į Capitalia verslo paskolas investuojantis asmuo, uždirbantis tik 12%, toks vėluojančių paskolų procentas turėtų versti nerimauti.

  1. Ar saugu investuoti į Capitalia paskolas

Neretai Capitalia paskolos turi užtikrinimo priemones, kurios mažintų tikėtinus blogų paskolų nuostolius. Vis dėlto duomenų apie užtikrinimo priemones pateikiama permažai, kad vertinti jų kokybę.

Kaip papildomą investuotojų apsaugą, Capitalia siūlo blogų paskolų atpirkimo garantiją. Šiai apsaugai įvertinti svarbu suprasti kas bus atpirkėjas ir kokios šios įmonės galimybės vykdyti tokį įsipareigojimą. Platformoje nurodoma tik latviška įmonė AB Capitalia, nors Lietuvoje paskolas išduoda UAB Capitalia Finance. Neaišku, kaip tos įmonės perleidžia reikalavimus viena kitai, ir, ar pelnas, uždirbtas iš paskolų, yra „nusodinamas” toje įmonėje, kuri įsipareigojusi atpirkti blogas paskolas.

Mintos platformoje Capitalia pateikia tik konsoliduotas ataskaitas iš kurių matyti, kad per 2015 metus visos Capitalia grupės įmonės, veikiančios Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kartu uždirbo 48 777 EUR pelno. Tuo tarpu daugiau nei 60 dienų vėluojančių paskolų portfelis Mintos platformoje sudarė 117 081 EUR****. Akivaizdu, kad net jei visos grupės įmonės prisidėtų prie AS Capitalia įsipareigojimo atpirkti blogas skolas, uždirbamo pelno pakaktų išpirkti tik labai nedidelei daliai blogų paskolų.

Apibendrinus tampa aišku, kad Capitalia naudojasi situacija rinkoje, kai nėra realių alternatyvių finansavimo šaltinių ir verčia įmones mokėti tokias drakoniškas palūkanas. Kita vertus, džiugu, kad žmonės nors ir ne iki galo žinodami kam patiki savo lėšas, yra linkę investuoti į paskolas verslui ir gauti už tai vidutinę 12% metinių palūkanų grąžą. Tikiuosi, kad sutelktinio finansavimo platformų pagalba, kuomet lėšas verslui bus galima skolinti tiesiogiai, be tarpininkų, sukursime skaidrų  ir tvarų finansavimo šaltinį.

* http://vz.lt/sektoriai/bankai-draudimas/2016/05/19/capitalia-padvigubino-paskolu-portfeli
** Pinigų kaina apskaičiuota darant prielaidą, kad Mintos platformoje parduodamos Lietuvoje išduotos paskolos grąžinimo dalys yra iš anuitetinio grafiko, pagal kurį įmokas moka paskolos gavėjas. 2016 10 09 dienos duomenys.
*** Mintos platformoje skelbiamos Lietuvoje išduotos Capitalia paskolos. 2016 10 09 dienos duomenys.
**** Mintos platformoje skelbiamos išduotos Capitalia paskolos. 2016 10 09 dienos duomenys.

Investuosi į paskolas įmonėms?

Sutelktinio verslo finansavimo įstatymas jau Seimo spaustuvėje. Panašu, kad greit smulkus verslas pradės klestėti, nes paskolą gauti bus paprasta kaip niekada. Iš esmės viskas kaip ir ok – įstatymas bus, platformos bus, o investuojančių į paskolą ar bus?

Nerimą keliantys klausimai, galvojant apie paskolų smulkioms įmonėms išdavimą:

1. Kaip vertinti smulkių įmonių paskolų paraiškas?

Remtis istoriniais finansiniais rezultatais ir verslo planu būtų natūrali kiekvieno analitiko reakcija. Iš finansinių ataskaitų galime nustatyti kaip pelningai veikia įmonė, suprasti kaip efektyviai valdo naudojamą turtą. Iš verslo plano matytume rinkos analizę, planuojamus pinigų srautus. Tačiau ar tikrai smulkios įmonės yra pajėgios kokybiškai paruošti tokią medžiagą ir ar turėtume jos reikalauti?

Smulkaus verslo paskolų vertinimas turėtų būti išsamus ir gerai pagrįstas, tačiau tuo pačiu ir nesiremti tipiniais šaltiniais. Lietuvoje turime unikalią situaciją su kredito biurais, teikiančiais labai tikslią informaciją apie įmonės vadovus, akcininkus, jų sėkmės ir mokėjimų istorijas. Kitas svarbus elementas – banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti realūs pinigų judėjimai, sezoniškumas, pirkėjų ir tiekėjų priklausomybės, darbuotojų skaičius, pajamų ir kaštų dinamika, gebėjimas reaguoti į staigius lėšų svyravimus, įmonės augimo potencialas. Taip pat svarbu suvokti kokioje aplinkoje veikia įmonė ir kaip ji bus paveikta išorinių veiksnių nepriklausomai nuo įmonės vadovo pastangų.

Visos šios informacijos analizė padeda įsivertinti, kokią paskolos sumą yra saugu skolinti įmonei ir kokios grąžos už prisiimamą riziką galima prašyti. Svarbiausia – visų šių veiksnių vertinimas gali būti atliekamas be įmonės įsikišimo, negaištant jos vadovų ir darbuotojų laiko.

2. Už kiek skolinti?

Tarpusavio skolinimo platformose, skolindami kelerių metų laikotarpiui esame įpratę tikėtis grąžos didesnės nei 20%. Versle dažnu atveju tokia paskolos kaina turėtų kelti didelį nerimą. Nėra daug saugių situacijų kada galima sumokėjus 20% už paskolą, dar 15% įsimesti į kišenę už vargą. Manau, kad šiandieninis investuotojų į paskolas elgesys leis įmonėms per platformas skolintis tik trumpus pinigus (iki 12 mėn. ) ir už daugmaž protingą kainą – 9% – 15% metinių palūkanų.

Ne kiekvienas yra pradėjęs nuosavą verslą ir ne kiekvienas galime suprasti, kokia stipri yra motyvacija žmogaus, rizikuojančio dažniausiai visu savo ar savo šeimos turtu, aukojančio laiką su šeima tam, kad įgyvendintų verslo idėją, kurtų darbo vietas, mokėtų mokesčius, būtų teigiamu pavyzdžiu dvejojantiems. Tokie žmonės verti pagarbos ir mūsų pagalbos.

Pagalbos klestėjimo link linkėdamas,
Audrius