Antrieji atsiliepimai apie www.Savy.lt

Sveiki, praėjo lygiai metai po to kai šiame bloge paruošiau įrašą apie tuo metu vienintelę platformą Lietuvoje SAVY.LT .Praėjus metams yra įdomu atsiversti tai kas buvo parašyta anksčiau ir pažiūrėti ką platformos plėtotojams pavyko nuveikti per metus.

Visų pirma, privalau pagirti SAVY vadovus už atsakomybę formuojant pačią rinką, nuolatinį ir sunkų darbą su valdžios institucijomis, organizuojant konferencijas P2P tema. Manau, visi rinkos dalyviai turėtų SAVY už tai padėkoti. Tad, nesikuklindamas ačiū sakau ir aš.

Na, o dabar apžvelkime pačią SAVY platformą ir jos rezultatus.

A… dar vienas intarpas. Prieš skaitant toliau reikia prisiminti, kad vis tik esu konkuruojančios įmonės vadovas. Tad jei kur jausite, kad esu šališkas, nenustebkite. Bet kuriuo atveju, labai noriu, kad to šališkumo būtų kuo mažiau, tad tikiuosi, kad man pavyks atsiriboti nuo FinBee ir pažiūrėti investuotojo akimis.

Prieš metus išskyriau tris punktus, kurie mano nuomone yra svarbiausi renkantis platformą investavimui. Tad pabandysiu nenukrypti nuo kurso ir išlaikyti tą pačią apžvalgos struktūrą.

  1. Platformoje pateikiamos informacijos skaidrumas ir P2P platformą vystančios komandos kompetencija.
  2. Rizikos valdymas
  3. Platformos techninės galimybės

 

  1. Platformoje pateikiamos informacijos skaidrumas ir P2P platformą vystančios komandos kompetencija.

 

Sutapimas ar ne, tačiau po pirmojo blog’o įrašo Savy tinklalapyje itin greitai atsirado visa vadovų komanda ir jų karjerų dosje. Manau, kad kiekvienam investuotojui tai yra itin svarbu, o ir vadovų kompetencija atrodo įtikinanti.

Su vadovų komanda galite susipažinti čia https://savy.lt/docs/team.html

Nors SAVY nuolat klupo pateikdama tikslią statistiką, tačiau ir šioje vietoje SAVY pasistūmėjo į priekį. https://savy.lt/docs/statistics.html

Tad, mano reziume toks. Kolegos iš SAVY supranta, kad P2P platformos yra viešos įmonės tad ir skaidrumo reikalavimai joms yra ženkliai aukštesni nei toms bendrovėms kurios su žmonių pinigais nedirba.

Ir visgi, yra vienas dalykas kuris mane asmeniškai neramina. Savy pateikdami vėluojančių paskolų statistiką norėdami ar nenorėdami klaidina vartotojus. Finansų pasaulyje yra įprasta, kad paskolos, kurių sutartys jau yra nevykdomos (vėluoja daugiau kaip 60 dienų) vėluojančių paskolų statistikoje yra atvaizduojamos pilna apimtimi.

Pavyzdžiui: išdavėme 1000 Eurų paskolą 12 mėnesių laikotarpiui. Galutinė kliento grąžintina suma yra 1200 eurų. Klientas per mėnesį turi mokėti 100 eurų.

Tarkime klientas nutarė nemokėti nei vienos įmokos. Po 60 dienų sutartis nutraukiama ir iš kliento reikalaujama visi 1200 eurų. Bet kuris finansistas pasakys, kad statistikoje turi būti ir rodoma visa sutarties suma, o ne dvi vėluojančios įmokos, kaip kad yra pateikiama SAVY.

Screen Shot 2016-03-15 at 22.28.02

Deja, neturiu pakankamai informacijos, kad galėčiau atlikti tikslius skaičiavimus, bet mano nuomone paskutinėse keturiose eilutėse pateikiamų skaičių suma turėtų būti ne ~25 tūkstančiai eurų, o apie 400 tūkstančių eurų kurie yra iškilęs realus pavojus būti niekada negražintiems. Būtų gerai, kad platformos plėtotojai vis tik pateiktų realius skaičius, kad investuotojams nereikėtų spėlioti.

Kita bėda yra ta, kad labai sunku tikėti skaičiais kuriuos platforma pateikia. Kad ir šioje analizuojamoje lentelėje yra grubi klaida, kuri platformos vadovams neužkliūna. Pasak lentelės, iš viso yra išduota 3mln. eurų, o 2,5 jau grąžinta. Kiek seku realią SAVY veiklą, tai niekaip negali būti tiesa.

Akivaizdu yra tai, kad platformos valdytojai nuolat susiduria su “nemeilės” skaičiams problema. Mano manymu, kas jau kas, bet skaičiai P2P platformoje turi “eiti” kaip šveicariškas laikrodis.

Įdomumo dėlei įdedu dar vieną pavyzdį apie “meilę” skaičiams. Savy vadovai visiems savo investuotojams išplatino laišką, kuriame pateikė “statistiką” apie tai kiek ir kokios paskolos vėluoja. Bėda ta, kad šioje statistikoje nesimato nei kiek paskolų vėluoja nei kokio reitingo paskolos vėluoja labiausiai. Ši statistika rodo: kokių paskolų išdaviau daugiausiai, tokios paskolos daugiausiai ir vėluoja.

image03(A1 ir E3 paskolų išduota mažiausiai, tad ir vėluoja mažiausiai. C2 ir D1 išduota daugiausia, tad ir vėluoja daugiausia).

image02(Daugiausia paskolų suteikiama namų remontui, refinansavimui ir vartojimui. Natūralu, kad tokios paskolos daugiausia ir vėluoja).

Jei būčiau SAVY vadovas, nedelsiant ieškočiau pastiprinimo, kad daugiau nereikėtų rausti dėl tokių absurdų.

  1. Rizikos valdymas.

Mano asmenine nuomone rizikos valdymas buvo ir lieka silpniausia SAVY platformos dalis (lygiai tą patį rašiau pries metus). Nors susigaudyti kiek iš tiesų paskolų vėluoja yra sunku (nes patikimos informacijos kol kas taip ir nepateikė), pagal investuotojų skundus socialiniuose tinkluose – beveik 25% paskolų vėluoja. Kas 20 paskola apskritai nesumoka nei vienos įmokos.

Nežinau, ką galiu patarti ar pakomentuoti. Manau, kad bėda ta, jog platformos valdytojai patys nežino kaip dorotis su šia situacija. Žibalo į ugnį įlieja ir įmonės vadovo V.Zabulio komentaras verslo žinioms SAVY veiklos pradžioje: “„Savy“ skaičiuoja, kad vėluojamų mokėti visų finansuotų paskolų dalis šiuo metu sudaro 0,5%. Manoma, kad ilgainiui šis rodiklis ūgtelės, bet neviršys 5%”.

Kiek pastebėjau, tai ir buvo paskutinis Vytauto komentaras, kuriame jis konkrečiai įvardino kokius nors skaičius. Norėčiau turėti geresnių naujienų, bet atrodo, kad SAVY situacijos nevaldo ir nežino kaip ją valdyti.

Gera žinia ta, kad investuotojai, net ir prie tokios vėlavimo statistikos vis dar gali tikėtis teigiamos grąžos. Tik, ne 20% ir ne 10%, o 5%-7%. Ir tai tik tol kol šalies ekonomika yra pakilime.

 

  1. Platformos techninės galimybės.

 

SAVY šioje vietoje į priekį juda tikrai neblogai. Yra beveik visi įrankiai kurių gali tikėtis geriausiose Europos platformose. Sistema patogi, lengvai suprantama, veikia su retais sutrikimais.

Vienas didžiausių SAVY platformos privalumų yra tai, jog išskolinti savo pinigus yra tikrai lengva. Automatinio skolinimo modelis turi įvairius nustatymus kurių pagalba lengva valdyti savo investicijas.

Atskiro pagyrimo nusipelno SAVY antrinė paskolų rinka, kuri yra aktyvi ir likvidi. Kaip ir dauguma funkcijų, lengvai suprantama nepatyrusiam investuotojui.

 

Taigi, mano reziume.

Jei SAVY išspręstų nemeilės skaičiams problemą ir perpus sumažintų vėluojančių paskolų skaičių ji taptų viena iš geresnių platformų Europoje. O kol kas – long way to go.

Keletas patarimų kaip Bondoroje prarasti mažiau

Sveiki!

Investuojančiųjų per P2P platformas akivaizdžiai daugėja. Lietuviškieji Savy sako jau turintys daugiau kaip 3000 aktyvių investuotojų, estų Bondora – daugiau kaip 10 000 investuotojų. Neblogi skaičiai kuriais ne kiekvienas bankas gali pasigirti.

Toliau tęsiu tradiciją dalintis savo pasiekimais šiose tarpusavio platformose. Tik šį kartą, labiau ne apie savo asmeninius pasiekimus bet apie tai į ką svarbiausia atkreipti dėmesį siekiant aukštų rezultatų Bondoroje. Apie tai kaip sekasi man pačiam pasidalinsiu atskiru blog’o įrašu.

Atlikome šiek tiek analitinio darbo ir štai ką matome: Jokiu būdu neskolinkite savo pinigų Ispanams, Suomiams ir Slovakams. Ir jeigu Bondora pasiūlys skolinti dar kokiems nors NE ESTAMS, tai irgi neskolinkite. Žvilgtelkite į skaičius (atkreipkite dėmesė i Default rate):

Country/Rating No. of defaults No. of loans Default rate
Estonia 825 6 744 12%
A 1 112 1%
B 90 1 266 7%
C 409 3 463 12%
D 191 1 193 16%
E 134 710 19%
Spain 815 2 577 32%
A 18 41 44%
B 226 720 31%
C 391 1 321 30%
D 142 407 35%
E 38 88 43%
Finland 418 2 143 20%
A 2 24 8%
B 86 536 16%
C 252 1 262 20%
D 60 257 23%
E 18 64 28%
Slovakia 187 341 55%
A 0 1 0%
B 25 56 45%
C 106 194 55%
D 46 70 66%
E 10 20 50%
Total 2 245 11 805 19%

Na OK, OK. Suomiams skolinti dar galima – bet ispanai – 32% nemokos, Slovakai – 55% nemokos. Akivaizdu tai, kad Bondora absoliučiai nieko nesupranta apie Ispanijos ir Slovakijos rinkas. Suprantu, kad pinigai šiandien pigūs, bet investuotojai jau parėmė skurstančią Ispaniją – 1,8 mln. Eurų (815 default x 2300 average loan). O vargšus slovakus – tik 430 tūkstančių Eurų. Galvoju, kad Bondora jau galėtų suteikti galimybę pasiskolinti ir graikams. Tokiu atveju investuotai savo praradimus bent jau būtų iškeitę į moralinę grąžą – prisidėjo prie Europos paramos Graikijai.

Bjauriausia Bondoroje yra tai, kad jei naudojuosi automatinio skolinimo funkcija, neskolinti Ispanui aš tiesiog negaliu. Ir tai žiauriai užknisa.

Kitas labai svarbus kriterijus renkantis į ką investuoti yra darbo patirtis. Tipinis estas kuris turi 5-10 metų darbo patirtį, “defaultin’a” net 6 % mažiau nei tas kuris turi mažiau nei dviejų metų patirtį.

Work experience No. of defaults No. of loans Default rate
Estonia 825 6 741 12%
LessThan2Years 151 807 19%
2To5Years 187 1 141 16%
5To10Years 204 1 524 13%
10To15Years 120 1 023 12%
15To25Years 100 1 201 8%
MoreThan25Years 63 1 045 6%

Tuo tarpu išdirbtas darbo laikas vienoje darbovietėje panašu, kad neturi jokio žymesnio svorio:

Employment duration No. of defaults No. of loans Default rate
Estonia 800 6 611 12%
TrialPeriod 6 80 8%
UpTo1Year 228 1 488 15%
UpTo2Years 159 1 042 15%
UpTo3Years 94 788 12%
UpTo4Years 56 522 11%
UpTo5Years 27 347 8%
MoreThan5Years 230 2 344 10%

Panašu, kad tinkamai atlikus namų darbus Bondoroje tikrai galima sėkmingai uždirbti. Lygiai taip pat galima ir “pradirbti” jei tų namų darbų neatlieki. Tikriausia tas pats galioja ir su kitomis P2P platformomis.

Tarpusavio skolinimas

Komentuoju apie P2P spaudoje – Lietuvos Žinios

Neseniai Lietuvos Žiniose pasirodė straipsnis apžvelgiantis tarpusavio skolinimo pirmuosius žingsnius Lietuvoje. Garbė pasisakyti teko ir man. O gi štai ką pasakiau:

Laimonas Noreika, bendrovės „Viena sąskaita“ ( www.vienasaskaita.lt ) valdybos narys, sakė, kad skolinimo per jungtinio finansavimo platformas rizikos valdymas daugiausia priklauso nuo tarpininkaujančios bendrovės. Jo teigimu, investuotojams svarbiausia yra informacija apie vartotojus, norinčius gauti paskolas.

„Pinigų rinkoje yra daug, taigi investuojama į visas paskolas, kurios „Savy“ atsiranda. Man asmeniškai abejonių kelia rizikos vertinimo procesas. Pasaulinėje praktikoje būtent šiam įverčiui skiriama labai daug dėmesio. Tai sudėtingas procesas, jam reikalingos analitinės žinios ir tai esminis rodiklis“, – sakė L. Noreika. Jis neabejoja, kad jungtinis finansavimas Lietuvoje ras savo vietą rinkoje, tačiau siūlo šiek tiek palaukti ir pažiūrėti, kaip seksis paslaugos teikėjams. „Dabar rizikuoja tik investuotojai, tad jie patys ir turėtų atsakingiau vertinti riziką, jie vieninteliai ją prisiima. Pasaulinė patirtis tokia, jog būtent jais labiausiai ir rūpinamasi, kad būtų apgintos jų teisės. Tačiau jokiu būdu neatimama jų teisė investuoti“, – kalbėjo L. Noreika.

Jis pridūrė, kad LB ar Valstybinei mokesčių inspekcijai bus labai komplikuota sureguliuoti tokį skolinimo būdą. Tokią pačią problemą esą sprendžia ir kitos šalys – pasaulyje “ieškoma vietos“ šiai skolinimo rūšiai. „Jeigu bėgant laikui investuotojams negrįš pinigai, platforma tiesiog nustos veikti. Jei neatsirado tinkamų skolininkų, jei jie nebuvo tinkamai atrinkti, tai paaiškės netrukus. Tokios platformos laikosi reputacija – tik taip įrodo, ar jos geros, ar blogos. Jei investuotojai neuždirbs, jie pasitrauks“, – reziumavo L. Noreika.

Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Ekonomika/tarpusavio-skolinimo-platformos-salia-istatymo-/198419
© Lietuvos žinios