Skirtingi P2P modeliai – skirtingos ir rizikos. Kokios jos?

Šiuo metu Europoje vis labiau kristalizuojasi skirtingi P2P platformų investavimo ir skolinimo modeliai. Skirtingi modeliai, skirtingi uždarbiai, skirtingos ir rizikos. Mano požiūriu, galime išskirti tokius modelius ir pagal juos dirbančias kompanijas:

  • Niekuo nepadengtos vartojimo paskolos – Bondora, Savy (neseniai pristatė garantinį fondą);
  • Kompensaciniu fondu padengtos paskolos – FinBee;
  • Įmonės turtu padengtos paskolos –Paskolų klubas, Savy  (ką tik pradėjo);
  • Nekilnojamuoju turtu padengtos paskolos – Viventor, Mintos, Savy.
  • Vartojimo paskolos padengtos kitų įmonių turtu – Mintos, Twino.
  • Nekilnojamojo turto projektams skirtos vystyti paskolos – Estate Guru;
  • Paskolos verslo finansavimui – įvairios platformos (Funding Circle, Rate setter, Assetz Capital). Kompetencijos šioje vietoje neturiu, tad nuo komentarų susilaikysiu.

Pabandykime paanalizuoti kuo skiriasi vienas modelis nuo kito, kokie privalumai ir trūkumai yra investuotojui.

 

  1. Niekuo nepadengtos vartojimo paskolos

Tai vienas pirmųjų Europoje pasirodžiusių P2P modelių. Investuotojai rankiniu arba automatiniu būdu renkasi paskolas į kurias nori investuoti. Sutartys tarp investuotojų ir paskolos gavėjų sudaromos tiesiogiai. Tai reiškia, kad visos gautinos paskolos palūkanos atitenka investuotojui. Taip pat, atitenka ir visa rizika susijusi su paskolos negrąžinimo galimybe.

Privalumai:

  • Aukštos palūkanos normos investavimui;
  • Aiški rizika – investuotojai tiksliai žino, kad visa rizika atitenka investuotojui;
  • Platformai nutraukus savo veiklą paskolų gavėjų įsipareigojimai investuotojams išlieka.

Trūkumai:

  • Jei platforma per kurią investuojate blogai valdo skolinimo riziką, didelė grėsmė netekti dalies savo investicijų;
  • Platformų pateikiama statistika dažnai yra sunkiai suprantama ir nepakankama “pilnam paveikslui” susidaryti.

Lietuvos investuotojams labiausiai pažystamos tokio tipo platformos yra Bondora, SAVY ir Fellow Finance.

  1. Kompensaciniu fondu padengtos vartojimo paskolos.

Tokio tipo fondą kontinentinėje Europoje šiuo metu turi tik FinBee. Nenoriu nei girti nei peikti šio modelio, tiesiog kol kas jokia kita įmonė apart Rate Setter (UK) nepristatė panašiais principais grįsto kompensacinio fondo.

Iš esmės, šis modelis yra labai artimas įprastam P2P modeliui, kur paskolos nėra padengtos jokiu užstatu. Tiesiog bendrovė, savo noru, yra įsteigusi fondą, kurio tikslas kompensuoti visas vėluojančias įmokas. Tačiau, svarbu paminėti, kad savo turtu bendrovė negarantuoja, jog investuotojai nepatirs jokių nuostolių.

Rate Setter turi jau ilgesnę kaip 5 metų patirtį, tačiau iki šio momento sugebėjo padengti visas vėluojančias klientų įmokas, tad investuotojai vis dar nepatyrė nė vieno anglijos penso nuostolio(nors investuota jau daugiau kaip milijardas svarų sterlingų).

Screen Shot 2016-06-07 at 15.08.17.png

FinBee atveju, nors veikiame kiek trumpiau nei metus, kol kas nei vienas investuotojas taip pat nepatyrė nei vieno Euro nuostolio, nes vėluojančias paskolas dengia FinBee.

Screen Shot 2016-06-08 at 10.24.21

Privalumai:

  • Aukštos palūkanos  investavimui;
  • Platformos savininkai yra suinteresuoti surasti tik mokius klientus;
  • Platformai nutraukus savo veiklą paskolų gavėjų įsipareigojimai investuotojams išlieka;
  • Jei kompensacinis fondas veikia, investuotojai uždirba itin didelę grąžą.

Trūkumai:

  • Nėra iki galo aiški rizika – kokia gi bus grąža jei įmonė atšauks savanorišką kompensacinį fondą?
  • Investuojant reikia pasitikėti platformos vadovų kompetencija ir vertybėmis. Jei fondo skaičiavimai bus atlikti remiantis klaidingomis prielaidomis, fondas greitai ištuštės ir nustos kompensuoti nuostolius;
  • Įmonei bankrutavus ar sustabdžius veiklą, kompensacinis fondas nustoja galioti.

 

  1. Įmonės turtu padengtos paskolos (Paskolų klubas, Savy)

Tai toks modelis, kurio pagalba investuotojai gali savo investicijų riziką perkelti ant tarpusavio skolinimo platformos pečių. Už tai, investuotojai sutinka ženkliai sumažinti savo galimą uždarbį. Pateiksiu pavyzdį:

Klientas iš platformos skolinasi už 25%. Platforma siūlo investuotojams investuoti už 10%, riziką dėl paskolos negrąžinimo perkeliant sau. Jei investuotojas sutinka, jis uždirba 10% metinių palūkanų, o platforma – 15% palūkanų+ komisinius už tarpininkavimą.

Iš esmės, tokio modelio pagalba tarpusavio skolinimo platforma pigiai skolinasi iš investuotojų lėšas ir vykdo paprastą vartojimo kredito davėjo veiklą prisiimdama visą riziką. Žiūrint iš investuotojo pusės tai yra visiškai tas pats kas įsigyti įmonės obligacijų.

Privalumai:

  • Aiški ir fiksuota grąža;
  • Platformos savininkai suinteresuoti rasti mokius klientus;
  • Investavimas tampa panašus į obligacijų pirkimą (viskas paprasta).

 

Trūkumai:

  • Platforma prisiima vėluojančių paskolų riziką. Tai reiškia, kad stipriai padidėjus vėluojančių paskolų kiekiui, įmonė gali nebepajėgti vykdyti savo įsipareigojimų investuotojams;
  • Investuotojai priversti tikėti, kad pradedanti platforma (iš tiesų neturi jokio turto) sugebės vykdyti savo įsipareigojimus.
  • Įmonei nutraukus veiklą visos garantijos nutrūksta. Klientai ir toliau investuotojams moka sumažintas palūkanas (10 % jei imant iš pavyzdžio kurį pateikiau anksčiau).

 

  1. Nekilnojamuoju turtu padengtos paskolos – Viventor, Mintos, Savy;

Tai toks modelis, kur paprastos vartojimo paskolos yra garantuojamos nekilnojamuoju turtu. Šiuo metu Europoje labiausiai žinoma platforma kurioje paskolos yra dengtos nekilnojamuoju turtu yra Viventor iš Ispanijos (įkūrėjas latvis). Mintos, platforma iš Latvijos taip pat savo veiklą pradėjo siūlydama paskolas su NT užstatu ir tik vėliau pakeitė savo modelį. Dalis paskolų SAVY platformoje taip pat yra dengtos nekilnojamuoju turtu.

Kalbant apie šį modelį verta paminėti, kad paskolos su nekilnojamojo turto užstatu yra labai mėgstamos investuotojų. Ir tai nėra nuostabu. Jei atkreiptume dėmesį į bankų elgseną, teikiant bet kokias paskolas komerciniai bankai labai labai mėgsta jas užstatyti nekilnojamuoju turtu. Kyla natūralus klausimas – jei investuotojai taip labai mėgsta paskolas su užstatu, kodėl gi visos platformos nesiūlo būtent tokio investicijų modelio? Kokios rizikos slypi?

Kaip pagrindinę riziką noriu įvardinti tai, kad nors ir paskola yra užstatyta NT, vis tik jos likvidumas yra labai abejotinas. Ar tikrai tikite, kad nedelsiant rasite pirkėją Trudų kaime, kuris pirks sugriuvusią fermą už 34 tūkstančius eurų? Aš netikiu.

Lygiai kaip ir netikiu, jog NT užstatą, net jei jis ir atitinka rinkos vertę yra taip lengva perimti. Jei gyvenamasis NT yra su šeima kurioje gyvena vaikai – turto parduoti nepavyks. Kiek žinau platformos jau susiduria su tokiais atvejais. Paskolos grąžinti klientas negali(ar nenori), o išieškoti tikrai sudėtinga.

Tad, kokie privalumai skolinant su NT:

Privalumai:

  • Aiški ir fiksuota grąža;
  • Saugumo jausmas;

Trūkumai:

  • Maža grąža – dažniausiai yra siūloma investuoti už 9-12%;
  • Dažnu atveju nelikvidus turtas;
  • Platforma nėra suinteresuota rasti tik mokius klientus;
  • Užstato pardavimo procesas gali būti itin ilgas ir tam tikrais atvejais apskritai negalimas.

 

  1. Vartojimo paskolos padengtos kitų įmonių turtu (Mintos, Twino).

 

Šis modelis panašu yra labai mėgstamas Europos investuotojų. Per pirmuosius veiklos metus Twino ir Mintos(abi bendrovės iš Latvijos) iš investuotojų surinko daugiau kaip 40 mln. Eurų. Kaip pirmiems metams neblogi skaičiai, tiesa? Kokia gi sėkmės priežastis?

Skirtingai nei FinBee ar Savy, Mintos ir Twino patys klientų neieško. Jiems nereikia rūpintis, kaip pritraukti gerus klientus kurie pasiskolintų pinigų. Tai gerokai supaprastina gyvenimą – nereikia rūpintis klientų pritraukimu, rizikos vertinimu, klientų aptarnavimu ir panašiai. Visą šį darbą atlieka paskolų bendrovės kurias tas paskolas ir išduoda. Mintos atveju tos bendrovės yra: Capitalia(smulkaus verslo finansavimas), Hipocredit (paskolos su užstatu Latvijoje), Mogo (paskolos su Auto užstatu Lietuvoje ir Latvijoje). Twino atveju, jų pačių greitųjų kreditų bendrovės paskolos yra parduodamos Twino aukcione.

Visos aukščiau išvardintos paskolų bendrovės pačios išduoda paskolas, o investuotojus, kurie investuoja per Mintos ar Twino naudoja kaip savo finansavimo šaltinį. Realiai, supaprastinus visą schemą, investuotojai galėtų tiesiog paskambinti į Mogo ir pasiūlyti paskolinti savo pinigų. Esu tikras, kad Mogo su malonumu priims jūsų pasiūlymą.

Kad ir kaip gerai skambėtų Mintos ir Twino bendrovių rinkodaros pažadas “Buy Back” guarantee, iš tikrųjų tai reiškia, kad bankrutavus pvz. Mogo, niekas ir niekada investuotų lėšų tikrai negrąžins. Juo labiau, ar tikrai tikite, kad pvz. Mogo jums parduoda geriausia savo paskolas? Jų vietoje geriausias pasilikčiau sau, blogesnes, pasiūlyčiau jums.

Taigi, kokie privalumai?

  • Aiški fiksuota grąža;
  • Platformos technologiškai patrauklios (orientuojasi tik į tai, kaip padaryti investuotojui kuo patogiau išskolinti savo pinigus);
  • Saugumo jausmas (buy back guarantee).

Trūkumai:

  • Nevaldoma rizika paskolos davėjo bankroto atveju;
  • Platformos operatoriai nežino ir nevaldo paskolų išdavimo proceso, dėl to neturi įrankių suprasti ar investuotojams siūlomos paskolos bus grąžintos.

 

Mano reziume:

P2P rinka visoje Europoje yra itin jauna. Nei aš nei kas nors kitas nežino koks modelis yra teisingas. Žinau tik tai, kad visi modeliai negali būti sėkmingi – anksčiau ar vėliau sulauksime nemalonių situacijų kai savo lėšas vis tik prarasime. P2P nėra kažkokia panacėja kuri panaikina riziką. Niekas iš niekur neatsiranda ir niekur neišnyksta. Norime to ar nenorime, turime apie tai šnekėti, gilintis ir kiek įmanoma geriau suprasti ko galime tikėtis ir bloguoju atveju. Sėkmės investuojant!

Beje, visa tai ką rašiau šiame bloge yra tik mano asmeninė nuomonė. Esate laisvi nesutikti ir apskritai neimti į galvą viso to ką ką tik perskaitėte.

Investicijų skaičiuoklė

Tarpusavio skolinimo rinka ir joje veikiantys operatoriai vis dar yra naujas ir dar ne visiems pažįstamas vaisius gausiame įvairių investicijų tipų asorti. Akivaizdu tai, kad investuotojai noriai ir drąsiai išbando alternatyvias investavimo formas. Trys Lietuvoje veikiančios platformos jau sufinasavo kiek daugiau negu 5 mln. eurų. Pripažinkime, 5 milijonai eurų nėra taip jau mažai.

Taip pat tiesa yra ir tai, kad investuotojai vis dar nežino, kuri platforma jiems yra priimtiniausia ir kuri generuoja didžiausią grąžą. Nežinojimo priežastys yra įvairios – per trumpa investicijų istorija, skirtingai atvaizduojama statistika ar tiesiog trūksta žinių, kaip tarpusavyje palyginti skirtingas investicijas.

Labai norime padėti investuotojams susigaudyti kaip iš tikrųjų sekasi jūsų investicijoms. Dėl to, paprašiau FinBee operacijų vadovo paruošti skaičiuoklę, kurioje paprasti investuotojai galėtų suvesti skirtingose platformose atliktas investicijas į vieną vietą ir realiai pamatyti, kaip gi iš tikrųjų sekasi.

Ačiū Dariui!

Skaičiuoklę galite parsisiųsti čia: Investicijų skaičiuoklė

DN
FinBee operacijų ir rizikos valdymo vadovas Darius Noreika

“Skaičiuoklę sudaro trys atskiros dalys:

  1. Paskolos grafiko skaičiuoklė skirta pasiskaičiuoti paskolos grąžinimų grafiką anuiteto metodu. Įvedę keturis skaičius (paskolos sumą, metinę palūkanų normą, paskolos terminą ir įnašą į kompensacinį (garantinį) fondą, matysite, kokių įmokų galite tikėtis kas mėnesį, kokio maksimalaus pelno galite tikėtis, jeigu paskola bus pilnai grąžinta, matysite metinę grąžą nereinvestuojant gautų įmokų bei XIRR metodu apskaičiuotą grąžą.

Anuitetas yra paskolos grąžinimo metodas, kada paskolos gavėjas kas mėnesį moką vienodo dydžio įmokas. Kiekvieną įmoką sudaro palūkanos ir grąžinama paskolos dalis (Įmoka = Palūkanos + paskolos grąžinimas), tačiau kiekvienoje įmokoje palūkanų ir grąžinamos paskolos dalies proporcija skiriasi. Kadangi palūkanos skaičiuojamos nuo paskolos likučio, pirmose įmokose didesnę dalį sudaro palūkanos, kadangi paskolos likutis būna didelis. Su kiekviena įmoka grąžinama dalis paskolos, todėl paskolos likutis kiekvieną mėnesį mažėja. Mažėjant paskolos likučiui, mažėja mokama palūkanų suma, tačiau kadangi įmokos dydis nesikeičia, su kiekviena kita įmoka grąžinama paskolos dalis didėja. Taip paskola per visą terminą suamortizuojama iki 0 (visa paskola grąžinama davėjui).

Metinė grąža nereinvestuojant gautų įmokų parodo Jūsų uždarbį, kurio galite tikėtis, jeigu išdavęs paskolą gautų įmokų (paskolos gražinimų su palūkanomis) neperskolinsite. Metinė grąža nereinvestuojant yra mažesnė negu metinė paskolos palūkanų norma, kadangi paskolai amortizuojantis ne visi pinigai yra paskolinti, o palūkanos uždirbamos tik nuo paskolintų pinigų.

Metinė grąža reinvestuojant tik paskolos grąžinimus bus lygi metinei paskolos palūkanų normai. Tai galioja tik su prielaida, kad paskolos grąžinimai reinvestuojami (perskolinami) už tą pačią palūkanų normą kaip paskola, kurios gautą įmoką perskolinate. Tarkime, suteikėte paskolą už 27% metinių palūkanų. Jeigu visus paskolos grąžinimus perskolinsite už 27% metinių palūkanų, o gautas palūkanas pasiliksite sau, tuomet Jūsų uždirbama graža bus 27%.

XIRR metodu apskaičiuota grąža parodo tikėtiną uždarbį, jeigu visas gautas įmokas perskolinsite už tokias pačias palūkanas. Tarkime, jeigu suteikėte paskolą su 27% metinėmis palūkanomis, tai XIRR grąža parodo kiek procentų uždirbsite, jeigu visas gautas įmokas (paskolos grąžinimus su palūkanomis) paskolinsite vėl už 27% metinių palūkanų. XIRR grąža yra didesnė negu metinė paskolos palūkanų norma, kadangi reinvestuojant gautas įmokas, palūkanos uždirbamos ne tik nuo pradinės paskolintos sumos, bet ir nuo gautų palūkanų.

Skaičiuoklę galite parsisiųsti čia: Investicijų skaičiuoklė

  1. Investicijų suvestinė skirta palyginti investicijas atliktas per skirtingas tarpusavio skolinimo (P2P) platformas.

Uždirbtas pelnas apskaičiuojamas kaip gautų palūkanų, delspinigių ir antrinėje rinkoje patirto pelno/nuostolio suma. Uždirbtą pelną mažina sumokėti komisiniai mokesčiai ir blogos paskolos (blogomis paskolomis patartina laikyti tas paskolas, kurių įmokos vėluoja daugiau negu 90 dienų). 

Svarbu! Bloga paskola laikoma ne vėluojančių įmokų suma, tačiau visas vėluojančių paskolų likutis, kadangi jeigu paskolos gavėjas 90 d. vėluoja mokėti bent vieną įmoką, labai didelė tikimybė, kad jis nemokės ir visų kitų įmokų, dėl ko bus nutraukiama sutartis ir pradedamas išieškojimo procesas. Tokia paskola turėtų būti nurašyta (sumažinamas uždirbtas pelnas), tačiau jeigu išieškojimo procesas pavyksta ir kažkokia dalis ar visa paskola yra išieškoma, tuomet atgauta paskola bus apskaitoma kaip grąžinta paskola, o blogų paskolų suma mažės.

Skaičiuoklę galite parsisiųsti čia: Investicijų skaičiuoklė

  1. Trečioji skaičiuoklė skirta įvertinti paskolų portfelio grąžą, atsižvelgiant į vėluojančias paskolas bei įvertinti kompensacinio fondo įtaką grąžai.

Svarbu suprasti, kad jeigu paskola vėluoja, ne tik negautos įmokos, bet visa paskolos suma turi būti vertinama kaip potencialus nuostolis.

Tarkime, suteikėte paskolą sukčiui, kuris paskolą paėmė pasinaudodamas kito asmens tapatybe. Tokiu atveju tikimybė atgauti paskolintus pinigus yra labai maža, todėl, jeigu kaip nuostolį vertinsite tik negautas paskolos įmokas, Jūs dirbtinai didinsite savo investicijų grąžą.”

Skaičiuoklę galite parsisiųsti čia: Investicijų skaičiuoklė

Sėkmės!

Beje, jei norite, paklausti ar pasiūlyti patobulinti skaičiuoklę, kreipkitės į mane e-paštu. darius@finbee.com

 

Antrieji atsiliepimai apie www.Savy.lt

Sveiki, praėjo lygiai metai po to kai šiame bloge paruošiau įrašą apie tuo metu vienintelę platformą Lietuvoje SAVY.LT .Praėjus metams yra įdomu atsiversti tai kas buvo parašyta anksčiau ir pažiūrėti ką platformos plėtotojams pavyko nuveikti per metus.

Visų pirma, privalau pagirti SAVY vadovus už atsakomybę formuojant pačią rinką, nuolatinį ir sunkų darbą su valdžios institucijomis, organizuojant konferencijas P2P tema. Manau, visi rinkos dalyviai turėtų SAVY už tai padėkoti. Tad, nesikuklindamas ačiū sakau ir aš.

Na, o dabar apžvelkime pačią SAVY platformą ir jos rezultatus.

A… dar vienas intarpas. Prieš skaitant toliau reikia prisiminti, kad vis tik esu konkuruojančios įmonės vadovas. Tad jei kur jausite, kad esu šališkas, nenustebkite. Bet kuriuo atveju, labai noriu, kad to šališkumo būtų kuo mažiau, tad tikiuosi, kad man pavyks atsiriboti nuo FinBee ir pažiūrėti investuotojo akimis.

Prieš metus išskyriau tris punktus, kurie mano nuomone yra svarbiausi renkantis platformą investavimui. Tad pabandysiu nenukrypti nuo kurso ir išlaikyti tą pačią apžvalgos struktūrą.

  1. Platformoje pateikiamos informacijos skaidrumas ir P2P platformą vystančios komandos kompetencija.
  2. Rizikos valdymas
  3. Platformos techninės galimybės

 

  1. Platformoje pateikiamos informacijos skaidrumas ir P2P platformą vystančios komandos kompetencija.

 

Sutapimas ar ne, tačiau po pirmojo blog’o įrašo Savy tinklalapyje itin greitai atsirado visa vadovų komanda ir jų karjerų dosje. Manau, kad kiekvienam investuotojui tai yra itin svarbu, o ir vadovų kompetencija atrodo įtikinanti.

Su vadovų komanda galite susipažinti čia https://savy.lt/docs/team.html

Nors SAVY nuolat klupo pateikdama tikslią statistiką, tačiau ir šioje vietoje SAVY pasistūmėjo į priekį. https://savy.lt/docs/statistics.html

Tad, mano reziume toks. Kolegos iš SAVY supranta, kad P2P platformos yra viešos įmonės tad ir skaidrumo reikalavimai joms yra ženkliai aukštesni nei toms bendrovėms kurios su žmonių pinigais nedirba.

Ir visgi, yra vienas dalykas kuris mane asmeniškai neramina. Savy pateikdami vėluojančių paskolų statistiką norėdami ar nenorėdami klaidina vartotojus. Finansų pasaulyje yra įprasta, kad paskolos, kurių sutartys jau yra nevykdomos (vėluoja daugiau kaip 60 dienų) vėluojančių paskolų statistikoje yra atvaizduojamos pilna apimtimi.

Pavyzdžiui: išdavėme 1000 Eurų paskolą 12 mėnesių laikotarpiui. Galutinė kliento grąžintina suma yra 1200 eurų. Klientas per mėnesį turi mokėti 100 eurų.

Tarkime klientas nutarė nemokėti nei vienos įmokos. Po 60 dienų sutartis nutraukiama ir iš kliento reikalaujama visi 1200 eurų. Bet kuris finansistas pasakys, kad statistikoje turi būti ir rodoma visa sutarties suma, o ne dvi vėluojančios įmokos, kaip kad yra pateikiama SAVY.

Screen Shot 2016-03-15 at 22.28.02

Deja, neturiu pakankamai informacijos, kad galėčiau atlikti tikslius skaičiavimus, bet mano nuomone paskutinėse keturiose eilutėse pateikiamų skaičių suma turėtų būti ne ~25 tūkstančiai eurų, o apie 400 tūkstančių eurų kurie yra iškilęs realus pavojus būti niekada negražintiems. Būtų gerai, kad platformos plėtotojai vis tik pateiktų realius skaičius, kad investuotojams nereikėtų spėlioti.

Kita bėda yra ta, kad labai sunku tikėti skaičiais kuriuos platforma pateikia. Kad ir šioje analizuojamoje lentelėje yra grubi klaida, kuri platformos vadovams neužkliūna. Pasak lentelės, iš viso yra išduota 3mln. eurų, o 2,5 jau grąžinta. Kiek seku realią SAVY veiklą, tai niekaip negali būti tiesa.

Akivaizdu yra tai, kad platformos valdytojai nuolat susiduria su “nemeilės” skaičiams problema. Mano manymu, kas jau kas, bet skaičiai P2P platformoje turi “eiti” kaip šveicariškas laikrodis.

Įdomumo dėlei įdedu dar vieną pavyzdį apie “meilę” skaičiams. Savy vadovai visiems savo investuotojams išplatino laišką, kuriame pateikė “statistiką” apie tai kiek ir kokios paskolos vėluoja. Bėda ta, kad šioje statistikoje nesimato nei kiek paskolų vėluoja nei kokio reitingo paskolos vėluoja labiausiai. Ši statistika rodo: kokių paskolų išdaviau daugiausiai, tokios paskolos daugiausiai ir vėluoja.

image03(A1 ir E3 paskolų išduota mažiausiai, tad ir vėluoja mažiausiai. C2 ir D1 išduota daugiausia, tad ir vėluoja daugiausia).

image02(Daugiausia paskolų suteikiama namų remontui, refinansavimui ir vartojimui. Natūralu, kad tokios paskolos daugiausia ir vėluoja).

Jei būčiau SAVY vadovas, nedelsiant ieškočiau pastiprinimo, kad daugiau nereikėtų rausti dėl tokių absurdų.

  1. Rizikos valdymas.

Mano asmenine nuomone rizikos valdymas buvo ir lieka silpniausia SAVY platformos dalis (lygiai tą patį rašiau pries metus). Nors susigaudyti kiek iš tiesų paskolų vėluoja yra sunku (nes patikimos informacijos kol kas taip ir nepateikė), pagal investuotojų skundus socialiniuose tinkluose – beveik 25% paskolų vėluoja. Kas 20 paskola apskritai nesumoka nei vienos įmokos.

Nežinau, ką galiu patarti ar pakomentuoti. Manau, kad bėda ta, jog platformos valdytojai patys nežino kaip dorotis su šia situacija. Žibalo į ugnį įlieja ir įmonės vadovo V.Zabulio komentaras verslo žinioms SAVY veiklos pradžioje: “„Savy“ skaičiuoja, kad vėluojamų mokėti visų finansuotų paskolų dalis šiuo metu sudaro 0,5%. Manoma, kad ilgainiui šis rodiklis ūgtelės, bet neviršys 5%”.

Kiek pastebėjau, tai ir buvo paskutinis Vytauto komentaras, kuriame jis konkrečiai įvardino kokius nors skaičius. Norėčiau turėti geresnių naujienų, bet atrodo, kad SAVY situacijos nevaldo ir nežino kaip ją valdyti.

Gera žinia ta, kad investuotojai, net ir prie tokios vėlavimo statistikos vis dar gali tikėtis teigiamos grąžos. Tik, ne 20% ir ne 10%, o 5%-7%. Ir tai tik tol kol šalies ekonomika yra pakilime.

 

  1. Platformos techninės galimybės.

 

SAVY šioje vietoje į priekį juda tikrai neblogai. Yra beveik visi įrankiai kurių gali tikėtis geriausiose Europos platformose. Sistema patogi, lengvai suprantama, veikia su retais sutrikimais.

Vienas didžiausių SAVY platformos privalumų yra tai, jog išskolinti savo pinigus yra tikrai lengva. Automatinio skolinimo modelis turi įvairius nustatymus kurių pagalba lengva valdyti savo investicijas.

Atskiro pagyrimo nusipelno SAVY antrinė paskolų rinka, kuri yra aktyvi ir likvidi. Kaip ir dauguma funkcijų, lengvai suprantama nepatyrusiam investuotojui.

 

Taigi, mano reziume.

Jei SAVY išspręstų nemeilės skaičiams problemą ir perpus sumažintų vėluojančių paskolų skaičių ji taptų viena iš geresnių platformų Europoje. O kol kas – long way to go.

Sveiki! Šį kartą dalinuosi interviu, kuriame atsakau į letipinigai.lt autoriaus Romano užduotus klausimus. Interviu įrašą galite parsisiųsti iš letipinigai.lt arba klausytis tiesiog čia. Beje, tekstas yra neredaguotas, todėl surašyta šnekamoji kalba ne visada atrodo sklandi. (O ir šiaip nesu pats sklandžiausias šnekėtojas). Romano klausimai pateikti bold’u. Investuotojui yra labai svarbu iš anksto žinoti, kokia yra […]

Horoskopas 2016-iems metams

Sveiki!

Pirmiausia sveikinu su naujaisiais metais. Jau senokai nerašiau, tad šiuos metus pradedu pavyzdingai ir dalinuosi savo pamąstymais, ko P2P rinkoje tikėtis 2016 metais.

2015 –ieji buvo velniškai įdomūs tiek kompanijai, kuriai vadovauju, tiek ir kitiems rinkos dalyviams. Verslo žinios praneša apie vis naujas komandas, siekiančias paleisti sąvają platformą, o apie bičus iš Lenndy apskritai nenustoja rašyti, nors kolegos apart idėjos ir gero rinkodaros specialisto nieko daugiau ir neturi. Tikiu, kad ir sekančiais metais tarpusavio skolinimas išliks “Hot Topic” verslo spaudoje.

Šių metų lapkritį su kolegomis lankėmės Lendit konferencijoje Londone. Ten užkliuvo vienas skaičius, kuris rodo, jog apie pačią P2P rinką Anglijoje žino beveik toks pats skaičius žmonių, kaip kad žinojo ir prieš 5 metus. Noriu pasakyti, kad jei tarpusavio skolinimo platformos ir toliau išliks aktualios tik verslo žiniasklaidai, manau, kad visų platformų savininkai komunikuos su tuo pačiu investuotojų ratu. Jau dabar matome, kad naujai atsiradusioms platformos yra sunku pritraukti naujus investuotojus.

Taigi, ko tikėtis 2016 metais?

 

  1. Konkurencijos tarpusavyje.

 

Šiuo metu Lietuvoje veikia jau 4 P2P platformos, o dar 2 ketina pradėti savo veiklą netrukus. Savy, FinBee, Paskoluklubas, Ok.lt jau eteryje, Manu ir Lendum kažkur netoli starto linijos. Nori to ar nenori, kiti metai parodys, kurios platformos taps ilgalaikiais projektais, o kurioms teks pasitraukti. Kaip matome, jau dabar rinkos naujokams yra sunku rasti savo vietą investuotojų dienotvarkėje ir mintyse.

Tad, esu tikras jog sekančiais metais bus daug ir aktyvaus šurmulio viešojoje erdvėje. Bus daug simpatijų ir antipatijų, o platformų savininkai ieškos vis naujų būdų įtikti investuotojams.

Taigi, prognozė Nr.1.

Pasibaigus 2016 metams turėsime tik tris aktyviai veikiančias platformas. Tarp laimėtojų bus tos platformos, kurios sugebės veikti skaidriai ir atsakingai. Tokios, kurios sugebės tinkamai valdyti skolinimo riziką. Tokios, kuriose investuotojai jausis saugūs investuodami savo pinigus.

 

  1. Prisitaikymas prie rinkos reguliavimo

 

Kitais metais bus labai įdomu stebėti, kaip platformos prisitaikys prie pasikeitusios reguliacinės aplinkos. Naujasis įstatymas gan stipriai įtakoja P2P platformų veiklą – pradedant 5000 eurų ribojimu vienam investuotojui per metus ir baigiant tuo, kad platformos pajamas galės gauti tik nuo grįžtančių įmokų.

Ne ką mažesnis iššūkis yra tai, kad rinkos prižiūrėtojas, Lietuvos bankas, kol kas negali atsakyti į kai kuriuos platformų vadovų klausimus.

O klausimų yra daug:

  • Ar į 5000 EUR sumą yra įskaičiuojamos reinvesticijos?
  • Ar įsigyjant paskolas antrinėje rinkoje jos įsiskaičiuoja į tuos 5000?
  • Kaip platformoms organizuoti savo veiklą, jei jos turės atsisakyti sutarties sudarymo mokesčio pajamų? Juk tai vienintelis ir pagrindinis pajamų šaltinis.
  • Kaip apmokestinamos pajamos, kurias investuotojai uždirba per P2P platformas.

 

Taigi, prognozė Nr.2.

  • 2016 metais išvysime oficialią VMI poziciją dėl gautų pajamų apmokestinimo;
  • Platformų savininkai bus priversti uždirbamas pajamas “rišti” prie grįžtančių įmokų iš klientų, taip dar labiau rūpindamiesi paskolų prašymų pateikiamų investuotojams kokybe;

 

  1. Verslo finansavimas

Jei 2014 ir 2015 metai buvo vartojimo paskolų platformų atsiradimo metai, tai esu tikras, kad kitais metais turėsime ne mažesnę puokštę įmonių siūlančių paskolas verslui.

Įvairiuose valdžios koridoriuose jau dabar atviru tekstu kalbama, kad P2P platformoms skolinančioms smulkiam ir vidutiniam verslui bus atviros visos durys, o jų veikla itin skatinama (deja, vartojimo finansavimo atveju ne viskas taip rožėm klota).

Lietuvos bankas ir Finansų ministerija tikriausiai jau pavargo nuo to, kad kiekvienais metais komerciniai bankai žada pradėti skolinti smulkiam ir vidutiniam verslui, bet niekada taip ir nepradeda to daryti normaliomis apimtimis. Finansavimas, visame šiuolaikiniame pasaulyje yra vienas pagrindinių variklių, tačiau Lietuvoje jis prieinamas tik didiesiems. Panašu, kad tai suprasdamos, Lietuvos institucijos ruošia įstatymą, kuris, jei bus priimtas tokioje formoje koks yra įstatymo juodraštis, P2P platformoms padės sužydėti visu gražumu. Juodraštis su kuriuo man teko susipažinti, įstatyminės bazės palankumu vykdyti P2P skolinimo verslui sąlygas būtų tarp TOP 10 šalių visame pasaulyje.

Taigi, prognozė NR 3.

  • Kitų metų rudenį turėsime jau veikiantį “crowdfundingo” įstatymą. Visiškai tikiu, kad jis bus priimtas toks palankus verslui kaip kad yra surašytas juodraštis.
  • Kitais metais turėsime 3-4 platformas teikiančias paskolas verslui. §

 

  1. Konkurencija su bankais ir greitukais

 

Nei viena tarpusavio skolinimo platforma vis dar negali pasigirti tuo, kad ji dominuoja rinkoje. Taip, kai lygini vieną platformą su kita, gali tikrai matyti skirtumus. Viena išduoda daugiau paskolų, kita patogiau naudotis, trečios paveiksliukas gražesnis, ketvirtoje viskas OK, išskyrus tai, kad niekas ne OK. Visos platformos yra dar tik kūdikiai žengiantys pirmuosius žingsnius, tad jų tarpusavio varžybos tik pamalonina šiuos vaikus stebinčiųjų rutiną. Esmė visai ne tame kas šaunesnis. Žymiai svarbiau yra tai, kad visos Lietuvoje veikiančios platformos yra mikro dydžio. Sudėjus visas paltformas kartu, išduodamų paskolų procentas nuo visos vartojimo kredito rinkos nesudarytų net vieno procento. Būtent į tai dėmesį ir savo energiją turėtų kreipti platformų savininkai.

Be abejo, į platformų augimą dėmesį atkreips ir konkurentai – greitųjų kreditų įmonės. Nuo vasario 1 dienos, greitųjų kreditų įmonės bus labai stipriai apribotos vartojimo kredito įstatymo, tad turės dairytis į “ilgesnes paskolas”. Tokiu būdu, P2P platformų ir greitukų interesai natūraliai susikirs.

Kas iš to? P2P platformos, norėdamos būti konkurencingos, turės mažinti palūkanas už kurias suteikia paskolas klientams. Dar įdomiau yra tai, kad sumažindamos palūkanas jos dar labiau priartės prie komercinių bankų teikiamų vartojimo kredito sąlygų. Tad, konkurencija paaštrės ne tik su greitaisiais kreditais bet ir su komerciniais bankais.

Prognozė Nr.4

  • Gan ženkliai 4-7 % sumažės investuotojų uždirbamos palūkanos.
  • Visos tarpusavio skolinimo platformos kitais metais išduos dvigubai daugiau paskolų nei išdavė šiemet. Tai ir toliau bus “lašas jūroje” žvelgiant į rinkos dydį.

 

Na, o FinBee vardu naujų metų proga linkime,

Kad kitais metais būtų sunkumų, kuriuos kartu įveiksime,

Kad kiltų klausimų, į kuriuos kartu atsakysime, 

Kad išsisuktumėme iš situacijų į kurias neplanavome patekti. 

Išskirtinės patirtys kuria pasitikėjimą ir draugystę. 

FinBee kaledos

Ačiū už tai, kad pasitikite mumis, FinBee kolektyvas

P2P teisinis reguliavimas

Vartojimo kredito įstatymo atnaujinimas ir ką tai reiškia P2P platformoms bei investuotojams.

Lapkričio 5 dieną seimas priėmė naują vartojimo kredito įstatymo papildymą, kuris gana stipriai liečia tarpusavio skolinimo platformas ir jų klientus. Geroji žinia ta, kad tarpusavio skolinimo platformos pagaliau yra pilnai reguliuojamos, turi aiškų reikalavimų ir prievolių sąrašą. Blogoji žinia, kad ne visi reikalavimai yra protingi. Tačiau visi mes turime gerbti priimtą įstatymą ir juo vadovautis. Tad pirmiausia noriu jus supažindinti su pagrindiniais pasikeitimais.

Taigi, geroji žinia. Įstatymo penktasis skirsnis vadinasi: TARPUSAVIO SKOLINIMAS. Mano asmenine nuomone tai labai svarbus laimėjimas. Sukurta aiški, reguliuojama aplinka dalinimosi ekonomikai finansų sektoriuje. Tai pridės daugiau pasitikėjimo tiek vystytis naujoms, stiprioms platformoms, tiek investuotojams investuoti, o besiskolinantiems sukurs aplinką skolintis pigiau. Priežiūros funkcija yra priskirta Lietuvos Bankui.

Dabar apžvelkime kokie nauji reikalavimai atsirado.

  1. Paskolos davėjas vienam vartojimo kredito gavėjui gali suteikti ne didesnį kaip 500 eurų vartojimo kreditą per dvylikos mėnesių laikotarpį.

Šis norma sako, kad vienas investuotojas į vieną paskolą galės dėti ne daugiau kaip 500 eurų. Tad, platformų operatoriai turės užtikrinti, kad vieno investuotojo “lubos” į vieną paskolą būtų būtent 500 Eurų. Manau, kad toks reikalavimas įstatyme atsirado siekiant apginti besiskolinantį nuo per didelio investuotojo noro atsiimti pinigus, pavyzdžiui laukiant prie darbo rankose laikant “užtikrinimo” priemones. Tiesa, tai yra nelabai įmanoma, nes investuotojams yra prieinami tik nuasmeninti besiskolinančiųjų duomenys.

  1. Bendra visiems vartojimo kredito gavėjams paskolos davėjo suteiktų vartojimo kreditų suma negali būti didesnė kaip 5 000 eurų per dvylikos mėnesių laikotarpį. 

Ši norma nustato, kad vienas fizinis asmuo per vienerius kalendorinius metus gali suteikti paskolų ne daugiau negu už 5000 Eurų per vieną platformą. Šis ribojimas gana ženkliai palies tarpusavio skolinimo rinką. Investuotojai norintys “rimčiau” užsiimti investavimu į paskolas turės priimti sprendimus: 1. Naudotis mamos, tėčio, sesės, brolio, žmonos, vyro ir t.t ID arba 2. Registruoti juridinį asmeninį ir tapti vartojimo kredito davėju.

  1. Platformos operatoriai turės sukaupti 40 000 eurų įstatinį kapitalą.

Kai platformos įgyvendins šią normą, niekas nebegalės teigti, kad platformos niekuo nerizikuoja. 40 000 eurų jau yra ženkli suma, kuri neleis pradedantiesiems verslininkams, neturintiems supratimo apie skolinimo verslą pradėti tarpininkauti tarp investuotojų ir besiskolinančių.

  1. Platformos turi pateikti veiklos užtikrinimo planą.

Platformų operatoriai, norėdami būti įrašyti į viešąjį tarpusavio skolinimo operatorių sąrašą, privalės pateikti planą, kuris užtikrins tolimesnį santykių tarp investuotojo ir kliento tęstinumą. Tai reiškia, kad net ir tuo atveju jei platforma nutraukia savo veiklą, klientų įsipareigojimai investuotojams niekur nedingsta. Užsienyje toks tęstinumas dažniausiai užtikrinamas pasirašant susitarimą su advokatų kontoromis, kurios visą laiką turi visų galiojančių sutarčių kopijas ir tai pagrindžiančius skaičiavimus. Manau, kad toks sprendimas yra logiškas ir suprantamas.

  1. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis gali būti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų.

Šis įstatymo įpareigojimas yra bene svarbiausias iš visų. Jis sako, kad platformoms privalės rūpėti besiskolinančiųjų “kokybė” ir galimybė tas paskolas grąžinti. Jei klientas nustos grąžinti paskolą, nuostolį patirs ne tik investuotojas bet ir platformos operatorius.

Dar kartą noriu pasidžiaugti, kad rinka įgavo daugiau aiškumo, padėkoti kolegoms ir konkurentams SAVY už iniciatyvą, Lietuvos Bankui už kruopštų darbą. Nors priimant įstatymą ir buvo padaryta klaidų, kai kuriose vietose paskubėta, kai kas apibrėžta ne iki galo suvokiant grėsmes – pradžia yra nebloga.

Vis tik norėčiau sužinoti – kokiu būdu buvo nustatyti skaičiai. Pavyzdžiui, kokia analize remiantis nustatytas 5000 eurų limitas? Kokia logika vadovaujantis nustatyta 40 000 eurų įstatinis kapitalas? Kodėl į vieną paskolą neleidžiama dėti daugiau kaip 500 eurų?

Jei netyčia kas nors iš valdžios atstovų skaitytų tai ką rašau, norėčiau priminti sritis kurioms vis dar trūksta reguliavimo:

  • Kaip apmokestinamos investuotojų palūkanos už tarpusavio skolinimo platformų pagalba uždirbtą pelną?
  • Kaip nustatyti, kad investuotojas, skolinantis per platformą supranta riziką, kurią prisiima?
  • Kaip reguliuojamos platformos, veikiančios iš užsienio? Pavyzdžiui Mintos.lv atvejis kai Lietuvos investuotojai investuoja į vartojimo paskolas Lietuvoje per Latvijoje veikiančią platformą?

Taigi, darbo dar per akis.

Užsienyje uždirbtų palūkanų apmokestinimas

Sveiki,

tai, kad esu http://www.FinBee.lt vadovas dar nereiškia, kad nuo šiol rašysiu tik apie šią įmonę. Šį kartą kartu su Sorainen advokatų kontora apžvelgiame situaciją kai privatus asmuo uždirba palūkanas užsienio platformose. Gero skaitymo ir dar kartą Ačiū Sorainen. Retai kada advokatai savo patarimais dalinasi nemokamai, o šį kartą būtent taip ir yra.

Užsienyje uždirbtų palūkanų apmokestinimas: kada reikia deklaruoti palūkanas ir kokius mokesčius reikia susimokėti?

15% GPM nuo užsienyje uždirbtų palūkanų mokėti turi pats skolintojas. Tačiau svarbu tai, kad tos pačios palūkanos gali būti apmokestintos ir užsienyje (mokesčiu prie pajamų šaltinio). Neretai toks mokestis sieks 10% arba daugiau.

Tokiu atveju iš Lietuvoje mokėtino mokesčio skolintojas galėtų atskaityti užsienyje išskaičiuoto mokesčio sumą, bet ne daugiau, nei Lietuvoje mokėtinas mokestis (t.y. jei užsienyje mokestis didesnis, Lietuvoje GPM mokėti nereikės, bet užsienyje sumokėto mokesčio Lietuva taip pat negrąžins). Atskaitymas atliekamas užpildant metinės pajamų deklaracijos priedus, tačiau tai padaryti galima tik prie deklaracijos pridėjus įrodymus apie užsienyje sumokėtą mokestį. Paprastai tai turės būti užsienio valstybės mokesčių institucijos išduota pažyma (ES ir kai kurių kitų šalių atveju VMI turėtų būti priimtini ir kiti įrodymai, tačiau skolinant fiziniam asmeniui VMI vis tiek gali reikalauti oficialios pažymos).

Jeigu palūkanas užsienyje uždirbantis skolintojas vykdo individualią veiklą, palūkanų apmokestinimas užsienio valstybėje nesikeis. Tačiau jei ten taikomas didesnis nei 5% mokesčio tarifas, bendra užsienyje sumokėtų palūkanų mokestinė našta gali gerokai išaugti. Pavyzdžiui, jei užsienio šalyje visa palūkanų suma bus apmokestinta 10% mokesčiu, Lietuvoje sumokėjus SODROS įmokas bendra palūkanų mokestinė našta išaugs iki maždaug 23%. Taigi jei užsienio valstybėje negalioja kokios nors palūkanų lengvatos, skolinti Lietuvoje gali būti patraukliau.

Sorainen advokatų kontora
Sorainen teisininkė Rasa Mikutienė
Sorainen Teisininkas Artūras Asakavičius
Sorainen Teisininkas Artūras Asakavičius