Užsienyje uždirbtų palūkanų apmokestinimas

Sveiki,

tai, kad esu http://www.FinBee.lt vadovas dar nereiškia, kad nuo šiol rašysiu tik apie šią įmonę. Šį kartą kartu su Sorainen advokatų kontora apžvelgiame situaciją kai privatus asmuo uždirba palūkanas užsienio platformose. Gero skaitymo ir dar kartą Ačiū Sorainen. Retai kada advokatai savo patarimais dalinasi nemokamai, o šį kartą būtent taip ir yra.

Užsienyje uždirbtų palūkanų apmokestinimas: kada reikia deklaruoti palūkanas ir kokius mokesčius reikia susimokėti?

15% GPM nuo užsienyje uždirbtų palūkanų mokėti turi pats skolintojas. Tačiau svarbu tai, kad tos pačios palūkanos gali būti apmokestintos ir užsienyje (mokesčiu prie pajamų šaltinio). Neretai toks mokestis sieks 10% arba daugiau.

Tokiu atveju iš Lietuvoje mokėtino mokesčio skolintojas galėtų atskaityti užsienyje išskaičiuoto mokesčio sumą, bet ne daugiau, nei Lietuvoje mokėtinas mokestis (t.y. jei užsienyje mokestis didesnis, Lietuvoje GPM mokėti nereikės, bet užsienyje sumokėto mokesčio Lietuva taip pat negrąžins). Atskaitymas atliekamas užpildant metinės pajamų deklaracijos priedus, tačiau tai padaryti galima tik prie deklaracijos pridėjus įrodymus apie užsienyje sumokėtą mokestį. Paprastai tai turės būti užsienio valstybės mokesčių institucijos išduota pažyma (ES ir kai kurių kitų šalių atveju VMI turėtų būti priimtini ir kiti įrodymai, tačiau skolinant fiziniam asmeniui VMI vis tiek gali reikalauti oficialios pažymos).

Jeigu palūkanas užsienyje uždirbantis skolintojas vykdo individualią veiklą, palūkanų apmokestinimas užsienio valstybėje nesikeis. Tačiau jei ten taikomas didesnis nei 5% mokesčio tarifas, bendra užsienyje sumokėtų palūkanų mokestinė našta gali gerokai išaugti. Pavyzdžiui, jei užsienio šalyje visa palūkanų suma bus apmokestinta 10% mokesčiu, Lietuvoje sumokėjus SODROS įmokas bendra palūkanų mokestinė našta išaugs iki maždaug 23%. Taigi jei užsienio valstybėje negalioja kokios nors palūkanų lengvatos, skolinti Lietuvoje gali būti patraukliau.

Sorainen advokatų kontora
Sorainen teisininkė Rasa Mikutienė
Sorainen Teisininkas Artūras Asakavičius
Sorainen Teisininkas Artūras Asakavičius

Kaip apmokestinamos palūkanos uždirbtos iš tarpusavio skolinimo?

Hello ir vėl. Šio blogo skaitytojai manęs nuolat klausia, – kaip apmokestinamos palūkanos uždirbtos iš tarpusavio skolinimo? Ką apie tai mano VMI? Kaip teisingai deklaruoti uždirbtas palūkanas?

Tiesą pasakius, nesu profesionalus teisininkas ir pats asmeniškai neturiu visų reikalingų atsakymų. Dėl to, kreipiausi į vienus aktyviausių specialistų Lietuvoje, SORAINEN advokatų kontorą su prašymu padėti susigaudyti įvairiuose teisiniuose niuansuose. Gera žinia ta, kad jie sutiko pasidalinti savo įžvalgomis mums rūpimais klausimais. Vienas opiausių klausimų: kaip apmokęstinamos palūkanos uždirbtos iš tarpusavio skolinimo? Ačiū SORAINEN! Įdomaus skaitymo.

Sveiki,

Neseniai su Laimonu šnekučiavomės apie šį P2Pskolinimas.lt blogą ir jo skaitytojams kylančius klausimus. Kadangi SORAINEN Lietuvoje yra bene vienintelė advokatų kontora, kuri daug dėmesio skiria „P2P“ ir „crowdfunding“ (liet. sutelktinis finansavimas) veiklai bei tinkamam šios veiklos reguliavimui Lietuvoje, pasiūlėme savo pagalbą atsakant į blogo skaitytojų klausimus.

Dauguma blogo skaitytojų yra investuotojai/skolintojai, todėl pateikiame atsakymus, žvelgdami į situaciją iš jų varpinės. Tikimės, kad jums ši informacija bus naudinga ir padės geriau suprasti esamą teisinę aplinką bei būsimus jos pokyčius.“

Lietuvoje uždirbtų palūkanų apmokestinimas: kas ir kada turi deklaruoti palūkanas (skolintojas ar skolininkas), kas turi sumokėti mokesčius (skolintojas ar skolininkas)? 

Sorainen advokatų kontora
SORAINEN mokesčių ir muitų praktikos teisininkė Rasa Mikutienė

Skolintojas, kuris užsidirbo palūkanų Lietuvoje, privalo deklaruoti savo metines pajamas. Tai jis turi padaryti iki kitų metų gegužės 2 dienos pateikdamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) metinę pajamų deklaraciją (GPM308).

Deklaravęs Lietuvoje uždirbtas palūkanas, skolintojas neturi nuo jų mokėti gyventojų pajamų mokesčio (GPM), nes skolininkas 15% GPM jau turėtų būti išskaičiavęs iš išmokamų palūkanų ir sumokėjęs į valstybės biudžetą už skolintoją.

Pavyzdžiui, jei skolininkas kartu su grąžinama 50 EUR paskolos suma skolintojui turi mokėti 10 EUR palūkanų, faktiškai skolintojui jis turėtų sumokėti tik 8,5 EUR palūkanų. 1,5 EUR (10 EUR * 15% GPM = 1,5 EUR) skolininkas tą patį mėnesį turėtų sumokėti į valstybės biudžetą kaip skolintojo GPM. Be to, skolininkas VMI dar turėtų pateikti ir specialią mėnesinę deklaraciją (FR0572). Joje reikia atskirai išskirti kiekvienam skolintojui sumokėtų palūkanų ir išskaičiuoto GPM sumą. Tą padaryti reikia iki kito mėnesio 15 dienos. Jei palūkanos išmokamos kas mėnesį, kas mėnesį reikės ir deklaruoti bei daryti pavedimą GPM pervedimui į biudžetą.

Palūkanas uždirbant Lietuvoje, pačiam skolintojui nereikia rūpintis savo mokesčių mokėjimu tinkamai bei laiku, nes tai turi daryti skolininkas. Tokia mokesčio mokėjimo ir deklaravimo tvarka labai nepatraukli besiskolinantiems per P2P platformas. Tačiau ji labai patogi VMI, kadangi sumažėja skolintojų galimybės nuslėpti uždirbtas palūkanas. Vis dėlto skolinant per P2P platformas galimybę skolintojams „pasislėpti“ galima sumažinant ir neužkraunant neproporcingos naštos skolininkams. Pavyzdžiui, informaciją apie palūkanas uždirbusius skolintojus VMI galėtų gauti iš platformos administratoriaus. Tuomet VMI GPM galėtų ieškoti jau ne iš skolininko, o tiesiai iš skolintojo. Iki šiol vykusių diskusijų metu Finansų ministerija pritarė iniciatyvai dabartinę apmokestinimo tvarką keisti, tačiau konkretūs teisės aktų projektai, tikėtina, nebus priimti be rinkos dalyvių aktyvaus dalyvavimo.

Rinkos dalyvių dalyvavimas labai reikalingas ir skatinant VMI detaliau paaiškinti, kada skolinimo veikla peržengia individualios veiklos slenkstį, nes tokiais atvejais mokestiniai klausimai itin komplikuojasi. Bendrai individuali veikla apibrėžiama kaip savarankiška (lyginant su darbo santykiais), tęstinė (turinti nuolatinumo požymių, kitaip nei kokia nors atsitiktinė veikla) bei versliškumo elementų turinti veikla (t.y. veikla, kurią vykdant siekiama gauti ekonominės naudos). Skolinant per P2P platformas klausimų dėl pirmojo ir trečiojo elementų paprastai nekyla. Tačiau kada skolinimo veikla laikytina nebe atsitiktine, o tęstine, įvertinti sunkiau. Kaip aiškina pati VMI, kai kada ir vienkartinis didelės apimties sandoris gali reikšti, kad vykdoma individuali veikla, tačiau lygiai taip pat kitais atvejais ir kelių analogiškų sandorių sudarymas iš eilės nereiškia individualios veiklos vykdymo.

Jei skolinimo veikla vis dėlto peržengia individualios veiklos slenkstį, skolintojo mokestiniai klausimai jau nebėra visiškai išsprendžiami be jo paties dalyvavimo. Uždirbtos palūkanos apmokestinamos ne 15%, o 5% GPM tarifu. Vis dėlto skolininkas iš išmokamų palūkanų jau bus išskaitęs standartinį 15% GPM, todėl perviršį iš biudžeto reikės susigrąžinti. Perviršis susidarys ne tik dėl skirtingo tarifo, bet ir dėl to, kad individualioje veikloje GPM paprastai mokamas tik nuo 70% uždirbtų pajamų, o skolininkas GPM bus atskaitęs nuo visos palūkanų sumos. Be to, skolintojui papildomai reikės mokėti ir SODROS įmokas (viso 37,5%, paprastai skaičiuojant nuo 35% uždirbtų palūkanų sumos). Bendra uždirbtų palūkanų mokestinė našta individualios veiklos atveju sieks apie 17%, taigi bus kiek didesnė, nei atsitiktinio skolinimo atveju.“

Už straipsnį dėkojame SORAINEN teisininkams Artūrui Asakavičiui ir Rasai Mikutienei. Plačiau apie autorius:

Rasa Mikutienė

Sorainen advokatų kontora
Sorainen teisininkė Rasa Mikutienė

(http://www.sorainen.com/lt/komanda/31/Rasa.Mikutienė) yra SORAINEN Mokesčių ir muitų praktikos grupės teisininkė. Rasa konsultuoja klientus įvairiais tiesioginių ir netiesioginių mokesčių klausimais, ypatingą dėmesį skirdama tarptautiniams apmokestinimo aspektams, į kuriuos gilinosi studijuodama Lundo universitete Švedijoje, kur įgijo Europos Sąjungos ir tarptautinės mokesčių teisės magistro laipsnį. Rasa turi svarios patirties atstovaujant klientams mokestiniuose ginčuose bei teikiant pagalbą mokestinių patikrinimų bei derybų su mokesčių administratoriumi metu. Ji taip pat rengia prašymus VMI dėl įpareigojančių individualių išaiškinimų bei teisines išvadas klientams įvairiais mokesčių klausimais, padeda klientams sprendžiant kasdienius mokestinius klausimus.

Artūras Asakavičius

Sorainen
Sorainen Teisininkas Artūras Asakavičius

(http://www.sorainen.com/lt/komanda/31/Artūras.Asakavičius), yra SORAINEN Bankininkystės ir finansų bei Draudimo praktikos grupių teisininkas, besispecializuojantis bankininkystės, finansinių paslaugų, reguliavimo, investicinių fondų, kapitalo rinkų, draudimo teisės ir alternatyvaus finansavimo klausimais. Artūras turi sukaupęs patirties konsultuodamas tiek Lietuvos, tiek užsienio klientus. Artūras advokatų kontoroje SORAINEN yra atsakingas už sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo sritis. Jis aktyviai prisideda prie sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo teisinio reguliavimo kūrimo Lietuvoje.

Lietuvos Bankas legalizavo P2P skolinimąsi

Geros naujienos! Lietuvos bankas legalizavo tarpusavio skolinimąsi. Nuo šiol visos P2P bendrovės veikiančios Lietuvoje turės vadovautis Lietuvos vartojimo kredito įstatymu, teikti ataskaitas ir turėti ginčų nagrinėjimo taisykles.

Esu tikras, kad čia tik pirmieji žingsniai reguliuojant P2P platformas. Yra dar ne vienas ir ne du aspektai kuriais tarpusavio skolinimo platformos skiriasi nuo įprastų kredito davėjų, tad ir reguliavimas anksčiau ar vėliau turės būti pritaikytas būtent šiai veiklai, o ne tiesiog pakištas po kitu veikiančiu įstatymu.

Iš kitos pusės, puikiai suprantu ir Lietuvoas banką. Manau, kad pagrindinė LB baimė buvo, jog greitųjų kreditų įmonės, prisidengdamos P2P platformomis skolins savo pinigus nesivadovaujant vartojimo kredito įstatymu. Šiuo žingsniu, legalizuodami platformas, bent jau nuo tokio “apėjimo“ Lietuvos bankas apsisaugojo (apsaugojo mažiau raštingus Lietuvos piliečius). Tačiau, kai pasaulyje kalbama apie P2P platformų reguliavimą, visų pirma imama ginti investuotojo teises. Ir tai visiškai suprantama – neapsaugotas investuotojas pinigus gali prarasti, o skolininkas bent jau kažką gauna (paskolą).

Įsivaizduokime situaciją, jei platformos valdytojai nuolat pateikia neteisingą informaciją, klaidina investuotojus, klysta savo skaičiavimuose ar piktybiškai grobsto pinigus. Kol kas to nepasitaikė nei vienoje šalyje. Tačiau, tokia galimybė egzistuoja ir Lietuvos bankas turi sugalvoti struktūrą, kaip apginti investuotojų interesus.

Tarkime Anglijoje, labiausiai išvystytoje P2P rinkoje (teisiniu požiūriu), kiekviena platforma turi laikytis šių griežtų taisyklių:

1.Bendrovės finansai turi būti griežtai atskirti nuo skolininkų-skolintojų pinigų.
2.Bendrovės turi turėti sutartį su trečiąja šalimi, kad bankrutavus ar kitaip nutraukus veiklą pinigų susirgrąžinimo iš skolininkų procesas ir toliau vyktų sklandžiai.
3. Tiek investuotojai tiek skolininkai turi 14 dienų persigalvojimo galimybę. Čia kaip perkant šaldytuvą. Per 14 dienų gali nutarti kad spalva nebegraži ar dydis nebetinkamas ir grąžinti prekę pardavėjui.
4. Informacijos pateikimas platformoje turi būti 100% skaidrus. Anglai paruošė standartą pagal kurį visos platformos pateikia duomenis apie paskolas vienodai. Tai investuotojams palengvina apsisprendimą ar investuoti ar ne.
5. Bendrovės nuolat turi turėti bent 20 tūkstančių svarų veiklos tęstinumui(samdyti trečiąją šalį) jei bankrutuoja ar tiesiog pasitraukia iš verslo.

Beje, Ačiū Lietuvos banko darbuotojams už vakarietišką požiūrį. Tai tik patvirtina, kad ši institucija iš tikrųjų dirba mums, o ne skandinavų bankams kaip nuolat girdime spaudoje. Kam jau kam, bet skandinavų bankams šis LB požiūris yra itin nenaudingas. Prognozuojama, kad P2P skolinimas 2025 metais Amerikoje sudarys net 25%. Jei būčiau skandinavų banko vadovas, norėčiau kuo greičiau uždrausti viską kas vyksta tik tarp žmonių.

Lėti estai ir vėl greitesni už lietuvius

Sveiki,

žadėjau, kad pasidalinsiu naujienomis iš Džakartos, iš parodos Startup Asia Jakarta. Tiesą pasakius, kol kas nieko padoraus neparuošiau, tad ir dalintis nesinori. Tačiau, pavyko užmegzti dialogą su Estijos P2P įmone Investly. Šiuo interviu ir noriu pasidalinti. Lėti estai tobulėja tokiu greičiu, kad net pavydu.

  1. What are your main challenges in the early beginning of your company.

Getting any marketplace started is challenging, because one needs to work on both demand and supply side. Furthermore, in order for people to start engaging they need to see some track record and on the other hand to show some track record we need people to start engaging. We see a strong demand for growth capital from creditworthy companies, who are left behind the doors of banks who are just incapable of lending to small businesses. Also, private investors are not earning good returns on their savings.

Hence, we are currently very actively building our community, trying to get early adaptors in terms of investors and company owners onto our platform. Our product development is guided by their direct feedback and we are being very transparent and open about our processes to gain trust on both sides. For the moment, there is a lot of explaining and communication to be done to lay down the details of the credit risks and how do we manage our processes, so people could start trusting our platform.

Also, at the time we were entering the market in August, we took part of one of the most demanding business technology startup accelerators in Europe, Startup Wise Guys. This was incredibly intense learning and validation process that helped us to build a very strong foundation for future growth, but it hurt us a bit in the short term, as we could not focus on sales and community development as much as we would have wanted to at the first few months.

For the moment, we have successfully graduated from the accelerator and we see some good developments already. In the long run, this experience will help us to build a truly long lasting solution for the small business financing.

  1. What is governments attitude towards P2P lending platform in Estonia.

P2P lending did not exist even only few years ago. After the financial crisis, the banks were incapable of solving the problems our economy is facing today. However, due to innovation in the financial model and the technology by non-traditional finance people, a sign of hope emerged for small businesses. P2P business lending started providing access to capital for small businesses that they were blocked from previously. At the same time, the private investors have to be protected as well, which is exactly what the industry and the legislator tends to be aiming for.

Whilst our local Ministry of Finance is developing a suitable legal framework (due to be implemented late 2015) to spur innovation in this area whilst protecting the investors, the Financial Inspection is already meeting the existing players and having active conversation with the platforms such as Investly to make sure we abide by existing rules and take good precaution measures to offer a secure and high quality service. I am personally very satisfied to see that there has been such a proactive stance taken by the legislator, because this helps to spur the P2P lending community in Estonia and attract investors to these platforms as they know that their interests are protected.

  1. What is your future plans?

Investly continues to build the marketplace for small business financing. We refined our go-to-market strategy and we have several solutions in development that help us to get many good quality loan offers to the platform. We are also extensively on-boarding new investors to be ready to service this demand.

At the moment we are also raising a round of funding for our own activities so we could bring these solutions to the market more quickly. After we have settled in Estonia, we will go to the UK market and bring the technology from Estonia to the UK, where we are getting already many investors from.