Laikas atverti duomenis?

 

Tai vis tik, kokia gi yra didžiausia rizika investuojant į P2P skolinimo platformas? Dideli vėlavimai, ekonominė krizė? Paskutinių poros metų rezultatai sako, kad nė velnio. Kol kas didžiausią riziką kelia vidinė platformas valdančių įmonių rizika – sukčiavimas (fraudulent activity).

Toli šių pavyzdžių ieškoti nereikia. Kredito unijos Lietuvoje viena po kitos uždaromos būtent dėl šios priežasties, Ūkio bankas taip pat. Na, o P2P rinkoje, nepamirškime Trust Buddy, platformos prieš 2 metus nutraukusios veiklą. Na, o šią savaitę, turime dar vieną liūdną atvejį. Ispaniška platforma Comunitae nutraukė veiklą, nes vienas iš darbuotojų susitaręs su draugais investuotojams siūlė investuoti į neegzistuojančius projektus. Padaryta žala tokia didelė, kad platforma nutarė nutraukti veiklą. Žinoma, pradėti teisiniai veiksmai prieš nusikaltėlius, bet….. šaukštai po pietų.

Ką galime iš to pasimokyti?

Diversifikuokime investicijas. Investuokime į tai ką suprantame. Tikrinkime akcininkų ir vadovų reputaciją.

Platformų valdytojai, ką galime padaryti mes? Hm… decentralizuokime sprendimų priėmimą. Pagrindiniai vadovai neturi turėti galimybės talpinti paskolų į biržas. Patvirtinti išduodamą paskolą turi ne mažiau du darbuotojai. Svarbiausia – atviri duomenys investuotojams. Turime išviešinti kiek įmanoma daugiau informacijos, turime vengti black box sprendimų, turime atverti savo paskolų portfelių informaciją.

Šiandien mano žinutė trumpa bet labai svarbi. Pamąstykime.

Daugiau informacijos apie Comunitae platformos nutraukiamą veiklą rasite čia:

https://www.p2p-banking.com/countries/spain-spanish-platform-comunitae-stops-operations-due-to-fraud/

 

Investavimas į verslo paskolas. Kas užtikrina, kad paskolos bus mokamos laiku?

Sveiki,

P2P Investavimas į paskolas verslui visoje Europoje vis dar yra sąlyginai naujas. Lietuvos Bankui ir Finansų ministerijai pasirūpinus, kad Lietuvoje turėtume atskirą sutelktinio finansavimo įstatymą, šiuo metu esame viena iš tų išskirtinių šalių kuriose P2P verslo finansavimas yra 100% reguliuojamas, dėl to bent jau iš teisinės pusės saugus. Ar jis saugus iš rizikos pusės? Ar investuotojo prisiimama rizika yra pakankamai maža, kad apsimokėtų investuoti? Būtent apie tai noriu padiskutuoti šiame įraše.

Kai verslas yra didelis, metinės apyvartos didelės ir stabilios, tuomet jo pastovumą ir galimybę grąžinti kreditą nustatyti yra gerokai lengviau, nei įvertinti smulkią įmonę. Dėl to, FinBee platformoje dažniausiai sutiksite tik tas įmones kurių savininkai asmeniškai garantuoja, kad paskola bus grąžinta, arba paskolą užtikrina nekilnojamuoju turtu. Pakalbėkime apie kokį saugumą investuotojui tokia garantija duoda, kokie yra teisiniai tokios paskolos “atspalviai”, kuom tai skiriasi nuo laidavimo, kaip išieškomos investuotojų lėšos ir kaip išieškotos sumos yra paskirstomos.

Kodėl garantija, o ne laidavimas?

Paskolos FinBee platformoje, pažymėtos skydelio ikona yra apsaugotos asmenine savininko ar direktoriaus garantija. Tai reiškia, jog jei verslo įmonė negalės vykdyti savo įsipareigojimų, išieškojimas bus nukreiptas į įmonės savininką. Labai svarbu garantijos nemaišyti su laidavimu. Skolininko prievolės įvykdymas užtikrinamas garantija, o ne laidavimu todėl, kad laidavimas yra šalutinė prievolė, t.y. pripažinus kredito sutartį negaliojančia pasibaigtų ir laiduotojo atsakomybė. Garantija yra savarankiška prievolė ir garanto atsakomybė išliktų. Tai yra labai svarbus aspektas, kuris iš esmės užkerta kelius atsikratyti atsakomybės teisiniu keliu ir itin ženkliai sumažina investavimo riziką investuotojui.

Kokia yra detali procedūra išieškant lėšas pagal garantiją?

1. Kreipimąsis į teismą dėl skolos iš garanto priteisimo.

1.1. Nutraukus kredito sutartį joje numatytais terminais ir tvarka arba pasibaigus kredito sutartyje nurodytam kredito grąžinimo terminui pateikiamas reikalavimas garantui įvykdyti neįvykdytą prievolę pagal kredito sutartį ir grąžinti skolą.

1.2. Garantui negrąžinus skolos kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo:

1.2.1. Prašymas teismui išduoti teismo įsąkymą. Tokiu atveju nebūtina pateikti skolą pagrindžiančių dokumentų, tačiau teismo išduotas teismo įsakymas turi būti įteiktas garantui. Jeigu garantas per 20 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo jam dienos pareiškia prieštaravimus dėl teismo įsakymo (gali būti nemotyvuoti), teismas panaikina savo teismo įsakymą ir pasiūlo kreditoriui primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį bei bylą nagrinėti bendra tvarka.

1.2.2. Iešinys dokumentinio proceso tvarka. Tokiu atveju teismas preliminariai įvertina ieškinio argumentų pagrįstumą ir priima preliminarų sprendimą. Teismas taip pat gali nuspręsti įpareigoti kreditorių primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir perduoti bylą nagrinėti bendra tvarka. Preliminarus sprendimas turi būti įteiktas garantui. Garantas per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo turi teisę pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Kreditorius gavęs garanto prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo turi teisę per 14 dienų pateikti atsiliepimą į garanto prieštaravimus. Teismo posėdis skiriamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai teismas gavo kreditoriaus atsiliepimą į garanto prieštravimus arba pasibaigė terminas tokiam atsiliepimui pateikti. Teismas posėdyje išnagrinėjęs bylą priima galutinį sprendimą, kuriuo gali preliminarų sprendimą palikti nepakeistu, jį panaikinti arba pakeisti.

1.2.3. Ieškinys bendra tvarka. Teismas gavęs ieškinį nustato garantui terminą ne trumpesnį kaip 14 dienų ir ne ilgesnį kaip 30 dienų atsiliepimui į ieškinį pateikti. Kreditorius gavęs garanto atsiliepimą turi tokius pat terminus pateikti dubliką (atsiliepimą į garanto atsiliepimą), o garantas tripliką (atsiliepimą į kreditoriaus dubliką). Teismas, gavęs garanto atsiliepimą turi teisę paskirti parengiamąjį posėdį pasiruošimui nagrinėti bylą (vietoje dubliko ir tripliko pateikimo). Kreditorius ir garantas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo turi teisę pateikti apeliacinį skundą.

Kokia yra procedūra išieškant iš užstatyto NT turto?

  1. Nutraukiama kredito sutartis/Pasibaigė kredito sutartyje nurodytas kredito grąžinimo terminas.

1.1. Nutraukus kredito sutartį joje numatytais terminais ir tvarka arba pasibaigus kredito sutartyje nurodytam kredito grąžinimo terminui pateikiamas prašymas notarui dėl vykdomojo įrašo padarymo.

1.2. Prašyme nurodoma negrąžinta skolos suma. Kartu su prašymu pateikiamas sandoris iš kurio atsiranda prievolė (notariškai patvirtinta sutartis). Jeigu prievolę prašoma įvykdyti prieš terminą, tai kartu su prašymu reikia pateikti tokio reikalavimo teisinius pagrindus ir tokį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus.

1.3. Notaras, gavęs prašymą ir patikrinęs, kad prašymas bei pridedami dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus, išsiunčia skolininkui pranešimą kuriame pasiūlo ne vėliau kaip per 20 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos įvykdyti piniginę prievolę arba pateikti duomenis dėl krditoriaus reikalavimo nepagrįstumo.

1.4. Suėjus 20 dienų terminui notaras, atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, atlieka vykdomąjį įrašą.

Išieškojimo vykdymas

1. Vykdomojo dokumento (vykdomojo įrašo, teismo įsakymo, vykdomojo rašto) pateikimas vykdymui.

Vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto vertės pateikiamas turto buvimo vietos antstolių kontorai. Jeigu pardavus įkeistą turtą visa skola nepasidengia, antstolis toliau tęsia skolos išieškojimą iš kito skolininko turto. Pateikiant vykdomąjį dokumentą reikia antstoliui sumokėti būtinąsias vykdymo išlaidas, kurios priklauso no išieškomos sumos ir yra nuo 12 eurų iki 399,97 eurų dydžio.

Išieškotų lėšų paskirstymas investuotojams

Operatorius gavęs išieškotas lėšas iš antstolio, padengia išieškojimo proceso sąnaudas ir likusią sumą paskirsto kreditoriams.

Tad ką gi iš tikrųjų reikia žinoti investuojant į verslo paskolas?

  1. Pasitikrinkite ar NT sandoris yra registruotas Notarų biure ir yra įkeistas jums kaip investuotojui, o ne operatoriui (įmonei kuri organizuoja paskolos suteikimą).
  2. Pasitikrinkite ar paskolos gavėjas yra suteikęs asmeninę garantiją, o ne laidavimą?
  3. Pasitikrinkite ar operatorius (sutelktinio finansavimo platforma) turi reikalingas licencijas veiklai vykdyti.

Jei į visus 3 klausimus atsakėte TAIP, atvykote į teisingą vietą ir galite ramiai investuoti.

Horoskopas 2016-iems metams

Sveiki!

Pirmiausia sveikinu su naujaisiais metais. Jau senokai nerašiau, tad šiuos metus pradedu pavyzdingai ir dalinuosi savo pamąstymais, ko P2P rinkoje tikėtis 2016 metais.

2015 –ieji buvo velniškai įdomūs tiek kompanijai, kuriai vadovauju, tiek ir kitiems rinkos dalyviams. Verslo žinios praneša apie vis naujas komandas, siekiančias paleisti sąvają platformą, o apie bičus iš Lenndy apskritai nenustoja rašyti, nors kolegos apart idėjos ir gero rinkodaros specialisto nieko daugiau ir neturi. Tikiu, kad ir sekančiais metais tarpusavio skolinimas išliks “Hot Topic” verslo spaudoje.

Šių metų lapkritį su kolegomis lankėmės Lendit konferencijoje Londone. Ten užkliuvo vienas skaičius, kuris rodo, jog apie pačią P2P rinką Anglijoje žino beveik toks pats skaičius žmonių, kaip kad žinojo ir prieš 5 metus. Noriu pasakyti, kad jei tarpusavio skolinimo platformos ir toliau išliks aktualios tik verslo žiniasklaidai, manau, kad visų platformų savininkai komunikuos su tuo pačiu investuotojų ratu. Jau dabar matome, kad naujai atsiradusioms platformos yra sunku pritraukti naujus investuotojus.

Taigi, ko tikėtis 2016 metais?

 

  1. Konkurencijos tarpusavyje.

 

Šiuo metu Lietuvoje veikia jau 4 P2P platformos, o dar 2 ketina pradėti savo veiklą netrukus. Savy, FinBee, Paskoluklubas, Ok.lt jau eteryje, Manu ir Lendum kažkur netoli starto linijos. Nori to ar nenori, kiti metai parodys, kurios platformos taps ilgalaikiais projektais, o kurioms teks pasitraukti. Kaip matome, jau dabar rinkos naujokams yra sunku rasti savo vietą investuotojų dienotvarkėje ir mintyse.

Tad, esu tikras jog sekančiais metais bus daug ir aktyvaus šurmulio viešojoje erdvėje. Bus daug simpatijų ir antipatijų, o platformų savininkai ieškos vis naujų būdų įtikti investuotojams.

Taigi, prognozė Nr.1.

Pasibaigus 2016 metams turėsime tik tris aktyviai veikiančias platformas. Tarp laimėtojų bus tos platformos, kurios sugebės veikti skaidriai ir atsakingai. Tokios, kurios sugebės tinkamai valdyti skolinimo riziką. Tokios, kuriose investuotojai jausis saugūs investuodami savo pinigus.

 

  1. Prisitaikymas prie rinkos reguliavimo

 

Kitais metais bus labai įdomu stebėti, kaip platformos prisitaikys prie pasikeitusios reguliacinės aplinkos. Naujasis įstatymas gan stipriai įtakoja P2P platformų veiklą – pradedant 5000 eurų ribojimu vienam investuotojui per metus ir baigiant tuo, kad platformos pajamas galės gauti tik nuo grįžtančių įmokų.

Ne ką mažesnis iššūkis yra tai, kad rinkos prižiūrėtojas, Lietuvos bankas, kol kas negali atsakyti į kai kuriuos platformų vadovų klausimus.

O klausimų yra daug:

  • Ar į 5000 EUR sumą yra įskaičiuojamos reinvesticijos?
  • Ar įsigyjant paskolas antrinėje rinkoje jos įsiskaičiuoja į tuos 5000?
  • Kaip platformoms organizuoti savo veiklą, jei jos turės atsisakyti sutarties sudarymo mokesčio pajamų? Juk tai vienintelis ir pagrindinis pajamų šaltinis.
  • Kaip apmokestinamos pajamos, kurias investuotojai uždirba per P2P platformas.

 

Taigi, prognozė Nr.2.

  • 2016 metais išvysime oficialią VMI poziciją dėl gautų pajamų apmokestinimo;
  • Platformų savininkai bus priversti uždirbamas pajamas “rišti” prie grįžtančių įmokų iš klientų, taip dar labiau rūpindamiesi paskolų prašymų pateikiamų investuotojams kokybe;

 

  1. Verslo finansavimas

Jei 2014 ir 2015 metai buvo vartojimo paskolų platformų atsiradimo metai, tai esu tikras, kad kitais metais turėsime ne mažesnę puokštę įmonių siūlančių paskolas verslui.

Įvairiuose valdžios koridoriuose jau dabar atviru tekstu kalbama, kad P2P platformoms skolinančioms smulkiam ir vidutiniam verslui bus atviros visos durys, o jų veikla itin skatinama (deja, vartojimo finansavimo atveju ne viskas taip rožėm klota).

Lietuvos bankas ir Finansų ministerija tikriausiai jau pavargo nuo to, kad kiekvienais metais komerciniai bankai žada pradėti skolinti smulkiam ir vidutiniam verslui, bet niekada taip ir nepradeda to daryti normaliomis apimtimis. Finansavimas, visame šiuolaikiniame pasaulyje yra vienas pagrindinių variklių, tačiau Lietuvoje jis prieinamas tik didiesiems. Panašu, kad tai suprasdamos, Lietuvos institucijos ruošia įstatymą, kuris, jei bus priimtas tokioje formoje koks yra įstatymo juodraštis, P2P platformoms padės sužydėti visu gražumu. Juodraštis su kuriuo man teko susipažinti, įstatyminės bazės palankumu vykdyti P2P skolinimo verslui sąlygas būtų tarp TOP 10 šalių visame pasaulyje.

Taigi, prognozė NR 3.

  • Kitų metų rudenį turėsime jau veikiantį “crowdfundingo” įstatymą. Visiškai tikiu, kad jis bus priimtas toks palankus verslui kaip kad yra surašytas juodraštis.
  • Kitais metais turėsime 3-4 platformas teikiančias paskolas verslui. §

 

  1. Konkurencija su bankais ir greitukais

 

Nei viena tarpusavio skolinimo platforma vis dar negali pasigirti tuo, kad ji dominuoja rinkoje. Taip, kai lygini vieną platformą su kita, gali tikrai matyti skirtumus. Viena išduoda daugiau paskolų, kita patogiau naudotis, trečios paveiksliukas gražesnis, ketvirtoje viskas OK, išskyrus tai, kad niekas ne OK. Visos platformos yra dar tik kūdikiai žengiantys pirmuosius žingsnius, tad jų tarpusavio varžybos tik pamalonina šiuos vaikus stebinčiųjų rutiną. Esmė visai ne tame kas šaunesnis. Žymiai svarbiau yra tai, kad visos Lietuvoje veikiančios platformos yra mikro dydžio. Sudėjus visas paltformas kartu, išduodamų paskolų procentas nuo visos vartojimo kredito rinkos nesudarytų net vieno procento. Būtent į tai dėmesį ir savo energiją turėtų kreipti platformų savininkai.

Be abejo, į platformų augimą dėmesį atkreips ir konkurentai – greitųjų kreditų įmonės. Nuo vasario 1 dienos, greitųjų kreditų įmonės bus labai stipriai apribotos vartojimo kredito įstatymo, tad turės dairytis į “ilgesnes paskolas”. Tokiu būdu, P2P platformų ir greitukų interesai natūraliai susikirs.

Kas iš to? P2P platformos, norėdamos būti konkurencingos, turės mažinti palūkanas už kurias suteikia paskolas klientams. Dar įdomiau yra tai, kad sumažindamos palūkanas jos dar labiau priartės prie komercinių bankų teikiamų vartojimo kredito sąlygų. Tad, konkurencija paaštrės ne tik su greitaisiais kreditais bet ir su komerciniais bankais.

Prognozė Nr.4

  • Gan ženkliai 4-7 % sumažės investuotojų uždirbamos palūkanos.
  • Visos tarpusavio skolinimo platformos kitais metais išduos dvigubai daugiau paskolų nei išdavė šiemet. Tai ir toliau bus “lašas jūroje” žvelgiant į rinkos dydį.

 

Na, o FinBee vardu naujų metų proga linkime,

Kad kitais metais būtų sunkumų, kuriuos kartu įveiksime,

Kad kiltų klausimų, į kuriuos kartu atsakysime, 

Kad išsisuktumėme iš situacijų į kurias neplanavome patekti. 

Išskirtinės patirtys kuria pasitikėjimą ir draugystę. 

FinBee kaledos

Ačiū už tai, kad pasitikite mumis, FinBee kolektyvas

Užsienyje uždirbtų palūkanų apmokestinimas

Sveiki,

tai, kad esu http://www.FinBee.lt vadovas dar nereiškia, kad nuo šiol rašysiu tik apie šią įmonę. Šį kartą kartu su Sorainen advokatų kontora apžvelgiame situaciją kai privatus asmuo uždirba palūkanas užsienio platformose. Gero skaitymo ir dar kartą Ačiū Sorainen. Retai kada advokatai savo patarimais dalinasi nemokamai, o šį kartą būtent taip ir yra.

Užsienyje uždirbtų palūkanų apmokestinimas: kada reikia deklaruoti palūkanas ir kokius mokesčius reikia susimokėti?

15% GPM nuo užsienyje uždirbtų palūkanų mokėti turi pats skolintojas. Tačiau svarbu tai, kad tos pačios palūkanos gali būti apmokestintos ir užsienyje (mokesčiu prie pajamų šaltinio). Neretai toks mokestis sieks 10% arba daugiau.

Tokiu atveju iš Lietuvoje mokėtino mokesčio skolintojas galėtų atskaityti užsienyje išskaičiuoto mokesčio sumą, bet ne daugiau, nei Lietuvoje mokėtinas mokestis (t.y. jei užsienyje mokestis didesnis, Lietuvoje GPM mokėti nereikės, bet užsienyje sumokėto mokesčio Lietuva taip pat negrąžins). Atskaitymas atliekamas užpildant metinės pajamų deklaracijos priedus, tačiau tai padaryti galima tik prie deklaracijos pridėjus įrodymus apie užsienyje sumokėtą mokestį. Paprastai tai turės būti užsienio valstybės mokesčių institucijos išduota pažyma (ES ir kai kurių kitų šalių atveju VMI turėtų būti priimtini ir kiti įrodymai, tačiau skolinant fiziniam asmeniui VMI vis tiek gali reikalauti oficialios pažymos).

Jeigu palūkanas užsienyje uždirbantis skolintojas vykdo individualią veiklą, palūkanų apmokestinimas užsienio valstybėje nesikeis. Tačiau jei ten taikomas didesnis nei 5% mokesčio tarifas, bendra užsienyje sumokėtų palūkanų mokestinė našta gali gerokai išaugti. Pavyzdžiui, jei užsienio šalyje visa palūkanų suma bus apmokestinta 10% mokesčiu, Lietuvoje sumokėjus SODROS įmokas bendra palūkanų mokestinė našta išaugs iki maždaug 23%. Taigi jei užsienio valstybėje negalioja kokios nors palūkanų lengvatos, skolinti Lietuvoje gali būti patraukliau.

Sorainen advokatų kontora
Sorainen teisininkė Rasa Mikutienė
Sorainen Teisininkas Artūras Asakavičius
Sorainen Teisininkas Artūras Asakavičius

Teisinis reguliavimas

Ilgai galvojau kuo pratęsti blogą. Po pirmųjų įrašų likau nustebęs, kad žmonės tikrai skaito ir domisi, rašo man asmeniškai ir patarinėja. Tiesą pasakius tai tikrai maloniai nuteikia rimtam darbui. Todėl, neriu gilyn. Šį kartą bandysiu suprasti ir kartu pasidalinti teisinio reguliavimo praktikomis pasaulyje.

Kaip visi suprantame, P2P skolinimas ir P2P modelio atsiradimas kituose verslo sektoriuose turėtų stipriai erzinti įprastinius verslo dalyvius. Ir tiesą pasakius erzinti dėl objektyvių priežasčių. Kiekvienas verslas vienaip ar kitaip yra kontroliuojamas valstybinių institucijų. Pavyzdžiui viešbučių sektorius. Viešbučiai turi bendrą žvaigždučių standartą pripažystamą pasaulyje, viešbučiai turi prievolę mokėti “pagalvės“ mokestį kurortuose, viešbučiai turi PVM mokestį. Kai atsirado mano jau minėtas P2P pavyzdys AirBnB.com jis neturėjo nei vieno iš šių mokesčių ar standartų. Natūralu, kad viešbučių sektorius negalėjo būti patenkintas tokia situacija.

Kai žvelgiame į skolinimą žmogus žmogui, bankai taip pat negali būti laimingi. Ir ne vien dėl to, kad P2P modelis yra žymiai modernesnis ( P2P platformoms nereikia išlaikyti milžininškų stiklinių pastatų, nešioti prabangių kostiumų, žaisti golfo ir pan.). Nereguliuojamos P2P skolinimo platformos tikrai pažeidžia teisėtą valstybės interesą. Visų pirma, investuotojų uždirbti pinigai  neapmokęstinami gyventojų pajamų mokęsčiu. Antra,  šalyse kuriose skolinimas yra reglamentuotas, kyla diskusijos dėl atsakingo skolinimo. Pavyzdžiui Lietuvoje, įprasti skolintojai yra įpareigoti vadovautis atsakingo skolinimo taisyklėmis. Tuo tarpu P2P platformos savo prigimtimi apskritai nėra skolinimo institucijos (nes neskolina  savo pinigų, tai daro žmonės) dėl to gali ir nesivadovauti atsakingo skolinimo taisyklėmis.

Trumpai tariant, teisinių niuansų yra nemažai. Bijau, kad jei bandysiu vienas pats aiškinti skolinimo žmogus žmogui teisinius aspektus tiesiog pasiklysiu rūke. Dėl to, nutariau kreiptis į P2P skolinimo bendroves, kad jos pateiktų savo požiūrį.  Ką tik sulaukiau atsakymo iš vienos anglijos P2P bendrovės, tad juo ir dalinuosi. Šiuo metu taip pat esu kreipęsis į Amerikos, Estijos ir Lietuvos bendroves. Kai gausiu (jei gausiu) jų komentarus, būtinai pasidalinsiu.

Britų komentaras:

Even though Peer-to-peer lending (P2PL) first began in the UK and has been around for nearly ten years now, the spotlight was truly thrown on it by the UK Chancellor, George Osborne, in his Budget in March 2014. He confirmed that peer to peer loans will become eligible for Individual Savings Accounts (ISA – a UK tax free savings scheme), strengthening this lending option and making it more attractive for all involved.

This support in the Budget marked a very important step forward for the P2PL industry and, when combined with regulation by the FCA from 1 April 2014, the last few months have seen a giant leap forward as the industry gains real credibility.

With the rapid growth in P2PL recently, FCA regulation was key, introducing tougher regulations, clamping down on poor practice but clearly aiming to encourage innovation.

The FCA is responsible for making sure that consumers are protected. It has set minimum standards for new start-ups, ensuring they have at least £20k capital and a run off plan to ensure loans can be completed. By setting criteria for new players in the market, FCA regulation is helping to build a solid foundation upon which P2P lending is set to thrive.

Tim Simon, CEO of Madiston plc, who runs P2PL business, Madiston http://www.LendLoanInvest.co.uk  which is built on its own software comments:

“FCA regulations have brought many advantages to the relatively new industry of P2P lending. It’s supporting the development of the sector whilst protecting both lenders and borrowers. With potentially better rates and lower risks for lenders, combined with greater access for borrowers, the regulation and transparency in the industry, gives consumers an exciting new option to explore. It is great to be part of this fast-developing industry which is undoubtedly changing the financial services landscape.”

So what are the challenges of the future? That depends on the response from the banking community to this new landscape. There is great opportunity in traditional and alternative finance working together for the benefit of consumers, the challenge is how this will be achieved.